Egzistuoja barjeras tarp asmenų, grįžusiųjų iš laisvės atėmimo vietų ir visuomenės. Tokie asmenys dažnai palūžta, pradeda svaigintis ir vėl nusikalsta. Reikalingas socialinis, dvasinis palaikymas, suteikiantis tikėjimo savo jėgomis, pasitikėjimo aplinka. Resocializacijos procese įgalinimas, pasitelkiant bendruomenę, yra efektyvus ir sėkmingas būdas padėti šiems asmenims. / There is a barrier between imprisonment returnees and society, therefore such persons often fall apart, start self intoxication and reoffends, therefore, on purpose to help imprisonment returnees, it is needed to support them spiritually, to stimulate self-confidence and belief in their inner power. During resocialization process, empowerment, invoking community, is an effective and successful way to help those people.

Disertacijoje analizuojamas darbuotojų psichologinis įgalinimas – būsena, apimanti meistrystės (sugebėjimo atlikti darbus) ir energijos, skatinančios atlikti darbus, patyrimą. Šiai būsenai vertinti sudarytas lietuviškas psichologinio įgalinimo klausimynas. Analizuojama, kas yra būdinga darbuotojo psichologinio įgalinimo būsenai, kokioms sąlygoms esant darbuotojai tampa stipriai psichologiškai įgalinti, kokį vaidmenį psichologinis įgalinimas atlieka darbuotojų nuostatoms ir darbinei elgsenai, kokie yra specialistų ir vadovų psichologinio įgalinimo ypatumai. Lietuvoje šis tyrimas yra vienas pirmųjų psichologinio įgalinimo tyrimų. Tyrimo eigoje buvo išanalizuoti bei patvirtinti šie ginamieji teiginiai: a) psichologinio įgalinimo būseną charakterizuoja penkios dimensijos: prasmė, entuziazmas, sprendimų priėmimas, autonomija ir pasitikėjimas kompetencija, b) svarbiausi darbuotojo psichologinį įgalinimą prognozuojantys veiksniai yra įgalinantis tiesioginio vadovo elgesys, organizacijos lygmens veiksniai ir kognityviniai darbo reikalavimai, c) darbuotojai, kurie jaučiasi labiau psichologiškai įgalinti, yra labiau patenkinti darbu, rodo daugiau iniciatyvos, jų darbo atlikimas yra geresnis, d) ir specialistai, ir vadovai jaučiasi labiau psichologiškai įgalinti, jei dirba iššūkius keliantį darbą, kur tenka panaudoti visas turimas žinias ir įgyti naujų. / Psychological empowerment of employees (state of mastery and energy to do one‘s job) is analyzed in this dissertational research. In order to evaluate this state a Lithuanian psychological empowerment questionnaire was created. The characteristics of psychological empowerment, the antecedents of psychological empowerment, the role of psychological empowerment, and the characteristics of managers’ and specialists’ psychological empowerment were analyzed. This research is one of few pioneering studies of psychological empowerment in Lithuania. While implementing the dissertational research, main statements to be defended were explored and confirmed as well: i) the state of psychological empowerment is characterized by five dimensions: meaning, enthusiasm, decision making, autonomy, and confidence in one’s competence, ii) empowering leader behavior, structural empowerment, and cognitive job demands are the main antecedents of psychological empowerment, iii) state of psychological empowerment predicts greater job satisfaction, job performance, and demonstrating effort at work, iv) both managers’ and specialists’ psychological empowerment is predicted by challenging work, that is ability to use current and gain new skills.

