Motinystė daugelį amžių buvo magiška, paslaptimis ir ritualais apgaubta moters būsena. Lietuvių tautosakoje į motiną žiūrima labai pagarbiai (lietuvių tautosakoje Motiną Žemę įkūnija deivė Žemyna). Krikščioniškojoje šeimoje moteris turi aukotis vyrui ir vaikams, o pavyzdžiu tapo pasiaukojančioji Mergelė Marija. Visuomenė tai traktavo kaip vienintelį moters savirealizacijos būdą. Toks motinos paveikslas dažnai pateikiamas tradicinėje vyrų prozoje. Tačiau traktavimas keitėsi. Tai atsispindi ir literatūroje, ypač moterų literatūroje, kai moteris pati prabyla apie motinystę ir moteriškumą. Pokyčius paskatino ir feminizmas. Atskleisti, kaip kito požiūris į motinystę, kaip pati moteris suvokia ir realizuoja savo moteriškąją ir motiniškąją būtį – šio darbo tikslas. Todėl pasirinkti keturi skirtingą moters poziciją atskleidžiantys kūriniai, kurių centre yra moteris – motina. Kūriniai pasirinkti ir analizuojamai chronologine tvarka: nuo XX amžiaus pradžios iki XXI amžiaus. Todėl Apie motinystę darbe kalbama istoriniu ir sociokultūriniu aspektu, susitelkiant ties moters patirtimi ir moteriškuoju rašymu. Darbe naudojamas hermeneutinis interpretacinis bei feministinis metodai, remiamasi esmine feminizmo nuostata – kūrinį perskaityti moters akimis. Pirmojoje darbo dalyje pristatoma tradicinė motinystė (Šatrijos Ragana Sename dvare). Šioje apysakoje išryškėja pirmieji bandymai maištauti prieš vyro nustatytą tvarką, padėtį sociume, tačiau motinystė išlieka idealioji, paremta krikščioniška... [toliau žr. visą tekstą] / For many centuries maternity was considered as a magic woman’s state shrouded in mystery and rituals. In Lithuanian folklore the position of mother is held in the greatest regard (in Lithuanian folklore the goddess Žemyna is the embodiment of the Mother Earth). According to the Christian family traditions, the woman has to sacrifice herself for the sake of her husband and children, following the example of the self – sacrificing Virgin Mary. The society interpreted that as the only way of woman’s fulfilment. Such woman – mother image is often represented in the men - artists’ prose. Nevertheless, the interpretation has changed. The reflection of his can also be found in the literature, especially in women’s literature, where a woman herself speaks about maternity and womanhood. Feminism encouraged these changes as well. The aim of the analysis is to convey how the attitude towards maternity has changed, how a woman herself perceives and realises a different woman’s position, have been chosen, in the canter of which there is a woman – mother. The works are chosen and analysed in chronological order: from the beginning of the XX century to the XXI century. As a result, the maternity theme is considered in the work in historical and sociocultural aspect, accenting woman’s experience and female writing. In the analysis hermeneutical interpretation and feministic approach are used, on the basis of essential principle of feminism - woman’s reading of the literary work. In the first... [to full text]

In introduction of the work evolution of essay and its tendencies in Lithuania are reviewed. Flowering of the essay’s genre after recovery of Independence is accented. In the research part genre peculiarities of the collection of essays “Suplanuotos akimirkos” (“Planned moments”) written by famous Lithuanian essayist Giedra Radvilavičiūtė are discussed. The following three germ dominating in “Suplanuotos akimirkos” are distinguished: subjective, epic and publicistic. Subjective germ, which is close to lyric poetry, is created by dominating story in first person, impressionistic stylistics, manifold picture of orator and text written in the form of diary, letter. Existence of epic germ is proved by subjectiveness of “Suplanuotos akimirkos”, pictures of characters, clear link with the novel. Actual cultural, social and political themes, obvious reflections of feminism make essay of G.Radvilavičiūtė to be close to the publicistic germ. When discussing about these distinguished germ a lot of attention is paid to the expression of G.Radvilavičiūtė’s original style, autoirony is accented. In conclusions not only separation of subjective, epic and publicistic germ is accentuated, but also their tune.

