Santrauka Šis darbas susideda iš dviejų dalių: teorinės dalies ir atlikto tyrimo. Teorinės dalies pradžioje pristatoma viena iš dažniausiai pasitaikančių psichikos ligų šiandienos visuomenėje - depresija: aprašoma ligai būdinga simptomatika, pateikiamos atsiradimo priežastys bei analizuojama ligos paplitimo problematika ir padariniai, didelį dėmesį skiriant vienam iš tragiškiausių ligos padarinių - savižudybėms. Teorinėje dalyje taip pat apžvelgiami įvairūs faktoriai, įtakojantys šia liga sergančių žmonių prisitaikymą kasdienėje aplinkoje ir lemiantys intrapersonalinius bei interpersonalinius padarinius sergančiajam. Darbe analizuojamas depresijos poveikis žmogaus funkcionavimui bei gyvenimo kokybei, aprėpiant įvairius gyvenimo kokybės aspektus: depresija sergančio žmogaus gyvenimo šeimoje ir visuomenėje gerovę, ligos poveikį darbingumui ir prisitaikymui darbinėje aplinkoje bei subjektyvių gyvenimo kokybės aspektų vaidmenį sergant depresija. Tyrimo tikslas - ištirti pakartotine depresija sergančių asmenų gyvenimo ir ligos patirčių ypatumus. Kokybinio tyrimo eigoje buvo apklausti Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, dienos stacionare besigydantys pakartotine depresija sergantys asmenys. Remiantis gautais rezultatais galima teigti, kad įvairūs gyvenimo įvykiai bei jų subjektyvus vertinimas turi svarią reikšmę depresija sergančių asmenų depresijos genezėje. Savo ruožtu, su liga susijusių išgyvenimų, patirčių ypatumai atskleidė, jog neigiamas ligos poveikis yra žymus, o... [toliau žr. visą tekstą] / Summary This work is composed of two parts: theoretical and outcome of the research. First the most common in modern society mental disease –depression- is presented in the theoretical part; symptoms characteristic for this disease are described, causes of its origin and problems of disease dissemination are analyzed and results of the illness. Great attention in this work is devoted to one of the most tragic results – suicide. In the theoretical part there are also surveyed various factors, which have impact on the possibility of a person to adapt to the surroundings in his/her every day life, as well as factors which determine intrapersonal and interpersonal consequences on the patient. In this work there is analyzed impact of depression on the functions and quality of life of a person, taking into consideration various aspects of the quality of life: welfare of a depression struck patient‘s life in his/her family and in the society; impact of the disease on working capacity, adjustment to working environment, and role of subjective aspects of quality of life having depression. The aim of the research – was to analyze peculiarities of life and disease experience of the repeated depression patients. In the process of quality research there were interviewed the repeated-depression patients in the Day Department of Vilnius City Mental Disease Centre. On the basis of the results achieved we can make a statement that various life events and subjective assessment of these events... [to full text]

Tiriant agresijos, depresijos ir manijos paplitimą Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigose buvo naudojamos trys anketos: Bas – Darki testas, Beko depresijos skalė ir Altmano savęs vertinimo skalė (ASRM). Duomenys surinkti iš šių LR įkalinimo įstaigų: Panevėžio moterų kalėjimo, Rokiškio psichiatrinės ligoninės, I-ųjų ir II-ųjų Vilniaus pataisos kolonijų. Apklausta 576 asmenys: 324 įkalintų, 88 sergančių, 164 dirbančių įkalinimo įstaigose asmenų. Tyrimu nustatyta, kad: 1. Fizinė agresija, šalutinė agresija, verbalinė agresija, dirglumas, apmaudas, įtarumas, agresyvumo indeksas, priešiškumo indeksas labiausiai paplitę įkalintų ir sergančių asmenų tarpe, o mažiausiai tarp dirbančiųjų įkalinimo įstaigose. Daugiausiai negatyviai nusiteikusių yra įkalintų asmenų tarpe, o mažiausiai tarp gulinčių psichiatrinėje ligoninėje. Kaltės jausmas dažniausiai jaučiamas yra sergančių asmenų , o rečiausiai – įkalintų asmenų. 