Disertacijoje analizuojamas darbuotojų psichologinis įgalinimas – būsena, apimanti meistrystės (sugebėjimo atlikti darbus) ir energijos, skatinančios atlikti darbus, patyrimą. Šiai būsenai vertinti sudarytas lietuviškas psichologinio įgalinimo klausimynas. Analizuojama, kas yra būdinga darbuotojo psichologinio įgalinimo būsenai, kokioms sąlygoms esant darbuotojai tampa stipriai psichologiškai įgalinti, kokį vaidmenį psichologinis įgalinimas atlieka darbuotojų nuostatoms ir darbinei elgsenai, kokie yra specialistų ir vadovų psichologinio įgalinimo ypatumai. Lietuvoje šis tyrimas yra vienas pirmųjų psichologinio įgalinimo tyrimų. Tyrimo eigoje buvo išanalizuoti bei patvirtinti šie ginamieji teiginiai: a) psichologinio įgalinimo būseną charakterizuoja penkios dimensijos: prasmė, entuziazmas, sprendimų priėmimas, autonomija ir pasitikėjimas kompetencija, b) svarbiausi darbuotojo psichologinį įgalinimą prognozuojantys veiksniai yra įgalinantis tiesioginio vadovo elgesys, organizacijos lygmens veiksniai ir kognityviniai darbo reikalavimai, c) darbuotojai, kurie jaučiasi labiau psichologiškai įgalinti, yra labiau patenkinti darbu, rodo daugiau iniciatyvos, jų darbo atlikimas yra geresnis, d) ir specialistai, ir vadovai jaučiasi labiau psichologiškai įgalinti, jei dirba iššūkius keliantį darbą, kur tenka panaudoti visas turimas žinias ir įgyti naujų. / Psychological empowerment of employees (state of mastery and energy to do one‘s job) is analyzed in this dissertational research. In order to evaluate this state a Lithuanian psychological empowerment questionnaire was created. The characteristics of psychological empowerment, the antecedents of psychological empowerment, the role of psychological empowerment, and the characteristics of managers’ and specialists’ psychological empowerment were analyzed. This research is one of few pioneering studies of psychological empowerment in Lithuania. While implementing the dissertational research, main statements to be defended were explored and confirmed as well: i) the state of psychological empowerment is characterized by five dimensions: meaning, enthusiasm, decision making, autonomy, and confidence in one’s competence, ii) empowering leader behavior, structural empowerment, and cognitive job demands are the main antecedents of psychological empowerment, iii) state of psychological empowerment predicts greater job satisfaction, job performance, and demonstrating effort at work, iv) both managers’ and specialists’ psychological empowerment is predicted by challenging work, that is ability to use current and gain new skills.

The aim of this paper is to look into the essence of customer-contact employees’ empowerment and its outputs as well as interrelationships with service complexity in the Lithuanian service companies. Its goals are to analyze theoretical aspects of service companies’ customer-contact employees’ empowerment and its outputs – job satisfaction and service quality, to identify interrelationships between service complexity and employee empowerment, to evaluate how interrelate customer-contact employees’ empowerment with job satisfaction and service quality as well as identify interrelationships between empowerment adequacy for service complexity and job satisfaction in Lithuanian service companies. The results of research disclosed that empowerment is interrelated both with job satisfaction and service quality.

