Magistro baigiamojo darbo objektas – Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos dėstytojų informacinė elgsena. Darbo tikslas – išanalizuoti dėstytojų informacinę elgseną. Šiam tikslui įgyvendinti, iškelti tokie uždaviniai: išanalizuoti informacinės elgsenos teorijos raidą; išnagrinėti informacinės elgsenos sampratos genezę; apžvelgti informacinės elgsenos modelius ir jų ypatybes; išanalizuoti dėstytojų informacinę elgseną nagrinėjusius tyrimus; ištirti Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos dėstytojų informacinę elgseną, susijusią su darbine veikla. Išanalizavus mokslinę literatūrą apie informacinės elgsenos teorijos raidą, išnagrinėjus informacinės elgsenos sampratos genezę, apžvelgus informacinės elgsenos modelius ir jų ypatybes, išanalizavus dėstytojų informacinę elgseną nagrinėjusius tyrimus ir ištyrus Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos dėstytojų informacinę elgseną, susijusią su darbine veikla, prieita prie tokių išvadų: tradicinio informacijos paieškos teorijos laikotarpio autoriai pasižymi mechaninių informacijos paieškos sistemų valdymo komponentų kūrimu, pateikia pirmąsias informacijos paieškos sąvokas, formuojamos pirmosios kompiuterinės informacijos apdorojimo programos. Į vartotoją orientuotas informacijos paieškos teorijos laikotarpis akcentuoja informacijos poreikius, pabrėžia individo vidinę būseną, kuri sukelia poreikį informacijai. Kognityvinio laikotarpio informacijos paieškos teorija sujungia vartotojus, tarpininkus ir informacijos apdorojimo... [toliau žr. visą tekstą] / Master work subject – Vilnius College of Technology and Design lecturers information behaviour. The aim – to examine the information behaviour of lecturers. To achieve this aim, set the following objectives: to analyze the information behaviour theory of the information evolution; to examine the genesis of the behavioral information concept; review the information behaviour models and their properties; to examine the information behaviour of lecturers who had analyzed the studies, to investigate the Vilnius College of Technology and Design lecturers information behaviour in relation to work activity. An analysis of scientific literature on the behavioral theory of the information evolution, conduct an examination of the information behaviour concept genesis, summarizing the information behavioral patterns and their characteristics, an analysis of lecturers information behaviuor research and the study examining the Vilnius College of Technology and Design lecturers information behaviuor in relation to occupational activity, led to the following conclusions: traditional theory of information retrieval period is characterized by the authors of information retrieval systems for mechanical components in the management of development, the first of information retrieval concepts, formed the first computer information processing program. The user-oriented information retrieval theory of time highlights the information needs emphasizes the individual inner state, which leads to the... [to full text]

Disertacijoje siekiama išanalizuoti Lietuvos Respublikos Seimo narių informacinės elgsenos ypatumus priimant sprendimus ir nustatyti jų elgseną lemiančius veiksnius. Atsižvelgiant į išskirtinę parlamento narių galią ir autoritetą priimant reikšmingiausius valstybei ir jos žmonėms sprendimus, jų ypatingą statusą (kaip Tautos atstovai, savo priimamais įstatymais ir kitais sprendimais jie įprasmina Tautos valią), politikų, kaip vienų svarbiausių politinio proceso dalyvių ir sprendimų priėmėjų, informacinės elgsenos pažinimas yra itin svarbus, aktualus ir reikšmingas, nes informacija yra neatsiejama nuo politinių sprendimų ir yra pamatinė jų dalis. Siekiant disertacijoje išsikelto tikslo teoriškai apibrėžti esminiai parlamentarų informacinę elgseną lemiantys veiksniai ir sukonstruotas struktūrinis modelis, apimantis pagrindinius parlamentarų informacinės elgsenos komponentus ir jai įtaką darančius veiksnius; atliktas empirinis tyrimas, siekiant nustatyti Seimo narių elgsenos ypatumus ieškant informacijos ir naudojant ją sprendimų priėmimo kontekste bei ištirti, kaip individualūs ir organizaciniai veiksniai lemia jų elgseną. Tyrimas atskleidė, kokį vaidmenį, pačių parlamento narių suvokimu, informacija atlieka politiniuose procesuose, kokios informacijos jiems reikia, kaip išsamiai politikai analizuoja ir gilinasi į informaciją priimdami sprendimus, kokiais informacijos šaltiniais naudojasi, kodėl ir kaip jie veikia sprendimus. Tyrime ypatingas dėmesys skirtas išanalizuoti, kaip... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis aims to analyse the peculiarities of information behaviour of members of the Lithuanian Seimas in decision-making processes, and identify factors conditioning that behaviour. With regard to the exclusive power and authority of the MPs in making decisions that are of utmost importance to the state and its people, their exceptional status (being representatives of the Nation and adopting laws and various resolutions they embody the will of the Nation), the cognition of information behaviour of politicians, i.e. decision-makers who are among the most important actors of the political process, is critical, relevant and ponderable, as information being the foundation of political decisions is their indispensable element. Pursuing the goal set up in the thesis, the author offers a theoretical definition of the key determinants of MPs’ information behaviour and frames a structural model encompassing the basic elements of MPs’ information behaviour and factors influential of it; presents an empiric research that was conducted with a view to establish the peculiarities in the Seimas members’ behaviour when searching for information and utilizing it in the context of decision-making, as well as investigates in what way individual and organizational factors determine their behaviour. The inquiry revealed what role, in the perception of the MPs, information plays in political processes, what information is required, how thoroughly and deeply politicians analyse information... [to full text]

Disertacijoje siekiama išanalizuoti Lietuvos Respublikos Seimo narių informacinės elgsenos ypatumus priimant sprendimus ir nustatyti jų elgseną lemiančius veiksnius. Atsižvelgiant į išskirtinę parlamento narių galią ir autoritetą priimant reikšmingiausius valstybei ir jos žmonėms sprendimus, jų ypatingą statusą (kaip Tautos atstovai, savo priimamais įstatymais ir kitais sprendimais jie įprasmina Tautos valią), politikų, kaip vienų svarbiausių politinio proceso dalyvių ir sprendimų priėmėjų, informacinės elgsenos pažinimas yra itin svarbus, aktualus ir reikšmingas, nes informacija yra neatsiejama nuo politinių sprendimų ir yra pamatinė jų dalis. Siekiant disertacijoje išsikelto tikslo teoriškai apibrėžti esminiai parlamentarų informacinę elgseną lemiantys veiksniai ir sukonstruotas struktūrinis modelis, apimantis pagrindinius parlamentarų informacinės elgsenos komponentus ir jai įtaką darančius veiksnius; atliktas empirinis tyrimas, siekiant nustatyti Seimo narių elgsenos ypatumus ieškant informacijos ir naudojant ją sprendimų priėmimo kontekste bei ištirti, kaip individualūs ir organizaciniai veiksniai lemia jų elgseną. Tyrimas atskleidė, kokį vaidmenį, pačių parlamento narių suvokimu, informacija atlieka politiniuose procesuose, kokios informacijos jiems reikia, kaip išsamiai politikai analizuoja ir gilinasi į informaciją priimdami sprendimus, kokiais informacijos šaltiniais naudojasi, kodėl ir kaip jie veikia sprendimus. Tyrime ypatingas dėmesys skirtas išanalizuoti, kaip... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis aims to analyse the peculiarities of information behaviour of members of the Lithuanian Seimas in decision-making processes, and identify factors conditioning that behaviour. With regard to the exclusive power and authority of the MPs in making decisions that are of utmost importance to the state and its people, their exceptional status (being representatives of the Nation and adopting laws and various resolutions they embody the will of the Nation), the cognition of information behaviour of politicians, i.e. decision-makers who are among the most important actors of the political process, is critical, relevant and ponderable, as information being the foundation of political decisions is their indispensable element. Pursuing the goal set up in the thesis, the author offers a theoretical definition of the key determinants of MPs’ information behaviour and frames a structural model encompassing the basic elements of MPs’ information behaviour and factors influential of it; presents an empiric research that was conducted with a view to establish the peculiarities in the Seimas members’ behaviour when searching for information and utilizing it in the context of decision-making, as well as investigates in what way individual and organizational factors determine their behaviour. The inquiry revealed what role, in the perception of the MPs, information plays in political processes, what information is required, how thoroughly and deeply politicians analyse information... [to full text]