SANTRAUKA Konstitucinio Teismo priimamų aktų teisinės galios klausimą galime įvardinti ir kaip šio Teismo aktų poveikio Lietuvos teisinei sistemai klausimą, kuris atspindi pačią teisės konstitucingumo kontrolės esmę. Teisinėje literatūroje Konstitucinio Teismo aktų teisinę galią yra įprasta vertinti remiantis LR Konstitucinio Teismo įstatymu, pagal kurį Teismo nutarimai turi įstatymo galią. Darbo autorės nuomone, šis vertinimas yra teisingas, kai kalbama apie Teismo aktų galiojimą laike, erdvėje bei subjektų atžvilgiu. Konstitucinio Teismo aktų teisinės galios vertinimo specifiką apsprendžia tai, kad jų statuso reglamentavimą, įtvirtintą Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo įstatyme, papildo paties Konstitucinio Teismo formuluojama konstitucinė doktrina. Remiantis Konstitucija, konstitucine doktrina bei siekiant kuo visapusiškiau atskleisti Konstitucinio Teismo aktų teisinės galios klausimą šiame darbe bandyta Teismo aktus vertinti ir kitu – teisės šaltinio aspektu. Šia prasme teisinėje literatūroje šiandien nėra vieningos nuomonės nei dėl atskirų Teismo aktų rūšių (išskyrus Konstitucinio Teismo nutarimus su neigiama rezoliucija) priskyrimo teisės šaltiniams apskritai, nei dėl šių šaltinių vietos teisės aktų hierarchijoje. Todėl šiame magistriniame darbe Konstitucinio Teismo aktų teisinės galios klausimas analizuojamas keliais aspektais: 1. Teismo aktai vertinami kaip teisės šaltiniai bendroje Lietuvos teisės šaltinių hierarchijoje, siūlant teisės šaltiniais laikyti visus... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Legal Power of Acts Adopted by the Constitutional Court Problem of legal power of acts adopted by the Constitutional Court can be described as the question of impact of acts of this Court on Lithuanian legal framework which reflects the very essence of the control of constitutionality. It is usual to analyze legal power of acts of Constitutional Court in legal literature on the grounds of Law on the Constitutional Court of the Republic of Lithuania according to which the rulings of the Court have the power of law. In opinion of the author of thesis this interpretation is correct when related to effect in time, area and in respect of subjects. Particularity of interpretation of legal power of the acts of the Constitutional Court is determined by the fact that regulation of their status established in the Constitution and Law on the Constitutional Court is supplemented by the constitutional doctrine formulated by the Constitutional Court. This thesis was aimed at interpretation of acts of the Court by a different aspect of legal source with reference to the Constitution, constitutional doctrine and with an aim of thoroughly revealing the problem of legal power of the acts of the Constitutional Court. In this sense there is no unanimity in contemporary legal literature neither in respect of attribution of separate types of the acts of the Court (except rulings of the Constitutional Court with negative resolution) to legal sources in general, nor concerning the position... [to full text]

Darbe yra analizuojamos socialinės teisės, jų esmė, paskirtis, reikšmė ir skirtumai nuo kitų žmogaus teisių. Atskleidžiamas taip pat socialinių teisių turinys, įtvirtintas tarptautinuose teisės aktuose ir Lietuvos Respublikos bei kitų valstybių konstitucijose. Darbe apžvelgiami svarbiausi Konstitucinio Teismo aktai (nutarimai), susiję su pagrindinėmis socialinėmis teisėmis, analizuojama Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje formuojama šių teisių konstitucinė doktrina. Nagrinėjama taip pat dar dviejų valstybių (Latvijos ir Lenkijos) konstitucinių teismų praktikoje suformuota socialinių teisių doktrina. / The thesis discloses social rights, their essence, purpose, importance and differences from other human rights. It also analyzes the content of social rights, regulated by international legal acts and constitutions of the Republic of Lithuania and other countries. This thesis overwies acts (decisions) related to fundamental social rights adopted by the Constitutional Court, analyzes the constitutional doctrine of these rights formed in the jurisprudence of the Constitutional Court. It also examines the doctrine of social rights established in the practice of constitutional of two other countries (Latvia and Poland).

