Neigiamas informacijos apdorojimo stilius SANTRAUKA Mes nuolatos apdorojame vienokią ar kitokią informaciją, nuolatos vertiname, keičiame savo nuostatas, požiūrius, įkomponuodami naują patyrimą tiek į suvokimą, tiek į atmintį, todėl svarbu yra suvokti, kokiu informacijos apdorojimo stiliumi esame linkę naudotis. Pagrindinis mūsų tyrimo tikslas buvo nustatyti, ar daliai individų yra būdingas neigiamas informacijos apdorojimo stilius, taip pat norėjome išsiaiškinti, kaip toks apdorojimo stilius įtakoja emocinę būseną — konkrečiau, kaip mūsų informacijos apdorojimo stilius veikia afektą ar emocinę būseną ir ar ši sąveika turi įtakos atminties procesams. Tyrime dalyvavo 106 respondentai — 60 moterų ir 46 vyrai, kurių amžiaus vidurkis 23 metai. Visi dalyvavę tiriamieji — aukštesniųjų kursų studentai. Tyrime buvo naudojamos kelios metodikos: Beck depresijos klausimynas (BDI) — jo pagalba buvo įvertinta tiriamųjų emocinė būsena, Teigiamo ir neigiamo afekto skalė (sudaryta remiantis PANAS-Now metodika) — panaudota būdingų afektų tyrimo metu nustatymui, Emocinės išraiškos įvertinimo metodas, kurio pagalba įvertinome tiriamiesiems būdingą informacijos apdorojimo stilių bei Teigiamų ir neigiamų žodžių atgaminimo metodas, kurį sukūrėme siekdami nustatyti neigiamo informacijos apdorojimo stiliaus bei informacijos atgaminimo ypatumus. Tyrimo metu nustatyta, jog dalis individų yra linkę naudotis neigiamu informacijos apdorojimo stiliumi. Taip pat išsiaiškinta, kad kuo neigiamiau individai... [toliau žr. visą tekstą] / Negative style of information processing SUMMARY We always process different kind of information; we evaluate and change our attitudes and opinions composing new experiences to our perception as well as memory, that is why it is so important to recognize the information processing style which is common to us. The prime objective of our research was to ascertain if some individuals are apt to use negative style of information processing. We also wanted to see if this kind of information processing conditions the emotional state and if this interaction affects memory processes. The study involved 106 participants, 46 male and 60 female, all of them were students. Our research methodology was based on Beck depression inventory (BDI) — by the medium of this questionnaire we evaluated participants’ emotional state, Positive and negative affect scale (that was based on PANAS-Now metodology) — was used to ascertain the affect that was common to certain participant at the time of the research. With the help of The classing of emotional expressions method we measured the information processing styles that was typical for the participants and finally, the method of recalling Positive and negative words was invented to evaluate singularities of the negative style of information processing and information recalling. The findings of our research suggest that part of individuals are prone to using negative style of information processing. The analysis of our experimental evidence also... [to full text]

Šiandieninėje visuomenėje yra publikuojama, kad reguliarus fizinis aktyvumas – vienas svarbiausių dalykų, stiprinančių sveikatą bei palaikančių fizinį pajėgumą, mažina stresą, gerina nuotaiką, bei savijautą tiek įgaliems žmonėms, tiek turintiems negalią. Vienas iš gerų fizinio aktyvumo aspektų yra šokio terapija. Tačiau tyrimai nagrinėjantys šokio terapijos poveikį sutrikusio intelekto asmenims egzistuoja tik užsienio šalyse. Todėl ieškant mokslinių darbų, neradau nieko kad Lietuvoje būtu atliekami panašus tyrimai apie šokio terapijos poveikį sutrikusio intelekto asmenims, jų nuotaikos kaitai. Tas ir paskatino imtis šios srities tyrimo. Hipotezė- Šokio terapija gali pagerinti paauglių su sutrikusiu intelektu nuotaiką Tikslas- nustatyti šokio terapijos poveikį sutrikusio intelekto paauglių nuotaikos kaitai. Uždaviniai: 1 Nustatyti sutrikusio intelekto paauglių nuotaiką prieš šokio terapiją. 2.Nustatyti sutrikusio intelekto paauglių nuotaiką po šokio terapijos. 