2. Vyrai patiria stipresnę fizinę agresiją lyginant su moterimis. Fizinė agresija ir verbalinė agresija yra labiausiai išreikštos sergančių asmenų tarpe. Dirglumas, negatyvizmas, agresyvumas ir priešiškumas yra labiausiai išreikšti įkalintųjų tarpe, o apmaudas ir įtarumas vienodai išreikšti sergančių ir įkalintųjų lyginant su dirbančiais. 3. Daugiausiai sergančių depresija yra įkalintų asmenų tarpe, o mažiausiai tarp įkalinimo įstaigose dirbančių asmenų. Įkalintųjų ir sergančių tarpe depresija yra labiau išreikšta negu dirbančiųjų tarpe. Įkalintos ir sergančios moterys... [toliau žr. visą tekstą] / The prevalence of aggression, depression and mania was evaluated in Lithuanian imprisonment offices by means of the following questionnaires: Beck depression scale, Bas- Darki test and Altman self- rating mania scale. Data was collected from these Lithuanian imprisonment offices: female prison in Panevėžys, mental hospital in Rokiškis, I and II prison in Vilnius. 576 persons filled in the questionnaires: 324 imprisoned persons, 88 mentally ill persons and 164 persons employed in prisons. The results of the study are as follows: 1. Physical, secondary, collateral, verbal aggressions, irritable, displease, suspect ion, aggressing index, animosity index prevale between prisoners and mentally ill persons and no so much among persons employed in prisons. The largest number of persons with negative set is among prisoners and the smallest number between mentally ill persons. Mentally ill people feel guilty more often than prisoners. 2. Men experience stronger physical aggression in comparison to females. Physical and verbal aggressions are strongly expressed among mentally ill persons, where irritability, negativity, aggression and animosity are strongly expressed among prisoners. Displeasure and irritability show the same expression level both in mentally ill and imprisoned persons as compared to persons employed in prisons. 3. There are more depressed persons among prisoners than among people employed in prisons. Depression is more expressed in mentally ill persons and prisoners... [to full text]

1. SANTRAUKA Skripkina S., Psichikos sveikatos įstaigų slaugytojų emocinės būsenos įvertinimas, slaugos magistro baigiamasis darbas, mokslinis vadovas doc. E. Laurinaitis, Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, Vidaus ligų pagrindų ir slaugos katedra, 2006m. Vilnius. Depresija ir nerimas yra vieni iš dažniausiai pasitaikančių psichikos sutrikimų. Pasaulyje vienu metu didžiąja depresija serga 5-9 proc. moterų, nerimu apie 25 proc. gyventojų. Mediko profesija nėra išimtis sirgti nerimu ir depresija, o ypač jei yra dirbama su sutrikusios psichikos asmenimis. Šie žmonės dažniau serga depresijomis, žudosi, tampa priklausomi nuo alkoholio. Lietuvoje apie medikus ištikusias nesėkmes bandoma nutylėti arba išvis nekalbama. Šio tyrimo tikslas – įvertinti psichikos sveikatos įstaigose dirbančių slaugytojų emocinę būseną. Iškelti šie uždaviniai: 1. Naudojantis HAD skale įvertinti nerimo ir depresijos buvimą prieš ir po atostogų bei paanalizuoti šių sutrikimų išsidėstymą pagal amžių, šeimyninę padėtį ir vaikus. 2. Įvertinti darbo stažo, darbo krūvio ir papildomo darbo turėjimo įtaką nerimo ir depresijos pasireiškimui. 3. Palyginti HAD skalės rezultatus ir subjektyvios savijautos vertinimo atitikimą. 4. Nustatyti ryšį tarp atostogų vertinimo ir nerimo bei depresijos pasireiškimo. Tyrimo objektas – psichikos sveikatos įstaigų slaugytojų emocinė būsena. Atliekant apklausą buvo naudojama 21 klausimų anketa ir HAD skalė (angl. Hospital Anxiety and Depression). Tyrimo metu buvo... [toliau žr. visą tekstą] / 1. SUMMARY Skripkina S., Evaluation of the emotional status of the nurses from mental health institutions, magistracy final work of nursing, scientific guide Reader is E.Laurinaitis. He is the supervisor tutor of the university of Vilnius, medical faculty, internal diseases and nursing department, 2006, Vilnius. Depression and anxiety are mostuly found in mental derangements. At the same time in the world of the high depressive ilness are ill 5-9 per cent of women and with anxiety about 25 per cent of inhabitans . The medical‘s profession is not exception to ill with depression