Konstitucinis Teismas yra vienintelis subjektas, turintis įgaliojimus aiškinti aukščiausios galios teisės aktą, Konstituciją. Spręsdamas ar įstatymai bei kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, Konstitucinis Teismas garantuoja Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą valstybėje. Konstituciniam teismui konstatavus, jog teisės aktas prieštarauja Konstitucijai, šis teisės aktas netenka galios ir yra eliminuojamas iš teisinės sistemos. Taigi, dėl poreikio analizuoti civilinio proceso klausimus Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje abejonių nekyla. 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojo eilė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimų. Nemažą dalį jų lėmė Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuotos pozicijos, kurios ir yra analizuojamos darbe. Darbe atskleidžiama Konstitucinio Teismo jurisprudencijos įtaka aktualiam civilinio proceso reguliavimui bei konkrečių civilinio proceso institutų raidai. Taip patanalizuojamas Teismo doktrinos įgyvendinimas aktualiame Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse. darbe nevengiama pateikti darbo autoriaus pastebėjimų, kritikos bei pasiūlymų įstatymų leidėjui. / The Constitutional Court is the only subject empowered to interpret the act of the supreme power - the Constitution. Deciding whether the laws and other legal acts comply with the Constitution, the Constitutional Court guarantees the supremacy of the Constitution in the legal system and constitutional legitimacy of the state. Then the Constitutional Court rules out that the legal act is unconstitutional, this act is eliminated from the legal system. Thus, the need to analyze the issues of civil procedure in the jurisprudence of Constitutional Court is beyond any doubt. In 2011 October 1 a number of changes of the Code of Civil Procedure came in to force. A significant part of the changes was determined by the positions established by the Constitutional Court, which are analysed in the paper. The influence of the jurisprudence of the Constitutional Court to valid Civil Procedure and the development of regulation of specific institutes is highlighted in the paper. The author does not avoid to give observations, criticism and suggestions for the legislator.

Konstitucinė teisė - tai aukščiausioji teisė, plėtojama per Konstitucinio Teismo jurisprudenciją. Joks teisės aktas negali prieštarauti Konstitucijai, niekam neleidžiama pažeisti Konstitucijos, konstitucinė tvarka turi būti ginama, pati Konstitucija įtvirtina mechanizmą, įgalinantį nustatyti, ar teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai. Konstatavus, kad teisės aktuose nepaisoma minėtų reikalavimų, kartu konstatuotina, kad yra pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas. Konstitucinio Teismo konstitucinė paskirtis vykdyti konstitucinį teisingumą, garantuoti Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir garantuoti konstitucinį teisėtumą. Konstitucinio Teismo baigiamieji aktai yra privalomi ir pačiam Konstituciniam Teismui, jie suvaržo ir Konstitucinį Teismą tuo atžvilgiu, kad jis negali jų pakeisti arba jų peržiūrėti, jeigu tam nėra konstitucinio pagrindo. Tuo Konstitucinis Teismas užtikrina konstitucinės jurisprudencijos tęstinumą ir savo sprendimų prognozuojamumą, kas lemia visos teisės sistemos stabilumą. Konstitucinio Teismo formuojama konstitucinė teisminė jurisprudencija lemia, kad visi teismų priimami teisingumo vykdymo aktai, vykdant teisingumą, leistų užtikrinti konstitucinį teisingumą ir teisėtumą. Teisingumo vykdymo funkcija lemia teisėjo ir teismų nepriklausomumą: teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir... [toliau žr. visą tekstą] / Constitutional law is the supreme law, which is developed via jurisprudence of a Constitutional Court. No act of legislation may contradict the Constitution, nobody is allowed to break the law of Constitution, constitutional law and order must be protected and the Constitution itself determines if acts of legislation contradict the Constitution or not. Disregard to the mentioned requirements is considered breaking a constitutional principle of a legal state. Purpose of the Constitutional Court is to execute constitutional justice, guarantee superiority of Constitution in the system of law and ensure constitutional legitimacy. The Constitutional Court must obey the final laws of it’s own. Final laws shackle the Constitutional Court by not allowing it to change the laws if there is no constitutional reason to do so. Accordingly, the Constitutional Court ensures continuation of the constitutional jurisprudence and predictability of it’s decisions, therefore sustaining stability of whole law system. Constitutional jurisprudence, formed by the Constitutional Court, determines the constitutional justice and legitimacy in a decisions and laws made by courts. Justice pursuit function determines independence of a judge and a court: courts must ensure justice and order, guarantee superiority of law and protect human freedom and rights. Purpose of the court instance system is to solve possible mistakes of lower instance courts, prevent breaking the law and therefore protect rights and... [to full text]

