Šiame darbe nagrinėjami pastaruoju metu Vakarų visuomenėse itin dažnai pasitaikantys valgymo sutrikimai, į kuriuos bandoma pažvelgti kaip į kultūros įtakotus reiškinius. Atvejų, kai paaiškėja šios su valgymu susijusios problemos, skaičiaus augimas įgyja vis didesnį pagreitį ir šiuo metu siekia 5-10% visos populiacijos. Mūsų kultūroje idealia moterimi paprastai laikoma liekna, sveika bei jauna mergina, kurios svoris, afišuojamas įvairaus pobūdžio visuomenės informavimo priemonėse, iš tiesų yra daug mažesnis, nei vidutiniškai turėtų būti. Medicinoje pernelyg didelis moters susirūpinimas maistu bei svoriu, pereinantis į valgymo sutrikimus, laikomas psichikos liga, tokių asmenų elgesys patologizuojamas, o atsakomybė už tai, kas vyksta su pacientų kūnais bei jų sveikatos būkle, perimama į medikų rankas. Feministinė prieiga yra pagrindinė šiame tyrime. Feministinės teorijos, kurios pabrėžia lyties nebiologinius aspektus, buvo išplėtotos profesionalių valgymo sutrikimų specialistų – praktikų, realiai susiduriančių su šiuo reiškiniu. Todėl pradinėje darbo dalyje ir yra pristatomos Kim Chernin, Susie Orbach, Marlene Boskind-White bei kitų autorių teorijos, kurios išskiria moters/vyro santykį, moteriškumo sampratą, kultūrinės aplinkos „indėlį“ valgymo sutrikimų kontekste. Feminizmo šalininkai išreiškia kritiką medicininiam diskursui už tai, kad pastarasis analizuodamas valgymo sutrikimus neatsižvelgia į sociokultūrinius, ekonominius, politinius veiksnius, kaip priežastinius... [toliau žr. visą tekstą] / The focus of the research is based on eating disorders as a culture-bound phenomenon, which is wide spread in Western societies. The prevalence of eating disorders grows enormously: 5-10% of population are struggling with analysed eating problem. Nowadays the ideal woman‘s body is one of a thin, fit, young woman. But the weight of such „ideal“ woman‘s body demonstrated in mass media, actually, is much lower than the average of the female population. Within the medical discourse women‘s proccupation with food and weight is mostly explained as a mental disorder; their experience is concerned with pathology, making them unresponsible for their bodies and submitting them to medical service. Therefore feminist background has weight in the research; feminist theories, which address the non-biological aspects of gender, eating disorders, have been developed by feminists Kim Chernin, Susie Orbach, Marlene Boskind-White and other therapists working on eating disorders. They pointed out, that the male body is seen as a norm while the female is an inessential object, “other”. Feminist investigators criticize the medical discourse for disregarding socio-cultural, economical and political factors, which contribute to emergence and maintenance of eating disorders. They also suggest, that eating problems are cultural phenomena, influenced by the pressures women experience trying to conform to socially constructed female gender role, that emphasize thinness as a symbol of femininity... [to full text]

Tobulėjant skaitiniams metodams ir kompiuterinei technikai atsivėrė galimybė naujų, sudėtingesnių mechaninių objektų modeliavimui. Turėdami naujus sudėtingesnių objektų modelius tyrėjai gali pritaikyti aprašytas ir sumodeliuotas šių objektų savybes su mikro struktūros ypatumais esamų ar busimų savybių nustatymui bei naujų medžiagų kūrimui. Tam intensyviai naudojami kaip eksperimentiniai taip ir skaitiniai metodai, kurių tobulinimui šiuo metu yra skiriamas labai didelis dėmesys. Skaitinis eksperimentas, kaip medžiagos tyrimo būdas pasitelkiamas dar ir todėl kad yra pigesnis ir leidžia interpretuoti jau žinomus eksperimentų rezultatus, o taip suteikia žinių naujiems tyrimams. Vienas iš metodų, kuris modeliuoja makroskopines medžiagų savybes remdamasis medžiagos mikro savybėmis yra diskrečiųjų elementų metodas (DEM). DEM metodas remiasi idėja, kad bet kokia fizikinė struktūra gali būti aprašyta kaip judančių dalelių sistema. Ši idėja pradėta taikyti ir vientisam deformuojamam kūnui aprašyti. Skirtingai nuo biriųjų medžiagų, vientiso kūno dalelės ir tarp jų egzistuojančios sąveikos yra kitokios prigimties, o jų modeliai yra fizikinės ir matematinės abstrakcijos rezultatas. Vientiso