Darbe autorius analizuoja teisinio argumentavimo ir teisės aiškinimo santykį bei tai, kaip šis santykis pasireiškia teismo precedente. Keliamas klausimas - teismo precedentas yra teisinio argumentavimo ar teisės aiškinimo sudėtinė dalis? Ieškant atsakymo į šį klausimą, analizuojama teisinio argumentavimo samprata ir argumentavimo prielaidos, teisės aiškinimo samprata ir jo prielaidos, jų tarpusavio sąsajos. Kadangi tiriama, kaip teismo precedentas pasireiškia argumentavimo ir aiškinimo procese, detaliau analizuojama precedento samprata, precedento veikimo mechanizmas, kuris atskleidžia, kad precedento teorija iš esmės yra teisinio argumentavimo teorija, lemianti unikalų tokio argumentavimo aspektą – privalomą nurodymą teismui savo sprendimą grįsti ankstesnio teismo sprendimu kaip argumentu. Tokiu būdu atskleidžia, kad precedentas kaip sprendimo argumentas yra privalomas ne tiek dėl savo turinio įtikinamumo, kiek dėl to, jog teisės nuostatą suformavo aukštesnės galios teismas. Tokį privalomumo aspektą patvirtina ir Lietuvos Respublikos įstatymų analizė bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Šiame darbe autorius tai pat analizuoja, kokį vaidmenį atskiri precedento elementai vaidina argumentavime, nurodoma, jog šių elementų išskyrimas yra gan sudėtingas, kas savo ruožtu apsunkina ir argumentavimą, tačiau iš kitos pusės daro jį ganėtinai lankstų. Kaip dar vienas lankstumo argumentuojant teismo precedentu pasireiškimas aptariamos taisyklės, leidžiančios išvengti privalomo... [toliau žr. visą tekstą] / The author is dealing with the issue of relations between legal reasoning and law interpretation, therefore, disclosing the appearance of such relations in the context of precedent. Furthermore, the question whether precedent is the constitutional part of the legal reasoning or law interpretation is met. In answering the previous question issues on the definition and conditions of legal reasoning, the definition and conditions of law interpretation and their correlation are approached. As the different ways of the precedent appearance in the legal reasoning and law interpretation are analyzed during the course of the work, the definition of precedent and its mechanism of working are analyzed more thorough, as these issues reveal that the theory of precedent is the integral part of the legal reasoning theory, having its particular and unique aspect – the mandatory order to the court to ground ones decisions taking into consideration previous decisions of the courts. In that way it is to be concluded, that the precedent as an argument of the court is compulsory not for its persuasive content but for the reason that it has been established by the superior court. The upper-mentioned specifics are confirmed by the analysis of the practice of Lithuanian Republic courts and the practice of the Supreme Court of Lithuania. In the course of work the issue of the importance of precedent’s elements is approached by the author, giving a conclusion that the distinguishing of different... [to full text]

Teismo precedento kaip teisės šaltinio problematika Lietuvoje Santrauka Konstituciniam Teismui paskelbus 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimus, Lietuvoje precedentas pirmą kartą oficialiai pripažintas privalomu teisės šaltiniu. Lietuvos teisininkų bendruomenėje buvo ir vis dar yra svarstoma, kokos priežastys lėmė, kad bendrosios teisės institutas tapo Lietuvos teisės sistemos dalimi. Darbe, remiantis statutinės teisės normomis, Lietuvos teisės mokslo atstovų darbais, bei konkrečiais pavyzdžiais iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, stengiamasi ištirti ir atskleisti prielaidas bei aplinkybes, lėmusias precedento susiformavimą dabartinėje Lietuvos teisės sistemoje. Precedento instituto užuomazgų būta jau tarpukario Lietuvoje, tačiau pasireiškus tarybinės teisės intervencijai, jis taip ir liko nesusiformavęs. Vėliau, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, teismų vaidmuo ir jų formuojamos praktikos reikšmė palaipsniui didėjo, kol galiausiai Konstitucinis Teismas konstatavo, jog teismai, spręsdami analogiškas bylas, privalo vadovautis jau sukurtais precedentais, o ne kurti naujus. Tai buvo precedento doktrinos formavimosi Lietuvoje pradžia. / A Precedent as a Source of Law Issues in Lithuania Summary A judicial precedent was established as a binding source of law in the Lithuanian law system by the resolution of the Constitutional Court of the Republic Lithuania, dated 28h March 2006, and the resolution of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania, dated 24th October 2007. The question whether the institute of the common law tradition should have had to become a part of Lithuanian law system is still considered and discussed among the Lithuanian lawyers. This paper, which is based on the analysis of legal acts, works of Lithuanian law scientists and decisions of the Supreme Court of Lithuania and the Court of Appeals of Lithuania, seeks to analyse the background and circumstances under which the precedent institute was established in Lithuanian law system. A germ of the precedent already existed in the interwar Lithuania. However, due to the historical reasons and an intervention of the Soviet law, the precedent institute was not further developed. Later, after Lithuania announced independence, the role of Lithuanian courts and their jurisprudence has become important again. Finally, the Constitutional Court of the Republic of Lithuania has stated that the same cases must be decided in the same way, i.e. they have to be decided not by creating new court precedents, competing with the existing ones, but by taking account of the already consolidated ones.