Darbe yra analizuojamos socialinės teisės, jų esmė, paskirtis, reikšmė ir skirtumai nuo kitų žmogaus teisių. Atskleidžiamas taip pat socialinių teisių turinys, įtvirtintas tarptautinuose teisės aktuose ir Lietuvos Respublikos bei kitų valstybių konstitucijose. Darbe apžvelgiami svarbiausi Konstitucinio Teismo aktai (nutarimai), susiję su pagrindinėmis socialinėmis teisėmis, analizuojama Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje formuojama šių teisių konstitucinė doktrina. Nagrinėjama taip pat dar dviejų valstybių (Latvijos ir Lenkijos) konstitucinių teismų praktikoje suformuota socialinių teisių doktrina. / The thesis discloses social rights, their essence, purpose, importance and differences from other human rights. It also analyzes the content of social rights, regulated by international legal acts and constitutions of the Republic of Lithuania and other countries. This thesis overwies acts (decisions) related to fundamental social rights adopted by the Constitutional Court, analyzes the constitutional doctrine of these rights formed in the jurisprudence of the Constitutional Court. It also examines the doctrine of social rights established in the practice of constitutional of two other countries (Latvia and Poland).

This thesis analyzes how can pragmatic jurisprudence supplement the dominant ideas of law ontology and epistemology, if it is possible to reach unequivocal answer about its purpose. The conclusion made here is that law cannot be described only as some normative order. It is lawyers’ activity, which aim is to solve some social problems, rather then normative order. In order to solve it lawyers usually use many methods, nevertheless none of them is unmistakable. Although pragmatic jurisprudence emphasize that normative acts and judgments must take into consideration the wealth of society, it does acknowledge that use of this principle has some limits as well.

Doc. dr. J.Machovenko habilitacijos procedūrai pateiktoje mokslo darbų apžvalgoje „XIII-XX a. Lietuvos teisinės sistemos istorija“ apibendrinami 1999-2009 m. VU Teisės fakultete atliktų tyrimų rezultatai, paskelbti 2 mokslo monografijose ir 20 mokslo straipsnių. Šių tyrimų metodologinis pagrindas yra sociologinė teisės samprata, leidžianti į teisę žvelgti ne tik kaip į pozityviosios teisės normų visumą, bet ir kaip į kur kas platesnį socialinį reiškinį - teisinę visuomenės sistemą. Autorius laiko teisinę sistemą autonomine visuomenės, kaip savavaldės sistemos, subsistema, gebančia savarankiškai nustatyti savo vidinę raidą, kad galėtų tinkamai atlikti jai aukštesnės sistemos priskirtas funkcijas. Pagrindinėmis funkcinėmis teisinės sistemos subsistemomis autorius laiko teisėkūros (institucijų ir procedūrų, teisės normų ir jų šaltinių), jurisdikcijos (teisės taikymo) ir jurisprudencijos (teisės pažinimo bei mokymo) subsistemą. Apžvelgiami darbai apima visų trijų Lietuvos teisinės sistemos subsistemų problematiką. Remdamasis gausiais istorijos šaltiniais, Lietuvoje ir užsienyje paskelbtais mokslo darbais, autorius kompleksiškai nagrinėja nesulaukusius atidesnio teisės istorikų dėmesio klausimus. Lietuvos teisinės sistemos elementai tiriami Vakarų teisės tradicijos, kurioje susiformavo ir plėtojasi Lietuvos teisinė sistema, istorijos kontekstu. Autorius supranta teisės istoriją kaip tam tikriems dėsningumams pavaldų kryptingą įprasmintą teisės „įkopimą“ į kokybiškai vis aukštesnį... [toliau žr. visą tekstą] / In the present work the author reviews the two scientific monographs and twenty scientific articles in which the history of the Lithuanian legal system is investigated. The author aspires to elucidate how did the main subsystems of the Lithuanian legal system – legislation, jurisdiction and jurisprudence – appeared and developed up to the end of the 20th century in the context of evolution of the Western legal tradition. The basic methods of research used in the works are historical, comparative and teleological. The main theses of the reviewed scientific monographs and articles are these: The law of the Grand Duchy of Lithuania (GDL) was created by the Government on the basis of the national Lithuanian law and some elements of the custom Slav law. Substitution of the custom Slav law for the Lithuanian public and private law took place in those provinces in the 14th-16th centuries. The custom Slav law hampered forming of the system of law of the GDL. It was created finally in the middle of the 16th century. The law of the GDL was a medieval estate law. Estate is a legal phenomenon and law determines signs and features of any estate. Main sign of any estate is rights leaved to him by law and protected by state. Estate system, that is an organization of society into classes rigidly divided for political purposes and defined primarily by law, is based on a legal inequality of estates. Any estate is a stable order closed to outsiders. In order to belong to estate any person must... [to full text]

