The main task of this work was to make the research of the connection of teenagers’ anxiety, progressiveness and problematic behavior. During the research there was analyzed the connection of schoolchildren’ anxiety, progressiveness and problematic behavior. Children were from two Vilnius Russian- speaking schools, from sixth till tenth classes. Also there were compared the exertion of anxiety, progressiveness, behavior between girls and boys from different classes. In the work there were used anxiety scale, behavior scale, yearly marks average. The research data were processed by SPSS computer program. In the research there participated 216 children, who were from Vilnius elementary and Vilnius high schools, from sixth till tenth classes. Schoolchildren were examined by questionnaire at schools, during the classes. The results of this research show, that general school anxiety is very low. During the research it was found the connection of progressiveness with problematic behavior, it was proved, that for those classes, which are characteristic for particular behavior reactions, have lower progressiveness. Also it was proved, that the progressiveness of boys is lower than girls, and general school anxiety is higher than girls. The statically reliable connection between all tree-analyzed factors is not proved because of researches’ particularity.

Tyrimo tikslas – nustatyti suaugusiųjų prieraišumo ir nerimastingumo bei depresiškumo sąsajas. Tyrime dalyvavo 273 Kauno miesto gyventojai, iš jų 181 (66,3%) moteris ir 92 (33,7%) vyrai. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 35,19±11,28. Tyrime buvo naudotos metodikos: • Suaugusiųjų prieraišumo skalė (Multi – Item Measure of Ault Attachment, vėliau pavadinta - The Experiences in Close Relationships scale (ECR) K. Brennan et.al., 1998). • Zung depresijos skalė (Zung depression inventory, W.W. K. Zung et.al., 1965) • Būsenos- bruožo nerimo nustatymo metodikos nerimo kaip bruožo skalė (Trait Anxiety Inventory - Trait Form (Spielberger); • Rosenberg savivertės skalė (The Rosenberg Self-Esteem Scale, Rosenberg, M., 1965). Tyrimo rezultatai parodė, kad saugiai prieraišiems asmenims būdingas mažiausiai išreikštas depresiškumas ir nerimastingumas, o baimingam - vengiančiam prieraišumo tipui – labiausiai išreikštas nerimastingumas ir depresiškumas. Tiriamųjų savivertė pilnai įtakoja depresiškumo ir prieraišumo sąsajas (pilnos mediacijos modelis), o nerimastingumo ir prieraišumo sąsajas įtakoja iš dalies (dalinės mediacijos modelis). / The aim of the study was to assess the connection between adult attachment, anxiety and depressiveness. The subjects of the study were 273 men and women (181 (66, 3 per cent) women and 92 (33,7 per cent) men. The mean of the age of subjects was 35, 19±11,28. These methods were used for investigation: • Multi – Item Measure of Adult Attachment or The Experiences in Close Relationships scale (ECR) K. Brennan et.al., 1998; • Zung depression inventory, W.W. K. Zung et.al., 1965; • Trait Anxiety Inventory - Trait Form (Spielberger); • The Rosenberg Self-Esteem Scale, M. Rosenberg, 1965. The results of the study showed that save attached subjects are least depressed and have least anxiety as trait. Disoriented subjects have are more depressed than other and have more anxiety as trait than the other subjects. Self – esteem of subjects is mediator of attachment and depressiveness connection (full mediation model) and mediator of attachment and anxiety as trait connection (part mediation model).

