Jeanas-Paulis Sartre'as ir Maurice Merleau-Ponty neabejotinai priskiriami fenomenologinei tradicijai. Šiame darbe tiriama, kaip Jeanas-Paulis Sartre'as ir Maurice Merleau-Ponty sprendžia žmogaus kūno problemą intersubjektyvių santykių kontekste. Kūnas yra neatsiejamas nuo intersubjektyvių santykių, kadangi pirmiausia aš su Kitu susiduriu kaip su kitu priešais mane stovinčiu kūnu. Baigiamojo magistro darbo tikslas yra atskleisti Jeano-Paulio Sartre'o ir Maurice Merleau-Ponty fenomenologinio kūno sampratas. Darbe ypatingas dėmesys skiriamas žvilgsnio fenomeno analizei. Analizuodamas žvilgsnio fenomeną, Jeanas Paulis Sartre'as akcentuoja ne tai, kaip aš suprantu Kitą žvilgsnio metu, o tai, kaip kitas, žvelgdamas į mane, konstatuoja mano būtį bei atskleidžia mane kaip objektą, į kurį jis žvelgia. Žvilgsnis Jeanui-Pauliu Sartre'ui suprantamas kaip agresyvus ir nukreiptas į kitą, t.y. kaip objektyvuojantis mane. Maurice Merleau-Ponty žvilgsnio fenomeną suvokia kaip dviejų subjektų suokalbį; Kitas nėra akcentuojamas kaip radikaliai priešingas man. Kalbant apie intersubjektyvius santykius, kūnas yra suvokiamas kaip pamatinė sąvoka, kadangi intersubjektyvūs santykiai visų pirma ir yra dviejų kūnų susidūrimas. Būtent todėl žmogaus kūno fenomenas yra atskleidžiamas intersubjektyvių santykių kontekste. Kūnas suprantamas kaip pamatinis žmogaus būties būdas; jis yra išraiškingas ir išgyvenamas. Be to, kūnas suprantamas kaip bet kokio patyrimo pradžia. Darbas konstruojamas lyginamosios... [toliau žr. visą tekstą] / Jeane-Paulio Sartre and Maurice Merleau-Ponty certainly belong to the tradition of phenomenology. This thesis analyses the problem of body in the context of intersubjective relations as presented by Jeane-Paulio Sartre and Maurice Merleau-Ponty. The aim of the thesis is to clarify Jeane-Paulio Sartre’s and Maurice Merleau-Ponty’s notions of phenomenological body. Body cannot be separated from intersubjective relations because, first of all, I encounter the Other as the body standing in front of me. Special attention is paid to the analysis of the phenomenon of gaze. During the analysis of gaze, Jeane-Paulio Sartre does not emphasise the notion of how I perceive Other in the process of gaze. He rather pays attention to the notion how Other, while looking at me, states my being and perceives me as an object of his gaze. Gaze is understood by Jeane-Paulio Sartre as aggressive and directed towards the Other. Maurice Merleau-Ponty perceives the phenomenon of gaze as a collaboration of two subjects; the Other is not perceived as a completely opposed to me being. While talking about intersubjective relations, it should be noted that body is perceived as an underlying concept. Intersubjective relations are, first of all, a confrontation of two bodies. That is why the phenomenon of human body is revealed in the context of intersubjective relations. Body is perceived as an underlying mode of being. Body is expressive, powerful and lived. Besides, body is perceived as the initial... [to full text]

Praktinės filosofijos magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, nes tradicinis Platono filosofijos supratimas kūno ir lyties temomis yra klaidingai įprasminamas viename pretenzingame sakinyje: „Platonas teigė, kad kūnas – sielos kalėjimas“. Abejojant šio teiginio išsamumu iškeliamas darbo tikslas - sukvestionuoti tradicinį Platono filosofijos supratimą ir papildyti jį naujais aspektais. Pirmoje darbo dalyje apžvelgiama estetinė graikų kultūros prigimtis ir lyginama su idealizmu paremta Platoniškaja estetika, kurioje kiekvienas kūnas – tik idėjos kopija. Antrojoje darbo dalyje tiriamas meilės fenomenas. Platonas pripažįsta, kad gėrio idėja pasiekiama pradedant nuo realių gėrybių – meilės ir gražių kūnų. Trečiojoje darbo dalyje aptariama žmogaus lytis . Iškeliama hipotezė, kad Platonas galėjo būti lygių lyčių teisių pradininku. Ketvirtojoje darbo dalyje