Tyrimo tikslai: Išnagrinėti ir palyginti bendruomenės slaugytojų, dirbančių Vš.Į Kauno Šilainių poliklinikoje ir privačiuose šeimos sveikatos priežiūros centruose, darbo apimtį apylinkėje ir darbo motyvaciją lemiančius veiksnius. Tyrimo uždaviniai: 1. Palyginti bendruomenės slaugytojų, dirbančių Vš.Į Kauno Šilainių poliklinikoje ir privačiuose šeimos sveikatos priežiūros centruose, darbo apimtį apylinkėje. 2. Palyginti svarbiausius veiksnius įtakojančius bendruomenės slaugytojų, dirbančių Vš.Į Kauno Šilainių poliklinikoje ir privačiuose šeimos sveikatos priežiūros centruose darbo motyvaciją: pasitenkinimą darbu, savirealizacijos vaidmenį bei karjeros planavimo galimybes. Tyrimo hipotezė: Vš.Į. Kauno Šilainių poliklinikoje ir privačiuose šeimos sveikatos priežiūros centruose dirbančių bendruomenės slaugytojų darbo apimtis apylinkėje ir darbo motyvacija yra skirtinga. Tyrimo metodai: Tyrimas buvo atliekamas anoniminės anketinės apklausos būdu, 2010m. sausio mėnesį VŠĮ Kauno Šilainių poliklinikoje ir privačiuose šeimos sveikatos priežiūros centruose: Vita Longa; Racevičiaus šeimos sveikatos priežiūros centre; Sargėnų šeimos sveikatos priežiūros centre bei Šilainių šeimos sveikatos priežiūros centre. Tyrimo objektas bendruomenės slaugytojai, dirbantys apylinkėse. Apklausta 32 bendruomenės slaugytojai dirbantys Vš.Į Kauno Šilainių poliklinikoje ir 31 bendruomenės slaugytojas dirbantis privačiuose šeimos sveikatos priežiūros centruose. Pirmoje anketos dalyje... [toliau žr. visą tekstą] / Topic aims: to analyse and compare decisive factors of community nurses‘, working at Public Institution Kauno Šilainių polyclinic and private Family Health Supervision centres, work extent and motivation. Topic objectives: 1. Compare work extent in the environment of the nurses, working at PI Kauno Šilainių polyclinic and private Family Health Supervision centres. 2. Compare main factors, that influence work motivation on community nurses, working at PI Kauno Šilainių polyclinic and private Family Health Supervision centres: job satisfaction, role of self-realization and career opportunities. Research thesis: work extent and work motivation is different between community nurses, working at Public Institution Kauno Šilainių polyclinic, and those, working at private Family Health Supervision centres. Research methods: the study was carried out using an anonymous questionnaire, January, 2010 at Public Institution Kauno Šilainių polyclinic and at private Family Health Supervision centres, such as Vita Longa, Racevičiaus Family health supervision centre, Sargėnų Family health supervision centre and Šilainių Family health supervision centre. The study object: community nurses working in the environment. 32 community nurses, working at Public Institution Kauno Šilainių polyclinic, and 31 community nurses, working at private family health supervision centres, were surveyed. First part of the questionnaire was composed of demograpgic index questions about the respondents‘ age... [to full text]

Aušra Šalaviejūtė (darbo vadovė doc. dr. Laimutė Žalimienė). Socialinių ir sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimas teikiant pagalbos namuose paslaugas. Magistro baigiamasis darbas. VU Socialinio darbo katedra, 2008. 70 p. SANTRAUKA Daugelyje Vakarų Europos šalių vyksta akivaizdus stacionarinių paslaugų mažinimas, orientuojamasi į kuo ilgesnį žmogaus išlaikymą namuose. Sveikatos priežiūros ir socialinės pagalbos namuose tarnybų plėtimas ir bendradarbiavimas tarp jų yra labai svarbi kryptis, tobulinant asmenų su negalia, sergančių lėtinėmis ligomis ir senų žmonių priežiūrą bei aptarnavimą namuose. Lietuvoje socialinių ir sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimas teikiant pagalbos namuose paslaugas tik prasideda, todėl buvo labai svarbu atlikti tyrimą, kuriuo būtų išsiaiškintos ir įvertintos socialinį darbą dirbančių specialistų ir slaugytojų