Šiame darbe tiriamas teisėkūros reglamentavimas bei teisėkūros problematika Lietuvos Respublikoje. Teisės normų kūrimas turinio prasme iš esmės yra politinio proceso rezultatas, tačiau įtaką teisėkūrai daro ne tik socialiniai, ekonominiai, politiniai veiksniai, bet ir vidinė teisės struktūra. Teisėkūrą nusakančios procedūros ir jų įtvirtinimas tam tikrose teisės normose ypač svarbios kaip teisinio tyrinėjimo objektas. Siekiant aiškaus konteksto, analizuojant kilusių problemų priežastis, darbe aptariama pati teisėkūros samprata bei jos ribos, taip pat teisėkūros subjektai, apžvelgiami istoriniai aspektai. Tema plėtojama neišeinant už pozityviosios teisės ribų: formalus norminių teisės aktų (įstatymų laidybos) kūrimo procesas, procesas bei jame kylančios aktualiausios problemos nuo teisinės idėjos suformulavimo iki teisės normos priėmimo ir paskelbimo leidžiant įstatymus. Lietuvos Respublikoje be Konstitucijos, Seimo statuto ir Prezidento įstatymo teisės norminių aktų rengimo tvarką reglamentuoja Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas, Vyriausybės įstatymas ir kt. Tiesioginė tautos teisėkūra įtvirtinta Referendumų bei Peticijų įstatymuose, tačiau tai nėra plačiai paplitęs reiškinys. Darbe aptariamos pagrindinės problemos susijusios su teisės aktų kokybe, veiksmingumu, stabilumu: Lietuvoje dar nėra užtikrintas efektyvus teisėkūros proceso veikimas ir jo vieninga valdymo sistema, kuri atitiktų demokratinės, socialiai orientuotos rinkos ekonomikos... [toliau žr. visą tekstą] / This work investigates regulation of legislation and problemic area of legislation in the Republic of Lithuania. The creation of legal regulation from the perspective of content is essentialy a result of a political process. However, the impact of the process of legislation comes not only from the social, economic and political factors, but also from inner structure of the law. The procedures of legislation and their establishment in particular legal regulations of law are essential as an object for studying law. For the purpose of clarity, analysing the reasons of problems the conception of legislation and it's limits are discussed, including subjects of legislation, and historical aspects. The theme of this work is discussed in the boundaries of the positive law: formal standard law act creation process, process and main problems arising from formulation of the idea of law till acceptance of law acts and declaration the law and legitimate acts. The decisions of constitutional court are also very important for regulation. The preparation order of craeting the rule of law is regulated by constitution, Seym statute, president order, and Republic of Lithuania law and other legal regulation preparation order law, et cetera. The power to create rules of law belongs only to the highest government institutions. There are the Seym and nation. The first one uses his power only in special situations, the latter uses it only certain areas and certain boundaries. The direct nations... [to full text]

Darbe analizuojama cheminių medžiagų tvarkymo valdymo Lietuvoje problemų sprendimo eiga nuo 1991 iki 2010 metų ir nagrinėjami kai kurie sveikatos ir aplinkos apsaugos politikos aspektai. Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo nebuvo cheminių medžiagų tvarkymo sistemos. Pereinamuoju laikotarpiu buvo palikti galioti dokumentai, priimti iki Nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo datos, ir jau įsigaliojo nauji dokumentai, patvirtinti nepriklausomos Lietuvos Respublikos valstybės institucijų. Analizuojant nepriklausomos Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų valdymo raidą, akivaizdžiai matyti, kad teisė turinio prasme buvo nuolat kintantis procesas ir didžiausi buvo jos esmės pokyčiai. Lietuvoje pagrindinės pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų valdymo koordinatorės yra Aplinkos ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija, kadangi šių ministerijų esminė misija yra apsaugoti aplinką ir gyventojų-vartotojų sveikatą nuo galimo kenksmingo cheminių medžiagų poveikio. Cheminių medžiagų valdymo ir tvarkymo Lietuvoje problemų sprendimo eigos pagal įvykimo laiką analizė remiantis oficialiais dokumentais rodo, kad sveikatos ir aplinkos saugos plėtra nagrinėjamoje specifinėje srityje, nuo problemos suformavimo iki jos sprendimo pradžios užtruko apie 10 metų. Darbe pateikiamos ir analizuojamos dvi schemos – Pavojingų cheminių medžiagų valdymo Lietuvoje 2000–2005 m. sistema pagal Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymą ir Nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymą, ir Pavojingų cheminių... [toliau žr. visą tekstą] / The graduating paper analyses the process of solution of problems related to chemicals management in Lithuania from the year 1991 to 2010; deals with certain aspects of practical development of health and environment protection. Since