Doc. dr. J.Machovenko habilitacijos procedūrai pateiktoje mokslo darbų apžvalgoje „XIII-XX a. Lietuvos teisinės sistemos istorija“ apibendrinami 1999-2009 m. VU Teisės fakultete atliktų tyrimų rezultatai, paskelbti 2 mokslo monografijose ir 20 mokslo straipsnių. Šių tyrimų metodologinis pagrindas yra sociologinė teisės samprata, leidžianti į teisę žvelgti ne tik kaip į pozityviosios teisės normų visumą, bet ir kaip į kur kas platesnį socialinį reiškinį - teisinę visuomenės sistemą. Autorius laiko teisinę sistemą autonomine visuomenės, kaip savavaldės sistemos, subsistema, gebančia savarankiškai nustatyti savo vidinę raidą, kad galėtų tinkamai atlikti jai aukštesnės sistemos priskirtas funkcijas. Pagrindinėmis funkcinėmis teisinės sistemos subsistemomis autorius laiko teisėkūros (institucijų ir procedūrų, teisės normų ir jų šaltinių), jurisdikcijos (teisės taikymo) ir jurisprudencijos (teisės pažinimo bei mokymo) subsistemą. Apžvelgiami darbai apima visų trijų Lietuvos teisinės sistemos subsistemų problematiką. Remdamasis gausiais istorijos šaltiniais, Lietuvoje ir užsienyje paskelbtais mokslo darbais, autorius kompleksiškai nagrinėja nesulaukusius atidesnio teisės istorikų dėmesio klausimus. Lietuvos teisinės sistemos elementai tiriami Vakarų teisės tradicijos, kurioje susiformavo ir plėtojasi Lietuvos teisinė sistema, istorijos kontekstu. Autorius supranta teisės istoriją kaip tam tikriems dėsningumams pavaldų kryptingą įprasmintą teisės „įkopimą“ į kokybiškai vis aukštesnį... [toliau žr. visą tekstą] / In the present work the author reviews the two scientific monographs and twenty scientific articles in which the history of the Lithuanian legal system is investigated. The author aspires to elucidate how did the main subsystems of the Lithuanian legal system – legislation, jurisdiction and jurisprudence – appeared and developed up to the end of the 20th century in the context of evolution of the Western legal tradition. The basic methods of research used in the works are historical, comparative and teleological. The main theses of the reviewed scientific monographs and articles are these: The law of the Grand Duchy of Lithuania (GDL) was created by the Government on the basis of the national Lithuanian law and some elements of the custom Slav law. Substitution of the custom Slav law for the Lithuanian public and private law took place in those provinces in the 14th-16th centuries. The custom Slav law hampered forming of the system of law of the GDL. It was created finally in the middle of the 16th century. The law of the GDL was a medieval estate law. Estate is a legal phenomenon and law determines signs and features of any estate. Main sign of any estate is rights leaved to him by law and protected by state. Estate system, that is an organization of society into classes rigidly divided for political purposes and defined primarily by law, is based on a legal inequality of estates. Any estate is a stable order closed to outsiders. In order to belong to estate any person must... [to full text]

Šiame darbe norima atskleisti laidotuvių reglamentavimą kanonų teisėje bei Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje. Darbe nagrinėjama tema yra aktuali, nes su ja neretai susiduriama praktiniame tikinčiųjų gyvenime. Šį magistro darbą sudaro keturios dalys. Pirmoje dalyje aptariami ligos ir mirties istoriniai ir teologiniai aspektai Senajame ir Naujajame Testamentuose bei Bažnyčios Tradicijoje. Šioje dalyje kalbama apie ligą kaip sunkiausią išmėginimą žmogaus gyvenime ir apie mirtį kaip žmogaus žemiškosios kelionės pabaigą. Antroje dalyje aprašoma žmogaus teisė į palaidojimą įvairaus amžiaus tarpsniuose: laidojant nekrikštytus kūdikius ir katechumenus, kūdikius ir vaikus bei suaugusius žmones. Šioje dalyje apžvelgiama krikščioniškos laidotuvių apeigos, laidojimo būdai bei vietos. Trečioje dalyje pateikiama laidotuvių sąvoka kanoninėje doktrinoje. Šioje dalyje aprašomas Bažnyčios požiūris į laidotuves; atskirai įvardijami atvejai, atsakant laidotuves. Daug dėmesio skiriama