supažindinama su Platono evoliucijos teorija, kuri buvo paremta meile išminčiai. Galiausiai, penktojoje darbo dalyje, iškeliama hipotezė, kad ir pats Sokratas (nebijojęs mirties) reikalui esant sugebėdavo „atsikūnyti“ ir pažinti tikrąsias idėjas. O jas pažinęs ir įsitikinęs savo teisumu, galėjo pareikšti, kad mirtis – sielos atsiskyrimas nuo kūno – didžiausias filosofo ir bet kurio išmintį mylinčio žmogaus siekis. Praktinės filosofijos magistro darbo eigoje prieitos išvados yra naudingos, nes atveria naujas Platono filosofijos tyrinėjimo perspektyvas. / The subject of the practical philosophy master work is a problem of today because the traditional Plato philosophical understanding about body and sex subject is by mistake described by one pretentious sentence: „Plato state, that body – prison of spirit“. Having doubt about that statement‘s particularity I’ have raised the aim of work – to call into question traditional Plato philosophical conception and supplement with new dimension. In the first part of work is reviewed aesthetical culture of Greek nature and comparing it with idealism based in Plato aesthetic, where everyone body – just copy of idea. In the second part of work is researching love phenomena. Plato agrees, that good idea is achieved starting - up from real goodies – love and pretty body. In the third part of work discussed human sex. Uplifting hypothesis, that Plato might be liberty initiator of equal sex. In the fourth part of work introducing with Plato evolution theory, which was based on love wisdom. Eventually, in the fifth part of work, lifted hypothesis, that Socrates (didn’t feared of death) in the occasion arises managed “reproducible” and recognize real ideas. And recognizes them and makes sure of his justice, he might tell that death – soul separation from body – the biggest philosopher and human, who loves wisdom, objective. During practical philosophy master work approached findings are useful because opens new Plato philosophy researching perspectives.

A. Lingis vienas iš šiuolaikinių filosofų, kuris išgarsėjo pasaulyje kaip išvertęs E. Levino ir M. Merleau – Ponty darbų. Šiame darbe nagrinėjama Kūnas ir Kitas, kaip A. Lingis kūno fenomenalumą, intencionalumą, Aš santykį su Kitu perteikia remdamasis M. Merleau – Ponty ir E. Levino mąstymo paradigmomis. A, Lingis įdomus tuo, kad fenomenologijos metodą taiko ne moksliškai aprašinėdamas fenomenus, bet per savo asmeninę patirtį, įgytą kelionėse. A. Lingio pasvarstymai apie kūną įsiterpia tarp M. Merleau – Ponty ir E. Levino. Filosofas kaip ir M. Merleau – Ponty teigia, kad kūnas yra ne tik pažinus sau pačiam, bet ir suvokiamas kito. Aš ne tik mato Kitą kaip objektą, bet ir suvokia savo subjektyvumą, kaip Kitas mato Mane. Taip atsiranda dvigubo jutimo fenomenas, kurį M. Merleau – Ponty akcentuoja kaip pagrindinę sąlygą bendraujant su kitu. Intencionalumas atsiranda, kada susiduria du gyvenamieji pasauliai, šiuo atveju, kada manasis Aš susitinka akistatoje su Kitu. Tačiau A. Lingis intencionalume įžvelgia pastovią jėgų kovą, kada „kitas“ reiškiasi kaip tas, kuris nuolatos varžosi su manuoju Aš. Taip pereinama nuo M. Merleau – Ponty kūno fenomenalumo aprašymo prie E. Levino etiškumo. E. Levinas kalbėdamas apie kūną, jį suvokia kaip veidą. Jis teigia, kad manasis Aš susiduria su Kito veidu. Būtent veidas yra metafiziškas. Tuo tarpu M. Merleau – Ponty, o vėliau ir A. Lingiui, veidas yra kūno dalis, kuri daugiau ontiška. Levinas prieštarauja dvigubo jutimų galimumui, jam Kitas... [toliau žr. visą tekstą] / A. Lingis, one of the modern philosopher, who gained fame as the world's translation of E. Levin and M. Merleau - Ponty works. In this work the Body and Others, A. Lingis describes as phenomenological body. Intentionality, I relationship with the Other reflects the basis of M. Merlin - Ponty and E. Levin thinking paradigms. A. Lingis is interesting philosopher, because