deformuojamo kūno modeliavimas diskrečiais elementais yra tik pradinėje stadijoje, o vientiso požiūrio į diskrečių elementų modelius dar nėra. Yra kelios hipotetinės versijos, grindžiamos skirtingais požiūriais. Taikant DEM kūnui, pirmas žingsnis būtu tampriųjų savybių modeliavimas. Tai yra... [toliau žr. visą tekstą] / Development of numerical methods and computation environments opened the possibility of new, more sophisticated mechanical objects modelling. In this context it is natural desire of the researchers to describe macroscopic mechanical characteristics of the materials by their microstructure, which can be adapted for simulation of the existing and future materials. For this purpose researchers are using intensively experimental and numerical methods for the development of which the highest priority is given. Numerical experiments are used because they are cheaper and allow the interpretation of already known results of experiments and provide information to new investigations. One of the methods used for modelling of macroscopic properties modelling is based on microscopic properties of material is discrete element method (DEM). The DEM traditionally was applied for the granular materials. The basic idea of DEM is that any physical structure could be described as a system of moving particles. This idea could be also applied to the description of solid deformable body. Particles forming solid body and existing interaction between them are of different nature than the granular materials because their models are often the result of physical and mathematical abstraction. The modelling of solid deformable body with the discrete elements is just at the initial stage and the unified approach to discrete elements models doesn’t exist. There are several versions of models, based... [to full text]

Development of numerical methods and computation environments opened the possibility of new, more sophisticated mechanical objects modelling. In this context it is natural desire of the researchers to describe macroscopic mechanical characteristics of the materials by their microstructure, which can be adapted for simulation of the existing and future materials. For this purpose researchers are using intensively experimental and numerical methods for the development of which the highest priority is given. Numerical experiments are used because they are cheaper and allow the interpretation of already known results of experiments and provide information to new investigations. One of the methods used for modelling of macroscopic properties modelling is based on microscopic properties of material is discrete element method (DEM). The DEM traditionally was applied for the granular materials. The basic idea of DEM is that any physical structure could be described as a system of moving particles. This idea could be also applied to the description of solid deformable body. Particles forming solid body and existing interaction between them are of different nature than the granular materials because their models are often the result of physical and mathematical abstraction. The modelling of solid deformable body with the discrete elements is just at the initial stage and the unified approach to discrete elements models doesn’t exist. There are several versions of models, based on... [to full text] / Tobulėjant skaitiniams metodams ir kompiuterinei technikai atsivėrė galimybė naujų, sudėtingesnių mechaninių objektų modeliavimui. Turėdami naujus sudėtingesnių objektų modelius tyrėjai gali pritaikyti aprašytas ir sumodeliuotas šių objektų savybes su mikro struktūros ypatumais esamų ar busimų savybių nustatymui bei naujų medžiagų kūrimui. Tam intensyviai naudojami kaip eksperimentiniai taip ir skaitiniai metodai, kurių tobulinimui šiuo metu yra skiriamas labai didelis dėmesys. Skaitinis eksperimentas, kaip medžiagos tyrimo būdas pasitelkiamas dar ir todėl kad yra pigesnis ir leidžia interpretuoti jau žinomus eksperimentų rezultatus, o taip suteikia žinių naujiems tyrimams. Vienas iš metodų, kuris modeliuoja makroskopines medžiagų savybes remdamasis medžiagos mikro savybėmis yra diskrečiųjų elementų metodas (DEM). DEM metodas remiasi idėja, kad bet kokia fizikinė