Šiame magistro darbe yra analizuojama teisės aiškinimo ir visuomeninių vertybių balansavimo dinamika. Teisės aiškinimo procesas svarbus tuo, kad atskleidžia teisės turinį. Teisės aiškinimas nėra vien tik formali loginė veikla, nes teisę sudaro ne tik teisės normos, bet ir teisės principai. Teisės principai išreiškia tam tikras visuomenines vertybes. Nustatyti visuomeninių vertybių santykį su teise yra pakankamai sunku, kadangi visuomeninės vertybės nėra vienareikšmiškai suprantamos teisės teorijoje. Teisės aiškinimas atliekamas remiantis visuomeninėmis vertybėmis, kurių suvokimo subjektyvumą iš pirmo žvilgsnio sunku paneigti. Tai lemia teisės turinio ir formos konfrontaciją ir iškelia pačios teisės ribų apibrėžimo klausimą. Tačiau teisė negali būti suprantama kaip uždara sistema, nes jos ribos nuolat kinta. Teisės ribų kitimą įtakoja įvairios neteisinės kategorijos. Teisė pati leidžia ją aiškinti remiantis kategorijomis, formaliai esančiomis už pozityviosios teisės ribų. Teisė reguliuoja tokių kategorijų suvokimą teisės sferoje, pašalindama subjektyvumą jas aiškinant. Dažniausiai kritikos sulaukia aiškių orientyrų trūkumas teisės aiškinimo procese. Visuomeninės vertybės yra maksimaliai subendrinta kategorija, kylanti iš pačios visuomenės, kurią teisė objektyvizuoja, įvertina ir balansuoja kaip ultima ratio socialinių reikalų reguliavimo priemonė. Teismų pareiga vykdyti prigimtinį teisingumą verčia teismą aksiologiškai įvertinti pozityviąją teisę. Įstatymų leidybos atsilikimas... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis analises the dynamics of interpretation of law and public values balanse. Interpretation of law is an important process, because it is the process, where natural law is identified from a legal text. Interpretation of law differs from formal logical actions, because the structure of law includes legal principles and legal norms. Legal principles express certain public values. It is hard to define relation between law and public values, because legal theory doesn’t have homologous conception of public values. Interpretation of law appeals to public values, but the perception of it is subjective at the first look, and it is rather hard to deny that statement. It determines confrontation between positive and natural law and that sets a task to define borders of law. But the law cannot be defined as a closed system, because the size of law is constantly changing. It is determined by various categories beyond the law. Law allows identifying itself by using categories that are formally beyond positive law. Law regulates conception of these categories in the area of law by elimination of subjectivity in its interpretation. Commonly critique is pointed to indetermination of legal interpretation process. Public values are a common category, which arise from the society and are evaluated, balanced, objectivised by law as ultima ratio implement regulation of social life. Obligation to do social justice induces judges to evaluate positive law. Backwardness in... [to full text]

Darbe autorius analizuoja teisinio argumentavimo ir teisės aiškinimo santykį bei tai, kaip šis santykis pasireiškia teismo precedente. Keliamas klausimas - teismo precedentas yra teisinio argumentavimo ar teisės aiškinimo sudėtinė dalis? Ieškant atsakymo į šį klausimą, analizuojama teisinio argumentavimo samprata ir argumentavimo prielaidos, teisės aiškinimo samprata ir jo prielaidos, jų tarpusavio sąsajos. Kadangi tiriama, kaip teismo precedentas pasireiškia argumentavimo ir aiškinimo procese, detaliau analizuojama precedento samprata, precedento veikimo mechanizmas, kuris atskleidžia, kad precedento teorija iš esmės yra teisinio argumentavimo teorija, lemianti unikalų tokio argumentavimo aspektą – privalomą nurodymą teismui savo sprendimą grįsti ankstesnio teismo sprendimu kaip argumentu. Tokiu būdu atskleidžia, kad precedentas kaip sprendimo argumentas yra privalomas ne tiek dėl savo turinio įtikinamumo, kiek dėl to, jog teisės nuostatą suformavo aukštesnės galios teismas. Tokį privalomumo aspektą patvirtina ir Lietuvos Respublikos įstatymų analizė bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Šiame darbe autorius tai pat analizuoja, kokį vaidmenį atskiri precedento elementai vaidina argumentavime, nurodoma, jog šių elementų išskyrimas yra gan sudėtingas, kas savo ruožtu apsunkina ir argumentavimą, tačiau iš kitos pusės daro jį ganėtinai lankstų. Kaip dar vienas lankstumo argumentuojant teismo precedentu