Darbo aktualumas Gyvenimo kokybės siekiančiai visuomenei sveikatos priežiūra yra pamatinė vertybė. Tai sritis, kur paslaugų kokybę dažniausiai vertina ekspertai, o ne paslaugų gavėjai, taigi, rezultatai gali būti matomi gana po ilgo laiko, kuriuos koreguoti būna per vėlu (Lane, 2001). Prigimtinė žmogaus teisė yra turėti kuo geresnę sveikatą, sveiką aplinką, priimtiną, prieinamą ir tinkamą sveikatos priežiūrą (LR Sveikatos sistemos įstatymas, 1994). Visos sveikatos priežiūros sistemos pagrindinis tikslas – užtikrinti šią žmogaus prigimtinę teisę. 1990 m. Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, pradėta formuoti sveikatos politika - pamažu atsisakyta finansavimo pagal griežtus sąmatos straipsnius, ekstensyvaus stacionarių paslaugų, sveikatos priežiūros specialistų skaičiaus augimo, pasyvios politikos, orientuotos tik į ligų gydymą, biomedicininio požiūrio į sveikatą. Dėmesys koncentruojamas į aktyvios politikos kūrimą. Į šį procesą aktyviai įtraukiamas pacientas/klientas, formuojamas holistinis, visa apimantis požiūris į sveikatą, jos tausojimą, išsaugojimą, užtikrinamas sveikatos priežiūros paslaugų teisumas, saugumas, kokybė, prieinamumas ir kt. (Sveikatos priežiūros reformos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo strategija, 2004). Šios nuostatos priimtos 1991 m. patvirtintoje Nacionalinėje sveikatos koncepcijoje, kurioje taip pat numatytos sveikatos sistemos plėtojimo kryptys bei išskirti prioritetai: Lietuvos žmonių sveikatos tausojimas bei stiprinimas, ligų profilaktika, valdymo... [toliau žr. visą tekstą] / Scientific Problem Health care is the underlying value for a society aspiring after quality of life. This is a field where the quality of services is assessed by experts, not by service receivers. For this reason, results can be visible after quite a long time when it is too late to correct them. The inherent human right to have better health, a healthy environment and acceptable, accessible and appropriate health care is defined in the Health System Legislation of the Lithuanian Republic (1994). The main goal of the entire health care system is to assure this inherent human right. Health policy began to take shape in 1990, at the restoration of independence in Lithuania. Financing according to the rigid articles of financial estimates, extensive increase in the number of stationary services and health care specialists, passive policy, oriented only to the treatment of diseases, and a biomedical attitude towards health were all gradually replaced. Attention has been focussed on the creation of active policy. One of the main orientations of health system development has been the reorganization of training for health care specialists – nurses – in accordance with EU standards, especially to ensure that practising nurses have the opportunity for professional expression. The reform of the health care system has also created more tasks – planning of nursing staff demand, licensing of specialists, their motivation, etc. The reform of nursing science, training of general care... [to full text]

Kompetencija yra svarbus žmogiškųjų išteklių valdymo elementas, padedantys samdyti, vertinti, tobulinti darbuotojų veiklą bei didinti jų lojalumą organizacijai. Sparčiai senstant visuomenei, didėjant žmonių, sergančių lėtinėmis ligomis skaičiui, slaugytojų vaidmuo tampa akivaizdus. Slaugytojai sudaro didžiausią sveikatos priežiūros sistemos dalį. Jų vadovai – vyresnieji slaugytojai-slaugos administratoriai yra atsakingi už slaugos proceso kokybę ir tęstinumą bei sveikatos priežiūros organizacijos tikslų įgyvendinimą skyriaus lygmenyje. Tai gali padaryti tik kompetetingi savo srities profesionalai. Magistro baigiamojo darbo objektas yra vyresniųjų slaugytojų-slaugos administratorių kompetencijos. Iškelta hipotezė, kad panaudojus Chase slaugos vadybininko anketą, galima nustatyti vyresniųjų slaugytojų-slaugos administratorių nuomone labiausiai reikalingas jų darbui kompetencijas. Darbo tikslas buvo nustatyti svarbiausias vyresniojo slaugytojo-slaugos administratoriaus kompetencijas. Siekiant atskleisti darbo temą, buvo iškelti šie uždaviniai: remiantis moksline literatūra išanalizuoti kompetencijos teorinius