3.Palyginti sutrikusio intelekto paauglių nuotaikos kaitą prieš ir po šokio terapijos. Tyrimo objektas- sutrikusio intelekto paauglių nuotaikos kaita. Išvados: Tyrimo rezultatai parodė, kad daugumai tiriamųjų paauglių prieš šokio terapiją nuotaika buvo bloga, jie jautėsi pikti, irzlūs, nepatenkinti. Po šokių terapijos užsiėmimo, daugumai tirtų paauglių, nuotaika buvo žymiai geresnė, jie jautėsi laimingesni, daugiau šypsojosi, draugiškai bendravo su kitais... [toliau žr. visą tekstą] / The importance is recognized in society. A lot of researchers concluded that regular physical activity is one of the most important things which is promoting health and supporting the physical capacity, reduces stress, improves mood, and well-being for people without disability and people with disability. One of the best examples of successful implementation of physical activity is a dance therapy. However a lot of researchers exploring the effects of dance therapy with intellectual disabilities exists only in foreign countries. Therefore, there is the lack number of investigations in this field in Lithuania. There is important to carry out research about an effect of dance therapy on mood changes of people with intellectual disabilities. Because of that the hypothesis was formulated. Hypothesis- Dance therapy can enhance teenagers’ with intellectual disabilities mood. The main aim - To evaluate an effect of dance therapy for teenagers with intellectual disability moods change. The goals of the research were: 1. To establish the teenagers with intellectual disability mood before of dance therapy 2. To establish the teenagers with intellectual disability mood after of dance therapy 3. Compare the teenagers with intellectual disability mood before and after dance therapy. Conclusions of the study: The results showed that most of the subjects were in a bad mood, they felt angry, irritable and unhappy before dance therapy. After dance therapy most of the subjects felt much... [to full text]

Tyrimo tikslas: išsiaiškinti kaip gotikinio metalo ir klasikinės muzikos klausymasis siejasi su depresiškumu ir suicidinėmis tendencijomis, patikrinti klasikinės muzikos poveikį nuotaikai bei palyginti kaip šis poveikis skiriasi depresiškiems, suicidiškiems ir šių problemų neturintiems paaugliams. Tyrime dalyvavo 134 Kauno „Vyturio“ katalikiškos vidurinės mokyklos 8-12 klasės moksleiviai, kurių amžius pasiskirstęs tarp 13-19 metų. Iš jų 69 (51, 49%) mergaitė ir 65 (48, 51%) berniukai. Tiriamieji užpildė anketas, kuriose buvo matuojamas depresiškumas (Zung‘o depresiškumo skalė, Zung, 1965), požiūris į savižudybę (Nuostatų savižudybių atžvilgiu klausimyno dvi skalės Skruibis, Gintilienė ir Labanauskaitė, 2008), suicidiškumas (Suicidiškumo skalė iš klausimyno depresijos pokyčiams matuoti, Pranckevičienė, Goštautas, 2007), nuotaika (PANAS-X, Watson ir Clark, 1994). Užpildžius papildomą dabartinės nuotaikos klausimyną, tiriamųjų buvo prašoma paklausyti klasikinės muzikos dainos. Po to užpildyti nuotaikos klausimyną. Tyrimo rezultatai parodė, kad gotikinio metalo ir klasikinės muzikos klausymasis nesisieja su paauglių depresiškumu ir suicidinėmis tendencijomis, tačiau gotikinio metalo muzikos klausymasis siejasi su paauglių mergaičių pasitikėjimu savimi, o klasikinės muzikos klausymasis siejasi su didesniu paauglių, ypač, berniukų nuovargiu, o mergaičių linksma nuotaika. Taip pat, buvo nustatyta, kad klasikinė muzika daro teigiamą poveikį nuotaikai, tiek vyrams tiem moterims... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess gothic metal and classical music listening relation with depression and suicidal tendencies, assess classical music effect on mood and its relation with depression and suicidal tendencies on adolescent. The subjects of the study were 134 “Vyturio” catholic high school of Kaunas 8-12 class, 13-19 year old pupil. 69 (51, 49%) girls and 65 (48,51%) boys. The participant filed Zung depression questionnaire (Zung, 1965), Questionnaire on Attitudes Towards Suicide (ATTS) two subscales: acceptance and disapprobation (Skruibis, Gintilienė and Labanauskaitė, 2008). Suicide tendencies was measured by suicidal scale (Pranckevičienė, Goštautas, 2007) and mood was measured by PANAS-X (Watson and Clark, 1994). Also was filed second mood scale, created by author. Than participants were listening classical music. After that they filed mood questionnaire again. The results of the study showed that metal and classical music do not associate with adolescents depression and suicidal tendencies. Metal music associate with adolescent girls self-assurance, and classical music - with fatigue , specially for adolescent boys, and joviality of girls. Also, result showed that classical music effect on mood is positive, for bough genders, except, for depressive boys it is negative.