the phenomenological approach has no scientific by describing phenomena, but it is based on his personal experience on the road. An A. Lingo reflection on the Body intervenes between M. Merleau - Ponty and E. Levin. A. Lingis agree with M. Merleau - Ponty that the Body is not only knowable to him, but also understood by the other. I will not only see the Other as an object, but also their subjective perception of the Other sees Me. This creates a double sense of the phenomenon by M. Merleau - Ponty emphasizes communication as a basic condition to another. Intentionality arises when residential faces two worlds, in this case, when the Mine I meet confrontation with the Other. However, intentionality A. Lingis sees as a constant power struggle, when the Other emerges as one who constantly competes with his self. This represents a shift from M. Merleau - Ponty phenomenological physical description of the E. Levin's ethics. E. Levin is talking about Body, which is perceived as a Face. He argues that the Mine I facing the Other Face. It was the Face of the metaphysically. Meanwhile, M. Merleau - Ponty, and then A... [to full text]

Dievo Kūno procesija – struktūruota ir stilizuota religinio ritualo išraiška bei kasdienybę peržengiantis veiksmas – jau septynis šimtus metų iš kitų bažnytinių procesijų išsiskiria kaip geriausiai įvairialypę procesijos prigimtį atskleidžiantis religinis ritualas. Vilniaus Dievo Kūno procesijos praktikuotos dar XV a., tačiau jos ypatingai išpopuliarėjo ir pagrindine vieša Vilniaus procesija tapo jėzuitų dėka. Efektyviausias būdas pritraukti žmones buvo vaizdumas, todėl į Vilnių atvykusiems jėzuitams – mokyklinio teatro Lietuvoje pradininkams – vaizdingos ir ritualizuotos Dievo Kūno procesijos tapo viena populiariausių kovos su Reformacija, Švč. Sakramento kulto gaivinimo, katalikybės skleidimo ir įtvirtinimo priemonių. Tad šiame darbe išskleidžiant ir nagrinėjant du pagrindinius Dievo Kūno procesijos elementus – demonstravimą ir judėjimą – Vilniaus Dievo Kūno procesijos tyrinėjamos akcentuojant jų vaidmenį vienijant tikinčiuosius, kanalizuojant esamus ar potencialius konfliktus, skleidžiant tikėjimo tiesas ir kovojant su svetimybe, kitu, pavyzdžiui, su Reformacija. Dievo Kūno procesijoje yra demonstruojamas Švč. Sakramentas. Socialinio kūno kūrimo teorija leidžia išplėsti teologinę Dievo Kūno sampratą, t. y. pažvelgti į Dievo Kūną iš sociologinės perspektyvos ir dokumentuose fiksuojamą privalėjimą dalyvauti Vilniaus Dievo Kūno procesijoje traktuoti kaip miesto ir tikinčiųjų bendruomenę vienijantį aktą. Tačiau Dievo Kūno procesijos metu Švč. Sakramento eksponavimu viešumai... [toliau žr. visą tekstą] / The feast of Corpus Christi reached Lithuania in XV century and became extremely popular in XVII century. This popularity can be explained as successful effort of Jesuits to animate the cult of Mary and Eucharist, which was weakened during Reformation. Corpus Christi processions in Vilnius is structured and stylized expression of ritual, the act which stretches the daily round, which connects and educates all community. Also it shows the seek of Catholic Church to root into the thought of catholic community the belief of presence of Christ in Eucharist, etc. The most effective means to engage and fascinate people was visual expression of that belief. The background of visual expression of it and effort to unify the community was demonstration and motion – two segments of Corpus Christi procession. In Corpus Christi procession the Eucharist is demonstrated. Theory of social body “building” lets us to expand understanding of Corpus Christi procession and speak about it from sociological perspective (about meaning of body in particular). Eucharist is carried out into the public space and its meaning is expressed through the circuitry motion – that was the way to sacralize the space, to overcome the Other (i.e. protestants).

