Šiame magistro baigiamajame darbe, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurispurdencija, nagrinėjama Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Seimo statute ir kituose įstatymuose įtvirtinta Seimo įgaliojimų apimtis ir principai pačiam nusistatyti savo struktūrą ir darbo tvarką; atskleidžiama Seimo struktūros samprata pagal 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Konstituciją; analizuojama konstitucinės formuluotės, kad Seimo statutas turi įstatymo galią, jos samprata ir turinys; nagrinėjamas Seimo politinių ir organizacinių struktūrinių vienetų teisinis statusas ir funkcionavimo teisiniai aspektai bei su tuo susijusios praktikoje kylančios teisinės problemos. Pirmoje šio darbo dalyje yra aptariami svarbesni Lietuvos Respublikos 1918–1940 metų konstituciniai parlamento raidos ir organizavimo teisiniai aspektai. Kalbama apie Lietuvos Valstybės Tarybą (laikinąją Lietuvos parlamentinę instituciją), Steigiamojo Seimo bei pirmųjų Lietuvos Respublikos Seimų raidą ir organizacinės struktūros teisinius aspektus. Ne mažiau svarbus Lietuvos parlamentarizmo istorijoje yra ir 1990–1992 metų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo laikotarpis, todėl šiame darbe taip pat aptariami ir šios išskirtinės parlamentinės institucijos statuso ir struktūros organizavimo teisiniai aspektai. Nagrinėjant dabartinę Seimo struktūrą, nemažai dėmesio skiriama ir istorinei Seimo struktūros patirčiai, analizuojama ne tik šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos... [toliau žr. visą tekstą] / In this master's thesis on the basis of the Jurisprudence of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania, there is considered the extent of Parliament‘s authority legitimated in the Constitution of the Republic of Lithuania, the Seimas‘ Statute and other laws and the code to set its own structure and procedure. Here is also discovered the concept of Seimas structure in accordance with the Constitution of the Republic of Lithuania of the 25th of October, 1992. Here are analyzed the constitutional formulation that the Seimas’ Statute has a force of the law; as well as the concept and content; there is analyzed the legal status and functioning of the legal aspects and the related legal problems arising in practice. At the first part of this work there are discussed the most important aspects of development and organizational law aspects in the Republic of Lithuania during the period of the year 1918–1940. This is the Council of the State of Lithuania (provisional Lithuanian parliamentary authority), the evolution of Constituent Assembly and the first Lithuanian Parliaments and the legal aspects of their organizational structure. In the history of Lithuanian parliamentary there is no less important the period of the year 1990–1992, the Supreme Council and the Reconstituent Seimas, so in this work there is also discussed the unique status of the parliamentary institution and the legal aspects of the organization of the structure. Researching the current structure of the... [to full text]

Disertacijoje siekiama išanalizuoti Lietuvos Respublikos Seimo narių informacinės elgsenos ypatumus priimant sprendimus ir nustatyti jų elgseną lemiančius veiksnius. Atsižvelgiant į išskirtinę parlamento narių galią ir autoritetą priimant reikšmingiausius valstybei ir jos žmonėms sprendimus, jų ypatingą statusą (kaip Tautos atstovai, savo priimamais įstatymais ir kitais sprendimais jie įprasmina Tautos valią), politikų, kaip vienų svarbiausių politinio proceso dalyvių ir sprendimų priėmėjų, informacinės elgsenos pažinimas yra itin svarbus, aktualus ir reikšmingas, nes informacija yra neatsiejama nuo politinių sprendimų ir yra pamatinė jų dalis. Siekiant disertacijoje išsikelto tikslo teoriškai apibrėžti esminiai parlamentarų informacinę elgseną lemiantys veiksniai ir sukonstruotas struktūrinis modelis, apimantis pagrindinius parlamentarų informacinės elgsenos komponentus ir jai įtaką darančius veiksnius; atliktas empirinis tyrimas, siekiant nustatyti Seimo narių elgsenos ypatumus ieškant informacijos ir naudojant ją sprendimų priėmimo kontekste bei ištirti, kaip individualūs ir organizaciniai veiksniai lemia jų elgseną. Tyrimas atskleidė, kokį vaidmenį, pačių parlamento narių suvokimu, informacija atlieka politiniuose procesuose, kokios informacijos jiems reikia, kaip išsamiai politikai analizuoja ir gilinasi į informaciją priimdami sprendimus, kokiais informacijos šaltiniais naudojasi, kodėl ir kaip jie veikia sprendimus. Tyrime ypatingas dėmesys skirtas išanalizuoti, kaip... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis aims to analyse the peculiarities of information behaviour of members of the Lithuanian Seimas in decision-making processes, and identify factors conditioning that behaviour. With regard to the exclusive power and authority of the MPs in making decisions that are of utmost importance to the state and its people, their exceptional status (being representatives of the Nation and adopting laws and various resolutions they embody the will of the Nation), the cognition of information behaviour of politicians, i.e. decision-makers who are among the most important actors of the political process, is critical, relevant and ponderable, as information being the foundation of political decisions is their indispensable element. Pursuing the goal set up in the thesis, the author offers a theoretical definition of the key determinants of MPs’ information behaviour and frames a structural model encompassing the basic elements of MPs’ information behaviour and factors influential of it; presents an empiric research that was conducted with a view to establish the peculiarities in the Seimas members’ behaviour when searching for information and utilizing it in the context of decision-making, as well as investigates in what way individual and organizational factors determine their behaviour. The inquiry revealed what role, in the perception of the MPs, information plays in political processes, what information is required, how thoroughly and deeply politicians analyse information... [to full text]

Disertacijoje siekiama išanalizuoti Lietuvos Respublikos Seimo narių informacinės elgsenos ypatumus priimant sprendimus ir nustatyti jų elgseną lemiančius veiksnius. Atsižvelgiant į išskirtinę parlamento narių galią ir autoritetą priimant reikšmingiausius valstybei ir jos žmonėms sprendimus, jų ypatingą statusą (kaip Tautos atstovai, savo priimamais įstatymais ir kitais sprendimais jie įprasmina Tautos valią), politikų, kaip vienų svarbiausių politinio proceso dalyvių ir sprendimų priėmėjų, informacinės elgsenos pažinimas yra itin svarbus, aktualus ir reikšmingas, nes informacija yra neatsiejama nuo politinių sprendimų ir yra pamatinė jų dalis. Siekiant disertacijoje išsikelto tikslo teoriškai apibrėžti esminiai parlamentarų informacinę elgseną lemiantys veiksniai ir sukonstruotas struktūrinis modelis, apimantis pagrindinius parlamentarų informacinės elgsenos komponentus ir jai įtaką darančius veiksnius; atliktas empirinis tyrimas, siekiant nustatyti Seimo narių elgsenos ypatumus ieškant informacijos ir naudojant ją sprendimų priėmimo kontekste bei ištirti, kaip individualūs ir organizaciniai veiksniai lemia jų elgseną. Tyrimas atskleidė, kokį vaidmenį, pačių parlamento narių suvokimu, informacija atlieka politiniuose procesuose, kokios informacijos jiems reikia, kaip išsamiai politikai analizuoja ir gilinasi į informaciją priimdami sprendimus, kokiais informacijos šaltiniais naudojasi, kodėl ir kaip jie veikia sprendimus. Tyrime ypatingas dėmesys skirtas išanalizuoti, kaip... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis aims to analyse the peculiarities of information behaviour of members of the Lithuanian Seimas in decision-making processes, and identify factors conditioning that behaviour. With regard to the exclusive power and authority of the MPs in making decisions that are of utmost importance to the state and its people, their exceptional status (being representatives of the Nation and adopting laws and various resolutions they embody the will of the Nation), the cognition of information behaviour of politicians, i.e. decision-makers who are among the most important actors of the political process, is critical, relevant and ponderable, as information being the foundation of