Darbo tikslai – išanalizuoti paauglių savęs vertinimo ir nerimastingumo ypatumus; įvertinti paauglių savęs vertinimo, nerimastingumo bei savijautos kitimus po psichologinio poveikio. Tyrimas atliktas vienoje Mažeikių miesto vidurininėje mokykloje, penkiais etapais: Savęs vertinimo, nerimastingumo reiškinių tyrimai; Eksperimentinės ir Kontrolinės grupių atranka; Pakartotiniai savęs vertinimo, nerimastingumo, savijautos reiškinių tyrimai prieš poveikį; Savęs vertinimo, nerimastingumo, savijautos matavimai po poveikio; bei Psichologinio poveikio efektyvumo įvertinimas. Tyrime panaudotos trys metodikos: savęs vertinimui tirti buvo naudota M. Rosenberg savęs vertinimo skalė (angl.Rosenberg Self –esteem-Scale-RSE); nerimastingumui įvertinti buvo naudota A.M.Prichožan ,,Asmeninio nerimastingumo skalė’’; savijautai tirti buvo naudota Savijautos skalė sudaryta šio darbo autorės. Viso ištirta 186 paaugliai, iš jų atrinkta Eksperimentinė bei Kontrolinė grupės (po 26 paauglius). Eksperimentinei grupei buvo taikomas psichologinis poveikis- darbas Bendravimo grupėse pagal darbo autorės pritaikytas užduotis ir pratimus. Atlikta tyrimo analizė parodė, kad tarp savęs vertinimo ir nerimastingumo yra vidutinio stiprumo statistiškai reikšmingas ryšys: didėjant savęs vertinimui, mažėja nerimastingumas. Taikant psichologinį poveikį (dirbant paauglių Bendravimo grupėse), Eksperimentinėje grupėje dalyvavusiems paaugliams padidėjo savęs vertinimas, sumažėjo nerimastingumas... [toliau žr. visą tekstą] / Objectives- to analyse pecularities of self-worth and anxiety in teenagers; evaluate effect of psychological treatment on teenagers self-worth, anxiety and well-beying. The research took place in one of the higher schools in Mazeikiai following five stages: Exploration of self-esteem, anxiety appearance, sampling in experimental and control groups ; repeated measurements of self-esteem, anxiety appearance before treatment; self-esteem, anxiety appearance and wellbeing of participants after treatment, therefore effectiveness of psychological treatment has been measured. Three different types of methodology was applied in this research: levels of self-worth was assessed by Rosenbergs self-esteem scale RSE; levels of anxiety has been measured using A.M. Prichozan “Personal anxiety scale”, in order to assess well-being of participants Well-being Scale designed by author of this research has been applied. 186 teenagers participated in this research, 26 participants in each of control and treatment groups. In Treatment group psychological impact was applied-work in small groups following authoress of this research designed questioners and tasks. Results of this research revealed that there is a positive correlation between self-esteem and anxiety levels. Higher levels of self-esteem show lower levels of anxiety in participants. Therefore, application of psychological impact in treatment groups reveals positive effect on adolescence self-esteem and reduction of... [to full text]

Šiame darbe aptartas vaikų nerimastingumas (nerimo bruožas būti pastoviu), jo priežastys, tipai. Taip pat aptarti vaikų miego sutrikimai, jų simptomai, priežastys. Darbe aptartos vaikų nerimastingumo ir miego sutrikimų sąsajos. Šio darbo tikslas - įvertinti vaikų, lankančių priešmokyklinio ugdymo grupę nerimastingumo lygmenį, bei nustatyti tų vaikų miego sutrikimus (nemigą, lunatizmą, bruksizmą, naktinius košmarus, naktinį siaubą, neramių kojų sindromą bei enurezę) apklausiant jų tėvus. Nustatyti ar vaikams yra įvesta miego rutina ir miego higiena. Taip pat ieškoti sąsajų tarp vaikų nerimastingumo ir miego sutrikimų. Atliktas tyrimas, kurio metu buvo ištirti 108 priešmokyklinę ugdymo grupę darželyje lankantys vaikai (amžiaus vidurkis mėnesiais: 80  4). Iš jų 56 berniukai (51,9 %) (amžiaus vidurkis mėnesiais: 80  4) ir 52 mergaitės (48,1 %) (amžiaus vidurkis mėnesiais: 81  4). Taip pat į anketos klausimus apie vaikų miego sutrikimus atsakinėjo jų tėveliai. Išanalizavus gautus duomenis, nustatyta, kad miego sutrikimai (nemiga, naktiniai košmarai, naktinis siaubas, lunatizmas, bruksizmas, šlapinimasis į lovą, neramių kojų sindromas, nesuformuota miego higiena ir rutina) yra vienodai išreikšti berniukų ir mergaičių grupėse. Vaikų nerimastingumas nepriklauso nuo vaikų lyties ir vidutinių šeimos pajamų per mėnesį. Tačiau vaikai miegantys darbo savaitę darželyje pasižymi didesniu nerimastingumu nei vaikai, kurie darbo savaitę miega namuose. Taip pat nerimastingumas yra... [toliau žr. visą tekstą] / There is discussed preschooler trait-anxiety and sleep disorders and their correlations in this work. The aim of this work is to rate preschooler trait-anxiety level and to assess children sleep disorders (insomnia, sleepwalking, bruxism, naightmares, night terror, periodic limb movement and enuresis) by questioning their parents. To determine whether there is sleep routine and sleep hygiene institued in familys of participants. Also to establish correlations of preschooler trait-anxiety link with sleep disorders. Participants of the research were 108 preschoolers (age mean 80  4 months). 