SANTRAUKA Šizofrenija sergančių asmenų socialinės adaptacijos resursai Psichikos sutrikimų našta visuomenei nuolat auga, netgi pradeda vyrauti, palyginti su kitais sveikatos sutrikimais. Šizofrenija yra viena sudėtingiausių psichikos ligų. Pažeista socialinė adaptacija yra vienas iš šizofrenijos požymių. Liga pažeidžia santykius šeimoje, sutrinka ir profesinė, akademinė veikla. Žmogus dažnai tampa diskriminuojamas visuomenėje, nes pati psichikos ligos diagnozė yra savotiška stigma. Svarbu ištirti šizofrenija diagnozuotų asmenų stipriąsias puses, tiek vidinius, tiek išorinius jų resursus, kuriuos atradus galima būtų kryptingai panaudoti sėkmingai jų socialinei adaptacijai. Darbas susideda iš dviejų dalių: teorinės ir empirinės. Teorinėje darbo dalyje aptariami pagrindiniai šizofrenijos simptomai ir jų pasekmės. Analizuojama, kokią įtaką šizofrenija turi sergančiųjų socialiniai adaptacijai atsižvelgiant į tris aspektus: šeima, darbas, visuomenė. Pristatoma į stiprybes orientuotos perspektyvos koncepcija, resursų reikšmė socialinei adaptacijai. Pagrindinis tyrimo tikslas – atskleisti šizofrenija sergančių asmenų resursus sėkmingai socialinei adaptacijai. Tyrime dalyvavo 3 šizofrenija diagnozuoti asmenys, atrinkti pagal iš anksto nustatytus kriterijus. Kokybiniam tyrimui atlikti buvo naudojamas pusiau struktūruoto naratyvinio interviu metodas. Nors kiekvieno kliento atvejis yra unikalus, tačiau apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad ligos pradžioje šizofrenija... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Resources of Social Adaptation of People Ill with Schizophrenia Mental diseases of human psyche have overburdened our society becoming predominant than any other health disorder. Schizophrenia is one of the most complex mental diseases. The failure of social adaptation to the environment is one of the major symptoms of schizophrenia. This mental disease causes a negative effect on family relationships as well as produces damage on the human ability to perform professional activities. A diagnosis of schizophrenia is like a certain stigma to a person because such individuals tend to be discriminated in their society. It is of great importance to analyze and discover the strongest positive internal and external resources of the individual diagnosed with schizophrenia as this could provide the opportunity to offer effective professional help to a person overcoming the problems of social adaptation. The Paper is divided in two parts: theoretical and empirical one. The Theoretical part introduces the main symptoms of schizophrenia and demonstrates the consequences of the disease on individual. Moreover, the Paper analyzes the influence of schizophrenia on individual as a social being concentrating on three major aspects: family life, work and society. The conception of strength-based perspective has also been introduced as well as the importance of positive resources to social adaptation. The main aim of the research is to reveal the positive resources of the individual... [to full text]

Disertacijoje „Ugdomoji poetikos terapija kaip priemonė suaugusiųjų, sergančių šizofrenija ar depresija, įgalinimui“ pateikta transformuojančio mokymosi teorijomis pagrįsta suaugusiųjų, sergančių šizofrenija ar depresija, įgalinimo koncepcija. Ugdomosios poetikos terapijos teorinis modelis yra išryškintas, vadovaujantis grindžiamosios teorijos strategija: analizuojama dešimties metų praktinė poetikos terapijos taikymo patirtis, tyrėjos įžvalgos lyginamos su transformuojančio mokymosi teorijų (Freire, 1970, Tisdell, 2003 Mezirov, 1997) teiginiais; su ligonių mokymo, padedančio įveikti krizes, efektyvumo tyrimo duomenimis (Rindner, 2004, Fulton, 1997, Hage, 1997); su sergančiųjų gebėjimo savarankiškai būti ir gyventi visuomenėje analizės įžvalgomis (Barker 2001, Johansson, 2002, Coggins, Fox, 2009, Hayne, 2003); su sergančiųjų šizofrenija gebėjimo papasakoti socialiai reikšmingą savo gyvenimo istoriją (Lysaker, 2005) tyrimo įžvalgomis. Modelis grindžiamas socialiniu emancipaciniu ir kultūriniu dvasiniu požiūriu į transformuojantį mokymąsi. Vadovaujantis šiuo modeliu sukurta Ugdomosios poetikos terapijos metodika suaugusiųjų, sergančių šizofrenija ar depresija, įgalinimui yra nauja tarptautiniame