and anxiety, especially when they work with mentally persons. These people often are ill with depressions, they commit suicide and become dependet on alcohol. In Lithuania it is trying to suppress or absolutely don’t talk about this failures, what has happen to medical’s men. The aim of this research is to evaluate the emotional status of the nurses in mental health institutions. There are raised this tasks: 1. By using the HAD scale Hospital Anxiety and Depression) to evaluate anxiety and depressions existence before and after holidays and to analyse the situation of these derangements according to the age, family status and children. 2. To evaluate influence of length of service, load of work and having supplementary work on display of anxiety and depression. 3. To compare results of the HAD scale and the accordance of subjective feeling appreciation. 4. To make a connection between evaluation of... [to full text]

<p>Osnovni cilj ovog istraživanja je bio ispitivanje specifičnosti i stabilnosti depresivne kognitivne &scaron;eme. Prema Beckovom modelu psihopatologije (Beck, 1967), self-&scaron;ema predstavlja latentnu memorijsku strukturu, relativno je stabilna tokom vremena i specifična za različite poremećaje. Željeli smo provjeriti da li postoje razlike kod unipolarne i bipolarne depresije po pitanju self-&scaron;eme u samoj epizodi, kao i da li se kod ove dvije grupe pacijenata radi o stabilnoj strukturi koja predstavlja faktor vulnerabilnosti za depresiju. Takođe, željeli smo provjeriti da li je kod paranoidnih pacijenata takođe prisutna depresivna &scaron;ema. Vodili smo se Bentallovim modelom (Bentall et al., 2001) po kojem paranoidne osobe vr&scaron;e personalno atribuiranje negativnih događaja, &scaron;to je odbrambeni manevar od latentno negativne slike o sebi. U istraživanju je učestvovalo 218 ispitanika, 66 iz op&scaron;te populacije i 152 ispitanika iz kliničke populacije: 31 aktuelno unipolarno depresivnih pacijenata, 28 aktuelno bipolarno depresivnih pacijenata, 31 aktuelno paranoidnih pacijenata, 33 unipolarno depresivnih osoba, koje se nalaze u remisiji; 29 bipolarnih osoba, koje se nalaze u remisiji.Za provjeru specifičnosti &scaron;eme, poredili smo tri kliničke grupe: aktuelno unipolarno depresivne pacijente, aktuelno bipolarno depresivne pacijente i paranoidne osobe. Za provjeru stabilnosti &scaron;eme, poredili smo dvije grupe aktuelno depresivnih pacijenata s dvije grupe pacijenata u remisiji. &Scaron;emu smo ispitivali preko njene organizacije i sadržaja (koji se smatraju faktorima vulnerabilnosti za depresiju), ali i preko procesa koji se pobuđuju njenom aktivacijom, kao i preko produkata aktivirane &scaron;eme (markeri aktivirane depresivne &scaron;eme). Kao mjeru organizacije &scaron;eme koristili smo Zadatak skaliranja psiholo&scaron;kih distanci (PDST, Dozois &amp; Dobson, 2001b). Pretpostavili smo da će sve kliničke grupe pokazati vi&scaron;e konsolidovanu negativnu self-&scaron;emu, a pacijenti u aktuelnoj epizodi i manje konsolidovanu pozitivnu &scaron;emu, u poređenju s kontrolnom grupom. Takođe smo kao mjeru organizacije &scaron;eme koristili Zadatak procjene pridjeva zasnovan na &scaron;irini (BART, Karpinski, Steinberg, Versek, &amp; Alloy, 2007), pri čemu smo koristili skor koji se odnosi na implicitnu sliku o sebi. Pretpostavili smo da će kliničke grupe pokazati preferenciju &scaron;irih negativnih samoopisnih atributa, kao i užih pozitivnih. To je trend suprotan od onog koji pokazuje op&scaron;ta populacija. Kao mjeru koja nas upućuje na sadržaj &scaron;eme, koristili smo Skalu disfunkcionalnih stavova (DAS 24; Power, Katz, McGuffin, Duggan, Lam &amp; Beck, 1994). Pretpostavili smo da će kliničke grupe demonstrirati vi&scaron;e disfunkcionalnosti od op&scaron;te populacije. Kao mjeru kognitivnih procesa, koristili smo Test ispremetanih rečenica (SST, Wenzlaff, 1993). Pretpostavili smo da će sve kliničke grupe demonstrirati depresivnu pristrasnost prilikom obrade informacija u situaciji sa kognitivnim opterećenjem, dok će u situaciji bez kognitivnog opterećenja, depresivnu pristrasnost demonstrirati