Magistro darbas tema „Seimo struktūros ir darbo tvarkos (procedūrų) pagrindai ir lyginamieji aspektai“ susideda iš 4 dalių. Pirmoje dalyje atskleidžiama Lietuvos Respublikos Seimo, kaip Tautos atstovybės, samprata. Tik Seimas yra Tautos atstovybė, nes tik Seimo nariai yra tiesiogiai išrinki Tautos atstovai. Jokia kita valstybės institucija ar joks kitas valstybės pareigūnas nėra Tautos atstovais. Tauta jai priklausančią suverenią galią vykdo per jos išrinktus Tautos atstovus ir tai reiškia, kad Seimo nariai priimdami įvairius sprendimus bei įstatymus išreiškia pačios Tautos, o ne niekieno kito, valią. Antroje magistro darbo dalyje aptariama Lietuvos Respublikos Seimo struktūros ir darbo tvarkos konstitucingumo ir įstatyminio reglamentavimo raida. Ši raida atskleidžiama aptariant 1990 – 2008 metų Aukščiausiosios Tarybos ir seimų struktūrą bei darbo tvarko pagrindus. Kiekviename šios darbo dalies skyriuje pateikiamos Konstitucijos ir Seimo statuto normos, kurios reglamentavo ar reglamentuoja parlamento struktūrą ir veiklos pagrindus. Aptariami aukščiau paminėtų teisės aktų pakeitimai, kurie nuolat tobulino ir darė Seimo darbą vis efektyvesniu. Trečioje magistro darbo dalyje nagrinėjami diskutuotini klausimai, susiję su Lietuvos Respublikos Seimo struktūros ir darbo tvarkos pagrindais. Pirmame šios darbo dalies skyriuje diskutuojama dėl tam tikrų frakcijų statuso klausimų. Išaiškinama, kas yra frakcija ir ar pasikeitė frakcijos samprata nuo 1990 metų. Be to, nagrinėjama kas gali... [toliau žr. visą tekstą] / Master work „Structure‘s and working procedure‘s grounds of the Seimas and comparative aspects“ consists of four parts. In first part is presenting conception of Seimas of the Republic of Lithuania, like Nation’s institution. Only Seimas is Nation’s institution, because only members of Seimas are directly elected Nation’s representatives. Neither other state’s institution or state’s officer are not Nation’s representatives. Nation its sovereign power executes though directly elected Nation’s representatives. That means that members of Seimas, accepting various decisions, express Nation’s will. In second part of master work is discussing development of structure’s and working procedure’s grounds of Seimas of the Republic of Lithuania. This development includes structure’s and working procedure’s grounds of Supreme Council and seimas of the period of 1990 – 2008. In every chapter of this part are presented regulations of Constitution and Statute of Seimas, which regulated or regulate structure’s and working grounds. In this part of the master work also are discussed Constitution’s and Statute’s of the Seimas regulations’ changes, which constantly improved and made the work of the Seimas more effective. In third part of master work are presented discussed problems, which are related with structure’s and working procedure’s grounds of Seimas of the Republic of Lithuania. In the first chapter of this part of work are discussed some questions related with factions. In this chapter... [to full text]

Šiame magistro baigiamajame darbe, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurispurdencija, nagrinėjama Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Seimo statute ir kituose įstatymuose įtvirtinta Seimo įgaliojimų apimtis ir principai pačiam nusistatyti savo struktūrą ir darbo tvarką; atskleidžiama Seimo struktūros samprata pagal 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Konstituciją; analizuojama konstitucinės formuluotės, kad Seimo statutas turi įstatymo galią, jos samprata ir turinys; nagrinėjamas Seimo politinių ir organizacinių struktūrinių vienetų teisinis statusas ir funkcionavimo teisiniai aspektai bei su tuo susijusios praktikoje kylančios teisinės problemos. Pirmoje šio darbo dalyje yra aptariami svarbesni Lietuvos Respublikos 1918–1940 metų konstituciniai parlamento raidos ir organizavimo teisiniai aspektai. Kalbama apie Lietuvos Valstybės Tarybą (laikinąją Lietuvos parlamentinę instituciją), Steigiamojo Seimo bei pirmųjų Lietuvos Respublikos Seimų raidą ir organizacinės struktūros teisinius aspektus. Ne mažiau svarbus Lietuvos parlamentarizmo istorijoje yra ir 1990–1992 metų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo laikotarpis, todėl šiame darbe taip pat aptariami ir šios išskirtinės parlamentinės institucijos statuso ir struktūros organizavimo teisiniai aspektai. Nagrinėjant dabartinę Seimo struktūrą, nemažai dėmesio skiriama ir istorinei Seimo struktūros patirčiai, analizuojama ne tik šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos... [toliau žr. visą tekstą] / In this master's thesis on the basis of the Jurisprudence of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania, there is considered the extent of Parliament‘s authority legitimated in the Constitution of the Republic of Lithuania, the Seimas‘ Statute and other laws and the code to set its own structure and procedure. Here is also discovered the concept of Seimas structure in accordance with the Constitution of the Republic of Lithuania of the 25th of October, 1992. Here are analyzed the constitutional formulation that the Seimas’ Statute has a force of the law; as well as the concept and content; there is analyzed the legal status and functioning of the legal aspects and the related legal problems arising in practice. At the first part of this work there are discussed the most important aspects of development and organizational law aspects in the Republic of Lithuania during the period of the year 1918–1940. This is the Council of the State of Lithuania (provisional Lithuanian parliamentary authority), the evolution of Constituent Assembly and the first Lithuanian Parliaments and the legal aspects of their organizational structure. In the history of Lithuanian parliamentary there is no less important the period of the year 1990–1992, the Supreme Council and the Reconstituent Seimas, so in this work there is also discussed the unique status of the parliamentary institution and the legal aspects of the organization of the structure. Researching the current structure of the... [to full text]