The object of the research is experiences in Doris Lessing’s autobiography volumes Under My Skin and Walking in the Shade. The aim of the research is to analyse the development of life experiences in Lessing’s autobiography books Under My Skin (1994) and Walking in the Shade (1998). The objectives are the following: 1) to survey Philippe Lejeune’s theory about autobiography; 2) to review the Simone de Beauvoir’s theory on feminism; 3) to carry out analysis of the sources in the aspect of development of female narrator’s experience. The methodology of the research is based on: 1. Theoretical and cultural ideas about autobiography dissemination are best illustrated in Philippe Lejeune’s landmark essay The Autobiographical Pact (1975). According to Lejeune, autobiography, relying on personal experiences is more concentrated on the internal processes of a person. The leading European critic and theorist deal with the narrator’s and character’s identification with the author and emphasize the importance to remember the time when autobiography was written and the cultural attitudes and beliefs of that time. 2. Simone de Beauvoir’s book The Second Sex (1989) one of the first major feminist’s texts, explores the role of a woman in society, grounding on literature, myth and history. Its central thesis is that women are made rather than born. On the basis of this statement elaborated in the theoretical part of the BA Thesis, the development of experiences of the narrator in the... [to full text] / Tyrimo objektas – patirtys Dorisės Lessing autobiografijos knygose „Po mano oda“ ir „Vaikščiojimas šešėlyje“. Šio darbo tikslas yra išnagrinėti gyvenimo patirties raidą Dorisės Lessing autobiografinėse knygose „Po mano oda“ (1994) bei „Vaikščiojimas šešėlyje“ (1998). Uždaviniai: 1) apžvelgti Philippe’o Lejeune’o autobiografijos teoriją; 2) apžvelgti Simonos de Bovuar feminizmo teoriją; 3) atlikti šaltinių analizę moters pasakotojos patirties aspektu. Tyrimo metodikos pagrindimas: 1. Teorinės ir kultūrinės autobiografijos plėtros idėjos geriausiai atsispindi garsiausioje Philippe’o Lejeune’o apybraižoje „Autobiografinis paktas“ (1975). Pasak Lejeune’o, autobiografija priklauso nuo žmogaus asmeninių patirčių ir atskleidžia vidinius asmens procesus. Kritikas nagrinėja pasakotojo ir personažo susitapatinimą su autoriumi, akcentuoja laikotarpio, kuriuo ji buvo parašyta, bei tuo metu vyravusių kultūrinių normų svarbą. 2. Simonos de Bovuar knyga „Antroji lytis“ (1989), pripažinta vienu pirmųjų svarbesnių feministinių tekstų, nagrinėja moters vaidmenį visuomenėje, remiantis literatūra, mitais ir istorija. Pagrindinė knygoje išsakoma mintis yra ta, kad moteris yra „pagaminama“, ja negimstama. Remiantis šiuo teiginiu, detalizuotu bakalauro darbo teorinėje dalyje, bus analizuojama pasakotojo patirties plėtra autobiografinėse knygose. Šių dviejų autobiografijų autorė Dorisė Lessing yra viena svarbiausių XX amžiaus britų rašytojų. Knygose pasakojama istorija moters, kuri, paliesta pirmojo... [toliau žr. visą tekstą]

Darbe analizuojamas moters įvaizdis Lietuvos viešojoje ervėje (reklamos pasaulyje, televizijoje, moterims skirtuose žurnaluose ir literatūroje). Atskleidžiama lyties samprata, feminizmo rūšys, pristatomas lietuviškas feminizmas. Atskleidžiama viešosios erdvės ir moters įvaizdžio samprata bei pristatomi ir aptariami pagrindiniai moters įvaizdžiai. Pagrindinis darbo tikslas - aptarti moters įvaizdžius Lietuvos viešojoje erdvėje. Moters įvaizdžių sklaidai pasitelkiama feministine kritika. Akcentuojama, kad moters įvaizdžiai formuojasi remiantis stereotipais. Pagrindiniai moters įvaizdžiai: ,,Olialia" mergaitė, moteris manekenė, ,,bloga mergaitė", karjeros moteris, moteris namų šeimininkė ir ponia. Šiuolaikinėje literatūroje