samo aktuelno depresivni pacijenti. Kao mjeru eksplicitnog samopo&scaron;tovanja, koje smo tretirali kao produkt aktivirane &scaron;eme, koristili smo ponovo BART (Karpinski et al., 2007), ali ovog puta skor koji se odnosi na svjesnu procjenu sebe. Pretpostavili smo da će aktuelno depresivne osobe, i unipolarno i bipolarno, pokazati negativnije viđenje sebe, u poređenju sa paranoidnim osobama, pacijentima u remisiji i op&scaron;tom populacijom, koji se neće među sobom razlikovati. Za analizu podataka smo koristili analizu kovarijanse sa kombinovanim faktorima (ANCOVA). Kako bismo ispitali razlike između grupa sa i bez kontrole kontrolnih varijabli &ndash; nivoa depresivnosti i starosti, radili smo analizu i sa i bez kovarijata. Na&scaron;i rezultati su pokazali da je kod aktuelno unipolarno depresivnih pacijenata depresivno strukturirana self-&scaron;ema koja se tiče postignuća, kod bipolarnih pacijenata je pokazana visoko konsolidovana negativna &scaron;ema, a paranoidne osobe su pokazale značajno manje konsolidovanu pozitivnu self-&scaron;emu od kontrolne grupe. Na osnovu ostalih rezultata, drugi aspekti depresivne kognitivne organizacije &ndash; disfunkcionalna uvjerenje, depresivna pristrasnost prilikom procesiranja informacija i negativno viđenje sebe, vezani su za depresivne simptome i variraju zajedno sa njima. Kada je riječ o stabilnosti self-&scaron;eme, i kod unipolarno depresivnih i kod bipolarnih pacijenata se pokazala nestabilnom tj. kod pacijenata u remisiji je značajno manje depresivna u odnosu na &scaron;emu kod aktuelno depresivnih pacijenata. Jedino su se disfunkcionalnosti koje se tiču kontrole pokazale stabilnim kod unipolarno depresivnih pacijenata. Ipak, &scaron;ema kod pacijenata u remisiji jeste vi&scaron;e depresivna u odnosu na &scaron;emu kod kontrolne grupe. Generalno gledano, na&scaron;i rezultati ukazuju da i bipolarni i paranoidni pacijenti imaju odlike depresivne &scaron;eme te se može zaključiti da ona nije karakteristična, odnosno specifična, samo za unipolarno depresivne pacijente. Organizacija self-&scaron;eme se nije pokazala stabilnom kod unipolarno i bipolarno depresivnih pacijenata ali je i dalje vi&scaron;e depresivna u odnosu na kontrolnu grupu.</p>

Nagrinėti tyrimai rodo, jog depresija, stresas, jo įveika bei emociniai veiksniai yra susiję su didesne mirštamumo nuo širdies ligų rizika, didesne infarkto tikimybe ir neigiamomis operacijos pasekmėmis, tačiau į tai menkai atsižvelgiama. Norint pasiekti sėkmingus rezultatus tiek paciento fiziologinės, tiek psichologinės sveikatos atžvilgiu, reikia ilgalaikio ir nuoseklaus komandos darbo. Psichosocialiniai veiksniai tiek gydytojų, tiek pačių pacientų vertinami gana skeptiškai, todėl dažnai pakankamai neatsižvelgiama į paciento psichinės būklės įtaką sveikatai, ligos vystymuisi ir gijimui, todėl svarbu atskleisti širdies kraujagyslių sistemos ligomis sergančių asmenų emocinės būklės bei stresogeninių situacijų įveikimo strategijų ypatumus ir jų sąsajas. Anketinėje apklausoje dalyvavo 169 dalyviai: 52 Kauno medicinos universiteto klinikos Kardiologinių bei Širdies centro skyrių pacientai, besigydantys stacionare, kuriems buvo atlikta širdies kraujagyslių operacija ir 67 Kauno medicinos universiteto klinikos Kardiologinių bei Širdies centro skyrių pacientai, besigydantys stacionare be kardiochirurginių intervencijų bei 50 asmenų, profilaktiškai besitikrinantys Kauno medicinos universiteto šeimos klinikoje, kurie sudarė kontrolinę grupę. Tyrime dalyvavę pacientai užpildė HAD (depresijos ir nerimo įvertinimo klausimyną), įveikos strategijų klausimyną – COPE bei potrauminio streso sindromo simptomų skalę (PSS-SR). Kontrolinės grupės respondentai nepildė potrauminio streso... [toliau žr. visą tekstą] / Despite, it is known from previous research that depression, stress, coping and other emotional factors contribute to cardiac patients’ mortality, higher risk of myocardial infarct and operation complications, attention is insufficiently paid on psychological factors. It is necessary long-term and consecutive team work, so as to achieve great physiological and psychological patients’ health. Doctors and patients usually devalue the impact of psychosocial factors on cardiac patients health, therefore it is important to reveal cardiac patients’ the emotional conditions, coping strategies and their connections. 