Tyrimo tikslas – atskleisti tėvų pablogėjusios nuotaikos (depresiškumo ir streso) bei ikimokyklinio amžiaus vaikų agresyvaus elgesio bei fizinių negalavimų tarpusavio sąsajas. Tyrime dalyvavo 110 tėvų, auginančių 3 – 6 metų amžiaus vaikus (95 moterys ir 15 vyrų). Tėvų vidutinis amžius 32 metai. Vaikų vidutinis amžius 4,5 metai; 57 berniukai ir 53 mergaitės. Tėvų apklausa buvo atlikta Kauno lopšelyje-darželyje „Naminukas“ ir Kauno menų darželyje "Etiudas". Tiriamiesiems buvo pateikiamas klausimynas kurį sudarė subjektyviai suvokto streso skalė, Zungo depresijos skalė ir elgesio ikimokykliniame amžiuje klausimynas. Taip pat buvo pateikti penki klausimai apie vaiko fizinius negalavimus ir du papildomi klausimai apie vaiko ligas. Tyrimo rezultatai parodė, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams labiausiai būdingas fizinis nusiskundimas yra pilvo skausmas. Tirtų vaikų grupėje agresyvių vaikų nei neagresyvių yra daugiau. Lyginant berniukus ir mergaites, tiek neagresyvių vaikų, tiek agresyvių vaikų grupėje abiejų lyčių pasiskirstymas yra panašus. Esant pablogėjusiai tėvų nuotaikai (daug patiriamo streso ir didelis depresiškumas) ikimokyklinio amžiaus vaikams pasireiškia daugiau agresyvaus elgesio požymių nei tiems vaikams, kurių tėvai nepasižymi pablogėjusia nuotaika (mažai patiriamo streso ir mažas depresiškumas). Agresyvūs ikimokyklinio amžiaus vaikai patiria daugiau fizinių negalavimų – galvos, pilvo ir skrandžio skausmų – nei neagresyvūs vaikai. Esant pablogėjusiai tėvų nuotaikai... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess the relationship between parent’s depressive mood and preschool age children aggressive behavior and physical symptoms. The subjects of the study were 110 parents who were growing 3 – 6 years old children. The mean of parent’s age was 32 year. The mean of children age was 4,5 year; 57 boys and 53 girls. Parents were quizzed in the Kaunas kindergarten “Naminukas” and Kaunas art kindergarten "Etiudas". There was given the questionnaire for the respondents which was made of tree scales: Perceived Stress Scale, Zung Self Rating Scale, Preschool Behavior Questionnaire (PBQ). Also five questions about child‘s physical symptoms and two extra questions about child’s diseases were given. The results showed that the most common physical symptom of preschool children is abdominal pain. There are more aggressive children than not aggressive children in the group of studied children. Comparing boys and girls the number of aggressive and not aggressive children is similar. When parent’s mood is depressive (high level of stress and depression) preschool age children show more symptoms of aggressive behavior than those children whose parents’ mood is not depressive. Aggressive preschool age children feel more physical symptoms than not aggressive children. When parent’s mood is depressive (high level of stress and depression) preschool age children feel more physical symptoms than those children whose parents’ mood is not depressive.