56 boys (51,9 %) and 52 girls (48,1 %). Parents of particiapants were asked to fill in the form about children sleep disorders and some socio-demographic information. When the achieved data were analysed, it was determined that sleep disoreders such as insomnia, sleepwalking, bruxism, naightmares, night terror, periodic limb movement, enuresis and sleep routine with sleep hygiene has no diferences in groups of boys and girls. Trait-anxiety is not issued by gender and by incomes of parents. Children who sleep at night in kindergarden all work week has higher trait-anxiety level than children who sleep at home. Children who live in familys, where parents are arguing are rated as higher trait-anxiety level, than those, whose parents are not arguing. There are established sleepwalking, naightmares, night terror, periodic limb movement and enuresis and no sleep hygiene for children with... [to full text]

Magistro darbo tikslas – išnagrinėti mokinių mokymosi motyvus ir mokyklinį nerimastingumą. Buvo iškelta hipotezė – egzistuoja ryšys tarp skirtingų mokymosi motyvų ir nevienodų mokyklinio nerimo apraiškų. Tikėtina, kad stipriausias ryšys yra tarp socialinio pripažinimo motyvo ir mokyklinio nerimastingumo apraiškų. Tyrimo metodika. Mokinių mokymosi motyvams tirti buvo naudojama E. Zambacevičienės, D. Janulytės anketa „Kodėl aš mokausi“. Mokinių nerimastingumo lygiui nustatyti buvo naudota B. Fillipso metodika „Mokyklinio nerimo diagnostinis įvertinimas“. Tyrime dalyvavo 200 respondentų: po 100 miesto ir kaimo mokyklose besimokančių 4 klasės mokinių. Tyrimo rezultatai. Atlikus jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokinių mokymosi motyvų tyrimą nustatyta, kad daugumai respondentų būdingesnis socialinio pripažinimo motyvas. Miesto mokyklose besimokančiųjų tarpe yra daugiau mokinių, kuriems būdingas vidinis mokymosi motyvas. Atskleisti nežymūs skirtumai lyčių atžvilgiu: yra daugiau berniukų, negu mergaičių, kuriems būdingas socialinio pripažinimo motyvas. Atlikus mokinių nerimastingumo lygio tyrimą nustatyta, jog tiriamiesiems yra būdingas padidėjęs arba aukštas mokyklinio nerimastingumo lygis. Atskleisti nedideli skirtumai lyčių atžvilgiu: mergaičių nerimastingumo lygis yra aukštesnis nei berniukų. Kaimo mokyklose ugdomų moksleivių nerimastingumo lygis yra žemesnis, nei besimokančiųjų mieste. Daugumai tiriamųjų būdinga aplinkinių lūkesčių nepateisinimo, saviraiškos, žinių... [toliau žr. visą tekstą] / Aim – to examine the reasons for student learning and school anxiety. Hypothesis – there is a link between learning motivation and different manifestations of anxiety at school. It is likely that the strongest link is between social recognition motif and school anxiety manifestations. Methods. There was used a questionnaire „Why I Teach“ made by E. Zambacevičienė and D. Janulytė to investigate the students‘ learning motives. The method „School anxiety diagnostic evaluation“made by B. Fillips was used to identify students‘anxiety level. The study included 200 respondents: 100 urban and 100 rural school pupils of class 4. Results. The study of the younger students found that most respondents are of typical social recognition motif. Among urban schools there are more students with a strong inner learning motivation. There were revealed slight differences between the sexes: there are more boys than girls with a strong social recognition motif. The study of students‘anxiety level found that students are characterized by enlarged or high school anxiety level. There were revealed small differences in gender: girls‘anxiety level is higher than boys‘. Anxiety level in rural schools is lower than in the urban ones. Most respondents are characterized by low expectation from the people around, self-expression and knowledge testing fear. The study hypothesis was confirmed, and the strongest relationship is between social recognition motif and school anxiety manifestations. The paper... [to full text]