169 participant were chosen for this research: 52 cardiac patients with surgery intervention, 67 cardiac patients without surgery intervention and 50 participants in control group. Research participant were asked to fill in Hospital Anxiety and Depression scale (HAD), coping questionnaire – COPE and PTSD Symptom Scale – self report version (PSS-SR). The control group were not asked to fill in PTSD Symptom Scale – self report version (PSS-SR). It was found that cardiac patients have high level of anxiety and depression. Cardiac patients with a surgery intervention more often use emotion oriented coping strategies than healthy persons. Post-traumatic stress disorder prevalence among cardiac patients is running 25%. Poor emotional state is not linked with problem oriented coping among cardiac patients; it is associated with focus on and venting of emotions and... [to full text]

Tyrimo objektas –judėjimo negalią patiriančių (JNP) asmenų depresijos ir jos rodiklių pasireiškimo lygmuo. Temos aktualumas Polinkis į nerimą, depresiją būdingas ir neįgaliesiems, ir negalės neturintiems žmonėms. Šių būklių raiška gali skirtis, tai priklauso nuo asmens amžiaus, jo sutrikimo pobūdžio ir lygio, tačiau visais atvejais tai susiję su asmens psichine sveikata. Neįgalieji, kuriems nebūdinga proto negalė, turi didesnę riziką patirti depresiją ir nerimą. Tai žmonės, kurių negalė reiškiasi ne tik kaip konkreti negalės klinika, bet ji susijusi ir su įvairiais psichiniais išgyvenimais (Gogaitis, 2001). Dabar yra pakankamai daug kalbama apie neįgaliuosius, daromi tyrimai, rašomi straipsniai, metodinė literatūra, kas suformavo pakankamai gerą ugdymo, socialinės ir medicininės reabilitacijos bei socialinės integracijos į visuomenę sistemą. Tačiau atliktų tyrimų Lietuvoje apie judėjimo negalią turinčių žmonių polinkį į depresiją ir nerimą mes neradome. Taip pat skaitant užsienio autorių atliktus tyrimus neteko skaityti straipsnio, kuriame būtų išanalizuota, judėjimo negalią turinčių žmonių depresijos priklausomybė nuo kognityvinių ir somatinių rodiklių. Todėl tyrimai šioje srityje yra labia aktualūs ir nauji kadangi trūksta mokslinių straipsnių šia tema. Tikslas Nustatyti depresijos pasireiškimo lygmenį judėjimo negalias turintiems (JNT) asmenims, priklausomai nuo neįgalumo lygio, demografinių faktorių ir kognityvinio bei somatinio depresijos faktorių pasireiškimo lygio... [toliau žr. visą tekstą] / The object of research - disability movement facing (JNP) people for depression and its indicators, the level of manifestation. Relevance Predisposition to anxiety, depression, characterized by the disabled and non-disabled people. The expression conditions may vary, it depends on the person's age, the type and level of impairment, but in all cases related to personal mental health. Persons with disabilities that were not intellectual disabilities are at greater risk of experiencing depression and anxiety. These are people who can not manifested not only as a specific clinic will not, but it is associated with a variety of mental experiences (Gogaitis, 2001). Now there are enough deals to people with disabilities, is being investigated, written articles, methodological literature, which formed a good enough education, social and medical rehabilitation and social integration in the public system. However, studies on the movement of Lithuania disabled people prone to depression and anxiety, we did not find any. Also, reading foreign authors to read the studies lost article, which provides an analysis of the movement of people with disabilities depression dependence on cognitive and somatic indicators. Therefore, research in this area is a highly topical and new because of a lack of scientific articles on the subject. Goal Set the level of depression onset with motor impairments(MI) individuals, depending on the degree of disability, demographic factors and cognitive and somatic... [to full text]