Darbe aptariamas vienas iš universaliausių reiškinių – ritmas, pabrėžiant, jog jis pasirodo kūniškoje tikrovėje per judesį ir kitimą. Kūnas yra ne tik ritmo suvokimo tarpininkas, bet ir pats savyje turi tą pulsuojantį ir judantį ritmą, kuris jam įkvepia gyvybę. Per kūno gyvybę ritmas atsiskleidžia muzikos ir kalbos išraiškoje. Šiose išraiškose svarbiausia yra pasaulio reikšmių įtaigus ir emocionalus perdavimas garsu ir gestu arba dar tiksliau balsu ir kūno judesiu. Poezija, turėdama ritmingą skambesį, apjungia muziką ir kalbą. Įsiklausius kaip skamba poezija ar muzikos kūrinys galime daugiau suprasti kaip mes patyriame laiką. Šiuo atveju laiko patyrimą galima įvardinti kaip „sielos ištįsimą“ per jaučiamą kūniškai kitimą ir dinamiką. Ši patirtis galima tik dabarties momente, o dabarties laikas atskleidžia amžinybės, kuri yra dieviška, galimybę. Ritmas sujungia tokias priešybes kaip tylos ir garso, dieviškumo ir žmogiškumo, amžinybės ir laiko, statikos ir dinamikos, pradžios ir pabaigos. Ritmas gali pasirodyti tik tarp šių opozicijų, sukurdamas simetrišką jų atkartojimą. Per šiuos pasikartojimus ritmas sudaro sąlygas kūnui pažadinti bei pildyti atmintį. Greičiausiai todėl muzikos ir kalbos patyrimas žmogui yra malonus. Tuomet ritmo pajautimas įgalina pažinti savo ir kito kūniškumą per judesį. Ritualo metu transo būsenoje pereinama iš profaniško į sakralųjį pasaulį. Tokiu būdu susijungia dieviškumo ir žmogiškumo sferos, kurios atsiskleidžia nuolatinio sukimosi ratu patirtyje... [toliau žr. visą tekstą] / Rhythm as one of the most universal phenomenon emerges from corporeal reality through movement and changes. A body is not only a medium of perception, but itself has that pulsating and moving rhythm, which inspires its life. In this way rhythm uncloses itself in music and speech expression. The most important thing in this expression is forcible and emotional communication of meanings via sound and gesture, more precisely through voice and body movement. Poetry has rhythmical sound, so it is the result of music and language connection. When we attentively listen to poetry or music, we can discover how we experience time. In this case we can call time experience like the soul extension through changes and dynamics which we can feel with body. This feeling is only possible in the present moment, and present time uncovers the eternity which is sacred. Rhythm connects the oppositions like silence and sound, divinity and humanity, eternity and time, static and dynamics, beginning and end. Rhythm can appear only within these symmetries. Through this repetition rhythm creates conditions for body to wake up and fills memory. It is possible that for this reason music and language experience is pleasant. Feeling of rhythm gives an opportunity to know one’s own body and bodies of others through movement. During ritual time in trance state the one moves from profane to sacred world. Thus divinity and humanity spheres are connected, emerging as the experience of constant spinning in... [to full text]

Šiuo metu visame pasaulyje organizacijos didina pardavimus visais įmanomais būdais. Nuogas kūnas, kuris yra demonstruojamas reklamose paverčiamas tartum jaukas vartotojams. Nesvarbu kokią prekę ar paslaugą reklamuotų gamintojas, dažnai yra naudojamos nuogybės vien tam, kad atkreiptų vartotojų dėmesį. Didelio vartotojų dėmesio susilaukia reklamos, kuriose demonstruojamas gražus nuogas kūnas, jei jos reklamuoja sportą, ar su sportu susijusias prekes. Taigi tyrimu siekiama išsiaiškinti reklamose demonstruojamo nuogo kūno įtaką vartotojo sprendimui sportuoti. / Nowadays companies are trying to increase their sales in all the possible ways. A naked body, which is being demonstrated in the screens, is becomming a bate for the end users. Whatever item or service promoted - a naked body is used to attract the attention of the users. Often, exposure of a naked body is very successful with commercials of sports equipment or any sports activity. Thus, the aim of the study is to find out the influence of the naked body in commercials to the personal decision to engage in sports.