pasireiškimas aptariamos taisyklės, leidžiančios išvengti privalomo... [toliau žr. visą tekstą] / The author is dealing with the issue of relations between legal reasoning and law interpretation, therefore, disclosing the appearance of such relations in the context of precedent. Furthermore, the question whether precedent is the constitutional part of the legal reasoning or law interpretation is met. In answering the previous question issues on the definition and conditions of legal reasoning, the definition and conditions of law interpretation and their correlation are approached. As the different ways of the precedent appearance in the legal reasoning and law interpretation are analyzed during the course of the work, the definition of precedent and its mechanism of working are analyzed more thorough, as these issues reveal that the theory of precedent is the integral part of the legal reasoning theory, having its particular and unique aspect – the mandatory order to the court to ground ones decisions taking into consideration previous decisions of the courts. In that way it is to be concluded, that the precedent as an argument of the court is compulsory not for its persuasive content but for the reason that it has been established by the superior court. The upper-mentioned specifics are confirmed by the analysis of the practice of Lithuanian Republic courts and the practice of the Supreme Court of Lithuania. In the course of work the issue of the importance of precedent’s elements is approached by the author, giving a conclusion that the distinguishing of different... [to full text]

Santrauka Lingvistinio teisės aiškinimo metodo taikymas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje: lyginamoji analizė Teisės teorijoje teigiama, kad vienas iš svarbiausių ir plačiausiai taikomų teisės aiškinimo metodų yra lingvistinis teisės aiškinimo metodas, nes kiekviena teisės norma - tai žodžiais išreikšta elgesio taisyklė. Šio metodo esmė – nustatyti žodžių reikšmę atsižvelgiant į straipsnio kontekstą arba norminio teisės akto turinį, todėl dauguma teisės mokslininkų mano, kad teisės aiškinimo metodų eiliškumo atžvilgiu lingvistinį teisės aiškinimą būtina taikyti pirmiausiai. Taikant lingvistinį teisės aiškinimo metodą būtina laikytis tam tikrų taisyklių, kurias yra suformulavęs teisės teorijos mokslas, nes tik tokiu būdu galima užtikrinti aiškinimo racionalumą. Tačiau norint pasinaudoti minėtomis taisyklėmis susiduriama su šių taisyklių pritaikomumo problema, nes sudėtingas lingvistinio teisės aiškinimo metodo taikymas yra susijęs su objektyviomis priežastimis, t.y. su pačia kalbos prigimtimi, su įstatymo tekste vartojamų žodžių daugiaprasmiškumu, neapibrėžtumu, abstraktumu, to paties žodžio vartojimu skirtingame kontekste ir pan. Remiantis išanalizuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Konstitucinio Teismo praktika, darytina išvada, kad nei vieno iš šių teismų praktikoje lingvistinis teisės aiškinimo metodas nedominuoja, t.y. šių teismų praktika nepatvirtina teisės teorijos teiginio, jog lingvistinis teisės aiškinimo metodas... [toliau žr. visą tekstą] / Summary The Application of the Linguistic Interpretation Method in the Practice of the Lithuanian Supreme Court and Constitutional Court of the Republic of Lithuania The linguistic method of law interpretation is recognized in law theory as one of the most important and widely implemented in interpreting law, for every rule of law is an embodied rule of behavior. The essence of this method lays in determining the word sense according to the context of the article or the content of the law. That is why most scholars believe the linguistic method to be the first method to be taken into account among others. The concrete linguistic interpretation rules should be preserved when implementing linguistic method of law interpretation, formulated by law theory. Only by preserving such rules, the rationality of law interpretation would be safeguarded. One faces problems implementing these rules, because the complicated implementation of the linguistic method of law interpretation is concerned with objective reasons, i.e. with the nature of the language, the ambiguity, indetermination, abstractedness of words used in the law, the use of the same word in the different context and etc. According to the analyzed practice of the Supreme Court of Lithuania and the Constitutional Court of the Republic of Lithuania, it might be concluded that the linguistic method of law interpretation does not prevail in the practice of these courts, i.e. the practice of these courts does not prove the... [to full text]