kuriamas nepriklausomos, emancipuotos ir vienišos moters įvaizdis. Išvadose teigiama, kad Lietuvos viešojoje erdvėje dažniausiai kuriami tikrovės neatitinkantys bei moterį žeminintys stereotipiniai įvaizdžiai, kurie skatina lyčių nelygybę bei moteriškosios lyties nuvertinimą. Viešojoje erdvėje kuriami moters įvaizdžiai įrodo teiginį, kad abi lytys Lietuvoje tebegyvena maskulinistiniame patriarchaliniame pasaulyje ir laikosi jo normų. Nuolat kartojantis stereotipinėms lyčių vaidmenų interpretacijoms viešojoje erdvėje, vargu ar sulauksime permainų visuomenės nuostatose, suteikiančiose moterims galimybes skleistis kaip pilnavertėms asmenybėms. / This work analyses the image of a woman in public space in Lithuania. It reveals the problem of sex and analyses the conception of feminism, its types, also it presents Lithuanian feminism. The conception of public space is revealed and the main images of a Lithuanian woman is are presented. The human sex is a distinguished feature – every individual’s base of identity and experience both in one’s consciousness and supoconsciousness. The phenomenon of sex is one of the fundamental human manifestation which is revealed through a person’s sexual identity – one’s masculinity or femininity. Sexual stereotypes existing in society and culture still influence the conception of ,,masculinity” and ,,femininity”. Sex is one of the underlying factors which form the identity of a person. Both sexes are equal and must have equal rights. The underlying category of feminist theory is a rapport between sexes. The examination of the rapport between sexes includes but does not confine to so called typical feminist questions : women’s status and men’s dominance. Discussing the relationship question is what are the natural differences between sexes? It is proved there are no apparent natural differences. Feminism is a belief in social, political and economic equality between sexes and the movement which refers to the belief that a sex should not be a factor to from a person’s social identity, sociopolitical or economic rights. Lithuania needs feminism because the situation of women is not good... [to full text]

Literatūrinis portretas, kaip ir bet kuris kitas meninio kūrinio elementas, nėra statiškas, uždaras. Jis yra veikiamas istorinio laiko, kultūrinio konteksto kaitos, neatsiejamos nuo meninių stilių, judėjimų ir krypčių persipynimo. Literatūrinio portreto transformacijos neišvengiamos ir dėl to, kad jis atspindi tiek kuriančiojo, tiek kuriamojo asmens savivokos apsektus, fiksuoja socialinius visuomenės pokyčius, iš kurių ryškiausią vietą šiandieninėje visuomenėje užima informavimo priemonės, neretai išstumiančios etinius ir kultūrinius kanonus. Moterų tekstuose sukurto portreto kaitos procesą įtakojo feministinis judėjimas, suformavęs feministinę literatūrologiją. Joje svarbiausia vieta skiriama moters patirčiai, moteriškam rašymui, moteriškajai tradicijai literatūroje. Svarbu akcentuoti tai, kad lietuvių literatūroje iki XIX a. antrosios pusės moterų portretai iš esmės yra kuriami vyrų: S. Daukantas, M. Valančius, V. Pietaris, J. Basanavičius, Maironis. Šie kūrėjai yra veikiami krikščioniškosios tradicijos, įskiepijusios vaizduojamoms moterims privalomas dorybes: kuklumą, skaistumą, nuolankumą. Minėto amžiaus pabaigoje vyriškąsias gretas papildo moterys rašytojos: Žemaitė, Šatrijos Ragana, Bitė, Lazdynų Pelėda, I Simonaitytė. Šių rašytojų sukurtas moters portretas nepasižymi ryškiu išskirtinumu, tačiau plačiai atskleidžia komplikuotą moters padėtį to meto lietuviškoje visuomenėje. Nuo 1981 – 1986 metų moterų prozoje pasirodo savitesnis bei dinamiškesnis moters portretas... [toliau žr. visą tekstą] / A literary portrait as well as any other element of artistic creation is not