The aim of the paper is to analyse and evaluate the theoretical methods bases of evaluation of performance financial results and changes thereof, and based on this, to perform an extensive analysis of changes in “X” hospital financial results and present methods for the permanent evaluation of changes. Tasks: 1. To analyse and systemize the peculiarities and practical application possibilities of traditional and contemporary theories and methods, which study changes of institutional financial results. 2. To carry out extensive analysis of “X” hospital financial results and related changes through the identification of negative and positive facts and possibilities of using internal and external factors. 3. To identify problem fields of activities and search for ways of dealing with problems and present reasonable and optimum proposals for the increasing of “X” hospital activity efficiency. 4. To adopt decisions on the rationalization of current asset management. 5. To make the forecast of Hospital’s financial activities when the planned measures of problem solving are implemented. 6. To prepare the evaluation methodology of financial results and their changes for medical institutions. Research methods. Object of the paper– Hospital’s activity financial results and their changes. Research methods: logic analysis of scientific literature (comparison, grouping, detailing and systemization); analysis of legal documents; horizontal and vertical analysis of a balance-sheet and... [to full text]

Darbo tikslas: Įvertinti paliatyvios pagalbos paslaugų poreikį besigydantiems Kauno miestą aptarnaujančiose slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse . Tyrimo metodika: Išanalizuota trijų Kauno miesto slaugos ligoninių 2008 metais visos gydytojų užpildytos išvykusio iš stacionaro asmens statistinės kortelės formos Nr.066/a-LK (n=1689). Gauti rezultatai pagal TLK-10 ligos kodą ir gydymo profilį palyginti su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu nustatytomis paliatyvios pagalbos teikimo indikacijomis. 2009 metų vasario-kovo mėnesiais atlikta šių trijų slaugos ligoninių pacientų artimųjų anoniminė anketinė apklausa. Atsako dažnis 70,2%(n=151). Abiejuose tyrimo dalyse į atskirą grupę išskirti demenciški ligoniai. Duomenys išanalizuoti naudojant 13 versijos SPSS programinį paketą. Rezultatai: Į slaugos ligonines guldytiems su išemine širdies liga paliatyvi pagalba reikalinga 14,6% pacientų, sergantiems piktybiniais navikais - 10% pacientų, pagal spinalinė raumenų atrofija ir su ja susiję sindromai - 0,1% pacientų, demielinizuojančios centrinės nervų sistemos ligos – 0,6% pacientų, anoksinis smegenų pažeidimas, koma - 0,2% pacientų, lėtinis kepenų funkcijos nepakankamumas-0,8%, lėtinio inkstų funkcijos nepakankamumo terminalinė stadija - 0,2% slaugomųjų reikėjo paliatyvios pagalbos. Iš anketinės apklausos valstybės skirto 120 dienų slaugai termino neužteko 70,2%.Speciali medicininė priežiūra ir slauga reikalinga 83% slaugomųjų. Artimojo susirgimas sparčiai... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study: to evaluate the demand for palliative care services among patients at nursing and supportive care hospitals, that serve Kaunas city. Methods. The study started with patients' data from year 2008, personal statistical card form No. 066/a-LK (n = 1689), which were fulfilled by physicians at patients' discharge and obtained from 3 nursing hospitals in Kaunas. The findings as coded according to ICD-10 and therapeutical profile were compared with indications defined in national legislation for palliative care. During February–March 2009 the anonymous survey including the relatives of the patients was conducted in the hospitals using questionnaires. Sample size was 151, response rate 70.2%. Dementia patients were analyzed separately. Statistical data analysis was performed using software „SPSS for Windows 13.0“. Results. In nursing hospitals the palliative care was needed by 14.6% of patients with ischemic heart disease, 10.0% – with malignant tumours, 0.1% – with G12 (spinal muscular atrophy and related syndromes), 0.6% – with G35–G37 (demyelinating diseases of the central nervous system), 0.2% – with G93 (anoxic brain damage), 0.8% – with K70–71 (chronic liver insufficience), 0.2% – with N19 (unspecified renal failure). The questionnaire revealed, that nursing term of 120 days as defined by state was insufficient for 70.2% of cases. Special medical care and nursing was necessary for 83.0% of patients. 56% of relatives stated that the disease is progressing and... [to full text]