Kūnas įvairių mokslo šakų tyrinėjimo objektas, sunku apsiriboti ties viena sritimi ar pripaţinti tik vieną sritį kaip teisingiausią kūno suvokimui. Bet kokiu atveju ţmogus savo kūną paţysta bei formuoja per aplinka. Fotografiją taip pat yra įvaizdţio formavimo priemonė. Pati fotografija ne tik formuoja įvaizdį, bet ir formuoją patį ţmogaus poreikį vaizdiniui ir kitokį ţvilgsnį į aplinką. Diplominiame darbe nagrinėju vojerizmą, jo ryšį su fotografija. Stengiuosi surasti momentą kada paprastas ţvilgsnis tampa vojeristiniu ţiūrėjimu, ar tiesiog vojerizmas yra netskiriamas dalykas nuo fotografijos. Analizuoju vojerizmo teoriją, kaip vojerizmas atsiskleidţia fotografijoje. Nagrinėju kūno samprata, nuogą kūną fotografijoje, erotinę fotografiją, akto fotografiją Lietuvoje. Atlikdama savo uţdavinius, analizuodama literatūrą ir prototipus, siekiu uţsibrėţto tikslo, sukurti stereografijų ciklą, kuriame atsispindėtų diplominiame darbe nagrinėjami aspektai. Diplominiame darbe taip nagrinėju stereografijos sąvoka, kuri siejasi su vojerizmo ištakomis fotografijoje ir mano stereografijų ciklu. Stereografija- diplominio darbo, praktinės dalies pateikimo forma. / The body is exploration object in the vorius science discipline, it would be difficult to confine by one discipline or recognize only one discipline as the farest for body knowing. In any case human knows his body and formed whitin the enviroment. The photography as a discipline is also body formating tool. Photography itself is not only shaped the image, but also formating a requirement for the image and different gaze to enviroment. I‘m analyzed voyeur in photography, it‘s connection whit photography. Trying to find a moment when a simple looking bicome voyeuristic gaze or maby voyeurism is the main part in photography. I analyzed voyeur theory, how voyeurism reveals in photography. Describing body as a concept, naked body in photography, erotic photography, nude photography in Lithuania. Doing my tasks, analyzing literature and prototipes, try to achiev the main target, to create a stereography cycle in which reflected dealing aspects. I‘m Analyzed steregraphy concept, which pertain whit voyeurism orgins in photography and my stereography cycle. Stereography is submission form of the practical part.

Fenomenologinė filosofija tampa galimybe atskleisti Nijolės Miliauskaitės poezijos gelmes, naujai ir esmiškai pažvelgti į jos kūrybos jutimiškumą, subjektyvumą, skirtingų kokybių susiliejimą, intensyvius intencionalius santykius. Nemažai lietuvių literatūros kritikos tyrinėta N. Miliauskaitės kūryba iki šiol nesulaukė išsamesnio fenomenologinio žvilgsnio. Analizei pasirinkti visi poetės eilėraščių rinkiniai: „Uršulės S. portretas“ (1985), „Namai, kuriuose negyvensim“ (1988), „Uždraustas įeiti kambarys“, „Širdies labirintas“ (1999) ir kūrybiškumo turintys N. Miliauskaitės laiškai rašyti buvusiai Marijampolės internato-mokyklos literatūros mokytojai Liudai Viliūnienei. Magistro darbe aprašomi charakteringiausi, poetės kūrybos fenomenus sutelkiantys tekstai. Tyrinėjamas kūrybinės sąmonės atvirumas skirtingiems vaizduotės būdamas – sapnams, svajonėms, troškimams, pasakoms, šių įsivaizduojamų tikrovių svarba kalbančiajam, poetinė fenomenologinė jų specifika. Aprašomi lyrinio subjekto patyrimo galimybes plečiantys susitikimai su daiktais, per daiktus, daiktuose. Analizuojamas erdvėlaikį formuojančio, subjektą apibūdinančio judėjimo fenomeno reikšmingumas N. Miliauskaitės kūryboje. Aprašoma fenomenologinė praeities kaip gelmės raiška poetės tekstuose, iškeliami jutimiški erdvėlaikio sutelktumą ir intensyvumą liudijantys ženklai. Tyrinėjama lyrinio „aš“ kalbinė savimonė, analizuojamas lyrinio „aš“ atvirumas rašto objektams. Fenomenų pasirodymų būdus ir prasmę aprašanti... [toliau žr. visą