kremavimui plintančiam mūsų dienomis, bei Bažnyčios požiūris į kremavimą. Ketvirtoje dalyje apžvelgiamas laidotuvių reglamentavimas LR Civilinėje teisėje. Šioje dalyje analizuojamas kremavimo reglamentavimas LR Civilinėje teisėje bei įstatymai susiję su kapinėmis ir jose esančiomis laidojimo apeigomis. Šį darbą galima panaudoti praktikoje – t.y. savo parapijos liturginėje ir teisinėje veikloje ir taip pat naudoti kaip medžiagą dalinantis darbo patirtimi įvairiuose seminaruose, konferencijose, paskaitose... [toliau žr. visą tekstą] / This work has an aim to present funeral regulation in Canon Law and in Lithuania legal system. The topic of the work is important because it is often met in practical life of believers. This master work consists of four parts. The first part discusses historical and theological aspects of illness and death in the Old and the New Testaments, as well as in Church Tradition. This part introduces illness as the most difficult trial in human life, and death as the end of human journey in Earth. The second part describes a human right to burial in different life periods: burial of non-baptized babies and catechumen, babies and children, and adults. This part gives an overview of Christian burial services, ways and places of burial. The third part presents a burial term in Canon Doctrine. This part describes the point of view of Church to burial; the cases for denying of burial are listed separately. Much attention is paid to cremation, that is so widespread nowadays, and to the point of view of Church regarding cremation. The fourth part gives an overview of burial regulation in Lithuania Civil law. This part analyses regulation of cremation in Lithuania Civil Law, and the laws about cemeteries and their burial services. This work can be used in practice – i.e. in the liturgy and law of own county, as well as material for exchanging experience at different seminars, conferences, lectures or as teaching material in Faith lessons.

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, pradėta kurti nacionalinė teisės sistema, laisva nuo politinio diktato ir orientuota į demokratinės visuomenės teisinio reguliavimo poreikius. Įstojus į Europos Sąjungą labai svarbus tampa demokratinių valstybių pripažįstamų teisinių prioritetų įgyvendinimas mūsų šalyje. Šių dienų demokratinė visuomenė ypatingą reikšmę teikia žmogaus teisių ir laisvių prioritetui, atviros pilietinės visuomenės, teisinės valstybės idėjoms. Demokratija, žmogaus, kaip individo, teisių gerbimas, geras valdymas − tai geistini XXI amžiaus modernios Lietuvos visuomenės ir valstybės gyvavimo elementai. Demokratinėje visuomenėje piliečiai ne tik turi teisę, bet ir yra skatinami patys įgyvendinti savo teises suteikiant jų įgyvendinimui subjektinių teisių ir pareigų vienovės pavidalą. Tokį pavidalą įgyjantis teisės įgyvendinimas yra abipusės pagarbos ir apsikeitimo paslaugomis tarp visuomenės narių procesas. Lietuvos Respublikos, kaip šiuolaikinės demokratinės valstybės, teisinė sistema orientuojasi į pilietinę teisės sampratą ir teisinę valstybę. Pilietinė teisės samprata – kad teisių ir pareigų vienovė yra prigimtinė, o ne nustatyta valstybės; ji kyla ne iš valstybės valios, o iš pačių piliečių abipusių pastangų užtikrinti savo teisių saugumą ir plėtrą remiantis lygiavertiškumu ir lygiaverčiais mainais. Tačiau tais atvejais, kai pačių piliečių pastangų įgyvendinti ir apginti savo teises nepakanka, jie turi teisę kreiptis pagalbos į valstybės institucijas, turinčias... [to full text] / The Seimas Ombudsmen of the Republic of Lithuania make a part of the international system of ombudsman institutions. The origin of this system, which is a constituent part of parliamentary democracy, was and is related to the need to defend human rights from unlawful or even criminal acts of officers of state government and municipal institutions when they take the form of abuse of office and bureaucracy. The Master’s thesis titled „The Place of the Seimas Ombudsmen in the Legal System of the Republic of Lithuania” aims to