Lietuvos teisės sistemoje Konstitucinis Teismas ir jo jurisprudencija turi ypatingą vietą. Šiame darbe Konstitucinio Teismo jurisprudencija nagrinėjama sąryšyje su baudžiamojo proceso teise. Atskleidžiama Konstitucinio Teismo jurisprudencijos samprata ir jos įtakojimo veiksniai baudžiamajam procesui.Pagrindiniai Konstitucinio Teismo jurisprudencijos elementai yra konstituciniai principai. Konstitucinis Teismas aiškindamas konstitucinius principus gali tiesiogiai įtakoti baudžiamąjį procesą, nors nežiūrint į tai jis įtakojamas ir visa jurisprudencija savaime. Darbe apžvelgiami Konstitucinio Teismo nutarimai, kuriuose buvo sprendžiamas klausimas dėl baudžiamojo proceso normų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiuos nutarimus galima priskirti prie baudžiamojo proceso teisės šaltinių. Nagrinėjant Konstitucinio Teismo jurisprudencija iškeliamos aktualiausios problemos baudžiamajame procese realizuojant konstitucinius principus. / In the system of Lithuanian Law the Court and its jurisprudence occupies a special place. In the diploma paper the Constitutional jurisprudence is analyzed in connection with the law of criminal process. The conception of the jurisprudence of the Constitutional Court is disclosed and its influence on criminal process is analyzed. The main elements of the Constitutional Court jurisprudence are constitutional principles. The Constitutional Court by explaining constitutional principles can directly influence the criminal process and the whole system of jurisprudence. The paper reviews the decisions of Constitutional Court where the issue of correspondence of criminal process norms to the Constitution of the Republic of Lithuania is considered.

Magistro darbe tema Profesionaliojo sportininko teisinis statusas Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje yra atskleidžiama Europos Teisingumo Teismo sprendimuose ir nutartyse pateikiama profesionaliojo sportininko samprata, taip pat analizuojamos svarbiausios bylos, kuriose yra sprendžiamos su Europos Sąjungos teisės aktų taikymu susijusios problemos, kylančios tiek individualiu, tiek komandiniu sportu užsiimantiems profesionaliesiems sportininkams. Pirmoje tyrimo dalyje yra analizuojamas sportinės veiklos reglamentavimas Europos Sąjungos teisėje, taip pat Europos Teisingumo Teismo vaidmuo reglamentuojant sportą Europos Sąjungos lygmeniu. Šioje dalyje yra išskiriamas ir nagrinėjamas dvejopas profesionaliojo sportininko supratimas – asmuo, užsiimantis sportu gali būti suvokiamas tiek kaip darbuotojų judėjimo laisvę pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos (toliau – Sutartis) veikimo nuostatas įgyvendinantis darbuotojas, tiek kaip paslaugų teikėjas, kuris naudojasi Sutartyje įtvirtintos paslaugų teikimo laisvės suteikiamomis teisėmis. Antroji šio darbo dalis apima komandiniu sportu užsiimančio profesionaliojo sportininko teisinio statuso atskleidimą. Pirmajame skyriuje plėtojama diskriminacijos dėl profesionaliojo sportininko pilietybės problema, o antrajame – profesionaliojo sportininko padėtis, kai tarp sporto organizacijų sutariama profesionaliojo sportininko perėjimo iš vienos sporto organizacijos į kitą. Paskutinėje darbo dalyje yra plačiau nagrinėjami individualiu sportu... [toliau žr. visą tekstą] / The master thesis Legal Status of Professional Athlete in the Jurisprudence of the European Court of Justice discloses the concept of professional athlete found in the jurisprudence of the European Court of Justice. The master’s work contains a detailed analysis of European Union law on issues arising from both individual and team sports professional athletes. In the first part of master’s work analysis of sports regulation under the European Union law is performed and the role of the European Court of Justice in regulation of sport is examined. This section also approaches the issue of professional athlete's dual understanding – a person engaged in sport can be seen both as an employee, that benefits from free movement of workers under the Treaty on the Functioning of the European Union, as well as service provider (freedom to provide services is applied). The second part of the master's work discloses the legal status of team sport professional athlete. The first section examines the problem of discrimination based on nationality of professional athlete. The second – professional athlete’s status, when the sport organizations agreed on the transfer, otherwise known as the professional athlete’s transition from one sport organization to another. The legal status of professional athletes in the individual sports and the main problems they face are revealed in section number three, where cases Christelle Deliège against Ligue francophone de judo et associées disciplines... [to full text]