political decisions is their indispensable element. Pursuing the goal set up in the thesis, the author offers a theoretical definition of the key determinants of MPs’ information behaviour and frames a structural model encompassing the basic elements of MPs’ information behaviour and factors influential of it; presents an empiric research that was conducted with a view to establish the peculiarities in the Seimas members’ behaviour when searching for information and utilizing it in the context of decision-making, as well as investigates in what way individual and organizational factors determine their behaviour. The inquiry revealed what role, in the perception of the MPs, information plays in political processes, what information is required, how thoroughly and deeply politicians analyse information... [to full text]

Šiame darbe analizuojama Seimo kaip Tautos atstovybės konstitucinė samprata. Atskleidžiama Tautos suvereniteto samprata – vienintelė suvereniteto turėtoja – tęstinė tauta, kuri deleguodama dalį savo suvereniteto, legitimuoja parlamento galią veikti Tautos vardu ir interesais. Nagrinėjamos parlamentarizmo ištakos Lietuvoje, atskleidžiant, jog jau LDK laikais egzistavo parlamentarizmo užuomazgų. Aptariami Lietuvos tarpukario Seimai bei „Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos“, kodėl jos nėra ir negali būti laikomos Lietuvos valstybės parlamentais. Remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, nagrinėjami Lietuvos Respublikos Seimo teisiniai santykiai su vykdomąja ir teismine valdžiomis. Atskleidžiamas Seimo nario kaip Tautos atstovo teisinis statusas - parlamentaro mandato turinys, įgaliojimų įgijimo ir pasibaigimo teisiniai pagrindai, parlamentaro teisių ir pareigių visuma bei veiklos garantijos. Taip pat nagrinėjamos konstitucinės nuostatos, kuriomis remdamasis Seimas gali ir turi nustatyti savo struktūrą ir darbo tvarką. / This work analyses the constitutional concept of the Seimas as representation of the Nation. Under the Constitution, only Members of the Seimas are representatives of the Nation and only the Seimas is the representation of the Nation. One of the most important features according to which a state institution is to be ascribed to the representation of the Nation is that it is a collegiate state institution, which is comprised from representatives of the Nation and which adopts decisions only after debates, only by majority of votes and by taking account of various opinions. Uncovering nation’s concept of sovereignty as the only holder, continues Nation which by delegating part of its sovereignty is legitimizing the power of parliament to act on behalf of the Nation. Examined is the outcomes of parliamentary in Lithuania, disclosing the fact that might of started forming as late as times of Great Lithuanian Kingdom. Also discussed is in-between war period the Seimas as well as Highest Council of Lithuanian Soviet Socialist Republic, why it can’t be treated as true Lithuanian parliament. Considering Constitutional Court jurisprudence, analyzed is relationship between the Seimas and executive as well as judiciary powers. Disclosed is the status of member of the Seimas as representative of the Nation, the content of his mandate, legal ground of the capacity of its authority, parliament member right and responsibilities as well as the action assurance. Also analyzed is a... [to full text]

Istoriniai socialiniai tyrimai Lietuvoje vis greičiau įgauną pagreitį. Tiriama ne vien garsių politikos, kultūros, verslo asmenybių biografijos, bet vis dažniau atsigręžiama ir į paprastus žmones. Didysis Vilniaus seimas (toliau – DVS) tapo ta vieta, kurioje dalyvavo visų socialinių sluoksnių atstovai, neišskiriant lyties, amžiaus, religijos, tautybės. / Istorical social researches in Lithuania are accelerating at a fast pace. Not only biographies of famous political, cultural and business personalities are being researched but more and more often the attention is drawn to ordinary people. Great Assembly of Vilnius (further – GAV) became a place in which representatives of all social layers could participate without distinction of sex, age, religion or nationality.

