1. SANTRAUKA Skripkina S., Psichikos sveikatos įstaigų slaugytojų emocinės būsenos įvertinimas, slaugos magistro baigiamasis darbas, mokslinis vadovas doc. E. Laurinaitis, Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, Vidaus ligų pagrindų ir slaugos katedra, 2006m. Vilnius. Depresija ir nerimas yra vieni iš dažniausiai pasitaikančių psichikos sutrikimų. Pasaulyje vienu metu didžiąja depresija serga 5-9 proc. moterų, nerimu apie 25 proc. gyventojų. Mediko profesija nėra išimtis sirgti nerimu ir depresija, o ypač jei yra dirbama su sutrikusios psichikos asmenimis. Šie žmonės dažniau serga depresijomis, žudosi, tampa priklausomi nuo alkoholio. Lietuvoje apie medikus ištikusias nesėkmes bandoma nutylėti arba išvis nekalbama. Šio tyrimo tikslas – įvertinti psichikos sveikatos įstaigose dirbančių slaugytojų emocinę būseną. Iškelti šie uždaviniai: 1. Naudojantis HAD skale įvertinti nerimo ir depresijos buvimą prieš ir po atostogų bei paanalizuoti šių sutrikimų išsidėstymą pagal amžių, šeimyninę padėtį ir vaikus. 2. Įvertinti darbo stažo, darbo krūvio ir papildomo darbo turėjimo įtaką nerimo ir depresijos pasireiškimui. 3. Palyginti HAD skalės rezultatus ir subjektyvios savijautos vertinimo atitikimą. 4. Nustatyti ryšį tarp atostogų vertinimo ir nerimo bei depresijos pasireiškimo. Tyrimo objektas – psichikos sveikatos įstaigų slaugytojų emocinė būsena. Atliekant apklausą buvo naudojama 21 klausimų anketa ir HAD skalė (angl. Hospital Anxiety and Depression). Tyrimo metu buvo... [toliau žr. visą tekstą] / 1. SUMMARY Skripkina S., Evaluation of the emotional status of the nurses from mental health institutions, magistracy final work of nursing, scientific guide Reader is E.Laurinaitis. He is the supervisor tutor of the university of Vilnius, medical faculty, internal diseases and nursing department, 2006, Vilnius. Depression and anxiety are mostuly found in mental derangements. At the same time in the world of the high depressive ilness are ill 5-9 per cent of women and with anxiety about 25 per cent of inhabitans . The medical‘s profession is not exception to ill with depression and anxiety, especially when they work with mentally persons. These people often are ill with depressions, they commit suicide and become dependet on alcohol. In Lithuania it is trying to suppress or absolutely don’t talk about this failures, what has happen to medical’s men. The aim of this research is to evaluate the emotional status of the nurses in mental health institutions. There are raised this tasks: 1. By using the HAD scale Hospital Anxiety and Depression) to evaluate anxiety and depressions existence before and after holidays and to analyse the situation of these derangements according to the age, family status and children. 2. To evaluate influence of length of service, load of work and having supplementary work on display of anxiety and depression. 3. To compare results of the HAD scale and the accordance of subjective feeling appreciation. 4. To make a connection between evaluation of... [to full text]

Neigiamas informacijos apdorojimo stilius SANTRAUKA Mes nuolatos apdorojame vienokią ar kitokią informaciją, nuolatos vertiname, keičiame savo nuostatas, požiūrius, įkomponuodami naują patyrimą tiek į suvokimą, tiek į atmintį, todėl svarbu yra suvokti, kokiu informacijos apdorojimo stiliumi esame linkę naudotis. Pagrindinis mūsų tyrimo tikslas buvo nustatyti, ar daliai individų yra būdingas neigiamas informacijos apdorojimo stilius, taip pat norėjome išsiaiškinti, kaip toks apdorojimo stilius įtakoja emocinę būseną — konkrečiau, kaip mūsų informacijos apdorojimo stilius veikia afektą ar emocinę būseną ir ar ši sąveika turi įtakos atminties procesams. Tyrime dalyvavo 106 respondentai — 60 moterų ir 46 vyrai, kurių amžiaus vidurkis 23 metai. Visi dalyvavę tiriamieji — aukštesniųjų kursų studentai. Tyrime buvo naudojamos kelios metodikos: Beck depresijos klausimynas (BDI) — jo pagalba buvo įvertinta tiriamųjų emocinė būsena, Teigiamo ir neigiamo