XX amžiuje Lietuvos įstatymų leidėjas nesukūrė savo nacionalinio civilinio proceso kodekso, o 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, įtvirtindamas socialinio civilinio proceso modelį bei įnešdamas naujoves, pokyčius Lietuvos visuomenei. Pasirinkta magistro baigiamojo darbo tema „Teismo vaidmens pokyčiai XXI amžiuje“ yra aktuali tiek teorine, tiek praktine prasme, nes šios temos kompleksinio ištyrimo ir išnagrinėjimo nėra nei Lietuvos, nei užsienio specialistų darbuose. Šio darbo objektas yra teismo vaidmuo nacionaliniame civiliniame procese ir jo pokyčiai. Darbo tyrimo dalykas yra teisės aktai, reglamentuojantys teismo vaidmenį civiliniame procese, sąlygojantys teismo vaidmens pokyčius naujajame XXI amžiuje bei nustatantys civiliniame procese dalyvaujančių asmenų ir teismo teises ir pareigas. Magistro baigiamuoju darbu siekiama išanalizuoti teismo vaidmens nacionaliniame civiliniame procese pokyčius XXI amžiuje. Pirmoje dalyje teoriniu aspektu atskleidžiama teismo vaidmens samprata. Antroje dalyje identifikuojami civilinio proceso rungimosi ir tardomojo modelių skirtumai, apibrėžiama socialinio civilinio proceso modelio esmė, lyginamas teismo vaidmuo Lietuvos civiliniame procese prieš ir po naujojo civilinio proceso kodekso įsigaliojimo, atskleidžiant senojo kodekso trūkumus ir naujojo privalumus bei apibrėžiant naujojo civilinio proceso kodekso tikslą ir principus, nustatant rungimosi ir dispozityvumo principų įtaką teismo... [toliau žr. visą tekstą] / There was no national Code of Civil procedure in the 20th century in Lithuania but on 1 January 2003 the new Code of Civil procedure of the Republic of Lithuania came into force. It established the model of social civil procedure and brought innovations and changes for the society of Lithuania. The chosen subject of the master’s thesis Changes of the role of court in the 21st century is actual both in theoretic and practical sense as there is no complex analysis or research of this theme in the works of specialists not only from Lithuania but also from the foreign countries. The object of this work is the court’s role in the national civil procedure and changes of this role. The legal acts which regulate the role of the court in the civil procedure, which cause the changes of the court’s role in the new 21st century and establish the rights and duties of the persons who participate in the civil procedure, is the subject of research. The aim of the final paper is to analyze the changes of the court’s role in the national civil procedure in the 21st century. The conception of the Court’s role from the theoretic point of view is revealed in the first part of the work. In the second part of the paper the differences between the investigating and competing models are identified, the essence of the model of civil procedure is described, the Court’s role in the Lithuanian civil procedure before and after the new Code of Civil procedure came into force is compared while revealing the... [to full text]

Darbe aptariama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Lietuvos teismų praktikoje problematika. Visų pirma, pažymėtina, kad tinkamas šio instituto taikymas teismų praktikoje yra itin reikšmingas, nes visuotinai pripažįstama, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra vienos iš pagrindinių žmogaus teisių – teisės kreiptis į teismą, įtvirtintos EŽTK ir Konstitucijoje, - tinkamo įgyvendinimo sudėtinis elementas. Darbe trumpai nusakomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas ir jų taikymo paskirtis, apibrėžiant šiuos klausimus pasitelkiama ir aktuali Lietuvos teismų praktika ir remiamasi jos suformuluotomis definicijomis. Autorius siekia atskleisti Lietuvos doktrinoje suformuotą ir teismų praktikos išplėtotą ekonomiškumo principą, kuris itin aktyviai taikomas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo klausimą. Darbe autorius skiria daug dėmesio, jo manymu, vis dar aktualioms ir nevienareikšmiškai teisės doktrinoje ir praktikoje vertinamoms problemoms. Visų pirma, aptariama didelės reikalavimo sumos suponuojamos grėsmės sprendimo įvykdymui problematika. Nemažai dėmesio skiriama civilinės atsakomybės, kylančios dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, instituto analizei, nuostolių atlyginimo specifikai, šio instituto santykiui su piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis institutu. Trečioji, trumpiau aptariama, yra būtinybės konstatuoti materialinį teisinį santykį tarp ginčo šalių problematika, kuri kol kas, atrodo, Lietuvoje nagrinėjama tik teisės teoretikų. Galiausiai... [toliau