tekstą] / Phenomenological philosophy becomes a possibility to reveal the depths of Nijole Miliauskaite’s poetry, to have a new and essential look at her creation’s sensuality, subjectivity, coalescence of different qualities, intensive intentional relations. N. Miliauskaite’s creation was studied by many lithuanian literature reviewers, but still it did not receive more comprehensive phenomenological view. For analysis were chosen all poetess verse collections: „Uršulės S. portretas” (“A Portret of Uršule S.”) (1985), „Namai, kuriuose negyvensim“ (“A House Where We will not Live”) (1988), „Uždraustas įeiti kambarys“ (“The Forbidden Entrance Room”) (1995), „Širdies labirintas“ (“The Labyrinth of Heart”) (1999) and N. Miliauskaite’s letters to Marijampole boarding-school ex-teacher of literature Liuda Viliūnienė. In this master’s work the most characteristic texts which recruit poetess creation phenomenon are described. There is studied the openness of creative consciousness to different ways of imagination – dreams, fantasies, wishes, tales, the importance of this imaginary reality to a speaker, its poetical phenomenological specific. There is described a meeting with things, through things, in things, which expand lyrical subject’s experience possibilities. Also there is analyzed importance of moving phenomenon in N. Miliauskaite’s creation, which forms space-time and describes a subject. It is described phenomenological past as the depth expression in poetess texts, thrown up... [to full text]

Vinco Mykolaičio-Putino romanas „Altorių šešėly“ mus patraukė galimybe atskleisti kūno patirties temą, pasinaudojant fenomenologinės filosofijos metodo prieiga. Kūnas šiame romane tampa vienu pagrindinių romano analizės žodžių ir raktų, kurie leidžia atskleisti naujo požiūrio į šį romaną galimybę. Kūno fenomenologija neatsiejama nuo erdvės bei laiko patyrimo, nuo santykio su kitais. Todėl tiek darbo teorinėje, tiek praktinėje dalyje remiamąsi erdvės ir laiko fenomenologija, fenomenologiniu santykiu su kitais, daiktais. Magistro darbo tema– Kūno patirtys V. Mykolaičio-Putino romane „Altorių šešėly“. Šio darbo tiriamoji problema – kokios kūniškosios patirtys ir kaip atsiskleidžia romane, kas jas lemia. Darbo tyrimo objektas – V. Mykolaičio-Putino romanas „Altorių šešėly“. Mūsų pasirinktas fenomenologinis analizės metodas iki šiol dar nebuvo taikytas šiam romanui, todėl mūsų pasirinkta tema „Kūno patirtys V. Mykolaičio-Putino romane „Altorių šešėly“ “ yra aktuali ir nauja šio romano tyrinėjimo sritis. Magistro darbo tikslas – atskleisti kūno patirtis, parodyti kaip kūnas veikia V. Mykolaičio-Putino romane „Altorių šešėly“. Tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai: 1. Parodyti kaip kūnas patiria erdvę ir laiką. 2. Parodyti kokį vaidmenį kūno patirties klausimu atlieka dialogas. 3. Tirti kiek dialogas yra svarbus atskleidžiant santykius su kitais. 4. Išsiaiškinti kokie yra Liudo Vasario santykiai su patiriamais kitais – moterimis. 5. Išsiaiškinti kokią reikšmę kūno klausimui... [toliau žr. visą tekstą] / The novel “Altorių šešėly” by Vincas Mykolaitis-Putinas captures us with the opportunity to reveal the topic of body experience using the access method of phenomenological philosophy. The body in this novel becomes one of the key words in the analysis of the novel which allows a new approach to the novel. The phenomenology of the body is inseparable from the experience of space and time and the relationship with the others. Therefore both the theoretical and practical parts of the paper are based on the phenomenology of space and time, the phenomenological relationship to the others, the objects. The topic of the master thesis: Body experiences in the novel “Altorių šešėly” by V. Mykolaitis-Putinas. The research problem of the thesis: what and