afekto skalė (sudaryta remiantis PANAS-Now metodika) — panaudota būdingų afektų tyrimo metu nustatymui, Emocinės išraiškos įvertinimo metodas, kurio pagalba įvertinome tiriamiesiems būdingą informacijos apdorojimo stilių bei Teigiamų ir neigiamų žodžių atgaminimo metodas, kurį sukūrėme siekdami nustatyti neigiamo informacijos apdorojimo stiliaus bei informacijos atgaminimo ypatumus. Tyrimo metu nustatyta, jog dalis individų yra linkę naudotis neigiamu informacijos apdorojimo stiliumi. Taip pat išsiaiškinta, kad kuo neigiamiau individai... [toliau žr. visą tekstą] / Negative style of information processing SUMMARY We always process different kind of information; we evaluate and change our attitudes and opinions composing new experiences to our perception as well as memory, that is why it is so important to recognize the information processing style which is common to us. The prime objective of our research was to ascertain if some individuals are apt to use negative style of information processing. We also wanted to see if this kind of information processing conditions the emotional state and if this interaction affects memory processes. The study involved 106 participants, 46 male and 60 female, all of them were students. Our research methodology was based on Beck depression inventory (BDI) — by the medium of this questionnaire we evaluated participants’ emotional state, Positive and negative affect scale (that was based on PANAS-Now metodology) — was used to ascertain the affect that was common to certain participant at the time of the research. With the help of The classing of emotional expressions method we measured the information processing styles that was typical for the participants and finally, the method of recalling Positive and negative words was invented to evaluate singularities of the negative style of information processing and information recalling. The findings of our research suggest that part of individuals are prone to using negative style of information processing. The analysis of our experimental evidence also... [to full text]

Šiame darbe ištirta sergančiųjų 2-ojo tipo cukriniu diabetu gyvenimo kokybė ir emocinė būsena, atsižvelgiant į ligonio (lytis, amžius, kūno masės indeksas, išsilavinimas, socialinė grupė, šeiminė padėtis, žalingi įpročiai (rūkymas) ir ligos (cukrinio diabeto trukmė, komplikacijos, gydymo būdas, hipertenzija, mitybos įpročių ir fizinio aktyvumo pokyčiai nustačius cukrinį diabetą) veiksnius. Įvertintas gyvenimo kokybės ryšys su ligonio ir su ligos veiksniais. Išanalizuoti depresijos ir nerimo ryšiai su ligonio (lytis, amžius, kūno masės indeksas, išsilavinimas, socialinė grupė, šeiminė padėtis, žalingi įpročiai (rūkymas) ir su ligos veiksniais (cukrinio diabeto trukmė, komplikacijos, gydymo būdas, hipertenzija, mitybos įpročių ir fizinio aktyvumo pokyčiai nustačius cukrinį diabetą). / Quality of the life and emotional state of patients with type 2 diabetes depending on the factors of the patient (gender, body mass index, education, social group, marital status and harmful habits (smoking) and on the factors of the disease (duration of the diabetes, complications, treatment method, hypertension, changes of nutritional habits and physical activity after determination of DM) was analyzed. Also relation between quality of the life and factors of the patient (gender, body mass index, education, social group, marital status and harmful habits (smoking) and the factors of the disease (duration of the diabetes, complications, treatment method, hypertension, changes of nutritional habits and physical activity after determination of DM) was evaluated. Relation between depression, anxiety and factors of the patient (gender, body mass index, education, social group, marital status and harmful habits (smoking) and factors of the disease (duration of the diabetes, complications, treatment method, hypertension, changes of nutritional habits and physical activity after determination of DM) was analyzed.