analyse the specific features of the activity of the Seimas Ombudsmen and its importance when ensuring the protection of citizens’ constitutional rights and improving state governance, as well as to identify the problems of efficiency of its activity and propose solutions. In my thesis I: 1. Identified the distinguishing features of the activity of the Seimas Ombudsmen of the Republic of Lithuania; 2. Investigated the specific features of relations between the Seimas Ombudsmen institution and the Seimas of the Republic of Lithuania and the principles of legal regulation; 3. Disclosed the role of the Seimas Ombudsmen when improving public administration; 4. Analysed the main similarities and differences between the powers of the Seimas Ombudsmen and those of administrative courts; 5. Identified the problems of efficiency of activity of the Seimas Ombudsmen‘s Office and proposed solutions how to improve its activities. Aiming to reveal as many aspects of the... [to full text]

Magistrinio darbo tezės tikslas - atlikti mokslinį tyrimą ir patvirtinti arba paneigti hipotezę, kuri teigia, kad LR teisinė sistema neužtikrina moters nediskriminavimo darbo rinkoje. Objektas – teisinė sistema, susijusi su moters (ne)diskriminavimu darbo rinkoje. Problematika pasireiškia tuo, kad Lietuvoje yra sukurta įstatyminė bazė, skirta įgyvendinti lygias asmenų teises darbo srityje. Tačiau, remiantis oficialiais statistiniais duomenimis, de facto moterų padėtis darbo rinkoje yra prastesnė nei vyrų. Darbe buvo naudojami mokslinio tyrimo metodai: interviu, lyginamasis, analitinis, aprašomasis. Tyrimų rezultatai atskleidė, kad moteris darbo rinkoje diskriminuojama dėl nepakankamo moterų atstovavimo priimant sprendimus, nuolat reprodukuojamų lyčių stereotipų, didesnės moterų nei vyrų turimų šeiminių pareigų naštos. LR įstatymai numato keturias draudžiamas diskriminavimo formas: tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją, priekabiavimą ir seksualinį priekabiavimą, tačiau teisinių sąvokų vienoks ar kitoks apibrėžimas įstatyme, neturi tiesioginio ryšio su faktine segregacija užimtumo srityje. LR įstatymuose pozityvieji veiksmai yra įvardinti kaip laikinos specialiosios priemonės, taikomos siekiant užtikrinti lygybę ir užkirsti kelią lygių galimybių pažeidimui lyties ir kt. pagrindais, tačiau Lietuvoje nėra priimtas įstatymas, kuris numatytų šių priemonių taikymo sąlygas. Lietuvoje Konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir jos Fakultatyvinis protokolas... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the Master thesis Does the Law System of the Republic of Lithuania Ensure the Non-Discrimination of Women in Labour Market is, by answering the problematic question, to conduct a scientific research and confirm or deny the hypothesis that the law system of the Republic of Lithuania does not ensure the non-discrimination of women in labour market. This topic is problematic because there is a legislative context established in Lithuania that aims to ensure equal individual rights in the field of labour. Despite the relative legislation, the official statistical data demonstrate that de facto situation of women in labour market is worse than men. In Lithuania only in 2012 in the age range of 25-34 there were 17.8% more women with higher education than men and, compared to men, their work pay gap was 12.6%. What is more, in the age range of 35-44 the work pay gap was 17.3%, and the employment rate of women was 3% smaller than men. Hence, the subject of the scientific study is the legal system of the Republic of Lithuania in terms of the non-discrimination/discrimination of women in labour market. The objectives of the paper are as follows: 1. interview the representatives of three different institutions in Lithuania in order to find out the main reasons, why the situation of women in the labour market is worse, and to provide the form and base of discrimination of women; 2. present the concept of positive actions and the application of tools of positive actions that... [to full text]