static, closed. It is influenced by changes of historical time, cultural context integral with interlacing of artistic styles, movements, trends. Transformations of a literary portrait are unavoidable also because it reflects the aspects of self-perception of both creating and created persons; it records social changes, which include the means of information taking the salient place in nowadays society usually even replacing ethnic and cultural canons. The process of change of portraits created in women’s texts has been influenced by feministic movement, which formed feministic literature. The most significant place there is allocated to woman’s experience, feminine writing and feminine tradition in literature. It is important to emphasise that the portraits of women in Lithuanian literature until the second part of the XIX century had been mostly created by men: S. Daukantas, M. Valančius, V. Pietaris, J. Basanavičius, Maironis. These creators were influenced by Christian tradition, which indoctrinated obligatory virtues to portrayed women: modesty, purity, obedience. At the end of the abovementioned century, the masculine ranks were complemented by women writers: Žemaitė, Šatrijos Ragana, Bitė, Lazdynų Pelėda, I. Simonaitytė. The portraits of women created by these writers were not distinguished for striking oneness, however they widely revealed a complicated women’s situation in Lithuanian... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjami pastaruoju metu Vakarų visuomenėse itin dažnai pasitaikantys valgymo sutrikimai, į kuriuos bandoma pažvelgti kaip į kultūros įtakotus reiškinius. Atvejų, kai paaiškėja šios su valgymu susijusios problemos, skaičiaus augimas įgyja vis didesnį pagreitį ir šiuo metu siekia 5-10% visos populiacijos. Mūsų kultūroje idealia moterimi paprastai laikoma liekna, sveika bei jauna mergina, kurios svoris, afišuojamas įvairaus pobūdžio visuomenės informavimo priemonėse, iš tiesų yra daug mažesnis, nei vidutiniškai turėtų būti. Medicinoje pernelyg didelis moters susirūpinimas maistu bei svoriu, pereinantis į valgymo sutrikimus, laikomas psichikos liga, tokių asmenų elgesys patologizuojamas, o atsakomybė už tai, kas vyksta su pacientų kūnais bei jų sveikatos būkle, perimama į medikų rankas. Feministinė prieiga yra pagrindinė šiame tyrime. Feministinės teorijos, kurios pabrėžia lyties nebiologinius aspektus, buvo išplėtotos profesionalių valgymo sutrikimų specialistų – praktikų, realiai susiduriančių su šiuo reiškiniu. Todėl pradinėje darbo dalyje ir yra pristatomos Kim Chernin, Susie Orbach, Marlene Boskind-White bei kitų autorių teorijos, kurios išskiria moters/vyro santykį, moteriškumo sampratą, kultūrinės aplinkos „indėlį“ valgymo sutrikimų kontekste. Feminizmo šalininkai išreiškia kritiką medicininiam diskursui už tai, kad pastarasis analizuodamas valgymo sutrikimus neatsižvelgia į sociokultūrinius, ekonominius, politinius veiksnius, kaip priežastinius... [toliau žr. visą tekstą] / The focus of the research is based on eating disorders as a culture-bound phenomenon, which is wide spread in Western societies. The prevalence of eating disorders grows enormously: 5-10% of population are struggling with analysed eating problem. Nowadays the ideal woman‘s body is one of a thin, fit, young woman. But the weight of such „ideal“ woman‘s body demonstrated in mass media, actually, is much lower than the average of the female population. Within the medical discourse women‘s proccupation with food and weight is mostly explained as a mental disorder; their experience is concerned with pathology, making them unresponsible for their bodies and submitting them to medical service. Therefore feminist background has weight in the research; feminist theories, which address the non-biological