Disertacijoje „Ugdomoji poetikos terapija kaip priemonė suaugusiųjų, sergančių šizofrenija ar depresija, įgalinimui“ pateikta transformuojančio mokymosi teorijomis pagrįsta suaugusiųjų, sergančių šizofrenija ar depresija, įgalinimo koncepcija. Ugdomosios poetikos terapijos teorinis modelis yra išryškintas, vadovaujantis grindžiamosios teorijos strategija: analizuojama dešimties metų praktinė poetikos terapijos taikymo patirtis, tyrėjos įžvalgos lyginamos su transformuojančio mokymosi teorijų (Freire, 1970, Tisdell, 2003 Mezirov, 1997) teiginiais; su ligonių mokymo, padedančio įveikti krizes, efektyvumo tyrimo duomenimis (Rindner, 2004, Fulton, 1997, Hage, 1997); su sergančiųjų gebėjimo savarankiškai būti ir gyventi visuomenėje analizės įžvalgomis (Barker 2001, Johansson, 2002, Coggins, Fox, 2009, Hayne, 2003); su sergančiųjų šizofrenija gebėjimo papasakoti socialiai reikšmingą savo gyvenimo istoriją (Lysaker, 2005) tyrimo įžvalgomis. Modelis grindžiamas socialiniu emancipaciniu ir kultūriniu dvasiniu požiūriu į transformuojantį mokymąsi. Vadovaujantis šiuo modeliu sukurta Ugdomosios poetikos terapijos metodika suaugusiųjų, sergančių šizofrenija ar depresija, įgalinimui yra nauja tarptautiniame mokslo kontekste. Pirmą kartą Lietuvoje išanalizuotos ugdomosios poetikos terapijos taikymo galimybės – atlikta atvejų analizė. Įžvelgta, kad menine kalba perteikta asmens autentiška istorija pozityviai transformuoja asmens savęs vertinimą ir rekonstruoja socialinį bendravimą. / In the the dissertation “Educational poetic therapy as a tool for empowerment of adults ill with schizophrenia or depression“ conception of empowerment of individuals ill with schizophrenia and depression is presented, conception is based on tranformative learning theories. Theoretical model of educational poetic therapy was developed using the strategy of grounded theory: the practical 10 years poetic therapy experience is analysed, insights of the researcher are compared with stadpoints of transformative learning theories (Freire, 1970, Tisdell, 2003 Mezirov, 1997); with data of effectivness of patients‘ teaching (Rindner, 2004, Fulton, 1997, Hage, 1997), with insights of analysis of schizophrenic patients‘ abilities to live in society self dependendly (Barker 2001, Johansson, 2002, Coggins, Fox, 2009, Hayne, 2003); with insights of analysis of schizophrenic patients‘ skills to tell one‘s own socialy meanigful life story (Lysaker, 2005). Model is grounded with social emancipation and cultural spiritual standpoints to transformative learning. Constructed methodic of educational poetic therapy, based on that model, is new in international context of science. In Lithuania first time are analysed possibilities of application of educational poetic therapy: case analyses are presented. It is disclosed, that authentic story of personality, expressed in artistic language positively transformes self evaluation and reconstructs social behavior.

The practical experience and theoretical description of social participation of families, having the disabled children, create the basis for searching for a concrete method of social involvement of parents in a child’s educational processes at a special school. In the doctoral research, psychosocial and educational peculiarities of a family, having a disabled child are analysed, using empowerment, conflict and communicative action theories; the constructivist theoretical background for educational help for family and salutogenesis approach are presented. The research aimed at answering such questions as: What psychological, educational and social features characterise the social participation of families of the disabled children? What are the strategies of social participation of parents? What traditions of parental participation and involvement in a child’s educational process are formed in the praxis of special education? How can the involvement of the disabled and their families be developed at special school? What should be the structure, the purposefulness and the dynamics of parental involvement? The object of the research is parental involvement in the educational process of a disabled child at special school as a strategy of social participation. The aim of the dissertational research was not only to identify the strategies of social participation of parents, but also to create and try the methodology of the development of social participation in practice. It was also... [to full text]

Įgalinimas yra procesas, vykdomas galios turėtojo, siekiančio pasidalinti savo galia ir suteikiančio galimybę kitiems žmonėms, bendruomenėms, organizacijoms padidinti savo gyvenimo kontrolę ar jo kūrimą, dalyvavimą sprendimuose, liečiančiuose jų gyvenimą. Socialinių paslaugų įstaigų tikslas – kokybiškai tenkinti socialiai atskirtų asmenų poreikius, siekiant jų socialinės integracijos. Socialinių paslaugų sferoje kliento priklausomybė nuo paslaugų yra perspėjimas, kad paslaugos neefektyvios, socialinio darbo tikslai nėra pasiekti. Įstaiga turi organizuoti pagalbos tekimą tokiu būdu, kad leistų klientui pačiam tvarkyti savo gyvenimą ir visaverčiai funkcionuoti be paslaugų teikėjo pagalbos. Vykstant viešojo sektoriaus reformoms, socialinės paslaugos tampa svarbesne socialinės apsaugos sritimi. Jos tampa reikšmingesnės socialinės apsaugos sistemoje, keičiasi pačių socialinių paslaugų struktūra, didėja jų mastas. Vis aktyviau socialines paslaugas teikia nevyriausybinės organizacijos, pavyzdžiui, vaikų dienos centrai. Jos kelia sau pagrindinį tikslą – socialinių paslaugų plėtrą socialinės rizikos šeimoms ir vaikams. Šios institucijos siekia padėti probleminių šeimų nariams išugdyti gebėjimą pasirūpinti savimi, integruotis į visuomenę. Įgalinančios aplinkos konstravimas organizacijoje yra ilgalaikė ir nuolatinė veikla. Tam, kad susiformuotų stipri organizacija, turi būti remiamasi daugybe nuostatų ir vertybių, kurias galima įvardinti kaip: kūrybiškumo skatinimas, rizikos ir... [toliau žr. visą tekstą] / Empowerment is a process carried out by the holder of power, seeking share his power and allow access to other people, communities and organizations to increase their control over life and its development, participation in decisions affecting their lives. The social service agencies aim is satisfy qualitative all the needs of socially excluded people to their social integration. Dependence of the customer service in social services field is warning that services inefficient and social worker objectives are not achieved. The institution should organize on support in a way that allows customers to manage their own lives and play a full function without service provider for assistance. During the public sector reform, social services are becoming more important in social security. They become more significant in social security system, the structure of social services are changing, their size is increasing. Social services more often provided by non-governmental organizations, such as child day care centers. They raised its main objective - development of social services, social risk families and children. These authorities seek to help problematic families to develop the ability to take care of themselves, to integrate them into society. Empowerment environment construction of the organization is a long term and permanent basis. The emergence of a strong organization must be based on a number of provisions and values, which can be described as: promotion of creativity... [to full text]