struktūra gali būti aprašyta kaip judančių dalelių sistema. Ši idėja pradėta taikyti ir vientisam deformuojamam kūnui aprašyti. Skirtingai nuo biriųjų medžiagų, vientiso kūno dalelės ir tarp jų egzistuojančios sąveikos yra kitokios prigimties, o jų modeliai yra fizikinės ir matematinės abstrakcijos rezultatas. Vientiso deformuojamo kūno modeliavimas diskrečiais elementais yra tik pradinėje stadijoje, o vientiso požiūrio į diskrečių elementų modelius dar nėra. Yra kelios hipotetinės versijos, grindžiamos skirtingais požiūriais. Taikant DEM kūnui, pirmas žingsnis būtu tampriųjų savybių modeliavimas. Tai yra... [toliau žr. visą tekstą]

Vinco Mykolaičio-Putino romanas „Altorių šešėly“ mus patraukė galimybe atskleisti kūno patirties temą, pasinaudojant fenomenologinės filosofijos metodo prieiga. Kūnas šiame romane tampa vienu pagrindinių romano analizės žodžių ir raktų, kurie leidžia atskleisti naujo požiūrio į šį romaną galimybę. Kūno fenomenologija neatsiejama nuo erdvės bei laiko patyrimo, nuo santykio su kitais. Todėl tiek darbo teorinėje, tiek praktinėje dalyje remiamąsi erdvės ir laiko fenomenologija, fenomenologiniu santykiu su kitais, daiktais. Magistro darbo tema– Kūno patirtys V. Mykolaičio-Putino romane „Altorių šešėly“. Šio darbo tiriamoji problema – kokios kūniškosios patirtys ir kaip atsiskleidžia romane, kas jas lemia. Darbo tyrimo objektas – V. Mykolaičio-Putino romanas „Altorių šešėly“. Mūsų pasirinktas fenomenologinis analizės metodas iki šiol dar nebuvo taikytas šiam romanui, todėl mūsų pasirinkta tema „Kūno patirtys V. Mykolaičio-Putino romane „Altorių šešėly“ “ yra aktuali ir nauja šio romano tyrinėjimo sritis. Magistro darbo tikslas – atskleisti kūno patirtis, parodyti kaip kūnas veikia V. Mykolaičio-Putino romane „Altorių šešėly“. Tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai: 1. Parodyti kaip kūnas patiria erdvę ir laiką. 2. Parodyti kokį vaidmenį kūno patirties klausimu atlieka dialogas. 3. Tirti kiek dialogas yra svarbus atskleidžiant santykius su kitais. 4. Išsiaiškinti kokie yra Liudo Vasario santykiai su patiriamais kitais – moterimis. 5. Išsiaiškinti kokią reikšmę kūno klausimui... [toliau žr. visą tekstą] / The novel “Altorių šešėly” by Vincas Mykolaitis-Putinas captures us with the opportunity to reveal the topic of body experience using the access method of phenomenological philosophy. The body in this novel becomes one of the key words in the analysis of the novel which allows a new approach to the novel. The phenomenology of the body is inseparable from the experience of space and time and the relationship with the others. Therefore both the theoretical and practical parts of the paper are based on the phenomenology of space and time, the phenomenological relationship to the others, the objects. The topic of the master thesis: Body experiences in the novel “Altorių šešėly” by V. Mykolaitis-Putinas. The research problem of the thesis: what and how body experiences are revealed in the novel and what determines them. The subject of the thesis: the novel “Altorių šešėly” by V. Mykolaitis-Putinas. The method chosen by us for the phenomenological analysis has not yet been applied to the given novel; the topic chosen by us, “Body Experiences in the Novel “Altorių šešėly” by V. Mykolaitis-Putinas”, is hence the original and relevant research area of the novel. The aim of the master thesis: to reveal body experiences and to demonstrate the work of the body in the novel. The following goals have been set to achieve the aim: 1. To reveal how space and time are experienced by the body. 2. To demonstrate the role of the dialogue played in the issue of body experience. 3. To examine the... [to full text]