Aim of the study was to investigate the present demand for in-patient nursing care service in Kaunas city. Methods: Analysis of the medical documents (patient’s file) and waiting lists at 4 Kaunas city nursing and supportive care hospitals was done: patients were studied according to their age, location, social and medical indications for hospitalization and their repeated registration on the waiting list. Microsoft Excel program and SPSS statistical package was used to analyze the results. The results: 95 per of patients in nursing and supportive care institution and 94,7 per those on the waiting lists are Kaunas citizenry. Examination of medical diagnoses of hospitalized patients revealed the neurological disease as a common: encephalophathy - 34,4 per and stroke – 18,4 per. 23,6 per of patients with post-stroke diagnosis and 19,5 per of oncology patients are on the waiting list. 36,1 per of patients at hospital were at the age of 81 - 90 y. Children take care of 57,5 per of the hospital patients, the strangers – of 12,7 per. The long waiting list for entering nursing and supportive care institution revealed the great demand for in-patient nursing care service in Kaunas city: 1845 names were put on it at the period of 1st of June, 2003 to 31st of May, 2004. However, double, treble or even fourfold registration of the same patient makes this statistic doubtful. After the additional selection of names the more realistic waiting lists consisted of 1441. 154 patients from... [to full text]

Summary Introduction: Lithuania, as well as other post-communist countries, has inherited the soviet system of mental health care, which was oriented towards long-term in-patient (residential) treatment, exclusion from public and negation of mental illnesses as a problem. Though Lithuania has made huge progress in humanisation and restructuring of mental health services - mainly thanks to mental health professionals employed in this area - there still is a mountain of soviet-inherited problems without settlement of which no further progress is possible. Without changing the image of mental health care institutions first, it is impossible to expect any changes in the public attitude, stigmatisation of patients and social exclusion, either. Objective of the work: To assess the structure of Lithuanian in-patient (residential) mental health care and trends of restructuring thereof. Tasks: 4.To analyse the existing arrangement, structure, scope of activities and related changes of Lithuanian in-patient (residential) mental health care institutions. 5.To assess the attitude of psychiatrists towards structural changes in in-patient (residential) mental health care. 6.To submit recommendations as to the restructuring of in-patient (residential) mental health care in Lithuania. Methodology: 3.Analysis of documentation, information publications and data of in-patient (residential) mental health care institutions. 4.Questionnaire interview of psychiatrists in outpatient and in-patient... [to full text]

Darbo tikslas – įvertinti ir palyginti Alytaus miesto ligoninės medicinos personalo fizinę ir psichosocialinę darbo aplinką bei įtakos turinčius veiksnius. Darbo uždaviniai: Nustatyti pagrindinius žalingus fizinės aplinkos veiksnius ligoninės padaliniuose. Įvertinti ligoninės personalo psichosocialinę aplinką medicinos personalo požiūriu. Nustatyti medicinos personalo negalavimus, sąlygojamus fizinės ir psichosocialinės aplinkos Metodika. Tyrimas buvo vykdomas Alytaus apskrities ligoninėje. Buvo atliekamas vienmomentinis tyrimas. Kokybinių požymių statistiniam ryšiui įvertinti buvo naudojamas Chi-kvadrato (χ2) kriterijus. Lyginant du santykinius dydžius ir norint nustatyti, ar jų skirtumas esminis buvo apskaičiuojamas z-kriterijus. Ryšiai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Naudojant binarinę logistinę regresiją gauta matematinė išraiška, nusakanti įvairių nepriklausomų veiksnių įtaką Rezultatai. Apie trečdalis respondentų labai gerai arba gerai vertino bendrą patalpų įspūdį (30,5 proc.), apšvietimą (37,6 proc.) ir dydį (30,1 proc.). Patalpas personalui pailsėti gerai įvertino tik 14 proc. apklaustųjų ir daugiau nei pusė (56,0 proc.) jas vertino blogai. Statistiškai reikšmingai dažniau infekcinio skyriaus darbuotojai nei terapinio, chirurginio bei kitų teigė, kad jų darbo patalpų bendras įspūdis labai blogas ar blogas. Darbo patalpų apšvietimą geriau įvertino tik 6-8 val. per parą dirbantys respondentai lyginant su dirbančiais 9-12 ar daugiau. Statistiškai... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of the study: The purpose of the study is to evaluate and compare the correlation between physical and psychosocial environmental factors and its impact on medical personnel in Alytus City Hospital. Study objectives: The study objective is to identify major negative physical environmental factors affecting personnel and evaluate the psychosocial environment from a personnel perspective at the hospital. In addition, the objective is to diagnose medical personnel troubles partially correlated with the physical and psychosocial environment. Methods: The study was conducted in Alytus City Hospital by conducting a onetime study. Chiroquadrate criteria were used to evaluate quality features of the statistical data. Z-criteria of the two comparative parameters were used to determine their value significance. The results were statistically significant, when p<0.05. Binary logistic regression was used to solve the mathematical conversion, which was a factor for various independent effects. Findings: 1/3 of the respondents evaluated the following environment as “very good” or “good”: overall room conditions (30.5 %), lighting (37.6 %), and space (30.1%). Only 14% of the respondents evaluated room condition as “good” compared with other departments, while 56.0 % of the respondents evaluated it as ��poor”. According to the statistics, the personnel from the Infectious Diseases Departments more than the staff from the Therapeutics or Operating Room rated their work... [to full text]

Lietuvoje ligonių slaugos ir globos politiką formuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bei Sveikatos apsaugos ministerija. Pagrindinė funkcija - socialinės politikos įgyvendinimo, paslaugas ligoniams teikia įstaigos, tiesiogiai pavaldžios miestų savivaldybėms. Slaugos ligoninė yra viena iš stacionarių globos įstaigų, kurios tikslas organizuoti ir teikti palaikomąjį gydymą senyvo amžiaus asmenims su negalia, sunkiai ar nepagydomomis progresuojančiomis ligomis sergantiems asmenims, saugoti ir ginti jų teises bei interesus, užtikrinti kvalifikuotą slaugą, fizinę ir psichologinę reabilitaciją, socialinę integraciją dėl sveikatos būklės laikinai ar visam gyvenimui praradusiems savarankiškumą. Pagrindiniai socialinių paslaugų teikėjai ilgalaikėje stacionarioje globos ir slaugos įstaigoje socialiniai darbuotojai, kurie ne tik teikia paslaugas, bet patys yra šių paslaugų organizatoriai bei koordinatoriai. Dirbant socialinį darbą yra aktualu žinoti ar šios paslaugos yra kokybiškos, ar pilnai jos tenkina pacientų poreikius. Darbo tiriamasis objektas – socialinių paslaugų organizavimo slaugos ligoninėje ypatumai. Darbo tikslas – išanalizuoti socialinių paslaugų organizavimo slaugos ligoninėje ypatumus. Uždaviniai: 1. Atskleisti palaikomojo gydymo ir slaugos įstaigų paskirtį šiuolaikinėje sveikatos ir socialinių paslaugų sistemose. 2. Aptarti palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje teikiamų socialinių paslaugų... [toliau žr. visą tekstą] / The policy of patients’ care and protection in Lithuania are formed by The Ministry of Social security and labor and The Ministry of health of the Republic of Lithuania. The main function – the implementation of social policy, the services for patients are given at the institutions that are under control of municipalities. The hospice is one of the stationary care institutions that purpose is to organize and give the supportive treatment for elderly disabled people, persons having heavy or incurable progressive diseases, to protect and defend their rights and interests, to assure the qualified care, physical and psychological rehabilitation, social integration for persons who temporary or for life have lost self-sufficiency because of state of health. The main givers of social services in the long-time stationary