bendradarbiavimo galimybės teikti pagalbos namuose paslaugas. Tyrimo metu 2008 metais buvo apklausta 123 specialistai: 80 Vilniaus m. Socialinės paramos centro Paslaugų namuose namuose tarnybos darbuotojų ir 43 slaugytojai iš VšĮ Antakalnio poliklinikos, VšĮ Šeškinės poliklinikos, VšĮ Naujininkų poliklinikos Naujamiesčio filialo ir Santariškių šeimos gydytojų centro. Tyrimo duomenimis, socialinį darbą dirbantiems specialistams rečiau nei slaugytojams mokslo įstaigose buvo dėstomi specialistų tarpusavio bendradrabiavimo principai. Dauguma specialistų palankiai vertino bendrus kvalifikacijos kėlimo kursus, konferencijas, mokymus... [toliau žr. visą tekstą] / Aušra Šalaviejūtė ( scientific supervisor doc. dr. Laimutė Žalimienė). Cooperation between social and health care agencies delivering home care facilities. The final work of the Master’s degree. VU Department of Social work, 2008. p. SUMMARY There is an obvious decrease of in-patient service facilities and increase orientation of human living at home in many countries of the Western Europe. Development of social and health care agencies and cooperation between them is the very important direction improving disabled, chronical ill and old person’s care at home. Cooperation between social and health care agencies delivering home care facilities in Lithuania is just in the begining of the process. Wherefore it was very important to perform research for evaluation and indentification social work professionals and nurses cooperation possibility delivering home care facilities. During research in 2008 where were questioned 123 specialists: 80 perssonel from Social support center’s Home care agency in Vilnius and 43 perssonel from clinics of Antakalnis, Šeškinė, Naujininkai and Santariškės. According to the date of the research social work professionals rare than nurses in the academic institutions were tought about principals of cooperation between specialists. Majority of the respondents approvingly rated collective qualification classes, conferences, education. Social work professionals and nurses trusted each other and positively rated one another work. Generally respondents had... [to full text]

Tyrimo tikslas: Įvertinti reanimacijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų motyvaciją darbui ir nustatyti ją įtakojančius veiksnius. Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti ir įvertinti reanimacijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų motyvaciją. 2. Išanalizuoti reanimacijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų motyvaciją veikiančius veiksnius. 3. Ištirti reanimacijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų požiūrį į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Vš. Į. Kauno klinikose taikomus motyvavimo sistemos elementus bei parengti praktines rekomendacijas slaugytojų motyvacijai didinti. Išvados. Išanalizavus tyrimo rezultatus, suformuluotos tokios išvados: 53 proc. reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose dirbančių slaugytojų yra motyvuotos darbui; 29 proc. slaugytojų pasirinkimą dirbti būtent reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose lėmė darbo specifika. Slaugytojų motyvaciją veikiantys veiksniai yra: moralinio skatinimo priemonės - slaugytojų darbo, profesinės kompetencijos vertinimas, geras socialinis – psichologinis darbo klimatas, pagarba slaugytojų darbui; prasminga, gebėjimų ir mąstymo reikalaujanti darbinė veikla; materialiniai skatinimo veiksniai. 37 proc. respondentų yra patenkinti įstaigoje taikomomis motyvacijos priemonėmis, 39 proc. - šiuo klausimu neturi aiškios nuomonės. Dažniausiai slaugytojai išskyrė dvi motyvacijos priemones, taikomas jų darbovietėje, - geras darbo sąlygas ir vadovo padėką, pagyrimą. 62 proc. respondentų... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research: to evaluate the Resuscitation and Intensive therapy unit nurses' motivation to work and to identify the factors influencing it. The objectives of the research: 1. To research and evaluate the Resuscitation and Intensive therapy unit nurses' motivation. 2. To analyze affecting factors of the Resuscitation and Intensive therapy unit nurses' motivation. 3. To research the Resuscitation and Intensive therapy unit nurses' attitude towards to the elements of the motivating system in Lithuanian University of Health Sciences Kaunas hospital clinic and to develop practical recommendations to increase the nurses' motivation. Conclusions. After the research have been made the following conclusions: 53 percent of the Resuscitation and the Intensive therapy unit's nurses are motivated to work, 29 percent of nurses made their choice to work in this unit just because of the work specifics. Nurses motivating factors are: the moral incentives – nurses' work, a professional competence assessment, a good social - psychological working environment, a respect of nurses work, a special abilities and good thinking skills requiring work activity and a material promotion. 37 percent of respondents are satisfied with the methods of motivation in their working units, 39 percent – do not have a clear view on this issue. Nurses have identified the main two motivational measures for their workplace – a good working conditions and the boss' gratitude. 62 percent of respondents... [to full text]

Darbo tikslas – ištirti slaugytojų darbo aplinką ir su darbu susijusį nugaros skausmą. Darbo uždaviniai. 1. Ištirti slaugytojų darbo aplinką, susijusią su nugaros skausmo rizika; 2. Įvertinti slaugytojų patiriamą, su darbu susijusį, nugaros skausmą; 3. Nustatyti sąsajas tarp slaugytojų darbo aplinkos ir patiriamo nugaros skausmo; Tyrimo metodika. 2013m. rugsėjo – lapkričio mėn. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose, apklausta 384 slaugytojos, dirbančios 13 konservatyvios medicinos (KMP) ir 16 operacinės medicinos (OMP) profilio skyriuose. Į anketos klausimus atsakė 320 slaugytojų, atsako dažnis – 83,3 proc. / Aim of the research – to assess working environment and work-related back pain in nursing personnel Goals of the research. 1. To assess work environment of nurses associated with the risk of back pain; 2. To evaluate work-related back pain; 3. To identify relationship between working environment and experienced back pain in nursing personnel; Methodology. Research was performed in 13 conservative (CMP) and 16 surgery (SMP) medicine departments of Lithuanian University of Health Sciences Hospital Kauno klinikos in September – November 2014. 384 nurses were involved in the research, 320 of them answered the questionnaire (response rate - 83,3%).

Darbo tikslas - įvertinti Anglijos N slaugos namuose dirbančių slaugytojų pasitenkinimą darbu. Uždaviniai -įvertinti slaugos darbuotojų pasitenkinimo darbu lygį; nustatyti ryšį tarp slaugytojų pasitenkinimo darbu ir jį veikiančių veiksnių; įvertinti ryšį tarp slaugytojų pasitenkinimo darbu ir pastangų geriau dirbti. Tyrimo metodika. Slaugytojų pasitenkinimo darbu tyrimas buvo atliktas Anglijos N slaugos namuose 2007 m. Iš viso išdalinta 350 anketų, grąžinta 259 anketos (atsako dažnis 74,0 proc.). Ryšiai tarp požymių buvo vertinami chi kvadrato kriterijumi bei laisvės laipsnių skaičiumi. Statistinių hipotezių reikšmingumui įvertinti pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo p. Rezultatai: Beveik du trečdaliai slaugytojų (62,5 proc.) tvirtino, jog yra patenkinti savo darbu. Daugiau nei pusė slaugytojų (56,8 proc.) pažymėjo, jog yra patenkinti darbo krūviu. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp slaugytojų pasitenkinimo darbu ir amžiaus nenustatyta, tačiau pasitenkinimas darbu skyrėsi pagal slaugytojų lytį. Didesnė dalis slaugytojų vyrų (56,4 proc.) nei moterų (34,2 proc.) tvirtino, jog yra nepatenkinti darbu (p<0,01). Didesnė dalis patenkintų darbu slaugytojų yra patenkinti ir darbo krūviu (62,1 proc.), lyginant su nepatenkintais darbu (47,9 proc.). Didesnė dalis patenkintų darbu (88,8 proc.) nei nepatenkintų darbu (40,2 proc.) slaugytojų teigė, jog juos tenkina darbe suteiktas savarankiškumo laipsnis (p<0,001). Daugelis patenkintų darbu slaugytojų (81,4 proc.) ir daugiau nei... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study is to investigate job satisfaction among nursing staff in N caring home in England. Objectives are to evaluate job satisfaction level among nursing staff, to establish relationship between job satisfaction and work factors, and relationship between job satisfaction and nursing staff efforts to work better. Methods. The study of job satisfaction in England nursing home was carried out in 2007. A sample of 259 nurses was questioned with using anonymous questionnaire. Statistic data reliability was tested by chi square test of independence, degree of freedom and statistical significance (p). Results. Almost two thirds of nursing personnel (62.5%) claimed, that they are satisfied with their job. More than a half of them (56.8%) noted, that they are satisfied with the workload. There was no difference among nursing staff age and job satisfaction. The major part of male nurses (56.4%) noted that they are dissatisfied with the job than female (34.2%). The majority of satisfied nursing personnel were satisfied with the workload (62.1%), in comparison with unsatisfied ones (47.9%). The major part of nurses (88.8%) satisfied with work stated that they are satisfied with the degree of independence at work in comparison with unsatisfied ones (40.2%) (p<0.001). The majority of satisfied nursing staff (81.4%) and more than a half (56.3%) of dissatisfied ones agreed that the organization is careful about their health and welfare at work (p<0.001). The major part of... [to full text]

Darbo tikslas - ištirti anestezijos slaugytojų pasitenkinimą darbu. Uždaviniai: 1. Ištirti slaugytojų pasitenkinimą profesija ir specializacija, bei įvertinti bendrą pasitenkinimą savo darbu tarp KMUK, VULSK ir VUGPL dirbančių anestezijos slaugytojų. 2. Įvertinti slaugytojų darbo sąlygas (tarpasmeniniai santykiai, stresas,profesinis savarankiškumas, darbo užmokestis)ir pasitenkinimą darbo aspektais tarp KMUK, VULSK ir VUGPL dirbančių slaugytojų. 3. Nustatyti slaugytojų, ketinančių palikti darbą ryšį su darbo sąlygomis. 4. Nustatyti, slaugytojas geriau dirbti skatinančius veiksnius. Hipotezė – KMUK, VULSK ir VUGPL dirbančių anestezijos slaugytojų pasitenkinimas darbu ir darbo aspektais yra vienodas. Tyrimo metodika: Tyrimo objektas – anestezijos slaugytojos, dirbančios Kauno medicinos universiteto klinikose, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškų klinikose ir Vilniaus universitetinėje greitosios pagalbos ligoninėje. Tyrimo metodai – anketinė apklausa. Statistinė duomenų analizė buvo atliekama Microsoft Excel 2003 programa. Duomenų priklausomybei nustatyti naudota SPSS for Windows 11.0 programa. Tyrimo rezultatai ir išvados: Anestezistės darbu patenkintos 86% slaugytojų. Slaugos profesiją iš naujo pasirinktų 44% visų slaugytojų, nesirinktų 29% (p≤0,05).Bendras respondenčių pasitenkinimo darbu vidurkis yra aukštesnis nei vidutinis – 7,1balai. VULSK (7,3 balai) ir KMUK (7,2 balai) darbuotojos yra labiau patenkintos darbu nei VUGPL darbuotojos – 6,7... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study – to investigate anesthetic nurse’s job satisfaction. The objectives of the study: 1. To investigate satisfaction with nursing profession and specialty, also evaluate general job satisfaction between anesthetic nurse’s, working at KUH, VUHSC, VUEH. 2. To evaluate nurse’s working conditions ( interpersonal relationships, stress, autonomy, salary) and satisfaction with job aspects between nurse’s, working at KUH, VUHSC, VUEH. 3. To identify nurse’s, which are intent to leave the job, connections with working conditions. 