Šiame darbe yra siekiama atskleisti gyvą patirties pasaulį, nesutampantį net tik su klasikinės metafizikos siekiais jį apriboti, tačiau ir su šių dienų mokslų pasakomis. Yra norima parodyti, kad žmogus gyvena reikšmingame pasaulyje, dalyvaudamas jame tiesiogine patirtimi bei jusliniu suvokimu sugeriantis išorės fenomenų fenomenalumą, kurie niekada nepasireiškia kaip išbaigti ir aiškūs, tačiau sudaro tą prasmės klodą, iš kurio gimsta visas reikšmingumas, gyvastingumas, pačios intensyviausios gyvenimo akimirkos. Žmogus yra gyvas, o jo gyvybę padiktuoja jo kūniškumas, kuris visada intencionaliais siekiais kreipiasi į pasaulį, jį priima į save ir išskleidžia reikšmę atgal pasauliui. Kūnas fenomenalus audinys, vikriai įsiliejantis į pasaulio audinį, suformuodamas tokį santykį, kuriame pirmais smuikais griežia estetiškumas, pirmine graikiško žodžio aisthētikos – jutiminis reikšme. Kūnas visada yra išraiškingas ir reikšmingas. Geriausiai tai atskleidžia menininko patirtis, kuomet ateidamas į savo kūrybines dirbtuves, jis vadovaujasi tik tiesiogine patirtimi bei juslumu, sugaudamas tas fenomenų bangas, kurios kitokiu būdu yra ne tik nepagaunamos, bet ir užmskuojamos. / This paper aims to reveal the living experience of the world, that does not coincide with the classical metaphysical aspirations to restrict it, but also with the things wich has been said by researchers of nowadays. It is seeking to show, that man lives in the meaningful world, taking part in it by direct experience and sensory perception of external phenomenal of the phenomenon, wich are never completed and clear, but the basis of the meaningful and leads to all the significance of vitality and most intensive moments of live. The man is alive and his life is dictaded by his corporeality, wich is always turned into the world by its intentions, takes the value of the world into himself and expands the value back to the world. Phenomenal body tissue deftly merges with the fabric of the world, forming a relationship in wich the aesthetic plays by the first violin, in the original sense of the Greek word aisthētikos – sensory value. This is best revealed by the artist experience when he comes to his workshop. When he follows only the capture of direct experience sensitivity, he looks at the waving of phenomena, wich in the other way are not only elusive, but more than concealed.

This dissertation offers an analysis of the notion and meaning of the body and different kind of aspects of corporeality in French structuralist theories, more specifically, in the later works (dating from the ‘70s) by two immensely influential authors of the second half of the twentieth century, Roland Barthes (1915–1980) and Algirdas Julius Greimas (1917–1992), whose legacy had an profound impact on literary studies. Despite differences in the approach applied by Barthes and Greimas in their research of the body within the systems of, respectively, semiology and postsemiology and semiotics, the focus of their intellectual endeavours remained the same – the problem of meaning. By analyzing the reading theory and the notion of the text developed by Barthes as well as the modalization of being and esthesis presented by Greimas the thesis made an attempt to reveal phenomenological foundations of Greimas and Barthes in the description of meaning which expands the structural description of meaning. The body and various aspects of corporeality as the object of investigation presuppose a phenomenological perspective of analysis while the theoretical apparatus of the authors under discussion, a semiotic one. The thesis combines both approaches; thus the concept of the body is analysed on the basis of the positions of body-enunciation and body-enunciator. / Disertacijoje analizuojama kūno ir kūniškumo aspektų samprata bei reikšmė prancūziškosios struktūralistinės pakraipos teorijose, konkrečiai – dviejų XX amžiaus antrojoje pusėje didžiulę įtaką literatūros mokslui padariusių autorių Rolandʼo Barthesʼo (1915–1980) ir Algirdo Juliaus Greimo (1917–1992), vėlyvojo laikotarpio darbuose. Barthesʼo semiologijos ir posemiologijos ir Greimo semiotikos tyrinėjimas kūniškumo aspektu grindžiamas abiem autoriams svarbia prasmės problematika. Analizuojant Barthesʼo plėtotą skaitymo teoriją, teksto sampratą, ir Greimo buvimo modalizavimą bei estezės aprašymą, siekiama atskleisti fenomenologinį prasmės aprašymo pamatą, kuris papildo struktūrinį prasmės aprašymą. Analizės objektu pasirinktas kūnas ir įvairios kūniškumo plotmės suponuoja fenomenologinę, o pasirinktų autorių teorinis aparatas – semiotinę tyrimų perspektyvą, todėl disertacijoje derinami abu požiūriai, o kūnas analizuojamas remiantis kūno-pasakymo ir kūno-sakytojo (suvokėjo) pozicijomis.