Tyrimo tikslas - nustatyti jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų konstrukcinio intelekto ir mokyklinio nerimastingumo sąsajas. Šiuo darbu siekiama nustatyti, ar berniukai ir mergaitės patiria vienodą nerimo lygį mokykla, ar yra savęs vertinimo skirtumų tarp berniukų ir mergaičių, kaip intelekto koeficientas pasiskirsto tarp berniukų ir mergaičių. Taip pat siekiama išsiaiškinti, ar aukšti intelektiniai gebėjimai įtakoja vaikų mokyklinį nerimastingumą, somatinius nerimastingumo požymius, aukštą / žemą savęs vertinimą. Nerimastingumo sąvoka šiame darbe apima mokyklinį kontekstą. Tyrimas buvo atliktas, naudojantis J. C. Raveno Spalvotomis progresuojančiomis matricomis – vaikų konstrukciniam intelektui nustatyti, ir S. Saransono sukurta, S. Feldo ir J. Levio modifikuota „Vaikų mokyklinio nerimastingumo skale“ – mokykliniam nerimastingumui nustatyti. Tyrimas atliktas dvejose Kauno miesto mokyklose. Apklausta 150 mokinių. 9 anketas teko anuliuoti, kadangi mokiniai anketas atliko neatidžiai ir žymėjo bet kokius atsakymus, nepriklausomai nuo to, ar jam atsakymas tinka, ar ne. Duomenų analizei buvo panaudoti 141 tiriamojo duomenys. Aukštesnio už vidutinį konstrukcinio intelekto kategorijai priskirti vaikai, kurių IQ lygus ar didesnis už 112. Tyrimas atskleidė, kad patiriamas nerimas dėl kontrolinių darbų nepriklauso nuo konstrukcinio intelekto lygio, mokinių, kurie patiria rūpestį mokykla, intelektiniai gebėjimai gali būti aukšti, žemi ar vidutiniai. Aukštą ar labai aukštą nerimą dėl... [toliau žr. visą tekstą] / Objective of research is to define the correlation of structural intelect and school anxiety of junior pupils. This work is aimed to define whether boys and girls undercome the equal level of anxiety that is related to school and the presence of differences in self-esteem between boys and girls, as well as the intelligence quotient proportion between boys and girls. It is aimed to clarify whether high intellectual faculties influence shool anxiety of children, the features of systemic worries, high/low self-esteem. In this paper the definition of anxiety covers school context. The research was made by applying Raven's coloured progressive matrices to define the structural intelect of children and using "School Anxiety Scale for Children" that was developed by Saranson and modified by Feld and Lewis in order to define the school anxiety. The research was performed at two schools of Kaunas. 150 pupils were interrogated. 9 questionnaires had to be cancelled as pupils were not attentive while filling in the questionnaires and marked irrelevant answers, despite the fact of its personal actuality. The data of 141 investigated persons was used for the data analysis. The children that were attributed to the above the average structural intellect category were the ones with IQ equal or over 112. The study has revealed that anxiety related to tests does not depend on the level of structural intellect of the pupils that experience school related anxiety and their intellectual faculties... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo tikslas - ištirti vyresniųjų paauglių (10 klasės) nerimastingumo ir ateities planų sąsajas. Tyrime dalyvavo 203 tiriamieji (104 merginos bei 99 vaikinai; 152 paaugliai - 16 metų amžiaus ir 51 paauglys - 17 metų amžiaus) iš Vilniaus gimnazijos. Nerimastingumas tirtas A. Dževečkos (2008) „Nerimo socialinėse situacijose tyrimo skale“, o ateities planai - R. Pivorienės (sud.), (2005) „Pasiekimų motyvacijos skale“. Tyrimo hipotezės: 1- vyresniųjų paauglių merginų nerimastingumas didesnis negu vaikinų; 2- vyresniųjų paauglių merginų ateities planai didesnė negu vaikinų; 3- yra ryšys tarp vyresniųjų paauglių nerimastingumo ir ateities planų. Nustatyta, kad vyresniesiems paaugliams daugiausia nerimastingumo kelia savivokos – savivartės, kiek mažiau – tarpasmeninių santykių bei darbo – mokymosi socialinės situacijos. Hipotezė, jog vyresniųjų paauglių merginų nerimastingumas didesnis negu vaikinų, pasitvirtino. Tačiau 16 metų ir 17 metų paauglių grupėse nerimastingumas nesiskiria. Hipotezė, jog vyresniųjų paauglių merginų ateities planai didesni negu vaikinų, nepasitvirtino. Tačiau 16 metų paauglių ateities planai didesni negu 17 metų paauglių grupėje. Hipotezė, jog yra ryšys tarp vyresniųjų paauglių nerimastingumo ir ateities