Magistro darbas tema „Seimo struktūros ir darbo tvarkos (procedūrų) pagrindai ir lyginamieji aspektai“ susideda iš 4 dalių. Pirmoje dalyje atskleidžiama Lietuvos Respublikos Seimo, kaip Tautos atstovybės, samprata. Tik Seimas yra Tautos atstovybė, nes tik Seimo nariai yra tiesiogiai išrinki Tautos atstovai. Jokia kita valstybės institucija ar joks kitas valstybės pareigūnas nėra Tautos atstovais. Tauta jai priklausančią suverenią galią vykdo per jos išrinktus Tautos atstovus ir tai reiškia, kad Seimo nariai priimdami įvairius sprendimus bei įstatymus išreiškia pačios Tautos, o ne niekieno kito, valią. Antroje magistro darbo dalyje aptariama Lietuvos Respublikos Seimo struktūros ir darbo tvarkos konstitucingumo ir įstatyminio reglamentavimo raida. Ši raida atskleidžiama aptariant 1990 – 2008 metų Aukščiausiosios Tarybos ir seimų struktūrą bei darbo tvarko pagrindus. Kiekviename šios darbo dalies skyriuje pateikiamos Konstitucijos ir Seimo statuto normos, kurios reglamentavo ar reglamentuoja parlamento struktūrą ir veiklos pagrindus. Aptariami aukščiau paminėtų teisės aktų pakeitimai, kurie nuolat tobulino ir darė Seimo darbą vis efektyvesniu. Trečioje magistro darbo dalyje nagrinėjami diskutuotini klausimai, susiję su Lietuvos Respublikos Seimo struktūros ir darbo tvarkos pagrindais. Pirmame šios darbo dalies skyriuje diskutuojama dėl tam tikrų frakcijų statuso klausimų. Išaiškinama, kas yra frakcija ir ar pasikeitė frakcijos samprata nuo 1990 metų. Be to, nagrinėjama kas gali... [toliau žr. visą tekstą] / Master work „Structure‘s and working procedure‘s grounds of the Seimas and comparative aspects“ consists of four parts. In first part is presenting conception of Seimas of the Republic of Lithuania, like Nation’s institution. Only Seimas is Nation’s institution, because only members of Seimas are directly elected Nation’s representatives. Neither other state’s institution or state’s officer are not Nation’s representatives. Nation its sovereign power executes though directly elected Nation’s representatives. That means that members of Seimas, accepting various decisions, express Nation’s will. In second part of master work is discussing development of structure’s and working procedure’s grounds of Seimas of the Republic of Lithuania. This development includes structure’s and working procedure’s grounds of Supreme Council and seimas of the period of 1990 – 2008. In every chapter of this part are presented regulations of Constitution and Statute of Seimas, which regulated or regulate structure’s and working grounds. In this part of the master work also are discussed Constitution’s and Statute’s of the Seimas regulations’ changes, which constantly improved and made the work of the Seimas more effective. In third part of master work are presented discussed problems, which are related with structure’s and working procedure’s grounds of Seimas of the Republic of Lithuania. In the first chapter of this part of work are discussed some questions related with factions. In this chapter... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe „Rinkimų sistemų poveikis balsavimo rezultatams: 2004 m. ir 2008 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų atvejų analizė“ nagrinėjama kaip būtų susiklostę abiejų paskutinių LR Seimo rinkimų rezultatai, jei rinkimai vyktų ne pagal dabar taikomą paralelinę mišrią rinkimų sistemą. Šio darbo tikslas – išanalizuoti ir eksperimentiškai patikrinti kaip skirtingos rinkimų sistemos įtakoja LR Seimo rinkimų rezultatus ir kaip nuo to keičiasi parlamentinių partijų svoris bei įtaka. Uždaviniai: 1. Apžvelgti šiuo metu pasaulyje naudojamas rinkimų sistemas; 2. Pateikti pagrindinių rinkimų sistemų detalią analizę išskiriant jų privalumus bei trūkumus; 3. Atlikti 2004 m. ir 2008 m. LR Seimo rinkimų atvejų analizę pritaikant