4. To identify factors, most motivating nurses to work better. Hypothesis – job satisfaction and satisfaction with job aspects between nurses, which are working at KUH, VUHSC, VUEH, is the same. Methodology: Investigative – anesthetic nurses, which are working at Kaunas University Hospital, Vilnius University Hospital Santariškių Clinics, Vilnius University Emergency Hospital. Investigation method – Questionnaire – based inquiry. Statistical analysis has been made by Microsoft Excel 2003 program. The obtained findings were processed using SPSS for windows 11.1 statistical software package. The results and conclusions of the study : 86% of nurses are satisfied with anesthetic nurse job. Nursing profession would choose again 44 % of nurses, would‘n choose 29% of nurses(p≤0,05). Average of general job satisfaction is higher than medium - 7,1 points. VUHSC (7,3) and KUH (7,2) nurses are more satisfied with job than... [to full text]

Occupational diseases are a significant issue worldwide. These diseases cause major economic and social problems and influence statistics representing sick-leave periods, disabilities, and even deaths. In the developed countries, work within the health care system is considered among the jobs that are associated with highest risk of developing occupational skin diseases, diseases caused by biological materials as well as illnesses of musculoskeletal systems. In the European Union, approximately 15% of the employees state that they spend over a half of their working day in the environment that is polluted with toxic materials. Within the health care system and the social care sector, 17% of the employees manage or are exposed to toxic materials and products, while 12% work in the environment where, in the air that they breathe, there are aerosols, dust, and biological materials. Between 4.0% and 13.0% of the European Union employees think that their immediate work environment is directly related with health problems. Up to 13% of the personnel working in the health care system and the social care sector are convinced that chemical materials present in the work environment serve as causes of skin problems that they experience. In the United States, up to 14% of the health care personnel develop bronchial asthma, an illness that is caused by working conditions. Moreover, 43% of nurses and 29% of doctors experience micro-traumas (pricking – in the majority of cases). As a... [to full text]

Darbo tikslas: įvertinti N sveikatos priežiūros įstaigos slaugytojų ketinimus išvykti dirbti į užsienį. Darbo uždaviniai – nustatyti slaugytojų ketinimų išvykti dirbti į užsienį priežastis; įvertinti slaugytojų ketinimų išvykti dirbti į užsienį ryšį su socialiniais-demografiniais veiksniais bei darbo organizavimo aspektais; išanalizuoti slaugytojų pasitenkinimą darbu ir jo ryšį su ketinimais išvykti dirbti į užsienį. Tyrimo metodai ir medžiaga. 2007 m. sausio-vasario mėn. N sveikatos priežiūros įstaigoje atlikta slaugytojų anoniminė anketinė apklausa. Iš viso išdalinta 262 anketos, gauti atsakymai iš 216 slaugytojų (atsako dažnis 82,44 proc.). Statistinė duomenų analizė atlikta, naudojant statistinį paketą SPSS for Windows 13,0 versiją. Tikrinant statistines hipotezes, pasirinktas 0,05 reikšmingumo lygmuo. Hipotezės apie kokybinių požymių tarpusavio ryšį tikrintos taikant chi kvadrato kriterijų, ryšiai tarp požymių tirti susietų lentelių metodu. Rezultatai. Trečdalis įstaigoje dirbančių slaugytojų (33,2 proc.) tvirtino, jog ketina išvykti dirbti į užsienį. Svarbiausios išvykimo priežastys yra didesnis atlyginimas (atsakymų vidurkis 1,17), geresnė gyvenimo kokybė (atsakymų vidurkis 3,03) ir geresnės darbo sąlygos užsienyje (atsakymų vidurkis 3,03). Skirtingo amžiaus respondentai išvykimo dirbti į kitas šalis priežasčių svarbą vertino nevienodai. Vyresnio amžiaus respondentai labiau vertino didesnio užmokesčio galimybę (atsakymų vidurkis 1,00) nei jaunesni respondentai... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study: to evaluate N health care institution nurses‘ intentions to work abroad. Objectives: to determine reasons of nurses’ intentions to go to work abroad; to evaluate link of nurses’ intention to go to work abroad with social-demographics elements and aspects of work organization; to analyse nurses’ work satisfaction and its link with the intentions to go to work abroad. Methods. January – February 2007 was made nurses‘ anonymous inquiry in N health care institution. 262 questionnaires was distributed and 216 received (respondent frequency – 82,44 %). Analysis of statistical data was made with the help of statistic package SPSS for Windows 13,0. Checking statistic hypotheses, 0,05 importance level was chosen. Hypotheses about the link of interrelation of qualitative features (evidences) was checked with the help of chi square parameter. Links between features analysed with the help of coherent tables method. Results. The third of nurses (33.2 %) stated that they intend to go to work abroad. The main reasons are bigger salary (average of responses 1.17), better living quality (average of responses 3.03) and better work conditions (average of responses 3.03). Respondents of different age evaluated differently the importance of departure to work abroad reasons. Elder respondents evaluated more bigger salary opportunity (average of responses 1.0) than younger respondents (average of responses 1.24) also better work conditions (average of responses 2.00) than younger... [to full text]

Darbo tikslas – išanalizuoti gydytojų ir slaugytojų įsipareigojimą organizacijai ir jį lemiančius veiksnius. Darbo uždaviniai: 1. nustatyti darbuotojų įsipareigojimo organizacijai lygį ir jį lemiančius veiksnius; 2. palyginti gydytojų ir slaugytojų įsipareigojimą darbui; 3. įvertinti demografinių veiksnių įtaką darbuotojų įsipareigojimui organizacijai. Tyrimo metodika. Tyrimui buvo naudojamas ištisinės anketinės apklausos metodas. 2008 m. gegužės mėn. išdalinta 161 anketa Raseinių apskrities ligoninėje dirbantiems gydytojams ir slaugos specialistams, iš kurių sugrįžo nesugadintos 140. Atsako dažnis 87%. Gauti duomenys apdoroti ir analizuoti naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS 12.0. Hipotezės apie dviejų požymių nepriklausomumą tikrinamos naudojant χ2 (chi kvadrato) kriterijų. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi, kai p<0,05. Rezultatai. Aukščiausias buvo gydytojų emocinis ir normatyvinis įsipareigojimai (5,67), o slaugytojų atitinkamai – 5,62 ir 5,59. Bendras respondentų pasitenkinimo ligoninės veikla vidurkis siekė 5,41±1,38 balo. Aukščiausiai vyrai vertino ligoninės motyvavimo sistemą, o moterys – emocinį įsipareigojimą, žemiausiais balais moterys įvertino tęstinį įsipareigojimą, o vyrai – vadovavimą ligoninei. Didelį darbo stažą (virš 21 metų) turintys respondentai buvo labiau įsipareigoję organizacijai nei mažiau laiko dirbantys Raseinių ligoninėje darbuotojai. Vyresnio amžiaus (virš 56 metų) respondentai visas įsipareigojimo organizacijai... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study – to analyze organizational commitment of physicians and nurses and to determine the factors influencing it. Objectives: 1. To determine the level of organizational commitment of the workers and factors influencing it; 2. To compare organizational commitment of physicians and nurses; 3. To evaluate the influence of demographical factors on workers' organizational commitment. Methods. The method of continuous questionnaire was used in this research. In May of 2008 161 questionnaires were distributed to the physicians and nurses of Raseiniai district hospital. 