restoration of independance in 1991 Lithuania has no chemicals management system; during transitional period both old USSR legal acts and new legal acts, adopted by independant Lithuanian Government, were in force. Legislation development analysis leads to conclusion that changes were continuous process and the changes were essential. Main chemicals management coordinators in Lithuania were Ministry of Environment and Ministry of Health, as their main field of administration is to protect human health and the environment from risks posed by chemicals. Analysis of official documents shows that transitional period from task formulation until beginning of solution in this specific field lasts about 10 years. Course of resolvement of chemicals handling and management issues in Lithuania from 2000 till 2010 is analysed and certain practical features of health and environmental protection development are considered in the article. Two schemes are presented and analysed in it. One is on Dangerous Chemicals Management System in Lithuania in 2000–2005 based on the Law on Chemical Substances and Preparations and the Law on Poisonous Substances Control (LPSC), another one – Dangerous Chemicals Management System in Lithuania from the second half of the... [to full text]

Doc. dr. J.Machovenko habilitacijos procedūrai pateiktoje mokslo darbų apžvalgoje „XIII-XX a. Lietuvos teisinės sistemos istorija“ apibendrinami 1999-2009 m. VU Teisės fakultete atliktų tyrimų rezultatai, paskelbti 2 mokslo monografijose ir 20 mokslo straipsnių. Šių tyrimų metodologinis pagrindas yra sociologinė teisės samprata, leidžianti į teisę žvelgti ne tik kaip į pozityviosios teisės normų visumą, bet ir kaip į kur kas platesnį socialinį reiškinį - teisinę visuomenės sistemą. Autorius laiko teisinę sistemą autonomine visuomenės, kaip savavaldės sistemos, subsistema, gebančia savarankiškai nustatyti savo vidinę raidą, kad galėtų tinkamai atlikti jai aukštesnės sistemos priskirtas funkcijas. Pagrindinėmis funkcinėmis teisinės sistemos subsistemomis autorius laiko teisėkūros (institucijų ir procedūrų, teisės normų ir jų šaltinių), jurisdikcijos (teisės taikymo) ir jurisprudencijos (teisės pažinimo bei mokymo) subsistemą. Apžvelgiami darbai apima visų trijų Lietuvos teisinės sistemos subsistemų problematiką. Remdamasis gausiais istorijos šaltiniais, Lietuvoje ir užsienyje paskelbtais mokslo darbais, autorius kompleksiškai nagrinėja nesulaukusius atidesnio teisės istorikų dėmesio klausimus. Lietuvos teisinės sistemos elementai tiriami Vakarų teisės tradicijos, kurioje susiformavo ir plėtojasi Lietuvos teisinė sistema, istorijos kontekstu. Autorius supranta teisės istoriją kaip tam tikriems dėsningumams pavaldų kryptingą įprasmintą teisės „įkopimą“ į kokybiškai vis aukštesnį... [toliau žr. visą tekstą] / In the present work the author reviews the two scientific monographs and twenty scientific articles in which the history of the Lithuanian legal system is investigated. The author aspires to elucidate how did the main subsystems of the Lithuanian legal system – legislation, jurisdiction and jurisprudence – appeared and developed up to the end of the 20th century in the context of evolution of the Western legal tradition. The basic methods of research used in the works are historical, comparative and teleological. The main theses of the reviewed scientific monographs and articles are these: The law of the Grand Duchy of Lithuania (GDL) was created by the Government on the basis of the national Lithuanian law and some elements of the custom Slav law. Substitution of the custom Slav law for the Lithuanian public and private law took place in those provinces in the 14th-16th centuries. The custom Slav law hampered forming of the system of law of the GDL. It was created finally in the middle of the 16th century. The law of the GDL was a medieval estate law. Estate is a legal phenomenon and law determines signs and features of any estate. Main sign of any estate is rights leaved to him by law and protected by state. Estate system, that is an organization of society into classes rigidly divided for political purposes and defined primarily by law, is based on a legal inequality of estates. Any estate is a stable order closed to outsiders. In order to belong to estate any person must... [to full text]