skirtingas rinkimų sistemas; 4. Palyginti galimus 2004 m. ir 2008 m. LR Seimo rinkimų rezultatus taikant skirtingas rinkimų sistemas bei apibendrinti gautus rezultatus. Hipotezės: 1. Sąrašinė proporcinė rinkimų sistema parankesnė naujai susikūrusioms partijoms ir savo ruožtu neparanki tradicinėms; 2. Mažoritarinės rinkimų sistemos neparankios naujai susikūrusioms partijoms; 3. Tautinių mažumų partijoms ir nepartiniams kandidatams parankiausia “pirmas-prie-finišo” rinkimų sistema; Atliktoje analizėje su 5 skirtingomis rinkimų sistemomis, patvirtinamos keltos hipotezės, kad proporcinio atstovavimo rinkimų sistemos palankios naujai besikuriančioms partijoms ir leistų joms turėti iki 80% daugiau atstovų įstatymų leidžiamojoje institucijoje, kai tuo... [toliau žr. visą tekstą] / Master‘s Degree final paper work „Electoral systems impact on voting results: 2004 and 2008 Lithuanian parliament elections‘ case study“ pays main attention to what the results would be of the two last elections to Lithuanian parliament if other than parallel electoral system was used. Main goal is to analize and experimentaly check how do different electoral systems impact Lithuanian parliament results and how depending on results do the party position, weight and influence change. Object: 1. To review electoral systems currently used in the world; 2. To make detailed analysis of main electoral systems stressing their advantages and disadvantages; 3. To analyse 2004 and 2008 Lithuanian parliament elections using five different electoral systems (party list, two round, first-past-the-post, MMP and limited voting); 4. To compare possible results of 20004 and 2008 Lithuanian parliament elections using different electoral systems and conclude the results Hypothesis: 1. Party list system provides new parties with additional seats in the parliament; 2. Plurality / majority systems provides new parties with less seats comparing to parallel system; 3. First-past-the-post provides additional seats (comparing to parallel system) to minority parties and non-partisan candidates. Detailed analysis results confirm, that party list system provides new parties with additional seasts in the parliament. At the same time, two biggest traditional parties would lose up to 28,89% seats comparing... [to full text]

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, pradėta kurti nacionalinė teisės sistema, laisva nuo politinio diktato ir orientuota į demokratinės visuomenės teisinio reguliavimo poreikius. Įstojus į Europos Sąjungą labai svarbus tampa demokratinių valstybių pripažįstamų teisinių prioritetų įgyvendinimas mūsų šalyje. Šių dienų demokratinė visuomenė ypatingą reikšmę teikia žmogaus teisių ir laisvių prioritetui, atviros pilietinės visuomenės, teisinės valstybės idėjoms. Demokratija, žmogaus, kaip individo, teisių gerbimas, geras valdymas − tai geistini XXI amžiaus modernios Lietuvos visuomenės ir valstybės gyvavimo elementai. Demokratinėje visuomenėje piliečiai ne tik turi teisę, bet ir yra skatinami patys įgyvendinti savo teises suteikiant jų įgyvendinimui subjektinių teisių ir pareigų vienovės pavidalą. Tokį pavidalą įgyjantis teisės įgyvendinimas yra abipusės pagarbos ir apsikeitimo paslaugomis tarp visuomenės narių procesas. Lietuvos Respublikos, kaip šiuolaikinės demokratinės valstybės, teisinė sistema orientuojasi į pilietinę teisės sampratą ir teisinę valstybę. Pilietinė teisės samprata – kad teisių ir pareigų vienovė yra prigimtinė, o ne nustatyta valstybės; ji kyla ne iš valstybės valios, o iš pačių piliečių abipusių pastangų užtikrinti savo teisių saugumą ir plėtrą remiantis lygiavertiškumu ir lygiaverčiais mainais. Tačiau tais atvejais, kai pačių piliečių pastangų įgyvendinti ir apginti savo teises nepakanka, jie turi teisę kreiptis pagalbos į valstybės institucijas, turinčias... [to