The problem at issue and importance of the topic The subject at issue is specified in essence in the title of the thesis, it is the principles of law, their theoretical concept and consolidation of this concept in legal practice, i.e. constitutional jurisprudence. The elements of the concept of the principles of law are considered to be: a general theoretical definition of the principles, a linguistic notion of the principles of law, the basic features of their expression in a legal text, the role and meaning of the principles of law in the general system of standards of perfect behaviour, which are attributed to law, as well as functions of the principles of law in the legal process, and the features of and differences between interpretation of standards of direct and indirect regulatory effect on social relations and behaviour of abstract type, in comparison to ordinary norms of law. The realities of legal life, especially the activity of the constitutional and administrative control institutions, as well as powers of the courts of general jurisdiction to question the constitutionality of acts of positive law, determine the fact that entities of legal relations can direct and must direct their own behaviour and that of others not only by taking into consideration the standards of behaviour, which are traditionally entrenched in primary sources of law, the normative legal acts adopted by the law-maker and/or other authorised law-making entities, but taking into... [to full text]

Šiame darbe atskleidžiama konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo samprata ir kilmė, analizuojama konstitucinio lygiateisiškumo principo doktrina, suformuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Konstituciniams principams tenka pagrindinis vaidmuo konstitucinio reguliavimo procese. Konstituciniai principai organizuoja į darnią visumą visas Konstitucijos nuostatas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos analizė leidžia teigti, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas yra vienas universaliausių ir dažniausiai taikomų teisės aktų atitikties Konstitucijai tikrinimo matų. Konstitucinis Teismas, tirdamas teisės aktų konstitucingumą, suformavo plačią ir išsamią lygiateisiškumo principo doktriną. Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas yra pamatinis šiuolaikinės demokratinės visuomenės principas. Lygiateisiškumo principas formuluojamas ne tik Konstitucijos 29 straipsnyje, reikšmingi šio principo aspektai įtvirtinti ir Konstitucijos 33, 38, 50, 55, 78, 82, 119 straipsnių nuostatose. Konstitucinio Teismo nutarimuose atskleista, kad tai formalios teisinės lygybės principas, šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą. Lygiateisiškumo principo turi būti laikomasi ne tik Lietuvos Respublikos piliečių, bet ir užsienio piliečių bei asmenų be pilietybės atžvilgiu, šis principas taikytinas ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims. Asmenų lygiateisiškumo principas... [toliau žr. visą tekstą] / The study discusses origins and concepts of the constitutional principle of the persons equality, furthermore, it analyzes doctrine of persons equality in jurisprudence of Constitutional Court of the Republic of Lithuania. Constitutional principles take leading role in process of constitutional regulation. The analyzis of the jurisprudence of Constitutional Court allows to state that the constitutional principle of the persons equality is one of the most applicable measures for the correspondence between law acts and the Constitution. While construing Article 29 of the Constitution, the Constitutional Court has formed an extensive and thorough doctrine of the principle of the persons equality. The Constitutional Court has noted that this is a principle of the formal legal equality. The constitutional principle of the persons equality must be followed while passing laws, applying them and administering justice. This principle is applied not only in the aspect of citizens of the Republic of Lithuania, but also of citizens of foreign states and persons without citizenship, this principle is applicable not only to natural but also to legal persons. The study points out that in the Article 29 of Constitution the feature list, which specifies when the privilege rendering is not allowed and when the rights can not be limited, is not comprehensive, furthermore, this discrimination is impossible for other features, which are not foreseen in the Constitution, too. The constitutional... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe analizuojama konstitucinio lygiateisiškumo principo samprata, raida, ypatumai, lygiateisiškumo principo santykis su kitais konstituciniais principais ir konstitucijos normomis, išskiriamos interpretavimo problemos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, analizuojama lygiateisiškumo principo interpretacija kitų šalių konstitucinėje jurisprudencijoje. Taip pat išskiriami bendri lygiateisiškumo principo interpretavimo aspektai kurie atsispindi tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje tiek kitų šalių konstitucinėje jurisprudencijoje, aptariamas Europos Žmonių Teisių Teismo, Europos Teisingumo Teismo ir kitų valstybių jurisprudencijos (doktrinos) taikymas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje aiškinant lygiateisiškumo principą. Darbe naudojami lyginamasis istorinis ir teisinių dokumentų analizės metodai. Konstitucinis lygiateisiškumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje, glaudžiai siejasi su kitais konstituciniais principais, nuostatomis, įtvirtintas Konstitucijos straipsniuose (33 str., 38 str., 50 str., 55 str., 69 str., 82 str. ir pan.). Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas gali būti analizuojamas įvairiais aspektais. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje jo interpretacija yra plati.. Kadangi magistrinio darbo tikslas yra išanalizuoti lygiateisiškumo principo interpretaciją Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo... [toliau žr. visą tekstą] / The present Master Thesis focuses on the analysis of the concept, evolution, and peculiarities of equality principle as well as the relation among the principle of equality and other constitutional principles and norms. The paper points at the interpretation problems in the jurisprudence of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania and provides the analysis of interpretation of the equality principle in the constitutional jurisprudence of other countries. The present thesis also defines the general aspects of the interpretation of equality principle, the presence of which can be traced both in the jurisprudence of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania and the constitutional jurisprudence of other countries, and discusses the ways in which the jurisprudence (doctrine) of the European Court of Human Rights, that of the European Court of Justice and the jurisprudence of other countries is applied when explaining the principle of equality in the jurisprudence of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania. The comparative historical method and the legal document analysis were used in the study. The constitutional principle of equality is set forth in Article 29 of the Constitution of the Republic of Lithuania. It is closely related to other constitutional principles and provisions, set forth in the Articles of the Constitution (Articles 33, 38, 50, 55, 69, 82 etc.). The constitutional principle of equality of people can be analyzed from... [to full text]

Šis magistro darbas skirtas tirti konstitucinėje jurisprudencijoje kuriamą Lietuvos administracinės teisės doktriną kaip visumą. Darbe nagrinėjamos šios konstitucinės administracinės teisės doktrinos identifikavimui būtinos prielaidos: „administracinės teisės doktrinos“ ir „konstitucinės jurisprudencijos“ sampratos, administracinės teisės doktrinos prigimtis, administracinės teisės doktrinos kūrimo skirtumai konstitucinėje akademinėje ir konstitucinėje teisminėje jurisprudencijoje, administracinės teisės doktrinos identifikavimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje kriterijai. Darbe analizuojamos administracinei teisei aktualios doktrininės nuostatos, išvestos kai kurių bendrųjų konstitucinių principų pagrindu, tiriamos jų sisteminės sąsajos su administracine teise. Atlikus tyrimą nustatyta, kad „administracinės teisės doktrinos“ ir „konstitucinės jurisprudencijos“ sampratoms būdingas dvilypiškumas, suponuojantis mokslinės ir oficialios teisminės administracinės teisės doktrinos atskyrimą. Oficialios konstitucinės administracinės teisės doktrinos kaip svarbiausios administracinės teisės srities normatyvinis turinys turi būti analizuojamas visų pirma teisės, o ne akademinės jurisprudencijos kontekste. Administracinės teisės doktrinos identifikavimo teisminėje konstitucinėje jurisprudencijoje pagrindiniu kriterijumi laikytinas konstitucinių doktrininių teiginių ryšys su administracine teise. Šis ryšys atskleidžiamas per administracinės teisės... [toliau žr. visą tekstą] / This master‘s thesis is intended for research of administrative law doctrine, created in constitutional jurisprudence, as a whole. The paper examines these preconditions for identification of constitutional administrative law doctrine: concepts of „administrative law doctrine“ and „constitutional jurisprudence“, nature of administrative law doctrine, differences of administrative law doctrine creation in constitutional academic and constitutional judicial jurisprudence, administrative law doctrine identification criteria in the jurisprudence of Constituional Court of Republic of Lithuania. The paper examines important for administratve law doctrinal provisions, derived from some general constitutional principles, investigates their systematic linkages with administrative law. The research showed dualism of „administrative law doctrine“ and „constitutional jurisprudence“ concepts, implying separation of scietific and official judicial administrative law doctrine. Normative content of official constitutional administrative law doctrine as a key administrative law area must be analyzed primarily in the context of the law, but not in the context of academic jurisprudence. The main criterion of administrative law doctrine identification in the judicial constitutional jurisprudence should be considered linkage between constitutional doctrinal statements and administrative law. This linkage is revealed through the subject and method of administrative law. Performed analysis in the... [to full text]