aspects of gender, eating disorders, have been developed by feminists Kim Chernin, Susie Orbach, Marlene Boskind-White and other therapists working on eating disorders. They pointed out, that the male body is seen as a norm while the female is an inessential object, “other”. Feminist investigators criticize the medical discourse for disregarding socio-cultural, economical and political factors, which contribute to emergence and maintenance of eating disorders. They also suggest, that eating problems are cultural phenomena, influenced by the pressures women experience trying to conform to socially constructed female gender role, that emphasize thinness as a symbol of femininity... [to full text]

Televizija yra viena iš socializacijos priemonių, kurią žiūrima tam, kad sužinoti svarbią informaciją arba norint gerai praleisti laiką. Be to, televizija suteikia ir savotišką pasitenkinimo jausmą, kai kiekvienas žiūrintysis turi galimybę tapatintis su vaizduojamų personažų herojais, kuriuose gali identifikuoti save. Per paskutinius metus, Lietuvoje išleidžiama po kelis lietuviškus serialus, kurie susilaukia teigiamo žiūrovų įvertinimo (TNS Gallup duomenimis serialas „Moterys meluoja geriau patenka į populiariausių laidų penketuką). Nenuostabu, kad žiūrovas renkasi lietuvišką muilo operos variantą, kuriame išvysta priimtinus kultūrinius modelius, artimus vyriškumo ir moteriškumo modelius su kuriais gali tapatintis ir atrasti dalelę savęs. Todėl šiame darbe siekta išanalizuoti ir pateikti moteriškumo reprezentacijų sampratų įvairovę serialuose „Emilija“ ir „Moterys meluoja geriau“. Pirmojoje literatūros analizės dalyje aptariama feministinio moteriškumo samprata, išskiriami pagrindiniai radikaliojo, liberaliojo, socialistinio ir psichoanalitinio feminizmo autorių požiūriai. Antrojoje darbo dalyje išskiriama psichoanalizės įtaka feministiniuose tyrimuose, pristatoma vizualinio malonumo svarba kine, aptariami feministinio įgalinimo būdai žiniasklaidoje. Trečiojoje darbo dalyje pristatomos moterų reprezentacijų problematikos, pristatomi moterų ir muilo operų žiūrėjimo ypatumai, nagrinėjami moterų stereotipų vaidmuo žiniasklaidoje ir feministinėje literatūroje. Tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / Television is one of the agent tools that are playing socialization role. People are watching TV in order to receive relevant information or to spend a leisure time. Therefore, television provides particular delectation; in the meantime, everyone has opportunity to identify themselves in pictorial characters. In the recent years, screens are showing several new Lithuanian soap operas, and it has congenial viewer’s assessment (TNS Gallup records that serial “Moterys meluoja geriau” is one of the popular watching program and rating between five best programs). No, wonder why people are choosing to watch Lithuanian soap operas versions, where they can find acceptable cultural models, familiar masculinity and femininity patterns in which they can identify an element of themselves. This research seeks to analyze and to propose diversions of women femininity concepts in the serials “Emilija” and “Moterys meluoja geriau”. The first theoretical part of this work is discussing about feministic femininity concepts, excluding radical, liberal, socialistic and psychoanalytic essential scholarship approaches. The second part is about psychoanalytic viewpoint influence in feministic studies, including visual pleasure significance and feministic empowerment in the media. The third part of this research is representing women’s agency proposition, analyzes women and soap opera’s particularity and examines women’s stereotypes in the media and feministic theory. The research results has... [to full text]