full text] / The Seimas Ombudsmen of the Republic of Lithuania make a part of the international system of ombudsman institutions. The origin of this system, which is a constituent part of parliamentary democracy, was and is related to the need to defend human rights from unlawful or even criminal acts of officers of state government and municipal institutions when they take the form of abuse of office and bureaucracy. The Master’s thesis titled „The Place of the Seimas Ombudsmen in the Legal System of the Republic of Lithuania” aims to analyse the specific features of the activity of the Seimas Ombudsmen and its importance when ensuring the protection of citizens’ constitutional rights and improving state governance, as well as to identify the problems of efficiency of its activity and propose solutions. In my thesis I: 1. Identified the distinguishing features of the activity of the Seimas Ombudsmen of the Republic of Lithuania; 2. Investigated the specific features of relations between the Seimas Ombudsmen institution and the Seimas of the Republic of Lithuania and the principles of legal regulation; 3. Disclosed the role of the Seimas Ombudsmen when improving public administration; 4. Analysed the main similarities and differences between the powers of the Seimas Ombudsmen and those of administrative courts; 5. Identified the problems of efficiency of activity of the Seimas Ombudsmen‘s Office and proposed solutions how to improve its activities. Aiming to reveal as many aspects of the... [to full text]

Tradicinė žiniasklaida vis dar yra populiariausia komunikacinė sistema, tačiau pasaulinis interneto voratinklis taip pat tapo plačiai naudojama komunikacine erdve, neatskiriama politinės komunikacijos dalimi. Internetinėje erdvėje svarbiausia yra ne tai, kiek politiniai reklamai išleidžiama lėšų, o politikų idėjos ir nuostatos, partijų ideologija ir argumentai. Vadinasi, politikų galimybės internete tampa lygios. Interneto suteikiama galimybė vykti abipusei komunikacijai tarp politikų ir visuomenės, naudotis daugybe naujų įrankių, naujų informacijos keitimosi būdų keičia politinę komunikaciją. Tinklaraščiai pakeitė politinių požiūrių funkcionavimą viešojoje erdvėje. Joje dominuoja politinis vertybinis kontekstas, neveikia racionalūs argumentai, nes politika – tai vertybinių pozicijų susidūrimas, kur oponentas visada turi būti nugalėtas. Politikų tinklaraščiuose visada pateikiamas atitinkamas politinis požiūris, kuris gali būti paprastų ir visiems suprantamų, į vertybes apeliuojančių tezių rinkinys. Remiantis iškeltomis hipotezėmis, kurios pasitvirtino, darbe prieita prie šių išvadų: 1) Motyvai, skatinantys Lietuvos politikus naudotis tinklaraščiais, yra itin patobulėjusios „virtualiosios“ politinės komunikacijos technologijos, politikų polinkis neatsilikti nuo išsivysčiusių šalių praktikos šioje srityje. 2) Lietuvos politikų poreikis naudotis tinklaraščiais yra daugiau išorinis, veikiau „padiktuotas“ užsienio mados, o ne gilaus vidinio įsitikinimo. Dauguma jų į tinklaraščius... [toliau žr. visą tekstą] / The Internet usage forms in political communication constantly change and improve. One of them is blogs. According to S. Herring, most scholars agree that the blog is the most relevant form of communication using PC. Most researches of the last decade were designated for the research of the impact of political blog on mass media and a blog as a form of political participation. Researches also reflected motives for writing in blogs. Findings of scholars who analyzed political communication demonstrated that the greatest motive for politicians to write in blogs is a possibility to set out their ideas and get into a dialogue with groups of citizens who support them. The first researches of blogs were the blog writers. The most prominent of them are