žr. visą tekstą] / The issues concerning the application of the interim measures in the Lithuanian Court practice are discussed in this paper. First of all, it should be noted that the proper application of this institution is especially important as the proper application of the interim measures is held to be an integrate part of one of the most important human right – the right of a fair trial – the right established in the European Human rights Convention and in the Constitution of the Lithuanian Republic. So the object of this work was to analyse interim measures of protection, which do not permit the course of justice to be frustrated by a defendant taking action, the purpose of which is to render nugatory or less effective any judgement or order which plaintiff may obtain. The purpose and the aims of the interim measures application are shortly discussed in the paper, for the purpose of disclosing these issues the definitions formulated by the practice of Lithuanian courts is used. The author seeks to discuss a principle of economic interim measures which was established by the doctrine and was widely developed by the practice of Lithuanian courts. Author declares a considerable part of this paper on discussing the issues which, under the opinion of the author, are still very relevant and which are approached in ambiguity by the doctrine and the Lithuanian court practice. Firstly, the issue of a large claim amounts which are held as presuming a threat for a decision to be implemented is... [to full text]

Teisminė gynyba – instrumentas asmens pažeistoms ar ginčijamoms teisėms ir teisėtiems interesams ginti. Ši teisė yra aktuali ir problematiška dėl ginčo ir teisminio proceso ypatumo – priešingų šalių interesų buvimo, be to, savo interesą turi ir valstybė (visuomenė), kadangi teismų sistema reikalauja didelių finansinių, žmogiškųjų, laiko išteklių. Šio mokslinio tyrimo aktualumą lemia ne vien substancinio pobūdžio priežastys. 2011 m. birželio 21 d. priimtas įstatymas, kuriuo pakeista nemažai Lietuvos civilinio proceso kodekso nuostatų (dažnai vadinama civilinio proceso reforma), įskaitant procesą apeliacinės instancijos teisme reguliuojančių teisės normų, be to, principinių, apibūdinančių šį institutą, apeliacijos teisės reikšmę civiliniame procese. Pastarąjį dešimtį ar net pastaraisiais metais kai kuriose valstybėse pasikeitė apeliacijos esmė, tačiau kitose, priešingai, išlaikoma apeliacijos suvokimo ir teisinio reguliavimo tradicija. Visa tai nulėmė poreikį įvertinti savąją apeliacijos esmę bei nustatyti kokios priežastys lemia apeliacijos reformas. Autorė šiame darbe siekė išspręsti apeliacijos esmės problemą ir darė prielaidą, kad problema per se nelaikytina problema, jos išsprendimas turi duoti teigiamą rezultatą ir būti paspirtis tolimesniems tyrimams. Išanalizavusi teisę į teisminę gynybą ir apeliaciją, autorė ieškojo teisės į teisminę gynybą ir apeliacijos santykio išraiškos, analizavo ir persvarstė kai kuriuos civilinio proceso moksle įprastais tapusius argumentus... [toliau žr. visą tekstą] / On the 21st of June 2012 a law has been adopted by which Lithuanian Code of civil procedure was amended significantly (the amendment so–called “the reform of civil procedure”), including regulation of procedures in instance of appeal. This motivates to analyze and make revaluation of essence of appeal in Lithuania. The analysis is also needed because in past decade and even past few years many of European countries have totally reformed their appeal systems. However, legal regulation amendments are not the only matter which causes the relevancy of appeal and its relation to the right to judicial defence. There are some substantial reasons, e. g. dispute and civil procedure in their nature have contrary interests of parties, moreover, the state and society has interests which do not comply with interests of parties. This is caused by consumption of financial, time and human resources. There are various papers and theses on the right to judicial defence and appeal, but, to take note, the object of them differs from the essence of appeal and its relation to the right to judicial defence or, moreover, is fragmental – focused only on the restrictions related to limits of appeal by the value of dispute (which is already abolished) or other fragmental subjects. The result of this work demonstrates that the essence of appeal in Lithuania is to be described as the instrument to control the legality and reasonability of the courts of first instance decisions. Appeal in Lithuania is to... [to full text]