Piliečių teisėkūros teisė yra vienas esminių principų, kuris turi būti užtikrintas demokratinėje valstybėje. Teisėkūros procese, kuris šiame darbe analizuojama siaurąją prasme suprantamas kaip formalizuota teisės aktų kūrimo procedūra, visuomenės nariai gali dalyvauti nustatytų formų pagrindu – pasinaudodami referendumo, peticijos bei įstatymų leidybos iniciatyvos teise. Įtaką valdžios priimamiems sprendimams piliečiai gali daryti ir per lobistinę veiklą, kuria siekiama atstovaujant atitinkamus interesus paveikti priimamus sprendimus naudinga linkme. Šių formų efektyvus įgyvendinimo užtikrinimas yra vienas svarbiausių demokratiškumo lygmens įvertinimo kriterijų valstybėje. Vertinant teisinio reguliavimo realų veiksmingumą, darbe atskleidžiamas faktinis piliečių teisėkūros teisės realizavimo atitikimas deklaruojamoms normoms ir pagrindinės problemos. / Citizens’ legislative law is one of the fundamental principles, which has to be ensured in the democratic state. In the legislation process, which is analyzed in a narrow sense herein, is seen as a formalized procedure of establishment of legal acts, where the members of the society have the right to participate on the grounds of the established forms – exercising the rights of the referendum, petition, as well as legislation initiative. Citizens can influence the resolutions, passed by the authorities, through the lobbying activities as well, by which it is endeavored, by representing the respective interests, to affect the resolutions passed to advantage. Efficient security of implementation of these forms is one of the key criteria of assessment of the level of democracy in the state. By assessing the practicable efficiency of the legal regulation, an actual conformity of implementation of the citizens’ legislative law to the standards declared as well as main problems are revealed in the project. In Lithuania the rights of the citizens to take part in the legislation are governed in the standard legal acts. Idea of the sovereignty of the nation, established in the Constitution of the Republic of Lithuania, declares that the actual and only source of the state authorities is the people. Established principles, expressed for the will of the representatives thereof, are established in the law, having the highest power of in the country, whereas the particular standards are... [to full text]

Vidinė konstitucinė kontrolė yra apibrėžiama kaip teisės aktų projektų atitikties Konstitucijai ir kitiems aukštesnės juridinės galios teisės aktams patikra, a priori atliekama paties subjekto, kuris priima tą teisės aktą, ar jo struktūrinių padalinių. Atsižvelgiant į tai, kad šios kontrolės metu yra tikrinamas būtent teisės aktų projektų konstitucingumas, vidinė konstitucinė kontrolė visais atvejais gali būti laikoma ir prevencine (išankstine) konstitucine kontrole. Lietuvoje Seimo leidžiamų teisės aktų vidinės konstitucingumo kontrolės konstituciniai pagrindai išplaukia iš implicitinio reguliavimo – Konstitucinio Teismo oficialiosios konstitucinės doktrinos. Ordinariniame lygmenyje šie teisiniai santykiai detalizuoti Lietuvos Respublikos Seimo statute, nustatančiame Seimo struktūrą ir darbo tvarkos klausimus. Seimo statutas įtvirtina kelis skirtingus vidinės konstitucinės kontrolės įgyvendinimo mechanizmus. Vienu iš jų pagal nustatytas procedūras yra tikrinamas konkrečių teisės aktų projektų konstitucingumas, remiantis pastarųjų turiniu, reguliavimo apimtimi ir forma, kitu – kontroliuojamas Konstitucijoje nustatytos teisės aktų priėmimo tvarkos laikymasis. Tačiau nepaisant procedūrinių skirtumų, tokiu reguliavimu (kaip ir išorinės konstitucinės kontrolės atveju) yra siekiama užtikrinti, kad galiotų tik tie teisės aktai, kurie nepažeidžia Konstitucijos ar kitų aukštesnės juridinės galios teisės aktų nuostatų. Nors siekiamas tikslas yra nekvestionuojamai svarbus, vis dėlto... [toliau žr. visą tekstą] / -. / Innere Verfassungsmässigkeitskontrolle wird als Überprüfung der Entwürfe der Rechtsakte auf ihre Konformität mit der Verfassung und anderen Rechtsakten mit höherer Rechtskraft definiert, die a priori durch den Subjekt selbst, der diesen Rechtsakt verabschiedet, bzw. durch seine Struktureinheiten ausgeführt wird. Unter Berücksichtigung darauf, dass es während dieser Kontrolle die Verfassungsmässigkeit gerade der Entwürfe der Rechtsakte überprüft wird, kann innere Verfassungsmässigkeitskontrolle in allen Fällen auch als präventive (vorgefasste) Verfassungskontrolle erachtet werden. In Litauen gehen die Verfassungsgrundlagen innerer Verfassungsmässigkeitskontrolle der vom Seimas zu erlassenden Rechtsakte aus impliziter Regelung – amtlicher Verfassungsdoktrin des Verfassungsgerichts hervor. Auf ordentlicher Ebene sind diese Rechtsbeziehungen in der Geschäftsordnung des Seimas der Republik Litauen detailliert, die die Fragen der Struktur und der Arbeitsordnung des Seimas festlegt. Die Geschäftsordnung des Seimas verankert einige unterschiedliche Mechanismen zur Durchführung innerer Verfassungskontrolle. Mit einem von ihnen wird laut festgelegtem Verfahren die Verfassungsmässigkeit von konkreten Rechtsakten auf deren Inhalt, Regelungsumfang und Form geprüft, mit einem anderen - die Einhaltung der in der Verfassung festgelegten Ordnung zur Verabschiedung der Rechtsakte kontrolliert. Trotz Verfahrensunterschiede strebt man aber durch diese Regelung (genauso wie im Fall äusserer... [der volle Text, siehe weiter]