This final paper of a Master of Science deals with the insight into the course of procedures of Lithuanian parliament. The beginning was in 1918-1919 in the form of the Council of the State. The action of regulation were the fundamental laws and statutes of the Provisional Constitution of Lithuania. The Council of the State was formed differently. Due to historical circumstances it was formed not by the way of general election and couldn’t be considered as the Seimas. But at that time it was the only institution in power having the function of the parliament and legislature. Thus the starting point of the research into the parliament procedures could be justified. The paper deals only with the main parliamentary procedures: 1) The status of the member of the parliament (the rights, duties and the responsibilities) regulating the legal status, 2) procedures related to the control of the Government and 3) the legislation. The norms of the procedure are brought into action in 2 legal laws. The search was based on two of them: the Constitution and the Statute of the Seimas. The analysis was done applying the historical, comparative, classification and generalization methods and as an auxiliary method a descriptive method enabling to produce the selected data for the analysis because during the period from 1918 to 1940. According to the reflection of parliament procedures and political events of this period, how the State developed its democracy, three courses of parliamentary... [to full text]

Vidinė konstitucinė kontrolė yra apibrėžiama kaip teisės aktų projektų atitikties Konstitucijai ir kitiems aukštesnės juridinės galios teisės aktams patikra, a priori atliekama paties subjekto, kuris priima tą teisės aktą, ar jo struktūrinių padalinių. Atsižvelgiant į tai, kad šios kontrolės metu yra tikrinamas būtent teisės aktų projektų konstitucingumas, vidinė konstitucinė kontrolė visais atvejais gali būti laikoma ir prevencine (išankstine) konstitucine kontrole. Lietuvoje Seimo leidžiamų teisės aktų vidinės konstitucingumo kontrolės konstituciniai pagrindai išplaukia iš implicitinio reguliavimo – Konstitucinio Teismo oficialiosios konstitucinės doktrinos. Ordinariniame lygmenyje šie teisiniai santykiai detalizuoti Lietuvos Respublikos Seimo statute, nustatančiame Seimo struktūrą ir darbo tvarkos klausimus. Seimo statutas įtvirtina kelis skirtingus vidinės konstitucinės kontrolės įgyvendinimo mechanizmus. Vienu iš jų pagal nustatytas procedūras yra tikrinamas konkrečių teisės aktų projektų konstitucingumas, remiantis pastarųjų turiniu, reguliavimo apimtimi ir forma, kitu – kontroliuojamas Konstitucijoje nustatytos teisės aktų priėmimo tvarkos laikymasis. Tačiau nepaisant procedūrinių skirtumų, tokiu reguliavimu (kaip ir išorinės konstitucinės kontrolės atveju) yra siekiama užtikrinti, kad galiotų tik tie teisės aktai, kurie nepažeidžia Konstitucijos ar kitų aukštesnės juridinės galios teisės aktų nuostatų. Nors siekiamas tikslas yra nekvestionuojamai svarbus, vis dėlto... [toliau žr. visą tekstą] / -. / Innere Verfassungsmässigkeitskontrolle wird als Überprüfung der Entwürfe der Rechtsakte auf ihre Konformität mit der Verfassung und anderen Rechtsakten mit höherer Rechtskraft definiert, die a priori durch den Subjekt selbst, der diesen Rechtsakt verabschiedet, bzw. durch seine Struktureinheiten ausgeführt wird. Unter Berücksichtigung darauf, dass es während dieser Kontrolle die Verfassungsmässigkeit gerade der Entwürfe der Rechtsakte überprüft wird, kann innere Verfassungsmässigkeitskontrolle in allen Fällen auch als präventive (vorgefasste) Verfassungskontrolle erachtet werden. In Litauen gehen die Verfassungsgrundlagen innerer Verfassungsmässigkeitskontrolle der vom Seimas zu erlassenden Rechtsakte aus impliziter Regelung – amtlicher Verfassungsdoktrin des Verfassungsgerichts hervor. Auf ordentlicher Ebene sind diese Rechtsbeziehungen in der Geschäftsordnung des Seimas der Republik Litauen detailliert, die die Fragen der Struktur und der Arbeitsordnung des Seimas festlegt. Die Geschäftsordnung des Seimas verankert einige unterschiedliche Mechanismen zur Durchführung innerer Verfassungskontrolle. Mit einem von ihnen wird laut festgelegtem Verfahren die Verfassungsmässigkeit von konkreten Rechtsakten auf deren Inhalt, Regelungsumfang und Form geprüft, mit einem anderen - die Einhaltung der in der Verfassung festgelegten Ordnung zur Verabschiedung der Rechtsakte kontrolliert. Trotz Verfahrensunterschiede strebt man aber durch diese Regelung (genauso wie im Fall äusserer... [der volle Text, siehe weiter]