mokslo kontekste. Pirmą kartą Lietuvoje išanalizuotos ugdomosios poetikos terapijos taikymo galimybės – atlikta atvejų analizė. Įžvelgta, kad menine kalba perteikta asmens autentiška istorija pozityviai transformuoja asmens savęs vertinimą ir rekonstruoja socialinį bendravimą. / In the the dissertation “Educational poetic therapy as a tool for empowerment of adults ill with schizophrenia or depression“ conception of empowerment of individuals ill with schizophrenia and depression is presented, conception is based on tranformative learning theories. Theoretical model of educational poetic therapy was developed using the strategy of grounded theory: the practical 10 years poetic therapy experience is analysed, insights of the researcher are compared with stadpoints of transformative learning theories (Freire, 1970, Tisdell, 2003 Mezirov, 1997); with data of effectivness of patients‘ teaching (Rindner, 2004, Fulton, 1997, Hage, 1997), with insights of analysis of schizophrenic patients‘ abilities to live in society self dependendly (Barker 2001, Johansson, 2002, Coggins, Fox, 2009, Hayne, 2003); with insights of analysis of schizophrenic patients‘ skills to tell one‘s own socialy meanigful life story (Lysaker, 2005). Model is grounded with social emancipation and cultural spiritual standpoints to transformative learning. Constructed methodic of educational poetic therapy, based on that model, is new in international context of science. In Lithuania first time are analysed possibilities of application of educational poetic therapy: case analyses are presented. It is disclosed, that authentic story of personality, expressed in artistic language positively transformes self evaluation and reconstructs social behavior.

Besiremdama Helmuto Renerto tyrimais, apie šizofrenijai būdingus piešinių požymius, sukūriau aštuonis interaktyvius paveikslus. Interaktyvus paveikslai – tai lyg ligos kintamumas, simptomų ar požymių judėjimas. / Referring Helmut Renert studies of schizophrenia-specific features drawings, created eight interactive images. Interactive images - it's like disease variability of symptoms or signs of movement.

Tyrimo metu Sukeltųjų potencialų metodu buvo ištirti 8 šizofrenija sergantys asmenys bei 8 sveiki kontroliniai asmenys. Dažnio ir trukmės nesutapimo negatyvumo (MMN) potencialai pacientams buvo registruoti prieš, 2 savaitės po, ir 4 savaitės po Kvetiapino vartojimo. Rezultatai neparodė statistiškai reikšmingo MMN skirtumo nei MMN amplitudėje nei latensijoje. Taip pat, neaptikta statistiškai reikšmingų koreliacijų tarp PANSS skalės rezultatų pokyčių bei MMN pokyčių. Vidutinėse MMN amplitudziu vertėse, bei individualiuose bandymuose, galima įžvelgti tendenciją: MMN amplitudės deficitas dar labiau padidėja po 2 savaičių Kvetiapino vartojimo, ir pradeda kilti bei viršija baseline, po 4 savaičių. Tai gali būti adaptacinio periodo indikatorius. Šio tyrimo rezultatai sutampa su anksesniais tyrimais, kurie teigia jog atipiniai antipsichotikai neveikia MMN parametrų. Tačiau, turint omenyje stebimas tendencijas, būtų tikslinga tyrimą pakartoti su didesniu stebėjimo periodu bei tiriamųjų apimtimi. / 8 Shizophrenic patients and 8 healthy controls patients were inspected by evoked potential method in order to evaluate Quetiapine effects to MMN potential. Patients were examined before, 2 weeks and 4 weeks after Quetiapine treatment. MMN frequency and duration potentials were registered and analised. The results shows no significant MMN difference neither in MMN amplitude nor in latency. Foremore, no significant corellations between PANSS scale results and MMN differences were found. One could observe tendency of MMN amplitude's deficit to increase after two weeks of treatments, and reduce after 4 weeks, in most electrodes surpassing baseline values. This tendency occures at grand averange MMN's as well as at single trials. The decrease in amplitude after 2 weeks could be the indication of antipsychotic treatment adaptation period, after this period amplitude starts to increase. In conclusion, reseach results goes inline with previously observed atypic antipsychotic effects on MMN. Concidering the tendencties observed, it is reccomended to repeat the experiment with longer period of Quetiapine treatment.