XX amžiuje Lietuvos įstatymų leidėjas nesukūrė savo nacionalinio civilinio proceso kodekso, o 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, įtvirtindamas socialinio civilinio proceso modelį bei įnešdamas naujoves, pokyčius Lietuvos visuomenei. Pasirinkta magistro baigiamojo darbo tema „Teismo vaidmens pokyčiai XXI amžiuje“ yra aktuali tiek teorine, tiek praktine prasme, nes šios temos kompleksinio ištyrimo ir išnagrinėjimo nėra nei Lietuvos, nei užsienio specialistų darbuose. Šio darbo objektas yra teismo vaidmuo nacionaliniame civiliniame procese ir jo pokyčiai. Darbo tyrimo dalykas yra teisės aktai, reglamentuojantys teismo vaidmenį civiliniame procese, sąlygojantys teismo vaidmens pokyčius naujajame XXI amžiuje bei nustatantys civiliniame procese dalyvaujančių asmenų ir teismo teises ir pareigas. Magistro baigiamuoju darbu siekiama išanalizuoti teismo vaidmens nacionaliniame civiliniame procese pokyčius XXI amžiuje. Pirmoje dalyje teoriniu aspektu atskleidžiama teismo vaidmens samprata. Antroje dalyje identifikuojami civilinio proceso rungimosi ir tardomojo modelių skirtumai, apibrėžiama socialinio civilinio proceso modelio esmė, lyginamas teismo vaidmuo Lietuvos civiliniame procese prieš ir po naujojo civilinio proceso kodekso įsigaliojimo, atskleidžiant senojo kodekso trūkumus ir naujojo privalumus bei apibrėžiant naujojo civilinio proceso kodekso tikslą ir principus, nustatant rungimosi ir dispozityvumo principų įtaką teismo... [toliau žr. visą tekstą] / There was no national Code of Civil procedure in the 20th century in Lithuania but on 1 January 2003 the new Code of Civil procedure of the Republic of Lithuania came into force. It established the model of social civil procedure and brought innovations and changes for the society of Lithuania. The chosen subject of the master’s thesis Changes of the role of court in the 21st century is actual both in theoretic and practical sense as there is no complex analysis or research of this theme in the works of specialists not only from Lithuania but also from the foreign countries. The object of this work is the court’s role in the national civil procedure and changes of this role. The legal acts which regulate the role of the court in the civil procedure, which cause the changes of the court’s role in the new 21st century and establish the rights and duties of the persons who participate in the civil procedure, is the subject of research. The aim of the final paper is to analyze the changes of the court’s role in the national civil procedure in the 21st century. The conception of the Court’s role from the theoretic point of view is revealed in the first part of the work. In the second part of the paper the differences between the investigating and competing models are identified, the essence of the model of civil procedure is described, the Court’s role in the Lithuanian civil procedure before and after the new Code of Civil procedure came into force is compared while revealing the... [to full text]