Bronchų astmos (BA) problema aktuali visame pasaulyje. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) yra nustačiusi, kad pasaulyje bronchų astma serga apie 150 milijonų žmonių, ir segančiųjų skaičius nuolat auga, o miršta nuo šios ligos apie 180 000 žmonių kasmet. Susirgus BA pablogėja sergančiojo darbingumas, kasdienis veiklumas, sunkėja ekonominė padėtis, vaistams tenka išleisti daugiau savo pajamų. BA daro įtaką kasdienei, socialinei, emocinei, intelektualinei veiklai, vadinamajai gyvenimo kokybe (GK). Blogėjant GK, keičiasi gyvenimo būdas, veiklos rūšys, saviraiška, nes dėl ligos tenka atsisakyti mėgstamų darbų bei užsiėmimų. BA sergantys pacientai dažniau nei sveiki žmonės serga nerimo sutrikimais ir depresija. Įvairūs tyrimai pateikia skirtingą nerimo sutrikimų ir depresijos paplitimą tarp sergančiųjų astma. Nurodoma, kad nuo 6 iki 30 proc. sergančių BA serga lydinčiais nerimo sutrikimais, o depresijos paplitimas svyruoja nuo 1 iki 45 proc. Darbo tikslas: Įvertinti pacientų, sergančių bronchų astma, emocinės būklės poveikį gyvenimo kokybei. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti pacientų, sergančių BA, gyvenimo kokybę, naudojant St. George kvėpavimo anketą, validizuotą Lietuvoje. 2. Nustatyti GK rodiklių tarpusavio ryšius, jų priklausomybę nuo amžiaus ir ligos trukmės. 3. Įvertinti pacientų emocinę būklę, naudojant Ligoninės nerimo ir depresijos skalę. 4. Įvertinti emocinės būklės ryšį su GK parametrais, ligonių amžiumi, ligos trukme. Tyrimo objektas ir metodai: Tyrime dalyvavo 142 BA... [toliau žr. visą tekstą] / The issue of bronchial asthma (BA) is relevant all over the world. After contracting BA, a possibility to work and to act is aggravated. The BA has an effect on the daily, social, emotion, intellectual activity, i.e. on the quality of life (QL). When these functions fail to a greater extent, the lifestyle, types of activities, self-expression change, since a person has to give up his favourite activities due to the symptoms caused by the disease. The patients with the BA have anxiety disorders and depression more often as compared to healthy people. It is indicated that 6 to 30 % of the patients with asthma have concomitant anxiety disorders, whereas the prevalence of depression ranges from 1 to 45 %. Purpose of the work: to assess an emotional state of bronchial asthma on the quality of life of patients with bronchial asthma. Tasks of the work: 1. To assess the quality of life of patients with the BA using St.George respiratory questionnaire validated in Lithuania. 2. To determine the correlation of the QL, age and the length of the disease. 3. To assess the emotional condition of patients using the the Hospital Anxiety and Depression (HAD) scale. 4. To assess the correlation of emotional condition, age, length of the disease and different QL parameters. Subject of study and method: 142 patients with bronchial asthma participated in the survey. Form anonymous interrogation was conducted 2007-2008 in three out-patient clinic of Vilnius city. In the work two questionnaires... [to full text]

Darbo autorė: J. Ovzdej Slaugos magistro baigiamasis darbas – „Sergančiųjų arterine hipertenzija psichoemocinės būklės įvertinimas“ Darbo vadovas: Med. dr. lek. Rimgaudas Staigis, VU MF Reabilitacijos, sporto medicinos ir slaugos institutas Konsultantas: Med. dr. Gintautas Daubaras, Antakalnio psichikos sveikatos centro vedėjas Vilniaus universitetas Medicinos fakultetas Reabilitacijos, sporto medicinos ir slaugos institutas Daugelyje šalių psichinė sveikata ir psichiniai sveikatos nusiskundimai nelaikomi tokiais pat svarbiais, kaip fizinė sveikata. Jie dažnai ignoruojami arba tiesiog pamirštami. Daugelis somatinių gydymo įstaigų pacientų turi psichikos sutrikimų. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigose mažiausiai 23 proc. besikreipiančių pacientų nustatoma psichikos sutrikimų. Baigiamojo darbo tikslas – įvertinti sergančiųjų arterine hipertenzija psichoemocinę sveikatos būklę. Uždaviniai 1.