Šiame darbe atskleidžiama konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo samprata ir kilmė, analizuojama konstitucinio lygiateisiškumo principo doktrina, suformuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Konstituciniams principams tenka pagrindinis vaidmuo konstitucinio reguliavimo procese. Konstituciniai principai organizuoja į darnią visumą visas Konstitucijos nuostatas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos analizė leidžia teigti, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas yra vienas universaliausių ir dažniausiai taikomų teisės aktų atitikties Konstitucijai tikrinimo matų. Konstitucinis Teismas, tirdamas teisės aktų konstitucingumą, suformavo plačią ir išsamią lygiateisiškumo principo doktriną. Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas yra pamatinis šiuolaikinės demokratinės visuomenės principas. Lygiateisiškumo principas formuluojamas ne tik Konstitucijos 29 straipsnyje, reikšmingi šio principo aspektai įtvirtinti ir Konstitucijos 33, 38, 50, 55, 78, 82, 119 straipsnių nuostatose. Konstitucinio Teismo nutarimuose atskleista, kad tai formalios teisinės lygybės principas, šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą. Lygiateisiškumo principo turi būti laikomasi ne tik Lietuvos Respublikos piliečių, bet ir užsienio piliečių bei asmenų be pilietybės atžvilgiu, šis principas taikytinas ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims. Asmenų lygiateisiškumo principas... [toliau žr. visą tekstą] / The study discusses origins and concepts of the constitutional principle of the persons equality, furthermore, it analyzes doctrine of persons equality in jurisprudence of Constitutional Court of the Republic of Lithuania. Constitutional principles take leading role in process of constitutional regulation. The analyzis of the jurisprudence of Constitutional Court allows to state that the constitutional principle of the persons equality is one of the most applicable measures for the correspondence between law acts and the Constitution. While construing Article 29 of the Constitution, the Constitutional Court has formed an extensive and thorough doctrine of the principle of the persons equality. The Constitutional Court has noted that this is a principle of the formal legal equality. The constitutional principle of the persons equality must be followed while passing laws, applying them and administering justice. This principle is applied not only in the aspect of citizens of the Republic of Lithuania, but also of citizens of foreign states and persons without citizenship, this principle is applicable not only to natural but also to legal persons. The study points out that in the Article 29 of Constitution the feature list, which specifies when the privilege rendering is not allowed and when the rights can not be limited, is not comprehensive, furthermore, this discrimination is impossible for other features, which are not foreseen in the Constitution, too. The constitutional... [to full text]