institution of protection and care are the social workers, who not only give the services, but themselves are the organizers and coordinators of these services. In the social work it is relevant to know are these services given qualitatively and do they completely meet the needs of patients. The investigative object of work – the peculiarities of organization of social services at the hospice. The purpose of work – to analyze the peculiarities of organization of social services at the hospice. Goals: 1. To display the destination of supportive treatment and care institutions in the modern systems of health and social services. ... [to full text]

Darbo tikslas. Atskleisti darbo organizavimo ypatumus VšĮ Marijampolės ligoninėje. Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo VšĮ Marijampolės ligoninės pirmaeilėse pareigose dirbantis, stacionarines paslaugas teikiantis personalas: gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojai bei slaugytojų padėjėjai. Tyrimas atliktas taikant sudarytą anoniminę anketą. Gauti tyrimo duomenys apdoroti, naudojant statistinių duomenų analizės programą SPSS 13,0 for Windows. Rezultatai. Tyrime dalyvavo 330 darbuotojų (203 slaugytojai, 77 slaugytojų padėjėjai ir 50 gydytojų). Gauti duomenys parodė, kad 99,1 proc. apklaustųjų susipažinę su individualiu darbo vietos aprašu. 50 proc. slaugytojų, mano, kad jų darbo vieta ne visuomet saugi. Daugiau kaip pusę apklaustųjų mano, kad jų darbo vieta nėra patogi ir neatitinka higieninių reikalavimų. Darbo vietos aprūpinimas žmogiškaisiais ištekliais bei techninėm priemonėm taip pat nepakankamas. 39 proc. apklaustųjų teigia, kad siekiant patenkinti visų besikreipiančių į gydymo įstaigą klientų poreikius, trūksta žmonių, taip pat paslaugų kokybei užtikrinti nepakanka aparatūros bei priemonių (26 proc. ir 20 proc.), ne visos priemonės funkcionalios – teigia 56,9 proc. respondentų. Darbo ir poilsio laiko organizavimas skiriasi, priklausomai nuo skyriaus, kuriame dirba apklaustieji bei pareigų. 27,5 proc. slaugytojų padėjėjų teigia, kad sudarant darbo grafiką neatsižvelgiama į jų pageidavimus, 92,5 proc. gydytojų po naktinio budėjimo neturi laisvos dienos bei 64 proc... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. Reveal special feature of work arrangement at Marijampolė hospital. Methods. An employee of full – time position, staff of stationary service: doctors, nurses of general care and assistans of nurses took part in the research. The anonymous quetionnaire was also used to carry out the survey. The data received was processed using the statistics processing program SPSS 13.0 for Windows. Results. 330 of staff took part in the research (included 203 nurses, 77 assistans of nurses and 50 doctors). The data received showed (99,1%) of recipients were got acquinted with individual description of work position. 50% of nuries think that their position is not safe enough. More than half of recipients think that their position is not convenient and out of requirements of hygiene. There is also lackof equipment and humanism. 39% of recipients claim that improving needs of applicants to health care institution there is shart of equipment and facilities (26% and 20 %), 56,9% respondents say most of facilities are out of work. There is difference between work and free time arrangement which depends on each department and staff position. 27,5% assistants of nuries claim that time – table is made up despote their requist. 92,5% doctors don‘t have a day – off after night shift. Also 64% doctors and 30% nuries ignore the time of lunch break. Arrangement of time for holiday isn‘t successful enough as well. The data received was evaluated where 25% respondents claim that the... [to full text]