D. W. Drezner, H. Farrell, M. Hindman, R. Blood, D. Burstein and etc. This Master thesis analyzes application of blogs – a new and modern (and becoming more and more modern) means of communication – in communication of the Seimas members with citizens, the approach to importance of the usage of blogs in political communication and importance to formation of political society and public spirit is introduced. Besides the paper tries to analyze possibilities of members of the Seimas to communicate with citizens via the Internet, their attitude towards blogs as a way of political communication and to establish the reasons and peculiarities for usage of new „virtual“ form of communication and assess their motives and actions. The goals set... [to full text]

Vidinė konstitucinė kontrolė yra apibrėžiama kaip teisės aktų projektų atitikties Konstitucijai ir kitiems aukštesnės juridinės galios teisės aktams patikra, a priori atliekama paties subjekto, kuris priima tą teisės aktą, ar jo struktūrinių padalinių. Atsižvelgiant į tai, kad šios kontrolės metu yra tikrinamas būtent teisės aktų projektų konstitucingumas, vidinė konstitucinė kontrolė visais atvejais gali būti laikoma ir prevencine (išankstine) konstitucine kontrole. Lietuvoje Seimo leidžiamų teisės aktų vidinės konstitucingumo kontrolės konstituciniai pagrindai išplaukia iš implicitinio reguliavimo – Konstitucinio Teismo oficialiosios konstitucinės doktrinos. Ordinariniame lygmenyje šie teisiniai santykiai detalizuoti Lietuvos Respublikos Seimo statute, nustatančiame Seimo struktūrą ir darbo tvarkos klausimus. Seimo statutas įtvirtina kelis skirtingus vidinės konstitucinės kontrolės įgyvendinimo mechanizmus. Vienu iš jų pagal nustatytas procedūras yra tikrinamas konkrečių teisės aktų projektų konstitucingumas, remiantis pastarųjų turiniu, reguliavimo apimtimi ir forma, kitu – kontroliuojamas Konstitucijoje nustatytos teisės aktų priėmimo tvarkos laikymasis. Tačiau nepaisant procedūrinių skirtumų, tokiu reguliavimu (kaip ir išorinės konstitucinės kontrolės atveju) yra siekiama užtikrinti, kad galiotų tik tie teisės aktai, kurie nepažeidžia Konstitucijos ar kitų aukštesnės juridinės galios teisės aktų nuostatų. Nors siekiamas tikslas yra nekvestionuojamai svarbus, vis dėlto... [toliau žr. visą tekstą] / -. / Innere Verfassungsmässigkeitskontrolle wird als Überprüfung der Entwürfe der Rechtsakte auf ihre Konformität mit der Verfassung und anderen Rechtsakten mit höherer Rechtskraft definiert, die a priori durch den Subjekt selbst, der diesen Rechtsakt verabschiedet, bzw. durch seine Struktureinheiten ausgeführt wird. Unter Berücksichtigung darauf, dass es während dieser Kontrolle die Verfassungsmässigkeit gerade der Entwürfe der Rechtsakte überprüft wird, kann innere Verfassungsmässigkeitskontrolle in allen Fällen auch als präventive (vorgefasste) Verfassungskontrolle erachtet werden. In Litauen gehen die Verfassungsgrundlagen innerer Verfassungsmässigkeitskontrolle der vom Seimas zu erlassenden Rechtsakte aus impliziter Regelung – amtlicher Verfassungsdoktrin des Verfassungsgerichts hervor. Auf ordentlicher Ebene sind diese Rechtsbeziehungen in der Geschäftsordnung des Seimas der Republik Litauen detailliert, die die Fragen der Struktur und der Arbeitsordnung des Seimas festlegt. Die Geschäftsordnung des Seimas verankert einige unterschiedliche Mechanismen zur Durchführung innerer Verfassungskontrolle. Mit einem von ihnen wird laut festgelegtem Verfahren die Verfassungsmässigkeit von konkreten Rechtsakten auf deren Inhalt, Regelungsumfang und Form geprüft, mit einem anderen - die Einhaltung der in der Verfassung festgelegten Ordnung zur Verabschiedung der Rechtsakte kontrolliert. Trotz Verfahrensunterschiede strebt man aber durch diese Regelung (genauso wie im Fall äusserer... [der volle Text, siehe weiter]