aspektus; aptarti slaugos darbo teisinį reglamentavimą Lietuvoje ir išskirti svarbiausias mokslinėje literatūroje nurodomas vyresniųjų slaugytojų-slaugos administratorių kompetencijas; apklausos metu sužinoti vyresniųjų slaugytojų-slaugos administratorių nuomonę apie būtinas jų darbui kompetencijas bei kompetencijų vertinimo sąsajas su demografiniais rodikliais; nustatyti... [toliau žr. visą tekstą] / Competence is a major human resource management element, important in personnel recruitment, evaluation, improvement and decrease of the retention in the organization. Society is getting old rapidly and number of people with chronic diseases is increasing, so the role of nurses becomes obvious. Nurses belong to the largest part of medical personnel. First level nurse managers are responsible for nursing process quality and continuity, and for the implementation of goals of health care organization in unit level. Only competent professionals can handle such task. The research object of Master Thesis is first level nurse manager competencies. The hypothesis is defined based on Chase nurse manager competency instrument. This instrument could help to identify the most important first line nurse manager competencies, using the answers received from the nurse managers survey. The objective of the current work was to identify the most important nurse manager competencies. In order to fulfill the topic of this Thesis, particular tasks were raised: to analyze competency theoretical aspects; to identify the most important competencies of first level nurse managers according to the scientific literature; during the survey to select essential first line nurse manager competencies according to the answers given by the managers and to find out the link of competencies evaluation to demographical factors; to identify the most important first line manager competencies and to compare the... [to full text]

Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose operacinių slaugytojų pasitenkinimas darbu - mažai nagrinėta sritis. Slaugos specialistų trūkumas beveik visose Europos šalyse (toliau ES) virsta visuotine problema ir tai tapo aktualu, mūsų valstybei įstojus į Europos Sąjungą, kai slaugytojams atsivėrė daug platesnės rinkos perspektyvos. Darbo tikslas. Įvertinti slaugytojų, dirbančių operacinėse, pasitenkinimą darbu. Uždaviniai. Ištirti slaugytojų, dirbančių operacinėse, pasitenkinimą darbu, nustatyti jį lemiančius veiksnius ir pateikti rekomendacijas pasitenkinimui darbu didinti. Tyrimo metodai. Vienmomentinė anoniminė operacinės slaugytojų anketinė apklausa. Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta SPSS 17.0 programa, grafiniam tyrimo rezultatų vaizdavimui naudota MS Excel 2007 programa. Rezultatai. Didžioji dalis operacinėse dirbančių slaugytojų yra patenkinti savo darbu (82,9 proc.) ir daugiau nei du trečdaliai (70,7 proc.) respondentų iš naujo pasirinktų slaugytojo profesiją. Dauguma apklaustų operacinės slaugytojų (78,9 proc.) patenkinti darbo grafiku, du trečdaliai patenkinti vadovavimo kokybe operacinėje (69,9 proc.), atlyginimu (69,2 proc.), darbo krūviu (66,7 proc.) bei galimybe tobulėti ir kelti kvalifikaciją (66,7 proc.), daugiau nei pusę operacinėje dirbančių slaugytojų (60,2 proc.) tenkina darbo organizavimas operacinėje bei komandinis darbas (51,2 proc.) ir tik šiek tiek daugiau nei trečdalis slaugytojų (38,2 proc.) patenkinti gydytojų požiūriu į juos bei santykiais... [toliau žr. visą tekstą] / Introduction: Operating room nurses’ job satisfaction in Lithuanian health care institutions is little examined area. Nursing shortage becomes a global problem in almost all European countries including Lithuania. Much broader market perspectives have opened for nurses as Lithuania joined the European Union. Objective: To evaluate operating room nurses’ job satisfaction. Specific aims: To investigate operating room nurses’ job satisfaction, to determine factors that cause job satisfaction and to make recommendations to increase job satisfaction. Methods: Single-step anonymous questionnaire survey for operating room nurses. The statistical analysis performed using SPSS 17.0 program. MS Excel 2007 was used for graphical depiction of