140 were returned undamaged. Rate of response was 87%. The collected data was processed and analyzed using the package of statistical data analysis SPSS 12.0. Hypotheses on independence of two markers were checked using χ2 (chi square) criterion. The difference in rates was thought to be statistically important when p<0,05. Results. Emotional and normative commitments of physicians turned out to be the highest (5,67), while nurses' respectively had it as 5,62 and 5,59. Overall average of respondents' satisfaction with the hospital's activities reached 5,41±1,38 points. Men rated motivation system of the hospital as the highest, while women said it was emotional commitment; women rated continuous commitment as lowest, while men stated it was hospital's management. Respondents with big work experience (over 21 years) were more committed to the organization than these with less work experience in... [to full text]

Scientific Problem Health care is the underlying value for a society aspiring after quality of life. This is a field where the quality of services is assessed by experts, not by service receivers. For this reason, results can be visible after quite a long time when it is too late to correct them. The inherent human right to have better health, a healthy environment and acceptable, accessible and appropriate health care is defined in the Health System Legislation of the Lithuanian Republic (1994). The main goal of the entire health care system is to assure this inherent human right. Health policy began to take shape in 1990, at the restoration of independence in Lithuania. Financing according to the rigid articles of financial estimates, extensive increase in the number of stationary services and health care specialists, passive policy, oriented only to the treatment of diseases, and a biomedical attitude towards health were all gradually replaced. Attention has been focussed on the creation of active policy. One of the main orientations of health system development has been the reorganization of training for health care specialists – nurses – in accordance with EU standards, especially to ensure that practising nurses have the opportunity for professional expression. The reform of the health care system has also created more tasks – planning of nursing staff demand, licensing of specialists, their motivation, etc. The reform of nursing science, training of general care... [to full text] / Mokslinė problema LR Sveikatos sistemos įstatyme (1994) apibrėžta prigimtinė žmogaus teisė turėti kuo geresnę sveikatą, sveiką aplinką, priimtiną, prieinamą ir tinkamą sveikatos priežiūrą. Visos sveikatos priežiūros sistemos pagrindinis tikslas – užtikrinti šią žmogaus prigimtinę teisę. 1990 m. Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, pradėta formuoti sveikatos politika. Dėmesys koncentruojamas į aktyvios politikos kūrimą. Viena iš pagrindinių sveikatos sistemos plėtotės krypčių - tai sveikatos priežiūros specialistų - slaugytojų - profesinio rengimo pertvarka pagal ES standartus, ypač dirbančių slaugytojų profesinės raiškos galimybių užtikrinimas. Sveikatos priežiūros sistemos reforma iškėlė ir daugiau uždavinių, t.y. slaugos personalo poreikio planavimas, specialistų licencijavimas, jų motyvavimas ir kt. Slaugos mokslo reforma, bendrosios praktikos slaugytojų rengimas, teisinės bazės, reglamentuojančios specialistų teises, pareigas, atsakomybę, sukūrimas liudija, kad sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių vystymui skiriamas pakankamas dėmesys, tačiau menkas sveikatos sektoriaus finansavimas, netolygus žmogiškųjų išteklių pasiskirstymas, mažėjantis slaugytojų skaičius, didėjanti emigracijos tendencija išlieka aktualūs Lietuvos sveikatos politikos formuotojų darbotvarkės klausimai. Slaugos specialistai - skaitlingiausia sveikatos priežiūros specialistų grupė. Tai savarankiški specialistai, lygiaverčiai asmens sveikatos priežiūros specialistų komandos nariai, gebantys vykdyti... [toliau žr. visą tekstą]