Masinėje kultūroje vaizduojamas žmogaus kūnas dažniausiai atrodo labai įprastas ir fiziškas. Visuomenėje pastebima, kad tik skirtingos mokslo disciplinos tyrinėja tam tikrus kūno vaizdavimo metodus. Kūnas dažniausiai egzistuoja kaip, fiziologinis, anatominis, etnologinis, religinis ir estetinis. Diplominiame darbe „Žvilgsnis į priekį, žingsnis atgal” analizuojama moters, kaip stebimojo objekto raida tradiciniame mene, kine ir videomene. Pagrindinė, kylanti iš moters kaip žiūrimojo meno objekto sampratos problema yra, kaip galima konceptualizuoti realų žiūrovo žvilgsnio mechanizmą ir žiūrėjimo malonumą, kito¬kį, nei tapatinimasis su vyriškojo žvilgsnio objektu. Diplominiame darbe nagrinėjami moters įvaizdžio kaita mene ir naujas požiūris į moterį, kaip vertinamąjį meninį objektą. Normatyvinėje lyčių sistemoje, kurią sergsti heteroseksualumo imperatyvas, paprastas žiūrėjimo situacijos apvertimas neįvyksta (vyrui tapus stebėjimo objektu, moteris automatiškai netampa stebinčiu subjektu). Todėl, siekiant struktūrinių permainų vaizdinėje lyčių reprezentacijoje, teko nagrinėti patį heteroseksualinį imperatyvą. Skaitmeninės tapybos portretų cikle „Žvilgsnis į priekį, žingsnis atgal” bandyta žiūrintįjį ir žiūrimąjį sukeisti vietomis ir paversti moterį iš vertinamojo objekto į vertintoją. / Human flesh for many it seems very normal and physically. In a society noted that only they are capable of different academic disciplines to engage in some physical exploration. The body exists as physiological, anatomical, ethnological, religious and aesthetic. The paper analyzes the woman as object tracking developments in the traditional arts, cinema and video art. The main problem arising from the woman observed an object of art concepts: how to conceptualise the actual mechanism of sight of viewers and viewing pleasure, other than an identification with the object of male gaze. The work deals with women in the art of image change and a new approach to women, as assessed in an art object. Gender-operative system, which is imperative sergsti heterosexuality, a simple viewing situation inversion takes place (the man has become the object of observation, the woman does not become automatically monitor the subject). Therefore, to structural changes in the image of gender representation, had to consider the most heterosexual imperative. Digital portrait painting series "Looking forward, step backward and watching a visible attempt to reverse and transform a woman into an object of the benchmark estimator.

The object of the research is the image of writing women of the two periods which is revealed in novels written by Helen Fielding and Candace Bushnell as well as Virginia Woolf’s essay. In the novels written by the contemporary writers, the The novels written by Candace Bushnell and Helen Fielding reveal the contemporary cosmopolitan female writers. Each of the novels emphasizes sexual equality, freedom of choice and woman’s emancipation. Olivia is a fearless journalist who finds evil traces in every beauty topic that she covers. Moreover, writing is the essential matter for travelling and facing hazardous situations. / Tyrimo tikslas yra atskleisti rašytojų moterų įvaizdį Candacės Bushnell ir Helenos Fielding romanuose ir palyginti jį su Virginijos Woolf pateiktu rašytojų moterų įvaizdžiu esė Savas Kambarys.Postfeministinė literatūros kritika taikyta siekiant apibūdinti moterų rašytojų situaciją dvidešimto amžiaus pradžioje. Feminizmo teorija naudota pabrėžti feminizmo kaip politinio judėjimo svarbą rašytojoms ir įvertinti moterų rašytojų įvaizdžius literatūros kūriniuose.Galima teigti, kad dvidešimtojo amžiaus pradžioje moterys rašytojos rašė literatūrinius kūrinius norėdamos skleisti švietimą tarp skaitytojų bei tuo pačiu praturtėti.