Darbo tikslas - atskleisti sergančiųjų šizofrenija psichosocialinio funkcionavimo gerinimo galimybes taikant psichologinės korekcijos metodus. Šizofrenija serga vidutiniškai 1 proc. pasaulio žmonių. Remiantis Valstybinio psichikos sveikatos centro (2006) duomenimis, šizofrenija gali susirgti bet kuris asmuo nepriklausomai nuo tautybės, socialinės padėties ar išsilavinimo. Šizofrenija yra sunkus psichikos sutrikimas arba grupė tokių sutrikimų, kuriems būdingi psichozės simptomai, pažeidžiantys žmogaus elgesį ir suvokimą. Tai polietiologinis psichikos sutrikimas. Su šizofrenija susijusios priežastys gali būti: virusinė infekcija iki gimimo, hipoksija (deguonies trūkumas), apsinuodijimai, cheminių medžiagų organizme disbalansas, neuromediatorių pusiausvyros sutrikimas, smegenų kraujotakos sutrikimai, psichosocialinis stresas ir tam tikri šeimos modeliai. Sergant šizofrenija pažeidžiamos šios psichikos veiklos sferos: valia, mąstymas ir emocijos. Su šizofrenija gali atsirasti suicidinių ketinimų. Savižudybės rizika didžiausia pirmuosius 6 metus, po šizofrenijos diagnozės nustatymo. V.Fenton (1997) teigimu, galimas ryšys tarp šizofrenijos spektro sutrikimų, teigiamų ir neigiamų simptomų ir suicidinio elgesio. Sergantiems šizofrenija kyla daug psichosocialinių problemų. Tai: nerimas, depresija, socialinė izoliacija, karjeros planavimo ir įsidarbinimo problemos. Sergantys šizofrenija asmenys turi tinkamai adaptuotis socialinėje aplinkoje. Sergantiems šizofrenija psichikos būklei... [toliau žr. visą tekstą] / The aim - to reveal psychosocial functioning of patients with schizophrenia, improvement in the context of psychological adjustment methods. Schizophrenia affects approximately 1 percent people in the world. According to the State Mental Health Centre (2006) show that schizophrenia may suffer from any person, regardless of nationality, social status or education. Schizophrenia is a severe mental disorder or group of such disorders characterized by psychotic symptoms, which violate the human behavior and perception. This Polyetiological mental disorder. With schizophrenia related reasons may be: a viral infection before birth, hypoxia (oxygen deficiency), poisoning, chemical imbalances in the body, a neurotransmitter imbalance, cerebrovascular disorders, psychosocial stress and some family models. Schizophrenia vulnerable to this mental activity spheres: the will, thought and emotion. With schizophrenia can lead to suicidal intent. Highest risk of suicide during the first 6 years after the diagnosis of schizophrenia. Fenton MV (1997) argues that a possible link between schizophrenia spectrum disorders, positive and negative symptoms and suicidal behavior. Patients with schizophrenia have a lot of psychosocial problems. These include: anxiety, depression, social isolation, career planning and employment issues. Persons with schizophrenia have a duty to adapt to the social environment. With schizophrenia and mental status assessment of disease severity of the psychological... [to full text]

Asmenys sergantys šizofrenija yra labiau nutukę, daugiau serga įvairiomis somatinėmis ligomis ir jų gyvenimo trukmė yra žymiai trumpesnė nei bendroje populiacijoje. Tiriamieji: Tyrime dalyvavo 42 ilgalaikiame stacionare besigydantys asmenys, sergantys šizofrenija (F20.0). Tiriamųjų kontingentą sudarė 20 vyrų ir 22 moterys. Tiriamųjų amžius buvo nuo 32 m. iki 57 m. (vidurkis 43,8±1,04 m.). Tiriamieji, kurie sutiko ir nesutiko dalyvauti kineziterapijos užsiėmimuose, buvo suskirstyti į poveikio (n=21) ir kontrolinę (n=21) grupes. Hipotezė: Kineziterapija gali pagerinti asmenų, sergančių šizofrenija, fizinio pajėgumo, kūno kompozicijos bei psichomotorinius rodiklius. Tyrimo tikslas - įvertinti kineziterapijos poveikį asmenų, sergančių šizofrenija, kūno kompozicijos, fizinio pajėgumo bei psichomotoriniams rodikliams. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti sergančiųjų šizofrenija, kuriems buvo taikyta kineziterapijos programa, kūno kompozicijos, fizinio pajėgumo rodiklius tyrimo pradžioje ir pabaigoje. 