Forskning visar att personliga assistenter är en yrkesgrupp som ofta har en bristande psykosocial arbetsmiljö på grund av att assistenterna många gånger arbetar ensamma hos kunden, har brist på tydliga riktlinjer från ledningen samt otillräckligt socialt stöd. Detta i kombination med kunders alkoholmissbruk och deras självbestämmanderätt kan ytterligare skapa utsatthet och etiska dilemman hos assistenterna. Syftet med vår studie var att undersöka hur personliga assistenter beskriver att deras psykosociala arbetsmiljö påverkas av kundens alkoholmissbruk. Vidare var det av vikt att belysa kundens självbestämmanderätt och assistenternas egna gränsdragningar i denna problematik. För att besvara vårt syfte valde vi en kvalitativ undersökningsmetod och intervjuade fem personliga assistenter som har erfarenheter av kunder som lever med alkoholmissbruk. Huvudresultatet av vår studie visade att personliga assistenternas psykosociala arbetsmiljö påverkas negativt av denna problematik genom att de upplever stress och oro. Det bristande stödet och otydliga riktlinjer var viktiga orsaker till den upplevda negativa psykosociala arbetsmiljön. / Research shows that personal assistans is a profession that has often been a lack of psychosocial work enwironment due to the fact that assistans often work alone with the client, the lack of clear guidance from management, and inadequate social support. This, in combination with the client's alcohol abuse and its soul discretion maw further create additional vulnerability and ethical dilemmas of the assistans. The aim of our work was to investigate how personal assistans describe that their psychosocial work enwironment is influenced by the customer's alcohol abuse. Further, it was important to higlight the client's autonomy and assistans own boundaries in this problem. To fulfill our purpose, we chose a qualitative research method and interviewed five personal assistans who have experience of clients living with alcohol abuse. The main result of our study showed that their prychosocial work enwironment is adversly affected by this problem in a way that causes stress and anxiety. The lack of support and unclear guidelines were important reasons for the perceived negative psychosocial work enwironment.

Darbo tikslas: Įvertinti X ligoninės medicinos darbuotojų nuomonę apie savo sveikatą ir darbo aplinkos sąlygas. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti medicinos darbuotojų nuomonę apie savo sveikatą. 2. Išanalizuoti medicinos darbuotojų darbo aplinkos sąlygų subjektyvų vertinimą. 3. Įvertinti medicinos darbuotojų nuomonę, apie darbo aplinkos sąlygojamą poveikį sveikatai, priklausomai nuo socialinių ir demografinių veiksnių Tyrimo metodika: Tyrimas atliktas 2012 sausio - vasario mėnesiais atsitiktinai atrinktoje vienoje Kauno ligoninėje. Tyrimo metu naudotas vienmomentis anoniminės apklausos metodas. Buvo apklausti visi Kauno miesto X ligoninėje atsitiktinai atrinktų 6 skyrių medicinos darbuotojai. Viso išdalinta 173, gražintos atgal 148, ir iš jų statistinėje analizėje buvo naudotos 140 teisingai užpildytos anketos. Atsako dažnis 80,9 proc. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 15.0 ir MS Excel programą. Rezultatai ir išvados. Tik trečdalis tyrime dalyvavusių medicinos darbuotojų savo dabartinę savo sveikatos būklę įvertino kaip gerą. Geriau savo sveikatos būklę vertino daugiau slaugytojų nei gydytojų. Savo darbo sąlygomis buvo patenkinti tik penktadalis tiriamųjų. Respondentai dažniausiai nurodė jų darbo aplinkoje esančius žalingus sveikatai veiksnius: darbas susijęs su nepatogia kūno padėtimi, darbo aplinka užteršta biologinės kilmės medžiagomis, darbas lydimas emocinės įtampos. Tik 5,7 proc. respondentų nurodė kad po darbo jaučiasi psichologiškai nepavargę... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of study: to asses the X hospital medical staff opinion about their health and working environment. Objectives: 1. To identify medical staff opinion about their health. 2. To analyze the medical staff subjective assessment about the environmental conditions. 3. To evaluate the medical staff opinion about the working environment effects on their health, depending on the socio-demographic factors. Methods: the study was performed randomly in one Kaunas hospital in January 2012 - February. The anonymous questionnaire was used in survey. All randomly selected staff were interviewed in 6 departments of Kaunas X hospital. Distributed 173, 148 returned, and for the statistical analysis were used 140 correctly completed questionnaires. The response rate was 80,9%. Statistical analysis was performed using SPSS 15.0 and Microsoft Excel. Results and conclusions. Only a third of the medical staff involved in the study their current health condition assessed as good. As better health rated more nurses than doctors. With working conditions were satisfied only one-fifth of respondents. The respondents` commonly indicated in their working environment harmful health factors: the work is associated with awkward postures, working environment is contaminated with substances of biological origin, the work is accompanied by emotional stress. Only 5,7% respondents indicated that after work do not feel psychologically tired. More than half (60.6 %) medical staff indicated that some of existing... [to full text]