Tyrimo tikslas: nustatyti moterų, sergančių vėžiu, emocinės būsenos (emocinės įtampos ir pablogėjusios nuotaikos) ypatybes, kitimus gydantis stacionare bei jų sąsajas su subjektyviu savo sveikatos vertinimu, ligos sunkumu, amžiumi ir išsilavinimu. Tyrimas atliktas Kauno medicinos universiteto klinikų filiale Kauno onkologijos ligoninėje Onkoginekologiniame skyriuje 2008 liepos – rugpjūčio mėnesiais ir 2009 vasario – kovo mėnesiais. Dalyvauti tyrime pakviesta 141 moteris, 94 iš jų sutiko dalyvauti, 47 atsisakė. Tyrime lyginamoji grupė (N=44) yra moterys be vėžio diagnozės, kurioms diagnozuoti kiti ginekologiniai susirgimai. Gydymo pradžioje ir pabaigoje apklausta 41 moteris, t.y. 43.6 proc. tiriamųjų. Pagrindinė tiriamųjų praradimo priežastis buvo neplanuoti išrašymai iš ligoninės. Pirmiausia su tiriamosiomis atliekamas Struktūrinis klinikinis interviu, po to pacientės prašoma užpildyti Klausimyną depresijos pokyčiams vertinti bei Sveikatos klausimyną. Tyrimo rezultatai parodė, kad sergančios vėžiu moterys stacionarinio gydymo laikotarpiu yra blogesnės nuotaikos negu vėžiu nesergančios. Moterys, kurioms diagnozuotas III ir IV stadijos vėžys, nepatiria aukštesnės emocinės įtampos ir nėra blogesnės nuotaikos lyginant su moterimis, kurioms nustatytas I ir II stadijos vėžys. Sergančių vėžiu moterų emocinė įtampa ir nuotaika gydantis stacionare nekinta. Sergančioms vėžiu pacientėms, kurioms pirmo pokalbio metu nustatytas geresnis psichologinis – socialinis prisitaikymas... [toliau žr. visą tekstą] / Study aim: ascertain features and variation of women’s with cancer emotional condition (emotional tense and subdued mood) during stationary treatment and dependence on subjective health assessment, illness severity, age and education. The research was accomplished in Kaunas Medicine University Clinics subsidiary in Kaunas oncology hospital Department of Oncogynaecology during 2008 July – August and 2009 February – March. To participate in the research was invited 141 women, 94 of them accepted the invitation, 47 refused. The comparable group (N = 44) consisted of women without diagnosis of cancer but with other gynecological disorders. At the beginning and end of treatment 41 women (43,6% of participants) was interviewed. The main cause of loss of participants was unplanned discharges. Firstly structural clinical interview was held with participants. After it patients were asked to fill Questionnaire to evaluate change of depression and Health questionnaire. The results showed that women with cancer during stationary treatment are in more subdued mood than women without cancer. Women who had diagnosis of advanced cancer stages (III and IV) were not in more subdued mood and higher emotional tense to compare to women who had diagnosis of primary cancer stages (I and II). Women’s with cancer emotional tense and mood does not change during stationary treatment. Women’s with cancer, whom during the first interview better social – psychological adaptability was assessed... [to full text]

Autoriai skirtingai analizuoja individo nuotaikos ir reklamos ryšį, sunku lyginti tyrimų rezultatus. Rezultatai prieštarauja vieni kitiems, pastebimi netikslumai, apibrėžiant nuotaikos sąvoką. Ankstyvesniuose tyrimuose yra nagrinėjama, kaip nuotaikos pobūdis (teigiama, neigiama nuotaika) yra susijęs su įsitraukimu į reklamas. Keletas kitų tyrimų analizuoja šį ryšį išsamiau, apžvelgdami individų nuotaikos įsisąmoninimo lygio ryšį su reklama bei kokią įtaką šiam ryšiui turi tiriamųjų lytis. Tai naujas ir mažai tyrinėtas aspektas. Šio tyrimo tikslas – nustatyti sąsajas tarp individo nuotaikos ir įsitraukimo į televizinę reklamą. Buvo bandoma nustatyti tiriamųjų lyties, nuotaikos pobūdžio, nuotaikos įsąmoninimo lygio, įsitraukimo į televizinę reklamą ir noro pirkti reklamuojamą produktą ryšius. Tyrimas atliktas anketinės apklausos būdu, taikant Denollet (1993) „Bendros nuotaikos skalę“, Swinkels, Giuliano (1995) „Nuotaikos įsisąmoninimo skalę“, Zaichkowsky (1985) „Asmeninio įsitraukimo klausimyną“ bei papildomus klausimus. Tyrime dalyvavo 171 jaunuolis, turintys 18 – 25 metų. Gauti tyrimo rezultatai patvirtino keltas hipotezes. Nustatyta, kad individų teigiama nuotaika yra susijusi su įsitraukimu į televizines reklamas; individų noras pirkti reklamuojamą produktą yra susijęs su jų teigiama nuotaika. Be to individų patiriama nuotaika ir įsitraukimas į televizines reklamas skiriasi vyrų ir moterų grupėse; individų įsitraukimas į televizines reklamas yra susijęs su noru... [toliau žr. visą tekstą] / In prior studies, consumer researchers have treated concept of mood vaguely and arbitrarily. This has resulted in confusion regarding the substance of mood. Also prior studies advertising-related mood research has addressed relation between mood types (positive, negative mood) and involvement in advertisement. And only few authors addressed the dimensions of mood awareness or individual’s gender. This is a new and slightly researched aspect. The main objective of this study was to find links between individual‘s mood and involvement in TV commercial. Specifically mood type, two dimensions off moods awareness, involvement in TV commercial, gender and willing to buy are posited to interact. It was used The Global Mood Scale (GMS) by Denollet (1993), Mood Awareness Scale (MAS) by Swinkels, Giuliano (1995), Personal Involvement Inventory (PII) by Zaichkowsky (1985) and additional questions. In this study participated 171 individuals who were 18 – 25 years old. Data support both hypotheses. There are links between individual’s positive mood and involvement in TV commercial; also there are links between individual’s positive mood and willing to buy advertised product. Also results showed that mood differs by individual’s gender and there are links between involvement in TV commercial and willing to buy advertised product.