2. Įvertinti kineziterapijos įtaką sergančiųjų šizofrenija psichomotoriniams rodikliams. 3. Įvertinti sergančiųjų šizofrenija, kurie kineziterapijos užsiėmimuose nedalyvavo, kūno kompozicijos, fizinio pajėgumo rodiklius tyrimo pradžioje ir pabaigoje. Išvados: 1. Po 12 sav. kineziterapijos sergančiųjų šizofrenija kūno masė, kūno riebalų masė, liemens apimtis, ramybės širdies susitraukimų dažnis ir diastolinis kraujospūdis reikšmingai sumažėjo, 6 min. ėjimo testo bei visų penkių Eurofito... [toliau žr. visą tekstą] / People with schizophrenia are more obese, more suffering in various somatic diseases and their life time is considerably shorter than the general population. Subjects: The study included 42 (20 men and 22 women, age average 43.8±1.04 years) in long-term hospitalized persons with schizophrenia (F20.0). Subjects who agreed and refused to participate in physiotherapy sessions were divided in to impact (n = 21) and control (n = 21) groups. Hypothesis: Physiotherapy can improve physical fitness, body composition and psychomotoric index in persons with schizophrenia. The aim of the study: to evaluate the influence of physiotherapy on body composition, physical fitness and psychomotoric index in persons with schizophrenia. Goals: 1. To evaluate the body composition and physical fitness in patients with schizophrenia for whom physiotherapy program was applied at the beginning and at the end of the research. 2. To evaluate the impact of physiotherapy to psychomotor index in patients with schizophrenia. 3. To evaluate the body composition and physical fitness in patients with schizophrenia, who did not participate in physiotherapy sessions, at the beginning and the end of the research. Conclusions: 1. After 12 weeks of physiotherapy patients‘ with schizophrenia body weight, fat mass, waist circumference, resting heart rate and diastolic blood pressure significantly decreased; 6 min. walking test results and the five Eurofit tests component estimates significantly increased; body mass... [to full text]

In the summary of the dissertation “Educational poetic therapy as a tool for empowerment of adults ill with schizophrenia or depression“ conception of empowerment of individuals ill with schizophrenia and depression is presented, conception is based on tranformative learning theories. Theoretical model of educational poetic therapy was developed using the strategy of grounded theory: the practical 10 years poetic therapy experience is analysed, insights of the researcher are compared with stadpoints of transformative learning theories (Freire, 1970, Tisdell, 2003 Mezirov, 1997); with data of effectivness of patients‘ teaching (Rindner, 2004, Fulton, 1997, Hage, 1997), with insights of analysis of schizophrenic patients‘ abilities to live in society self dependendly (Barker 2001, Johansson, 2002, Coggins, Fox, 2009, Hayne, 2003); with insights of analysis of schizophrenic patients‘ skills to tell one‘s own socialy meanigful life story (Lysaker, 2005). Model is grounded with social emancipation and cultural spiritual standpoints to transformative learning. Constructed methodic of educational poetic therapy, based on that model, is new in international context of science. In Lithuania first time are analysed possibilities of application of educational poetic therapy: case analyses are presented. It is disclosed, that authentic story of personality, expressed in artistic language positively transformes self evaluation and reconstructs social behavior. / Disertacijos „Ugdomoji poetikos terapija kaip priemonė suaugusiųjų, sergančių šizofrenija ar depresija, įgalinimui“ santraukoje pateikta transformuojančio mokymosi teorijomis pagrįsta suaugusiųjų, sergančių šizofrenija ar depresija, įgalinimo koncepcija. Ugdomosios poetikos terapijos teorinis modelis yra išryškintas, vadovaujantis grindžiamosios teorijos strategija: analizuojama dešimties metų praktinė poetikos terapijos taikymo patirtis, tyrėjos įžvalgos lyginamos su transformuojančio