the test results. Results: Most of the operating room nurses are satisfied with their job (82.9%) and more than two-thirds (70.7%) of respondents would choose nursing career again. The majority (78.9%) of operating room nurses are satisfied with the work schedule. Two-thirds satisfied with the quality of operating room management (69.9%), salary (69.2%), workload (66.7%), opportunity of training and qualification improvement (66.7%). More than a half of operating nurses (60.2%) are satisfied with teamwork and organization of work in operating room (51.2%). Only a little bit more than a third of respondents (38.2%) are satisfied with doctors’ attitude towards operating room nurses and relationship among employee (37.4%). Higher salary (63.4%), good... [to full text]

Darbo tikslas: Įvertinti X ligoninės medicinos darbuotojų nuomonę apie savo sveikatą ir darbo aplinkos sąlygas. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti medicinos darbuotojų nuomonę apie savo sveikatą. 2. Išanalizuoti medicinos darbuotojų darbo aplinkos sąlygų subjektyvų vertinimą. 3. Įvertinti medicinos darbuotojų nuomonę, apie darbo aplinkos sąlygojamą poveikį sveikatai, priklausomai nuo socialinių ir demografinių veiksnių Tyrimo metodika: Tyrimas atliktas 2012 sausio - vasario mėnesiais atsitiktinai atrinktoje vienoje Kauno ligoninėje. Tyrimo metu naudotas vienmomentis anoniminės apklausos metodas. Buvo apklausti visi Kauno miesto X ligoninėje atsitiktinai atrinktų 6 skyrių medicinos darbuotojai. Viso išdalinta 173, gražintos atgal 148, ir iš jų statistinėje analizėje buvo naudotos 140 teisingai užpildytos anketos. Atsako dažnis 80,9 proc. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 15.0 ir MS Excel programą. Rezultatai ir išvados. Tik trečdalis tyrime dalyvavusių medicinos darbuotojų savo dabartinę savo sveikatos būklę įvertino kaip gerą. Geriau savo sveikatos būklę vertino daugiau slaugytojų nei gydytojų. Savo darbo sąlygomis buvo patenkinti tik penktadalis tiriamųjų. Respondentai dažniausiai nurodė jų darbo aplinkoje esančius žalingus sveikatai veiksnius: darbas susijęs su nepatogia kūno padėtimi, darbo aplinka užteršta biologinės kilmės medžiagomis, darbas lydimas emocinės įtampos. Tik 5,7 proc. respondentų nurodė kad po darbo jaučiasi psichologiškai nepavargę... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of study: to asses the X hospital medical staff opinion about their health and working environment. Objectives: 1. To identify medical staff opinion about their health. 2. To analyze the medical staff subjective assessment about the environmental conditions. 3. To evaluate the medical staff opinion about the working environment effects on their health, depending on the socio-demographic factors. Methods: the study was performed randomly in one Kaunas hospital in January 2012 - February. The anonymous questionnaire was used in survey. All randomly selected staff were interviewed in 6 departments of Kaunas X hospital. Distributed 173, 148 returned, and for the statistical analysis were used 140 correctly completed questionnaires. The response rate was 80,9%. Statistical analysis was performed using SPSS 15.0 and Microsoft Excel. Results and conclusions. Only a third of the medical staff involved in the study their current health condition assessed as good. As better health rated more nurses than doctors. With working conditions were satisfied only one-fifth of respondents. The respondents` commonly indicated in their working environment harmful health factors: the work is associated with awkward postures, working environment is contaminated with substances of biological origin, the work is accompanied by emotional stress. Only 5,7% respondents indicated that after work do not feel psychologically tired. More than half (60.6 %) medical staff indicated that some of existing... [to full text]