Disertacijoje analizuojama kūno ir kūniškumo aspektų samprata bei reikšmė prancūziškosios struktūralistinės pakraipos teorijose, konkrečiai – dviejų XX amžiaus antrojoje pusėje didžiulę įtaką literatūros mokslui padariusių autorių Rolandʼo Barthesʼo (1915–1980) ir Algirdo Juliaus Greimo (1917–1992), vėlyvojo laikotarpio darbuose. Barthesʼo semiologijos ir posemiologijos ir Greimo semiotikos tyrinėjimas kūniškumo aspektu grindžiamas abiem autoriams svarbia prasmės problematika. Analizuojant Barthesʼo plėtotą skaitymo teoriją, teksto sampratą, ir Greimo buvimo modalizavimą bei estezės aprašymą, siekiama atskleisti fenomenologinį prasmės aprašymo pamatą, kuris papildo struktūrinį prasmės aprašymą. Analizės objektu pasirinktas kūnas ir įvairios kūniškumo plotmės suponuoja fenomenologinę, o pasirinktų autorių teorinis aparatas – semiotinę tyrimų perspektyvą, todėl disertacijoje derinami abu požiūriai, o kūnas analizuojamas remiantis kūno-pasakymo ir kūno-sakytojo (suvokėjo) pozicijomis. / This dissertation offers an analysis of the notion and meaning of the body and different kind of aspects of corporeality in French structuralist theories, more specifically, in the later works (dating from the ‘70s) by two immensely influential authors of the second half of the twentieth century, Roland Barthes (1915–1980) and Algirdas Julius Greimas (1917–1992), whose legacy had an profound impact on literary studies. Despite differences in the approach applied by Barthes and Greimas in their research of the body within the systems of, respectively, semiology and postsemiology and semiotics, the focus of their intellectual endeavours remained the same – the problem of meaning. By analyzing the reading theory and the notion of the text developed by Barthes as well as the modalization of being and esthesis presented by Greimas the thesis made an attempt to reveal phenomenological foundations of Greimas and Barthes in the description of meaning which expands the structural description of meaning. The body and various aspects of corporeality as the object of investigation presuppose a phenomenological perspective of analysis while the theoretical apparatus of the authors under discussion, a semiotic one. The thesis combines both approaches; thus the concept of the body is analysed on the basis of the positions of body-enunciation and body-enunciator.