Įvertinti distreso, depresinės nuotaikos, nerimo, somatizacinio sutrikimo dažnį sergančiųjų arterine hipertenzija tarpe. 2.Išanalizuoti distreso, depresijos, nerimo, somatizacijos simptomų tarpusavio ryšį. 3.Išsiaiškinti ar yra ryšys tarp psichosomatinių sutrikimų paplitimo ir ligos trukmės, hipertenzijos laipsnio, bei vaistų vartojimo. 4.Sužinoti kaip pacientai vertina savo psichinę ir fizinę sveikatos būklę ir palyginti su gautais rezultatais. Hipotezė Sergančiųjų arterine hipertenzija psichoemocinė sveikatos būklė yra sutrikusi, ypač esant blogai koreguojamai arterinei hipertenzijai ir... [toliau žr. visą tekstą] / Supervisor – Ovzdej J. The final work for master degree of nursing – “Psychoemotional state Evaluation of the patients with arterial hypertension“ Adviser – Ph. D. Staigis Rimgaudas, Institute of Rehabilitation, Sport Medicine and Nurse of Vilnius University Medical faculty Consultant – Ph. D. Daubaras Gintautas, Head of Antakalnis Mental Health center Vilnius University, Medical faculty Institute of Rehabilitation, Sport Medicine and Nurse Mental health and mental health complaints are considered less important than physical health in many countries. Moreover, they are often ignored or just forgotten. Many patients of somatical health care institutions have mental disorders. Mental disorders are diagnosed to at least 23% of patients, who apply to doctors in primary health care institutions. The aim of the final work is to evaluate psychoemotional state of the patients with arterial hypertension. Aims of the paper: 1.To evaluate distress, depressive mood, anxiety and somatisation disorder rate among the patients with arterial hypertension. 2.To analyze the relationship between distress, depression, anxiety and somatisation symptoms. 3.To clear up if there is a relation between the incidence of psychosomatical disorders and duration of disease, hypertension degree and drugs consumption. 4.To find out how patients estimate their mental and physical health state and compare with our results. Hypothesis Psychoemotional health state of the patients with arterial hypertension is... [to full text]

Tyrimo tikslas – įvertinti kineziterapijos poveikį sergančiųjų depresija psichoemocinei būsenai ir funkcinei būklei. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti kineziterapijos poveikį pacientų, sergančių depresija, funkcinei būklei; 2. Įvertinti kineziterapijos poveikį subjektyviam ligonių būklės vertinimui; 3. Įvertinti kineziterapijos poveikį pacientų, sergančių depresija, psichoemocinei būklei. Tyrimo kontingentas: tiriamąją grupę sudarė 24 pacientai kuriems taikyta kineziterapija, kontrolinę grupę - 23 pacientai, gydyti VšĮ Kauno ligoninės padalinio Marių ligoninės depresijų skyriuje. Visiems pacientams buvo diagnozuota klasikinė depresija. Abiejose grupėse buvo vertinta pacientų funkcinė būklė, depresijos sunkumas pagal Hamiltono depresijos skalę; tiriamoji grupė užpildė klausimyną, skirtą jų psichoemocinei būklei vertinti. Tiriamosios grupės pacientams taikyta kineziterapijos programa, susidedanti iš bendrojo lavinimo, atsipalaidavimo pratimų, judriųjų žaidimų ir pratimų, stiprinančių nugaros raumenis. Darbo išvados: 1. Kineziterapija neturėjo įtakos pacientų funkcinės būklės pokyčiams: ŠSD ir AKS pokyčiai nebuvo statistiškai reikšmingi (p>0,05). 2. Kineziterapija turėjo įtakos ligonių subjektyviam būklės vertinimui: pagerėjo miegas, bendravimas, vidinė būsena, fizinė būklė padidėjo noras žiūrėti televizorių. 3. Tiriamosios ir kontrolinės grupių pacientų depresijos sunkumo lygis sumažėjo ir statistiškai reikšmingai tarpusavyje nesiskyrė (p>0,05), t.y. kineziterapija... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research is to assess the effect of physical therapy on the psycho-emotional state and functional status in persons with depression. Research objectives: 1. to evaluate the effect of physical therapy on the functional status in patients with depression; 2. to evaluate the effect of physical therapy on the subjective assessment of the patients' condition; 3. to evaluate the effect of physical therapy on psycho-emotional state in patients with depression. Research subjects: the research group and the control group included 24 and 23 patients, respectively. All patients were diagnosed with classical depression and they received treatment at the Depression Division of Mariu Hospital, a subdivision of Public Institution Kaunas Hospital. In both groups, the functional status of the patients was assessed and the level of depression was determined using the Hamilton Depression Rating Scale (HAM-D). Furthermore, the research group completed a questionnaire designed to assess their psycho-emotional state. The patients of the research group were enrolled on a physical therapy programme consisting of general training, loosening exercises, and mobile games/exercises to stabilize the spinal muscles. Conclusions: 1. Physical therapy had no impact on changes in the patients' functional status: the changes in the heart rate and arterial blood pressure were not statistically significant (p>0,05). 2. Physical therapy affected the subjective assessment of the patients' condition:... [to full text]

Disertacijoje nagrinėjama depresija sergančių moterų gyvenimo kokybė ir jos kitimas trejų metų ambulatorinio depresijos gydymo laikotarpiu, kaip veiksniai, galintys padėti įvertinti psichikos sveikatos paslaugų vartotojų išteklius, svarbius sveikatai užtikrinti bei kuriant efektyvesnes sveikatos apsaugos ir gydymo strategijas. Empirinėje darbo dalyje pristatomas moterų gyvenimo kokybės kitimo trejų metų ambulatorinio depresijos gydymo laikotarpiu, tyrimas, atliktas Kauno m. Šančių Psichikos sveikatos centre. Trejuose tyrimo etapuose dalyvavo 62 moterys. Šio tyrimo rezultatai atskleidžia, kad depresija sergančių moterų susirgimo pradžios amžius, gretutinių somatinių ligų buvimas, amžius, mokamo darbo turėjimas ir šių rodiklių sąveikos, susiję su gyvenimo kokybės vertinimu. Išanalizavus rezultatus nustatyta, kad per pirmuosius ambulatorinio depresijos gydymo metus moterims vyksta teigiami gyvenimo kokybės pokyčiai, o per antrus- trečius gydymo metus moterų gyvenimo kokybė nesikeičia arba blogėja, tačiau po trejų gydymo metų yra geresnė nei gydymo pradžioje. Nustatyta, kad po vienerių metų gydymo pasiektas pasveikimas yra reikšmingiausias veiksnys, lemiantis didesnius teigiamus gyvenimo kokybės pokyčius, kiti svarbūs veiksniai - mažesnis depresijos klinikinių rodiklių kiekis ir/arba išreikštumas bei socialiniai ir demografiniai veiksniai (jaunesnis amžius, gyvenimas su partneriu, žemesnis išsilavinimas). Tyrimo rezultatai patvirtino, jog teigiami gyvenimo kokybės pokyčiai... [toliau žr. visą tekstą] / Depressive women’ quality of life and its changes during three years of the outpatient treatment is analyzed in this study. This study looks deeper into the factors which are helpful in assessment of recourses enhancing efficiency of mental health services and providing for better treatment and health protection strategies on behalf of the users of those services. The longitudinal panel survey of changes in women’ quality of life during three years of outpatient treatment of depression (in Kaunas city, Sanciu mental health center) is presented in the empirical part of the dissertation. 62 women participated in 3 screenings. The results of research show that more positive evaluation of the quality of life is related to the following factors: the older age of the beginning of the illness, absence of co morbid somatic illness, patient’s older age, having a paid job and interactions of these factors. Positive changes in quality of life occur during the first year of outpatient treatment of depression, while during the second-third year of treatment women’ quality of life remains stable or worsens, but after three years it becomes again better than in the initial screening. It is found that the recovery after one year of treatment is the most significant factor predicting more positive changes in the quality of life, while other important factors are: smaller number or less expressed clinical indicators of depression and social and demographic indicators (younger age, living with... [to full text]