INTRODUCTION Insomnia became an object of concern in Aristotelian times, when he wrote a monograph on sleep disorders (350 BC). Although community of science and medicine has been interested in sleep disorders for almost 2000 years, however, there are not much information about the prevalence of insomnia, especially among citizens of developing countries. Epidemiological information about prevalence of insomnia and sleep complaints varies in different countries [Roth et.al., 1996], because of diversity of methodology for data collection. According to data of research carried out in the United States of America, Europe and Australia, 10–49% of population are not satisfied with their sleep quality. [Walsh, Ustun, 1999]. According to data of lifestyle research in Lithuania (1996), insomnia was a problem for 22.5% of male (from 20 to 64 years old) and 29.3% of female [Grabauskas, Klumbienė, 1998]. Sleep complaints among Lithuanian citizens have not been researched up to now, although, as foreign scientists maintain, sleep disorder can accelerate development of many somatic as well as mental diseases, besides, after a few sleepless nights, follows irritability, decrease of efficiency, it is difficult to concentrate, considerably increases risk of traffic accidents or accidents at work [Balter, Uhlenhuth, 1992]. Supposedly, there is a connection among heart and vascular diseases, sleep disorders and depression [Mahowald et.al., 1989]. Research that was carried out abroad proved... [to full text]

Širdies ir kraujagyslių ligos, tame tarpe ir išeminės širdies ligos, laikomos pagrindine naujojo amžiaus sveikatos problema - tai ligos, kurių daugėja vykstant progresui ir kylant pragyvenimo lygiui. Darbe buvo nagrinėti vieni iš svarbiausių psichologinių IŠL rizikos veiksnių: nerimastingumas, pablogėjusi nuotaika ir tipo A elgsena, taip pat IŠL sergančiųjų sveikatai palankus elgesys, išskirtinį dėmesį skiriant IŠL sergančiųjų nerimastingumui ir pablogėjusiai nuotaikai bei jų kitimams stacionarinio gydymo metu. Šio Tyrimo tikslas – nustatyti išemine širdies liga sergančiųjų nerimastingumo ir pablogėjusios nuotaikos kitimus gydantis stacionare. Tyrime dalyvavo 178 28 – 74 metų (53,52 ± 9,03) respondentai. Iš jų 107 29 – 74 metų (53,91 ± 9,14) asmenys, sergantys IŠL ir 71 28 – 73 metų (52,94 ± 8,89) nesergantys IŠL (lyginamoji grupė). Pablogėjusiai nuotaikai ir nerimastingumui nustatyti naudota A.S. Zigmondo ir R.P.Snaitho ligoninės nerimo ir depresijos skalė (HAD – angl. Hospital Anxiety and Depression Scale). Elgsenos aktyvumui (A tipui) nustatyti naudotas sutrumpintas D. Dženkinso klausimyno (Jenkins Activity Survey – JAS) variantas, kurį sudarė trylika klausimų bei Framinghamo 10 klausimų skalė tipo A elgsenai nustatyti. Besigydančių stacionare IŠL sergančių pacientų nerimastingumas ir pablogėjusi nuotaika sumažėja stacionarinio gydymo pabaigoje. Tačiau nerimastingumas sumažėjo vyrų, sergančių IŠL, grupėje, o pablogėjusi nuotaika sumažėjo moterų, sergančių IŠL, grupėje... [toliau žr. visą tekstą] / Heart and blood vessels diseases including ischemic heart diseases are considered a major issue of health care in the modern age as these are the diseases which are growing in numbers in the times of progress and increasing level of subsistence. The thesis explores some major psychological ischemic heart disease risk factors: anxiety, worsening mood and type A behaviour as well as health-favouring behaviour of ischemic heart disease patients, essentially concentrating upon ischemic heart disease patients’ anxiety and worsening mood and its alterations in the process of hospital treatment. The aim of this analysis is to explore alterations of ischemic heart disease patients’ anxiety and worsening mood at the time of hospital treatment. The analysis