Temos problema, aktualumas ir naujumas. Mes gyvename vartotojiškoje visuomenėje kurioje tobulo kūno kultas labai svarbus. Čia dominuoja kūno, kaip simbolių sistemos versija: kūnas, išvaizda, yra patraukli rinkos prekė, o nuo to neretai priklauso mums įdiegtos vertybės, kuriomis tame vartotojiškame pasaulyje mes vadovaujamės. Nuo kūno išvaizdos priklauso ir mūsų sėkmė įvairiuose gyvenimo patyrimuose. Sėkmė ir gyvenimo prasmė jaunimo tarpe dažniausiai yra suvokiama tik turint tobulą kūną, ir jaunimas stengiasi bet kokia kaina tai pasiekti, tas neretai priveda ir iki mirties. Lietuvoje apie jaunimo nuostatas į kūną kaip sekmės veiksnį nebuvo atlikta sociologinių tyrimų. Darbo tikslas. Išanalizuoti moksleivių, moksleivių tėvų, mokytojų, darbdavių, gyvenimo poziciją ir ištirti jų nuostatas į kūną kaip vertybę bei sėkmės veiksnį jaunimo socializacijos procese. Šiame darbe bus analizuojama, kaip jaunimo grupėje paplitęs tobulo kūno kultas ir kaip jis siejamas su sėkme socializacijos procese, t.y. bendraujant su kitais jaunuoliais, kuriant savo vaizdą bei vietą visuomenėje. Ginamieji teiginiai: 1. Pagrindiniai kūno kaip sėkmės veiksnio jaunimo grupėje vertinimo skirtumai išryškėja pagal respondentų santykį su jaunimu. Moksleiviai, tėvai ir mokytojai bei darbdaviai turi skirtingas nuostatatas tobulo kūno ir sėkmės sąsajos atžvilgiu. Tėvai ir mokytojai mano, jog kiekvienas kūnas yra gražus ir nereikia laikytis visuomenės suformuoto stereotipo. Tuo tarpu moksleiviai ir darbdaviai... [toliau žr. visą tekstą] / Topic question, relevance and novelty: We live in a consumer society where the "perfect" body worship is very important. There are dominating the body as a system of symbolic version: the body, the good looking, is the attractive product of the market and our life values often dependant on those and we follow such values in the surrounding consuming world. Body appearance is successive factor in various life experiences. The fortune and meaning of life among young people are usually seen only with respect to a perfect body, and young people try at any price to achieve it, and that often leads to death. About young generation attitude “the body as a factor of success”, there haven’t been conducted any sociological studies in Lithuania. Objective of thesis. To analyze pupils’, pupil parents’, teachers’, employers’, life position and explore their attitudes to the body as an asset and success factor in the socialization process of young people. This paper will analyze how within a group of young people the cult of the perfect body spreads and how it relates to the success of the socialization process, i.e. communicating with other young people, developing their image and position in society. Defense claims: 1. The main body evaluation differences as the factor of success within the youth group reveal according to respondent relation and position to young people. Pupils, parents, teachers and employers have different attitudes to perfect body and the view of it to the common... [to full text]

Šiame darbe pateikiama išsami kūno fenomeno, kūno buvimo pasaulyje ir intersubjektyvumo analizė, paremta Merleau-Ponty fenomenologine teorija. Siekiant adekvačiai įvertinti Merleau-Ponty fenomenologinės teorijos savitumą bei išryškinti svarbiausius jos aspektus, darbas pradedamas nuo bendros fenomenologijos apžvalgos bei jos santykio su psichologija, intelektualizmu bei pozityvizmu. Pats Merleau-Ponty savo darbuose daug polemizuoja būtent su psichologistinėmis, intelektualistinėmis bei pozityvistinėmis sąmonės ir suvokimo teorijomis, todėl manoma, jog pirmoje darbo dalyje pateikta analizė yra tikslinga. Pagrindinis šio darbo tikslas – analizuojant Merleau-Ponty veikalus ir kritinę literatūrą, atskleisti fenomenologinės kūno sampratos eksplikaciją Merleau-Ponty fenomenologijoje, išryškinant šio prancūzų mąstytojo kūniškumo fenomeno apibrėžties specifiškumą bei originalumą. Aiškindamas savąją filosofijos trajektoriją, Merleau-Ponty pripažįsta, jog išgyventa patirtis yra pirminė, teigdamas, jog suvokiantis protas yra „inkarnuotas“ protas. Be to, suvokimas nėra vien išorinio pasaulio poveikio kūnui rezultatas, nes net jeigu kūnas ir skiriasi nuo pasaulio, kuriame gyvena, vis tiek nėra nuo jo atskirtas. Iš tiesų suvokiančio organizmo tiesioginis sąlytis su aplinka ir sudaro paties suvokimo esmę. Tai reiškia, jog nėra