how body experiences are revealed in the novel and what determines them. The subject of the thesis: the novel “Altorių šešėly” by V. Mykolaitis-Putinas. The method chosen by us for the phenomenological analysis has not yet been applied to the given novel; the topic chosen by us, “Body Experiences in the Novel “Altorių šešėly” by V. Mykolaitis-Putinas”, is hence the original and relevant research area of the novel. The aim of the master thesis: to reveal body experiences and to demonstrate the work of the body in the novel. The following goals have been set to achieve the aim: 1. To reveal how space and time are experienced by the body. 2. To demonstrate the role of the dialogue played in the issue of body experience. 3. To examine the... [to full text]

Darbe lyginami konkrečių valstybių – Palestinos ir Lietuvos radikalių politinių partijų lyderių įvaizdžiai ir bandydoma atrasti bendrybes bei skirtumus, regis, visiškai skirtingose plotmėse. Radikalių politinių partijų lyderių įvaizdžiai bus tyrinėjami pasitelkus rinkodaros (konkrečiai – reklamos ir viešųjų ryšių, kaip savęs pateikimo) ir semiotikos atskaitos taškus. Rinkodara apima tokias plačias sritis, kaip marketingas, reklama, viešieji ryšiai ir kt. Plačiai rinkodaros analizei reikia statistinių duomenų, apklausų, ekonominių rodiklių. Visų šių dalykų darbe atsisakyta, nes įrėminti partijų įvaizdžius skaičiais nėra autorės tikslas. Nagrinėjant konkrečių politinių partijų lyderių įvaizdžius naudota tik reklaminė, o dar tiksliau – viešųjų ryšių medžiaga, kuri įdėta į semiotinę plotmę. Tokių būdu tikimasi atskleisti lietuviškojo ir palestinietiškojo politikų įvaizdžio bendrybes ir skirtumus. Darbe keliama prielaida, kad pasirinktų organizacijų (vėliau išsirutuliojusių į partijas) „varomieji arkliukai“ yra labai konkrečios asmenybės, kurios didžiąja dalimi ir formuoja partijų, kaip tokių, įvaizdžius. Taigi, darbe partijų kuriami įvaizdžiai atskleidžiami per tris asmenybes – Rolando Pakso, Yassero Arafato ir šeicho Ahmedo Yasino. Pirmasis atstovauja partiją Tvarka ir teisingumas, antrasis – Fatah (arba Palestinos Išsivadavimo Organizacija), trečiasis – teroristine grupuote įvardijamą Hamas (arba Islamo Pasipriešinimo Judėjias). Darbe remiamasi prancūzų semiotiku Ericu... [toliau žr. visą tekstą] / The image of the radical Palestinian and Lithuanian political parties Hamas, Fatah and The party of Order and Justice is analysed through their leaders – Ahmed Yasin, Yasser Arafat and Rolandas Paksas. The author of the essay chose prism of the public relation and tried to reveal a way the Middle East – in the case Palestinian – and Lithuanian politics show their selves to the local and international communities. The author of the essay believes that young democracies have lots of common tendency in the radical politic case. The political speeches and programmes are not analyzed in the essay. The most important task is to reveal the semiotics discourse of the political body in the photography because it is believed that one picture can say more then a thousand words text. Of course, it is necessary to compare the way those pictures reflect the linguistic discourse because the linguistic corpus and the outlook must be integral. All of those leaders are exclusive, controversial political bodies, who are acting in the very different geographical and time planes, but have some generalities. All of them represent their political parties, ideas and all of them have crowds of fans. All of them had ambitious for the highest political post and all of them reached the task. In the different ways. It is very difficult to analyze such a different and distant in the meaning of time, geographic and culture ways political bodies, but the author chose this way because of the French semiotic... [to full text]