Darbo tikslas. Ištirti gydytojų ir slaugytojų santykių etinius aspektus Uždaviniai. Atskleisti gydytojų požiūrį į gydytojų ir slaugytojų profesinių santykių etiką; atskleisti slaugytojų požiūrį į gydytojų ir slaugytojų profesinių santykių etiką; palyginti gydytojų ir slaugytojų požiūrius į jų tarpprofesinį bendradarbiavimą. Tyrimo metodika. Atlikta VšĮ Ukmergės ligoninėje dirbančiųjų gydytojų ir slaugytojų anoniminė apklausa. Anketos buvo išdalintos gydytojams (n = 98) ir slaugytojams (n = 225), grąžintos iš viso 246 anketos (atsako dažnis – 73,3 proc.), 82 gydytojų ir 164 slaugytojų. Gauti duomenys analizuoti SPSS 20.0 programiniu paketu. Ryšiai tarp požymių vertinti Chi kvadrato (χ2) bei z kriterijais. Rezultatų skirtumas laikytinas statistiškai reikšmingu, kai p<0,05. Rezultatai. Didžioji dauguma (93,5 proc.) apklausoje dalyvavusių gydytojų profesinius gydytojų ir slaugytojų santykius etiniu požiūriu vertino teigiamai/l.teigiamai. Absoliuti dauguma (98,7 proc.) gydytojų nurodė, jog jų pavestus darbus slaugytojai atlieka sąžiningai. Kad niekada nėra girdėję slaugytojų nepalankios nuomonės apie gydytojų darbą, nurodė tik maža dalis (16,5 proc.) gydytojų. Tik trečdalis (35,4 proc.) respondentų, mano kad pasikeitimas informacija profesiniais klausimais tarp gydytojų ir slaugytojų yra pakankamas. Tik trečdalis (31,3 proc.) gydytojų mano, kad slaugytojai nėra gydytojo nurodymų vykdytojai, jie turi savo funkcijas, kurias įgyvendina darbe gydytojų. 26,3 proc. gydytojų savo darbo... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To investigate the ethical relationship aspects between doctors and nurses. Objectives. To reveal doctors’ attitude towards the professional relationship ethics between doctors and nurses; to discover nurses’ attitude towards the professional relationship ethics between doctors and nurses; and to compare both groups’ attitudes towards their professional collaboration. Methods. There was an anonymous survey carried out at the public institution Ukmergės hospital. Respondents were employees: doctors and nurses. Questionnaires were handed to 98 doctors and 225 nurses, 246 filled questionnaires were returned (response rate is 73,3 percentage), out of which 82 doctors and 164 nurses responded. Data received was analyzed by SPSS 20.0 program package. Relations between features were assessed by Chi square (χ2) and z criteria. Difference between results is considered statistically significant when p<0,05. Results. The majority of doctors, who participated in the survey (93,5 %) evaluated professional relationships between doctors and nurses from the ethical point of view positively or very positively. The majority of doctor respondents (98,7 %) claimed that nurses fulfilled their duties conscientiously. However, only a small part of doctors (16,5 %) stated that they had never heard unfavorable nurses’ opinion about doctors’ work. Only one third of respondents (35,4 %) thought that exchange of information between doctors and nurses on professional matters was... [to full text]

Dirbantieji naktinį darbą pirmiausia susiduria su šoko sukėlimu organizmui. Kadangi kūnas yra įpratęs „gyventi“ pagal tam tikrą ritmą, kitaip vadinamą cirkadiniu ritmu, nuolatiniai ar dažnai pasikartojantys nukrypimai nuo jo gali sukelti sveikatos sutrikimų, kurie ilgainiui gali pereiti į rimtas ligas ar sutrikimus. Darbo tikslas ir yra ištirti ir įvertinti slaugytojų sveikatos problemų sąsajas su naktiniu darbu. Baigiamajame magistro darbe atliekamas sveikatos nusiskundimų palyginimas tarp slaugytojų dirbančiųjų naktinį darbą ir nedirbančiųjų naktinio darbo. Gauti rezultatai parodo reikšmingus skirtumus tarp šių grupių subjektyvaus savo sveikatos bei psichologinės sveikatos vertinimų. Naktinį darbą dirbančioms slaugytojoms padidėja rizika susirgti tam tikromis ligomis. / Night workers first encounters with a shock inducing body. Since the body is accustomed to live according to a certain rhythm, known as the circadian rhythm, persistent or frequently recurring deviations from it can cause health problems, which may eventually move on to serious diseases or disorders. The aim is to explore and evaluate nursing and health issues with night work. The master thesis is performed in health complaints comparison between nurses who works at night and and the ones who doesn't work at night. The obtained results show significant differences between the groups in their subjective health and psychological health assessments. Nurses working night work has increased risk of developing certain diseases.