bendrojo suvokimo – sąvokos, kuri paverstų jį abstrakčiu visuotinumu; suvokimas egzistuoja tik tiek, kiek jis išgyventas pasaulyje. Būtent „gyvoji“ suvokimo ir kūno... [toliau žr. visą tekstą] / This Master degree attainment Thesis provides a detailed analysis of phenomenon of Body, physical presence in the world and intersubjectivity, based on phenomenological theory of Maurice Merleau-Ponty. In order to adequately assess the Merleau-Ponty‘s phenomenological theory of identity and to highlight the most important aspects of it, the work begins on the overall review of phenomenology and its relation to psychology, intellectualism and positivism. Merleau-Ponty himself in his writings did debate a lot with psychological, intellectualistic and positivistic theories of perception, so accordingly the author of this thesis thinks that the presented analysis ir purposeful. The main purpose of this work – to analyze the works of Merleau-Ponty and the critical literature on the concept of the body to reveal the phenomenological explication of the phenomenology of Merleau-Ponty, highlighting the phenomenon of corporeality is the definition of the specificity and originality. When explaining the path of his philosophy, Merleau-Ponty admits that lived experience is primary, saying that the conscious mind is "embodied" mind. In addition, the perception of the outside world is not the result of world‘s impact on body, because even if the body is different from the world in which the body lives, it‘s still not separated from it. In reality the direct contact of the organism and it‘s environment is the only source of the essential perception. This means that there is no common... [to full text]

XX a. kilęs masinis visuomenės susirūpinimas klimato kaitos pasėkmėmis privertė pasaulį atsigręžti į žmogaus ir gamtos santykio problemą. Naujai atsiradusios ekofilosofijos ar aplinkos filosofijos disciplinos imasi spręsti aksiologinio pobūdžio žmogaus ir gamtos santykio klausimus. Dažniausiai tokios disciplinos naudojasi tiksliųjų mokslų suformuluota gamtos samprata, kuri pati savaime lieka kritiškai neapsvarstyta. Merleau-Ponty gamtos samprata šiame kontekste pasirodo kaip alternatyva gamtos mokslų implikuojamai materialistinei ontologijai. Tačiau ji nėra vientisa: filosofinės kūrybos eigoje kritikai fiksuoja Melreau-Ponty posūkį nuo fenomenologinio gyvenamo kūno aprašymo link ontologinės pasaulio kūno koncepcijos. Šiame magistro darbe pateikiama išsami Merleau-Ponty gamtos sampratos analizė, apimanti tiek fenomenologinę, tiek ontologinę jos formuluotę. Išryškinant abiejų formuluočių ypatumus, tuo pačiu, teigiama, jog ontologinė gamtos koncepcija neprieštarauja gamtos fenomeno aprašymui, bet jį papildo. Taip pat, pasitelkiant kai kuriuos šiuolaikinius aplinkos filosofijos pavyzdžius, siekiama netiesiogiai pademostruoti teorinį Merleau-Ponty gamtos sampratos efektyvumą, paremtą pirminiu žmogaus ir gamtos giminingumu. / A massive concern that had been caused in the twentieth century by the outcomes of the global climate change, urged humanity to look back upon a philosophical issue concerning human-nature relationship. Newly emerged subjects of eco-philosophy or environmental philosophy engage in solving axiological type of issues concerning the matter. These new subjects usually depend on a notion of nature framed by natural sciences, without critically questioning it. In this context Merleau-Ponty’s account on nature emerges as an alternative to materialistic ontology implied by the theories of natural sciences. However Merleau-Ponty’s conception of nature is not monolithic: various critiques notice a turn from phenomenological description of a living body towards an ontological notion of the flesh in the author’s late philosophy. This master thesis gives a thorough analysis of Merleau-Ponty’s conception of nature including both: phenomenological and ontological formulations of it. While pointing out the peculiarities of both formulations it also emphasizes that ontological conception of nature does not intercept with the phenomenological one but, on the contrary, provides a supplement for it. Also by invoking a few examples of contemporary environmental philosophy, this thesis implicitly demonstrates theoretical effectiveness of Merleau-Ponty’s conception of nature, which is based on a primary kinship among human and nature.