Quality of the life and emotional state of patients with type 2 diabetes depending on the factors of the patient (gender, body mass index, education, social group, marital status and harmful habits (smoking) and on the factors of the disease (duration of the diabetes, complications, treatment method, hypertension, changes of nutritional habits and physical activity after determination of DM) was analyzed. Also relation between quality of the life and factors of the patient (gender, body mass index, education, social group, marital status and harmful habits (smoking) and the factors of the disease (duration of the diabetes, complications, treatment method, hypertension, changes of nutritional habits and physical activity after determination of DM) was evaluated. Relation between depression, anxiety and factors of the patient (gender, body mass index, education, social group, marital status and harmful habits (smoking) and factors of the disease (duration of the diabetes, complications, treatment method, hypertension, changes of nutritional habits and physical activity after determination of DM) was analyzed. / Šiame darbe ištirta sergančiųjų 2-ojo tipo cukriniu diabetu gyvenimo kokybė ir emocinė būsena, atsižvelgiant į ligonio (lytis, amžius, kūno masės indeksas, išsilavinimas, socialinė grupė, šeiminė padėtis, žalingi įpročiai (rūkymas) ir ligos (cukrinio diabeto trukmė, komplikacijos, gydymo būdas, hipertenzija, mitybos įpročių ir fizinio aktyvumo pokyčiai nustačius cukrinį diabetą) veiksnius. Įvertintas gyvenimo kokybės ryšys su ligonio ir su ligos veiksniais. Išanalizuoti depresijos ir nerimo ryšiai su ligonio (lytis, amžius, kūno masės indeksas, išsilavinimas, socialinė grupė, šeiminė padėtis, žalingi įpročiai (rūkymas) ir su ligos veiksniais (cukrinio diabeto trukmė, komplikacijos, gydymo būdas, hipertenzija, mitybos įpročių ir fizinio aktyvumo pokyčiai nustačius cukrinį diabetą).

Darbo objektas – jaunųjų boksininkų priešvaržybinė emocinė būsena. Darbo tikslas – nustatyti jaunųjų boksininkų priešvaržybines emocines būsenas. Darbo uždaviniai: Nustatyti ir įvertinti didesnio meistriškumo jaunųjų boksininkų priešvaržybines emocines būsenas. Nustatyti ir įvertinti mažesnio meistriškumo jaunųjų boksininkų priešvaržybines emocines būsenas. Palyginti skirtingo meistriškumo jaunųjų boksininkų priešvaržybines emocines būsenas. Išvados: Prieš varžybas didesnio meistriškumo jaunųjų boksininkų savijautos ir nuotaikos lygis buvo aukštas, o aktyvumas buvo vidutinio ir aukšto lygio. Didesnio meistriškumo boksininkams buvo būdingas vidutinis ir didelis situacinio nerimo lygis, vidutinis ir padidėjęs asmenybės nerimo lygis, žemas ir vidutinis kognityvusis nerimas, vidutinis somatinis nerimas bei vidutinis ir aukštas pasitikėjimas savimi. Mažesnio meistriškumo boksininkams prieš varžybas buvo būdingas vidutinis ir aukštas savijautos, aktyvumo ir nuotaikos lygis. Asmenybės nerimas buvo mažesnis negu situacinis nerimas, o somatinis negu kognityvusis nerimas. Būdingiausias mažesnio meistriškumo boksininkams buvo didelis situacinio nerimo lygis, padidėjęs asmenybės nerimo lygis, žemas ir vidutinis kognityviojo ir somatinio nerimo lygis, vidutinis pasitikėjimas savimi. Nustatyta, kad aukštesnio lygio savijauta ir nuotaika buvo būdinga didesnio meistriškumo jauniesiems boksininkams negu mažesnio meistriškumo (p < 0,05). Didesnio ir mažesnio meistriškumo jaunųjų boksininkų... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the work – the pre-competition emotional state of junior boxers. Aim of the work – to determine the pre-competition emotional state of junior boxers. Objectives: To determine and evaluate the pre-competition emotional state of junior boxers of higher sporting excellence. To determine and evaluate the pre-competition emotional state of junior boxers of lower sporting excellence. To compare the pre-competition emotional state of junior boxers of different sporting excellence. Conclusions: The level of well-being and mood of junior boxers of higher sporting excellence before the competition was high, and activity was of average and high level. The boxers of higher sporting excellence felt average and high level of situational anxiety, average and increased level of situational anxiety, average and increased personal anxiety, low and average level of cognitive anxiety, average somatic anxiety and average and high self-confidence. The boxers of lower sporting excellence felt average and high level of well-being, activity and mood before the competition. Personal anxiety was lower than situational anxiety and somatic anxiety was lower than cognitive anxiety. The most characteristic to lower sporting excellence boxers was high level of situational anxiety, increased level of personal anxiety, low and average level of cognitive and somatic anxiety, average self-confidence. It was determined that higher level of well-being and mood was more characteristic to junior boxers of... [to full text]

Darbo tikslas – patikrinti ar egzistuoja įkalinimo įstaigoje bausmę atliekančių asmenų emocinės būsenos bei stresogeninių įvykių įveikos strategijų sąsajos adaptaciniu periodu. Tyrime dalyvavo 200 nuteistų pilnamečių vyrų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių Pravieniškių 1- uose pataisos namuose. Tiriamiesiems 1-ąją atvykimo į pataisos namus dieną ir praėjus adaptacijos laikotarpiui (po trijų mėnesių) buvo išdalinami klausimynai, kuriuos sudarė šios metodikos: nerimo skalė iš HAD (Hospital Anxiety and Depression) metodikos; COPE – įveikos strategijų klausimynas; BEKO (Beck Depression Inventory) testas, skirtas įvertinti nuotaikos pokyčius; psichologinei įtampai įvertinti skirta metodika (Oprosnik travmatičeskovo stresa dlia diagnostiki psichologičeskix posledctvi); tarpasmeniniui bendravimui įvertinti skirta metodika. Siekiant įvertinti nuteistųjų emocinę būklę bei stresogeninių įvykių įveikos strategijų sąsajas tik atvykus į pataisos namus ir pasibaigus adaptacijai, tie patys asmenys buvo tiriami du kartus. Tyrimo rezultatai parodė, kad egzistuoja emocinės būsenos bei stresogeninių įvykių įveikos strategijų sąsajos adaptaciniu periodu: tik atvykus į įkalinimo įstaigą ir adaptacijai pasibaigus, nuteistieji naudoja visas galimas įveikos strategijas, t.y. tiek į problemą nukreiptą įveikimą, tiek į emocijas nukreiptą įveikimą, tiek mažiau adaptyvaus įveikimo strategijas. Pažymėtina, kad adaptacijai pasibaigus, įveikos strategijos naudojamos rečiau nei tik atvykus į įkalinimo... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of work is to check, whether there are links between the emotional states and strategies to cope with the stressogenic events of the persons, who are serving sentence in prisons, during the adaptation period. 200 sentenced adult men were participating in the research. They serve their sentence in the 1st Penitentiary of Pravieniskes. The questionnaires were distributed to the convicts on the first day of their arrival to the penitentiary and again after the adaptation period (after three months). The questionnaires were made from the following methodologies: scale of anxiety from HAD (Hospital Anxiety and Depression) methodology; COPE – questionnaire of coping strategies; BEKO (Beck Depression Inventory) test meant to evaluate the changes in mood; methodology of traumatic stress (Oprosnik travmatičeskovo stresa dlia diagnostiki psichologičeskix posledctvi); and the methodology meant to evaluate the interpersonal communication. The same persons were analyzed twice in order to evaluate the links between the emotional states and strategies to cope with the stressogenic events of the convicts on the arrival date to the penitentiary and after the adaptation period. According to the research results, there are the links between the emotional states and strategies to cope with the stressogenic events during the adaptation period: on the arrival and after the adaptation period the convicts use all the possible coping strategies, i.e. problem-orientated coping... [to full text]