Tyrimo tikslas – nustatyti chirurgijos ir terapijos skyrių slaugytojų patiriamų stresogeninių įvykių ir profesinio perdegimo sąsajas. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ir palyginti chirurgijos ir terapijos skyrių slaugytojų profesinį perdegimą, atsižvelgiant į sociodemografinius duomenis. 2. Nustatyti ir palyginti chirurgijos ir terapijos skyrių slaugytojų profesinį perdegimą, atsižvelgiant į darbe patiriamų stresogeninių įvykių pobūdį. 3. Nustatyti ir palyginti chirurgijos ir terapijos skyrių slaugytojų profesinį perdegimą, atsižvelgiant į asmeniniame gyvenime patiriamų stresogeninių įvykių pobūdį. Tyrimo metodika: tyrimas buvo atliktas VšĮ Kauno klinikinės ligoninės ir Respublikinės Kauno ligoninės chirurgijos ir terapijos skyriuose 2013 metų gruodžio mėn. Tyrimui naudotą anketą sudarė sociodemografinis klausimynas, stresogeninių įvykių klausimynas (sudarytas darbo autorės su bendraautorėmis M. Antanaitiene ir A. Rapulskyte), stresogeninių įvykių asmeniniame gyvenime klausimynas, PP („profesinio perdegimo“) klausimynas, (adaptuotas medicinos darbuotojams, paruoštas N. Vodopjanovos). Rezultatai: Tyrime dalyvavo 198 slaugytojos, iš kurių 92 dirba chirurginiuose skyriuose, o 106 – terapiniuose skyriuose. Chirurginių ir terapinių skyrių darbuotojų emocinio išsekimo, depersonalizacijos bei asmeninių pasiekimų nuvertinimo subskalių vidurkiai yra vienodi, tačiau skiriasi šių skyrių slaugytojų emocinio išsekimo subskalės balai. Nustatytas ryšys tarp darbo krūvio ir emocinio išsekimo... [toliau žr. visą tekstą] / The research identified its aim to determine the relations between stressogenic events and professional burnout experienced by the nurses at Surgery and Therapy departments. The following tasks were raised: 1. To ascertain and compare nurses’ professional burnout at the departments of Surgery and Therapy by socio-demographic indexes. 2. To identify and compare nurses’ professional burnout at the departments of Surgery and Therapy by the nature of stressogenic events. 3. To determine and compare nurses’ professional burnout at the departments of Surgery and Therapy by the nature of stressogenic events experienced in personal lives. Research methodology: the study was conducted in December, 2013, at the departments of Surgery and Therapy, Kaunas Clinical Hospital and Republican Hospital of Kaunas. The research used socio-demographic questionnaire and the questionnaire of stressogenic events at work (prepared by the author and coauthors – M. Antanaitienė and A. Rapulskytė), as well as the questionnaire of stressogenic events in personal life and Professional Burnout questionnaire (adapted for medical employees and prepared by N. Vodopjanova). Results: 198 nurses participated in the research. 92 of the subjects work at the Surgery departments, whereas 106 – at the Therapy departments. The means of the Surgery and Therapy employees’ burnout, depersonalization and personal achievements subscale indexes are even, but their emotional burnout subscale scores are different. The... [to full text]