Teisės principų ir teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje klausimas yra itin aktualus šiuolaikinėje visuomenėje, kur pastebima vis didesnė sociologinio – realistinio poveikio įtaką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtuose sprendimuose (nutartyse) teisės principų taikymas yra plačiai paplitęs. Teisės principai yra taikomi kaip priemonė teisės spragoms užpildyti bei kolizijoms šalinti. Jų vaidmuo ypač reikšmingas teisės normų aiškinimo procese, kuris yra neatsiejamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vykdomos, teismų praktikos vienodinimo, funkcijos. Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pastebima, kad teisės principai dažniausiai yra taikomi tada, kai normose įtvirtinto reguliavimo nepakanka ir reikia papildomų argumentų teismo sprendimui pagrįsti. Teisės principai, kurių turinį iš esmės sudaro teisinės moralės dalykai, atlieka jėgos, įpareigojančios laikytis galiojančių teisinių taisyklių, vaidmenį. Šiuo metu teismams yra suteiktos itin plačios erdvės teisės principų interpretacijai. Teisinio reglamentavimo stoka taikant teisės principus suponuoja skirtingą jų aiškinimą bei taikymą, kas sąlygoja prieštaringos teismų praktikos formavimą., kurios vienodinimas yra išimtinai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prerogatyva. Nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suteiktos prasmės teisės principams priklauso konkrečios teisės normos turinys. Tai leidžia teigti, kad neapibrėžtos teisės principų ribos įstengia pakeisti valstybės priimtas ar sankcionuotas... [toliau žr. visą tekstą] / The question of legal rules and the legal principles application in the Lithuanian Supreme Court’s Practice is especially urgent in contemporary society where sociological – realistic influence is taking more important place. In the Lithuanian Supreme Court’s judgements the application of the legal principles is widespread. The legal principles are used to mend the gaps of law and to climinate collisions. Their role is especially important in the process of explaining the legal norms which is a part of the Lithuanian Supreme Court’s functions to make court’s practice the same. Analysing the Lithuanian Supreme Court’s Practice it was noticed, that the legal principles are mostly used when there is insufficient regulation of the legal norms. Moreover, it is necessary to have additional arguments to ground the judgement. These arguments are the legal principles, which content consists of legal morality. Today the Courts have wide rights to interpretate the legal principles. Lack of legal regulation applying the legal principles grounds the variety of different explanation and application. All this is the reason of contradictory formation of Court’s Practice. The Lithuanian Supreme Court’s prerogative is to make the judgement the same. The certain content of the legal norms depends upon the Lithuanian Supreme Court’s interpretation. All this claims that the boundaries of the principles are able to change common legal norms. These legal norms gaide the society. The role of the... [to full text]

Vienodos baudžiamųjų ir baudžiamojo proceso įstatymų taikymo praktikos formavimas yra vienas pagrindinių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo uždavinių, kurį, remiantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, šis teismas turėtų įgyvendinti taikydamas ir derindamas tarpusavyje tris vienodos teismų praktikos formavimo priemones: priimdamas ir skelbdamas nutartis bylose, išnagrinėtose kasacine tvarka, apibendrindamas teismų praktiką ir šių apibendrinimų pagrindu teikdamas rekomendacinius išaiškinimus bei konsultuodamas žemesniųjų teismų teisėjus teisės aiškinimo ir taikymo klausimais. Vis dėlto šiuo metu praktiškai taikoma tik viena iš minėtų vienodos teismų praktikos formavimo priemonių – tai Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacine tvarka nagrinėjamose bylose. Kitos dvi priemonės, nors ir nėra eliminuotos iš Lietuvos teisinės sistemos, dabar nėra taikomos dėl Konstitucinio Teismo išreikštos nuomonės, jog tokios vienodos teismų praktikos priemonės, kurios nėra tiesiogiai susijusios su teisingumo vykdymu konkrečiose bylose, yra nesuderinamos su konstitucine teismų paskirtimi vykdyti teisingumą bei kelia grėsmę teismų ir teisėjų nepriklausomumui. Panašių