Mokslinis darbas parengtas aktualia tema, kurios svarbą lemia analizuojamo objekto daugiareikšmiškumas. Pagrindinis lyginamojo darbo objektas yra Prancūzijos ir Lietuvos Respublikos parlamento ir konstitucinės justicijos institucijos santykis įstatymų leidybos aspektu. Kitaip tariant, visi kiti šio santykio aspektai šiame darbe yra antriniai. Pažymėtina, kad konstitucinė kontrolė atsirado būtent kaip įstatymų atitikties Konstitucijai kontrolė. Taigi konstitucinės justicijos santykis su įstatymų leidyba yra neabejotinas. Darbo pradžioje aptariama įstatymo samprata legicentrizmo ir konstitucionalizmo doktrinoje, Prancūzijos ir Lietuvos Respublikos parlamento įstatymų leidybos ypatumai. Antroje dalyje analizuojama konstitucinės justicijos formavimosi raida Prancūzijoje ir Lietuvoje, konstitucinės justicijos prigimties klausimai remiantis moksline doktrina. Trečioji darbo dalis skirta Prancūzijos Respublikos Konstitucinės Tarybos ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo vietos valdžios sistemoje nagrinėjimui. Ketvirtojoje dalyje analizuojami abiejų valstybių konstitucinės justicijos institucijų keletas dažniausiai priimamų sprendimų tipų bei jų įgyvendinimas parlamento įstatymų leidyboje. Be kita ko, aptariamos prevencinės ir paskesniosios kontrolės formos, jų privalumai ir trūkumai. Prancūzijoje Konstitucinė Taryba per 50 metų įgyvendino išimtinai prevencinę kontrolę, tačiau po 2008 m. Konstitucijos reformos buvo įtvirtinta ir paskesnioji kontrolės forma. Legicentrizmo erą... [toliau žr. visą tekstą] / The most important object is to compare the relation between the Parliament and institution of constitutional control in France and Lithuania. / Le principale objet de cette étude est le rappport entre le parlement et l‘institution de contrôle de constitutionnalité dans la legislation en France et en Lituanie. Il faut dire, que l‘ordre juridique en Lituanie et en France connait deux modes de production de la loi. Le régime légicentriste est celui dans lequel la loi est principalement le résultat du vote parlementaire. Le régime constitutionnaliste ajoute à l‘operation de vote le contrôle juridictionnel de constitutionnalité afin de verifier que la loi votée respecte la Constitution. Si le légicentrisme correspond à l‘état ou la volonté générale n‘est plus que le caprice du législateur, le constitutionnalisme caractérise un régime dans lequel le législateur doit respecter la Constitution pour exercer sa fonction normative. Autrement dit, quand les pays instaurent les institutions de contrôle de constitutionnalité la loi votée ne peut pas exprimer le volonté générale que dans le respect de la Constitution. Les représentants du peuple sont controlés au nom et sur le fondement de la Constitution par le juge constitutionnel. D‘ailleurs le contrôle de constitutionnalité est non de gener ou de retarder l‘exercice du pouvoir legislatif mais d‘assurer sa conformité à la Constitution. Il est vrai, que le texte constitutionnel est seulement la possibilité ou le potentiel. Le Cour constitutionnelle de la Lituanie et la Conseil constitutionnel de la France determinent dans la jurisprudence le vrai sens de l‘acte constitutionnel... [toliau žr. visą tekstą]

Magistro baigiamajame darbe analizuojama konstitucinio lygiateisiškumo principo samprata, raida, ypatumai, lygiateisiškumo principo santykis su kitais konstituciniais principais ir konstitucijos normomis, išskiriamos interpretavimo problemos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, analizuojama lygiateisiškumo principo interpretacija kitų šalių konstitucinėje jurisprudencijoje. Taip pat išskiriami bendri lygiateisiškumo principo interpretavimo aspektai kurie atsispindi tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje tiek kitų šalių konstitucinėje jurisprudencijoje, aptariamas Europos Žmonių Teisių Teismo, Europos Teisingumo Teismo ir kitų valstybių jurisprudencijos (doktrinos) taikymas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje aiškinant lygiateisiškumo principą. Darbe naudojami lyginamasis istorinis ir teisinių dokumentų analizės metodai. Konstitucinis lygiateisiškumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje, glaudžiai siejasi su kitais konstituciniais principais, nuostatomis, įtvirtintas Konstitucijos straipsniuose (33 str., 38 str., 50 str., 55 str., 69 str., 82 str. ir pan.). Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas gali būti analizuojamas įvairiais aspektais. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje jo interpretacija yra plati.. Kadangi magistrinio darbo tikslas yra išanalizuoti lygiateisiškumo principo interpretaciją Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo... [toliau žr. visą tekstą] / The present Master Thesis focuses on the analysis of the concept, evolution, and peculiarities of equality principle as well as the relation among the principle of equality and other constitutional principles and norms. The paper points at the interpretation problems in the jurisprudence of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania and provides the analysis of interpretation of the equality principle in the constitutional jurisprudence of other countries. The present thesis also defines the general aspects of the interpretation of equality principle, the presence of which can be traced both in the jurisprudence of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania and the constitutional jurisprudence of other countries, and discusses the ways in which the jurisprudence (doctrine) of the European Court of Human Rights, that of the European Court of Justice and the jurisprudence of other countries is applied when explaining the principle of equality in the jurisprudence of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania. The comparative historical method and the legal document analysis were used in the study. The constitutional principle of equality is set forth in Article 29 of the Constitution of the Republic of Lithuania. It is closely related to other constitutional principles and provisions, set forth in the Articles of the Constitution (Articles 33, 38, 50, 55, 69, 82 etc.). The constitutional principle of equality of people can be analyzed from... [to full text]