Aim of the study. To explore and evaluate the frequency of stress and psychological violence experienced at work by nurses working at Kaunas district health care institutions, and to evaluate factors that cause stress and psychological violence. Methods. Information has been gathered using anonymous questionnaires distributed among 152 nurses working at health care institutions in Kaunas district. Statistical evaluation of the obtained data was performed using SPSS 12.0/w software package. Results. We found that 73.7% of nurses experienced stress. A statistically reliable relationship was detected between critical situations at home, workload, and stress (p<0.01). 11.2% of nurses felt absolutely unsafe and 41.4% - unsafe about retaining their work position in the future. 12.5% of nurses experienced psychological violence at work. Psychological violence towards nurses most frequently resulted from backbiting and rumours, lack of information affecting job quality and performance, and reminding about mistakes made at work. A statistically reliable relationship was found between negative experience at work and poor health estimation. Nurses who were ignored and isolated at work (p<0.05, OR 2.76 CI (1.07;7.10)), experienced (p<0.01, OR 3.71 CI(1.44; 9.52)), humiliation, and mockery (p<0.0001, OR 5.07 CI (2.07;12.41)) had a higher probability of evaluating their health as poor. 33.6% of nurses experienced patients’ and their relatives’ threats, and 2% of nurses experienced... [to full text]

Tyrimo tikslas – Ištirti skubios pagalbos skyriaus slaugytojų patiriamo smurto paplitimą ir valdymą. Tyrimo uždaviniai: 1) nustatyti skubios pagalbos skyriaus slaugytojų darbe patiriamo smurto rūšis ir dažnį, jo pasiskirstymą pagal darbą pamainomis; 2) ištirti, pagrindinius smurto šaltinius su kuriais susiduria slaugytojai dirbantys skubios pagalbos skyriuose; 3) įvertinti smurto poveikį skubios pagalbos skyrių slaugytojų emocinei sveikatai; 4) nustatyti smurto valdymo būdus skubios pagalbos skyriuose slaugytojų požiūriu. Tyrimo metodas – 2013 metų sausio 14 – vasario 28 dienomis buvo vykdoma anoniminė anketinė apklausa. Apklausoje dalyvavo Vilniaus, Kauno, Panevėžio bei Šiaulių miestų didžiūjų ligoninių, skubios pagalbos skyriuose dirbantys slaugytojai ( n=213, atsako dažnis – 88 proc.). Respondentų tarpe buvo trys vyrai, likusios moterys. Tyrimui buvo naudojamas klausimynas smurto darbo vietoje tyrimams, įvairių šalių sveikatos priežiūros sektoriuje, atlikti. Gautas sutikimas atlikti tyrimą iš Bioetikos komiteto ( 2013-01-09 Nr. BEC-KS(M)-181 ). Tyrimo rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė, jog 20,2 proc. visų apklaustų respondentų, teigė patyrę fizinį smurtą. Apklaustieji slaugytojai (46,5 proc.) teigė, buvę fizinio smurto SPS liudininkais. Respondentai patyrė ir psichologinio smurto apraiškas, tokias kaip užgauliojimus (81,2 proc.), grasinimus (67,1 proc.), patyčias (45,1 proc.), seksualinį priekabiavimą (6,6 proc.), rasinį priekabiavimą (1,4 proc.). Tyrimo išvados... [toliau žr. visą tekstą] / Aim: to investigate prevalence and management of violence experienced by nurses in emergency department. Tasks: 1) to identify types and frequency of violence experienced by nurses in emergency department, and categorize it according to work shifts; 2) to define main sources of violence experienced by nurses in emergency department; 3) to evaluate impact of violence to emotional health emergency department nurses; 4) to identify methods management of violence according to emergency department nurses. Methods. Anonymous questionnairing was performed during Jan 14 – Feb 28, 2013. Nurses of emergency department from eight biggest hospitals of Vilnius, Kaunas, Panevėžys and Šiauliai, participated the survey (n=213, response rate was 88 %). Answers of three male and rest female respondents were included into study. The questionnaire “Workplace violence in the health sector. Country case studies research instruments” was used. The Committee on Bioethics at Lithuanian University of Health Sciences approved the study. Results: Results of the study indicate that 20.2 percent of respondents affirmed their experience of physical violence. 