nuomonių galima aptikti ir teisės doktrinoje. Nors argumentai, dėl kurių šios vienodos teismų praktikos formavimo priemonės laikomos nepriimtinomis, yra gana svarūs, atsižvelgiant į dabartines Lietuvos teisinės sistemos funkcionavimo problemas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimai ir toliau turėtų būti naudojami kaip veiksminga ir... [toliau žr. visą tekstą] / The formation of uniform court practice in the field of criminal law and law of criminal procedure is one of the main tasks of the Supreme Court of the Republic of Lithuania. In accordance with Lithuanian laws which are in force at the moment, the Supreme Court can use three separate measures of the formation of uniform court practice: these are the Court’s decisions in individual criminal cases; recommendatory interpretations of law which are based on the review of lower courts’ decisions and are passed by the Senate of the Supreme Court; advisory opinions delivered by the justices of the Supreme Court. Although at the moment all the measures mentioned above are legal to use as they are provided by the Lithuanian Law on Judiciary, at the moment only the Supreme Court’s decisions in individual criminal cases are actually applied. The other two are not in use because of the criticism expressed by the Constitutional Court in its decision of March 28, 2006. The Constitutional Court said that the only way of the formation of uniform court practice which is compatible with the Constitution of the Republic of Lithuania are the interpretations of law witch are expressed when hearing and deciding individual cases. Other measures such as recommendatory interpretations based on the review of court practice or advisory opinions are inconsistent with the Supreme Court’s mission to administer justice. In addition to that, they are considered as a threat of the violation of lower courts’... [to full text]

The problem at issue and importance of the topic The subject at issue is specified in essence in the title of the thesis, it is the principles of law, their theoretical concept and consolidation of this concept in legal practice, i.e. constitutional jurisprudence. The elements of the concept of the principles of law are considered to be: a general theoretical definition of the principles, a linguistic notion of the principles of law, the basic features of their expression in a legal text, the role and meaning of the principles of law in the general system of standards of perfect behaviour, which are attributed to law, as well as functions of the principles of law in the legal process, and the features of and differences between interpretation of standards of direct and indirect regulatory effect on social relations and behaviour of abstract type, in comparison to ordinary norms of law. The realities of legal life, especially the activity of the constitutional and administrative control institutions, as well as powers of the courts of general jurisdiction to question the constitutionality of acts of positive law, determine the fact that entities of legal relations can direct and must direct their own behaviour and that of others not only by taking into consideration the standards of behaviour, which are traditionally entrenched in primary sources of law, the normative legal acts adopted by the law-maker and/or other authorised law-making entities, but taking into... [to full text]

Artical 2 of civil procedure code establishes the main aims of civil litigation:defence of violated subject rights and licit interests, proper applying of law when hearing civil cases and passing judicial decisios,swift restoration of legal peace,interpretation and development of law. The essential goal of master's final thesis is to investigate how the above mentioned aims of procedure are implemented in the judicial practice. The author claims that procedural aim of proper appliance of law in the practice of Lithuanian courts is interpreted as the duty of court to identify material truth.The author as well analyses the influence of the recent reform of civil procedure unto the rapidity of litigation and states that there still exist some negative practice in pastponing the hearing of the case when there are no serious reasons for such procedural decision instesd of passing a default judgement or appying procedural penalties. It is generalished that the new Code of Civil procedure established better premises to materialise the essential aims of the procedure.