Valstybinių ligoninių privatizavimas ir administravimas (VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės atvejis). Visuomenės nepasitenkinimas esama sveikatos priežiūros sistema verčia ieškoti inovacijų šioje srityje, viena iš galimybių – privatizacija. Ilgą laiką buvo įprasta manyti, kad ligoninių valdymas turi būti tik valstybės žinioje, tačiau pastaraisiais metais paaiškėjo, kad viešasis sektorius nesugeba efektyviai joms vadovauti. Magistro darbo tyrimo objektas – valstybinės ligoninės, jų administravimas, iškylančios problemos, jų sprendimo būdai, vienas jų privatizavimo taikymas. Pasirinktinai tiriama VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė. Taikant teorinius ir empirinius metodus darbe išanalizuota privatizavimo samprata, procesas jo reikšmė sveikatos priežiūros įstaigų reformoje, atskleistas valstybinių ligoninių privatizavimo poreikis, aptarti pagrindiniai būdai ir juos reglamentuojantys įstatymai, įvertinta užsienio šalių patirtis sveikatos priežiūros įstaigų privatizavime. Atlikta pasirinktos VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės veiklos analizė 2002-2005 metais bei anoniminių anketų pagalba įvertinta visuomenės nuomonė ligoninės privatizavimo klausimu. Lietuva neturi valstybinių ligoninių privatizavimo patirties, tai lemia ne tik teisinės bazės trūkumas, bet ir prieštaringas privačios iniciatyvos visuomenėje vertinimas. Valstybinių ligoninių privatizavimas traktuojamas kaip siektinas, tačiau kartu ir gąsdinantis procesas. Tai atspindi VšĮ Vilniaus... [toliau žr. visą tekstą] / Privatisation and administration of state hospitals (The case of Public Office University Hospital of Vilnius City). The society’s dissatisfaction of present system of health care forces to search for innovations in this field; the privatisation is one possibility to change the situation. It is common that hospitals should be administrated by state, but of late years it has become clear that public sector is not capable to run hospitals effectively. The object of investigation of the Master work is state hospitals and their administration, the problems and the ways to solve the problems, including applying privatisation as the way to solve the problem. Public Office University Hospital of Vilnius City is investigated for choice. Applying theoretical and empiric methods, there are analysed the conception of privatisation, its process and significance for the reform of institutions of Health care in this work; also there is disclosed the need of privatisation of state hospitals, discussed the main ways and the, regulating them, appraised the experience of foreign countries in privatisation of state hospitals. It is fulfilled the analysis of Public Office University Hospital of Vilnius City in 2002-2006, also, referring to the anonymous questionnaires, it is appraised the opinion of the society about privatisation of the hospital. Lithuania has no experience in privatisation of state hospital; this is caused not only of the lack of legal basis, but also of contradictory... [to full text]

Darbo tikslas – išanalizuoti gydytojų ir slaugytojų įsipareigojimą organizacijai ir jį lemiančius veiksnius. Darbo uždaviniai: 1. nustatyti darbuotojų įsipareigojimo organizacijai lygį ir jį lemiančius veiksnius; 2. palyginti gydytojų ir slaugytojų įsipareigojimą darbui; 3. įvertinti demografinių veiksnių įtaką darbuotojų įsipareigojimui organizacijai. Tyrimo metodika. Tyrimui buvo naudojamas ištisinės anketinės apklausos metodas. 2008 m. gegužės mėn. išdalinta 161 anketa Raseinių apskrities ligoninėje dirbantiems gydytojams ir slaugos specialistams, iš kurių sugrįžo nesugadintos 140. Atsako dažnis 87%. Gauti duomenys apdoroti ir analizuoti naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS 12.0. Hipotezės apie dviejų požymių nepriklausomumą tikrinamos naudojant χ2 (chi kvadrato) kriterijų. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi, kai p<0,05. Rezultatai. Aukščiausias buvo gydytojų emocinis ir normatyvinis įsipareigojimai (5,67), o slaugytojų atitinkamai – 5,62 ir 5,59. Bendras respondentų pasitenkinimo ligoninės veikla vidurkis siekė 5,41±1,38 balo. Aukščiausiai vyrai vertino ligoninės motyvavimo sistemą, o moterys – emocinį įsipareigojimą, žemiausiais balais moterys įvertino tęstinį įsipareigojimą, o vyrai – vadovavimą ligoninei. Didelį darbo stažą (virš 21 metų) turintys respondentai buvo labiau įsipareigoję organizacijai nei mažiau laiko dirbantys Raseinių ligoninėje darbuotojai. Vyresnio amžiaus (virš 56 metų) respondentai visas įsipareigojimo organizacijai... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study – to analyze organizational commitment of physicians and nurses and to determine the factors influencing it. Objectives: 1. To determine the level of organizational commitment of the workers and factors influencing it; 2. To compare organizational commitment of physicians and nurses; 3. To evaluate the influence of demographical factors on workers' organizational commitment. Methods. The method of continuous questionnaire was used in this research. In May of 2008 161 questionnaires were distributed to the physicians and nurses of Raseiniai district hospital. 