mokymosi teorijų (Freire, 1970, Tisdell, 2003 Mezirov, 1997) teiginiais; su ligonių mokymo, padedančio įveikti krizes, efektyvumo tyrimo duomenimis (Rindner, 2004, Fulton, 1997, Hage, 1997); su sergančiųjų gebėjimo savarankiškai būti ir gyventi visuomenėje analizės įžvalgomis (Barker 2001, Johansson, 2002, Coggins, Fox, 2009, Hayne, 2003); su sergančiųjų šizofrenija gebėjimo papasakoti socialiai reikšmingą savo gyvenimo istoriją (Lysaker, 2005) tyrimo įžvalgomis. Modelis grindžiamas socialiniu emancipaciniu ir kultūriniu dvasiniu požiūriu į transformuojantį mokymąsi. Vadovaujantis šiuo modeliu sukurta Ugdomosios poetikos terapijos metodika suaugusiųjų, sergančių šizofrenija ar depresija, įgalinimui yra nauja tarptautiniame mokslo kontekste. Pirmą kartą Lietuvoje išanalizuotos ugdomosios poetikos terapijos taikymo galimybės – atlikta atvejų analizė. Įžvelgta, kad menine kalba perteikta asmens autentiška istorija pozityviai transformuoja asmens savęs vertinimą ir rekonstruoja socialinį... [toliau žr. visą tekstą]

Šizofrenija yra liga, sukelianti daug sunkumų ne tik pacientui, bet ir jį slaugantiems asmenims. Lietuvoje nėra plačiai tyrinėta šizofrenijos pasekmės asmenims, kurie slaugo sergančius šia liga pacientus, be to labai trūksta valstybės finansuojamos pagalbos psichikos ligonių artimiesiems. Šio darbo tikslas yra nustatyti artimųjų, slaugančių sergančius šizofrenija, patiriamų slaugymo sunkumų sąsajas su šių sunkumų įveikimo strategijomis. Tyrime dalyvavo 98 Panevėžio ir Marijampolės apskričių gyventojai. Tirti sergančių šizofrenija artimieji. Šiame darbe buvo matuoti objektyvūs (asmenų, slaugančių sergančiuosius šizofrenija užduotys, susijusios su paciento būkle) ir subjektyvūs slaugymo sunkumai (savijauta, kurią sukelia šių užduočių atlikimas) bei slaugymo sunkumų įveikos strategijos. Slaugymo sunkumai matuoti dvejomis metodikomis: objektyvūs slaugymo sunkumai - Įsitraukimo įvertinimo klausimynu (angl. Involvement Evaluation Questionnaire; IEQ), kurio pirmoji versija buvo sukurta 1987 m.(autorius - Schene A.H.); subjektyvūs slaugymo sunkumai - Bendru sveikatos klausimynu -12 (angl. General Health Questionnaire – GHQ- 12); pradinis skalės variantas buvo sukurtas 1970 m; autorius - Goldberg D.P.). Slaugymo sunkumų įveikos strategijos matuotos lietuviška streso įveikos vertinimo metodika (Streso įveikos klausimynas: keturių faktorių modelis), sukurta 2006 metais, kurios autoriai yra Grakauskas Ž. ir Valickas G. Tyrimo rezultatai parodė, kad didžiausius... [toliau žr. visą tekstą] / Schizophrenia is an illness, causing lots of difficulties not only to the patient, but also to the persons nursing him. The consequences of schizophrenia to the persons, who are nursing the patients ailing with this illness are not researched in Lithuania generally, besides, the relatives of the mental diseases patients lack financing aid from the state. The goal of the present thesis is to establish the links of the caregiving burden with the caregiving burden overcoming strategies of the relatives caregiving the patients with schizophrenia and the aid received. 98 residents from Panevėžys and Marijampolė counties participated in the research. The relatives of the person ill with schizophrenia were surveyed. In the present thesis I substantiated the objective (tasks of the persons nursing the patients with schizophrenia related to the patient‘s state) and the subjective caregiving burden (the state of health causing performance of the tasks) and the strategies of the caregiving burden overcoming. The caregiving burden were substantiated using two methodologies: the objective caregiving burden -using Involvement Evaluation Questionnaire; IEQ, the first version of which was made-up in 1987 m.(the author - Schene AH); the subjective caregiving burden -12 using the General Health Questionnaire -GHQ 12; the initial variant of the scale was made-up in 1970 m; the author - Goldberg DP). The strategies of the caregiving burden overcoming were substantiated by the... [to full text]