In the doctoral research, psychosocial and educational peculiarities of a family, having a disabled child are analysed, using empowerment, conflict and communicative action theories; the constructivist theoretical background for educational help for family and salutogenesis approach are presented. The research aimed at answering such questions as: What psychological, educational and social features characterise the social participation of families of the disabled children? What are the strategies of social participation of parents? What traditions of parental participation and involvement in a child’s educational process are formed in the praxis of special education? How can the involvement of the disabled and their families be developed at special school? The object of the research is parental involvement in the educational process of a disabled child at special school as a strategy of social participation. The aim of the dissertational research was not only to identify the strategies of social participation of parents, but also to create and try the methodology of the development of social participation in practice. It was also aimed at establishing and implementing the model of parental involvement in educational process of a disabled child at special school. For this purpose an action research was undertaken in one Lithuanian specialised school, where throughout the academic year it was sought to involve parents in the education process of children with a moderate... [to full text]

Darbo tikslas – išanalizuoti gydytojų ir slaugytojų įsipareigojimą organizacijai ir jį lemiančius veiksnius. Darbo uždaviniai: 1. nustatyti darbuotojų įsipareigojimo organizacijai lygį ir jį lemiančius veiksnius; 2. palyginti gydytojų ir slaugytojų įsipareigojimą darbui; 3. įvertinti demografinių veiksnių įtaką darbuotojų įsipareigojimui organizacijai. Tyrimo metodika. Tyrimui buvo naudojamas ištisinės anketinės apklausos metodas. 2008 m. gegužės mėn. išdalinta 161 anketa Raseinių apskrities ligoninėje dirbantiems gydytojams ir slaugos specialistams, iš kurių sugrįžo nesugadintos 140. Atsako dažnis 87%. Gauti duomenys apdoroti ir analizuoti naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS 12.0. Hipotezės apie dviejų požymių nepriklausomumą tikrinamos naudojant χ2 (chi kvadrato) kriterijų. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi, kai p<0,05. Rezultatai. Aukščiausias buvo gydytojų emocinis ir normatyvinis įsipareigojimai (5,67), o slaugytojų atitinkamai – 5,62 ir 5,59. Bendras respondentų pasitenkinimo ligoninės veikla vidurkis siekė 5,41±1,38 balo. Aukščiausiai vyrai vertino ligoninės motyvavimo sistemą, o moterys – emocinį įsipareigojimą, žemiausiais balais moterys įvertino tęstinį įsipareigojimą, o vyrai – vadovavimą ligoninei. Didelį darbo stažą (virš 21 metų) turintys respondentai buvo labiau įsipareigoję organizacijai nei mažiau laiko dirbantys Raseinių ligoninėje darbuotojai. Vyresnio amžiaus (virš 56 metų) respondentai visas įsipareigojimo organizacijai... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study – to analyze organizational commitment of physicians and nurses and to determine the factors influencing it. Objectives: 1. To determine the level of organizational commitment of the workers and factors influencing it; 2. To compare organizational commitment of physicians and nurses; 3. To evaluate the influence of demographical factors on workers' organizational commitment. Methods. The method of continuous questionnaire was used in this research. In May of 2008 161 questionnaires were distributed to the physicians and nurses of Raseiniai district hospital. 140 were returned undamaged. Rate of response was 87%. The collected data was processed and analyzed using the package of statistical data analysis SPSS 12.0. Hypotheses on independence of two markers were checked using χ2 (chi square) criterion. The difference in rates was thought to be statistically important when p<0,05. Results. Emotional and normative commitments of physicians turned out to be the highest (5,67), while nurses' respectively had it as 5,62 and 5,59. Overall average of respondents' satisfaction with the hospital's activities reached 5,41±1,38 points. Men rated motivation system of the hospital as the highest, while women said it was emotional commitment; women rated continuous commitment as lowest, while men stated it was hospital's management. Respondents with big work experience (over 21 years) were more committed to the organization than these with less work experience in... [to full text]