covered 178 individuals aged 28 to 74 (53.52±9.03) including 107 ischemic heart disease patients aged 29 to 74 (53.91±9.14) and 71 members of the control group aged 28 to 73 (52.94±8.89) who are not ischemic heart disease patients. In order to assess worsening mood and anxiety, A.S. Zigmond and R.P. Snaith’s Hospital Anxiety and Depression Scale was employed. The assessment of the activeness of behaviour was performed by the brief variant of Jenkins Activity Survey containing thirteen questions and 10 questions scale by Framingham for the identification of type A behaviour. Anxiety and worsening mood of ischemic heart disease patients treated in hospital improve in the final stages of hospital treatment. However, anxiety decreased... [to full text]

Tyrimo tikslas buvo nustatyti jaunų vairuotojų alkoholio vartojimo, patiriamos įtampos, pablogėjusios nuotaikos ir polinkio rizikingai vairuoti sąsajas. Tyrime dalyvavo 202 Lietuvoje gyvenantys jauni vairuotojai nuo 18 iki 29 metų amžiaus (82 vyrai ir 120 moterų). Tiriamieji pildė vairuotojų elgesio klausimyną (DBQ) polinkiui į rizikingą vairavimą nustatyti, pablogėjusi nuotaika buvo matuojama Zungo depresijos skale (SDS), o patiriama įtampa - subjektyviai suvokto streso skale (PSS), taip pat pateikti socialiniai - demografiniai klausimai. Tyrimo rezultatai parodė, kad polinkis rizikingai vairuoti siejamas su jaunų vairuotojų lyties skirtumais. Vyrai atlieka daugiau tyčinių vairavimo pažeidimų nei moterys, o moterys atlieka daugiau klaidų vairuodamos, tačiau lyties skirtumai nedaro įtakos patekimų į autoavarijas dažnumui. Kuo dažniau jauni vairuotojai vartoja alkoholį, tuo daugiau jie atlieka tyčinių vairavimo pažeidimų ir tuo dažniau patenka į autoavarijas, tačiau jie nedaro daugiau klaidų vairuodami. Jauni vairuotojai, kurie pasižymi didesne pablogėjusia nuotaika, daro daugiau klaidų vairuodami. Tuo tarpu jauni vairuotojai, pasižymintis pablogėjusia nuotaika, atlieka panašų kiekį tyčinių vairavimo pažeidimų bei autoavarijų kaip ir tie, kurių nuotaika yra geresnė. Taip pat nustatyta, kad kuo didesnė jaunų vairuotojų patiriama įtampa, tuo jie daro daugiau klaidų vairuodami. Tuo tarpu didesnė patiriama įtampa nepaveikia jaunų vairuotojų atlikti daugiau tyčinių vairavimo... [toliau žr. visą tekstą] / The research has been targeted to define the correlations between young drivers alcohol use, bad mood, sustained tension and risky driving. The research involved 202 young Lithuanian drivers from 18 till 29 years (82 men, 120 women). Participants had to fill in a questionnaire made up of Drivers Behavior Questionnaire (DBQ) to evaluate risky driving, Zung Self-rating depression scale (SDS) to evaluate bad mood, Perceived Stress Scale (PSS) to evaluate sustained tension and social-demographics questions. The research results showed existing association between risky driving and gender. Men more often than women make driving violations purposely. Driving mistakes are more common for women than for men. Crash involvement has not been associated with gender. The increase of young drivers alcohol use also increases the results of driving violations and involvement in crashes. However, increased alcohol use is not associated with bigger amount of driving mistakes. The greater degree of young drivers bad mood result, more driving mistakes are made. Whereas, greater degree of bad mood does not affect higher scores in driving violations and crash involvement. The greater degree of young drivers sustained tension result, more driving mistakes are made. Whereas, greater degree of sustained tension does not affect higher scores in driving violations and crash involvement. And finally, alcohol use and sustained tension have significant influence on young drivers risky driving, whereas... [to full text]