46.5 percent of nurses questioned witnessed physical violence in ED. Respondents experienced appearances of psychological violence like abuse (81.2 percent), threats (67.1 percent), bullying (45.1 percent), sexual harassment (6.6 percent) and racial harassment (1.4 percent). Conclusions: Nurses of ED do experience physical and psychological... [to full text]

Čalko T. Organų persodinimo operacijose dalyvaujančių operacinės slaugytojų darbo motyvacijos aspektai, magistranto baigiamasis darbas / mokslinė vadovė dr. D. Zagurskienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. – Kaunas, 2014. – 92 p. Organų persodinimas – didžiausias chirurgijos ir medikų komandos profesinio meistriškumo pasiekimas. Operacinės slaugytojai, dalyvaujantys organų persodinimo procese, yra svarbūs komandos nariai, jų atliekamas darbas – atsakingas, sudėtingas, reikalaujantis naujų žinių, didelio profesionalumo. Nors nemonotoniškas darbo pobūdis galėtų būti suvokiamas kaip patraukli veikla, tačiau personalo trūkumas, nepasitenkinimas atlyginimu, skubėjimas, viršvalandžiai, neįprastos procedūros, daug fizinių bei emocinių pastangų – veiksniai, išvedantys iš pusiausvyros ir darantys neigiamą įtaką operacinės slaugytojų darbo motyvacijai. Tyrimo tikslas – išanalizuoti organų persodinimo operacijose dalyvaujančių operacinės slaugytojų darbo motyvacijos aspektus. Tyrimo uždaviniai: įvertinti psichosocialinių veiksnių raišką operacinės slaugytojų darbe; ištirti darbo motyvacijos veiksnių raišką ir jų sąsajas su slaugytojų sociodemografinėmis savybėmis; nustatyti veiksnius, didinančius organų persodinimo operacijose dalyvaujančių operacinės slaugytojų darbo motyvaciją. Tyrimo metodas – 2013 m. rugpjūčio 25 – spalio 30 dienomis buvo atlikta anoniminė anketinė apklausa. Dalyvavo 127 operacinės slaugytojai, dirbantys... [toliau žr. visą tekstą] / T. Motivational aspects at work of surgical nurses assisting at organ transplantation surgeries, final thesis for Master's Degree/ supervisor Dr. D. Zagurskienė; Nursing and Care Department, Faculty of Nursing, Lithuanian University of Health Sciences. – Kaunas, 2014. - 92 p. Organ transplantation is the highest achievement of professional excellence of the surgical and medical team. Surgical nurses assisting at organ transplantation process are important team members, their work is responsible, complicated, requiring continuously-refreshed knowledge, high-level professionalism. Lack of monotony at work could be regarded as attractive feature, but shortage of staff, dissatisfaction with remuneration, rush, overtime, unusual procedures, lots of physical and emotional efforts are the factors that break the balance and negatively impact work motivation of surgical nurses. The purpose of the research was to analyse the aspects of work motivation of surgical nurses assisting at organ transplantation surgeries. Objectives of the research included evaluation of manifestation of psychosocial factors at surgical nurses' work; examination of manifestation of work motivation factors and their links with nurses' socio demographic qualities; determination of factors increasing work motivation for surgical nurses assisting at organ transplantation surgeries. Research method: anonymous questionnaire conducted on 25 August - 30 October 2013. Respondents of the research were 127 surgical... [to full text]