Televizija yra viena iš socializacijos priemonių, kurią žiūrima tam, kad sužinoti svarbią informaciją arba norint gerai praleisti laiką. Be to, televizija suteikia ir savotišką pasitenkinimo jausmą, kai kiekvienas žiūrintysis turi galimybę tapatintis su vaizduojamų personažų herojais, kuriuose gali identifikuoti save. Per paskutinius metus, Lietuvoje išleidžiama po kelis lietuviškus serialus, kurie susilaukia teigiamo žiūrovų įvertinimo (TNS Gallup duomenimis serialas „Moterys meluoja geriau patenka į populiariausių laidų penketuką). Nenuostabu, kad žiūrovas renkasi lietuvišką muilo operos variantą, kuriame išvysta priimtinus kultūrinius modelius, artimus vyriškumo ir moteriškumo modelius su kuriais gali tapatintis ir atrasti dalelę savęs. Todėl šiame darbe siekta išanalizuoti ir pateikti moteriškumo reprezentacijų sampratų įvairovę serialuose „Emilija“ ir „Moterys meluoja geriau“. Pirmojoje literatūros analizės dalyje aptariama feministinio moteriškumo samprata, išskiriami pagrindiniai radikaliojo, liberaliojo, socialistinio ir psichoanalitinio feminizmo autorių požiūriai. Antrojoje darbo dalyje išskiriama psichoanalizės įtaka feministiniuose tyrimuose, pristatoma vizualinio malonumo svarba kine, aptariami feministinio įgalinimo būdai žiniasklaidoje. Trečiojoje darbo dalyje pristatomos moterų reprezentacijų problematikos, pristatomi moterų ir muilo operų žiūrėjimo ypatumai, nagrinėjami moterų stereotipų vaidmuo žiniasklaidoje ir feministinėje literatūroje. Tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / Television is one of the agent tools that are playing socialization role. People are watching TV in order to receive relevant information or to spend a leisure time. Therefore, television provides particular delectation; in the meantime, everyone has opportunity to identify themselves in pictorial characters. In the recent years, screens are showing several new Lithuanian soap operas, and it has congenial viewer’s assessment (TNS Gallup records that serial “Moterys meluoja geriau” is one of the popular watching program and rating between five best programs). No, wonder why people are choosing to watch Lithuanian soap operas versions, where they can find acceptable cultural models, familiar masculinity and femininity patterns in which they can identify an element of themselves. This research seeks to analyze and to propose diversions of women femininity concepts in the serials “Emilija” and “Moterys meluoja geriau”. The first theoretical part of this work is discussing about feministic femininity concepts, excluding radical, liberal, socialistic and psychoanalytic essential scholarship approaches. The second part is about psychoanalytic viewpoint influence in feministic studies, including visual pleasure significance and feministic empowerment in the media. The third part of this research is representing women’s agency proposition, analyzes women and soap opera’s particularity and examines women’s stereotypes in the media and feministic theory. The research results has... [to full text]