140 were returned undamaged. Rate of response was 87%. The collected data was processed and analyzed using the package of statistical data analysis SPSS 12.0. Hypotheses on independence of two markers were checked using χ2 (chi square) criterion. The difference in rates was thought to be statistically important when p<0,05. Results. Emotional and normative commitments of physicians turned out to be the highest (5,67), while nurses' respectively had it as 5,62 and 5,59. Overall average of respondents' satisfaction with the hospital's activities reached 5,41±1,38 points. Men rated motivation system of the hospital as the highest, while women said it was emotional commitment; women rated continuous commitment as lowest, while men stated it was hospital's management. Respondents with big work experience (over 21 years) were more committed to the organization than these with less work experience in... [to full text]

Darbo tikslas - įvertinti Kauno Raudonojo Kryžiaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės darbo organizavimo ypatumus ir jo gerinimo galimybes. Tyrimo metodika. Kauno Raudonojo Kryžiaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės 2005-2007 metų veiklos statistinių rodiklių analizė, anketinė pacientų (n = 102) ir personalo (n = 82) apklausa, bei jų vertinimų palyginimas. Duomenų analizė atlikta naudojant statistinę programą SPSS for Windows 12,0. Rezultatai. Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninių poreikis auga: 2007 metais Raudonojo Kryžiaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje gydyta 18 proc. pacientų daugiau nei 2005 metais. Ligoninėje slaugomų ligonių daugumą sudaro asmenys sergantys širdies ir smegenų kraujotakos sutrikimais (70 proc.), po traumų (11 proc.) ir sergantys onkologiniais susirgimais (8 proc.). Lovos funkcionavimo rodiklis ir vidutinė ligonio gulėjimo ligoninėje trukmė aukšti (364,9 ir 74,9 dienos), lyginant su kitomis Lietuvos slaugos ligoninėmis (atitinkamai 345,2 ir 51,7), galimai dėl nemažo skaičiaus savivaldybės finansuojamų ligonių, laukiančių eilėje į globos įstaigas (2007 m. 1,2 proc. gydytų ligonių pateko į globos namus, 2008 m.sausio 1 d. - 34 laukiantys eilėje). Patekti į ligoninę galima greitai – 70 proc. pacientų pateko iš karto arba laukė eilėje iki 7 d. Didelė problema ligoninėje yra slaugos personalo kaita: per tris metus įsidarbino 82, o atleista 57 slaugytojų padėjėjos, priimta 11 ir atleista 8 bendrosios praktikos slaugytojos. Tiriant... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study – to evaluate the management and potential for improvement at Kaunas Red Cross long-term care hospital. Material and methods. The study included analysis of statistical performance indicators at hospital setting during 2005–2007, the questionnaires for patients (n = 102) and staff (n = 82). Data analysis was conducted using statistical package „SPSS for Windows 12.0“. Results. The demand of long-term care institutions is increasing: in 2007 the number of patients was increased by more then 18% compare to 2005. The majority of patients had cardiovascular disorders (70%), post-traumatic conditions (11%), or cancer (8%). The bed occupancy and average length of stay were relatively high (364.9 and 74.9 days, respectively), compared to other hospital care settings in Lithuania (345.2 and 51.7, respectively), probably due to high number of patients waiting for municipality-financed nursing homes (in 2007 only 1.2% of patients got to nursing home, while on 1st January 2008 the waiting list contained 34 persons). On the other hand, the acceptance to long-term care is quite fast – 70% of patients were hospitalized immediately or were on the waiting list up to 7 days. However, a significant issue is the changing of staff: during 3 years, 82 nurse assistants were employed and 57 dismissed, while general practice nurses 11 and 8, respectively. Analysis of quality of care revealed, that lowest scores were for hospital signalization system (average scores 3.0 by staff and... [to full text]