planų, nepasitvirtino. Tačiau, nors merginų grupėje ryšio tarp nerimastingumo ir ateities planų nerasta, vaikinų grupėje rastas neigimas nerimastingumo ir ateities planų ryšys. Ryšio tarp 16 metų ir 17 metų paauglių nerimastingumo ir... [toliau žr. visą tekstą] / The Master's Theses aim - to explore the connections of anxiety and future plans of the senior adolescents (10th grade). The study included 203 respondents (104 girls and 99 boys, 152 senior adolescents - 16 years of age and 51 senior adolescents - 17 years of age) from Vilnius gymnasium. Anxiety has been studied using A. Dževečka (2008) ,,Anxiety in social situations scale” and future plans – using R. Pivorienė (editor), (2005) ,,Achievement Motivation Scale”. The study hypotheses: 1 – senior adolescent girls feel more anxiety than boys; 2 – senior adolescent girls have bigger future plans than boys; 3 - there is a connection between senior adolescents’ anxiety and future plans. It was found that senior adolescents mainly feel anxiety in self-evaluation - self-consciousness, to a lesser extent – in interpersonal relationship and in work - the education social situations. The hypothesis that senior adolescent girls feel more anxiety than boys, has been confirmed. However, anxiety is not different in 16 years and 17 years senior adolescents’ groups. The hypothesis, that senior adolescent girls have bigger future plans than the boys, hasn‘t been confirmed. However, future plans are different in 16 years and 17 years senior adolescents’ groups. The hypothesis, that there is a connection between senior adolescents’ anxiety and future plans, hasn‘t been confirmed. Although, the connection between anxiety and future plans in girls group was not found, there was found a negative... [to full text]

A family is the first educational institution where a child acquires his basic social standards. A family is also the most important institution for human socialization having a great influence on the development of a child‘s personality. Parents form the biggest part of a child‘s environment the development of a child‘s personality greatly depends on them. The aim of this work is to analyse the typical psychological relation between junior schoolchildren and their mothers on the bases of sex and family status. 400 people (200 children aged 9-11 and their 200 mothers) took part in a survey. 5 questionnaires were used for assessing children‘s psychological feelings, inside calmness, self - assessment, worries about school and motivation for learning. For assessing their mothers‘ psychological feelings, inside calmness and self – assessment 3 questionnaires were used. While carrying out a survey there were given 3 hypotheses which turned to be partly approved. A significant relation was defined between girls‘ inside calmness and their mothers‘ psychological feelings as well as between their self – assessment, whereas the same kind of relation between boys and their mothers was not confirmed. There was also defined a significant relation between boys‘ worries about school and their mothers‘ psychological feelings. A second hypotheses which states that in a two – parent family there is a closer relation between the children‘s inside calmness, psychological mood at school... [to full text]

Širdies ir kraujagyslių ligos, tame tarpe ir išeminės širdies ligos, laikomos pagrindine naujojo amžiaus sveikatos problema - tai ligos, kurių daugėja vykstant progresui ir kylant pragyvenimo lygiui. Darbe buvo nagrinėti vieni iš svarbiausių psichologinių IŠL rizikos veiksnių: nerimastingumas, pablogėjusi nuotaika ir tipo A elgsena, taip pat IŠL sergančiųjų sveikatai palankus elgesys, išskirtinį dėmesį skiriant IŠL sergančiųjų nerimastingumui ir pablogėjusiai nuotaikai bei jų kitimams stacionarinio gydymo metu. Šio Tyrimo tikslas – nustatyti išemine širdies liga sergančiųjų nerimastingumo ir pablogėjusios nuotaikos kitimus gydantis stacionare. Tyrime dalyvavo 178 28 – 74 metų (53,52 ± 9,03) respondentai. Iš jų 107 29 – 74 metų (53,91 ± 9,14) asmenys, sergantys IŠL ir 71 28 – 73 metų (52,94 ± 8,89) nesergantys IŠL (lyginamoji grupė). Pablogėjusiai nuotaikai ir nerimastingumui nustatyti naudota A.S. Zigmondo ir R.P.Snaitho ligoninės nerimo ir depresijos skalė (HAD – angl. Hospital Anxiety and Depression Scale). Elgsenos aktyvumui (A tipui) nustatyti naudotas sutrumpintas D. Dženkinso klausimyno (Jenkins Activity Survey – JAS) variantas, kurį sudarė trylika klausimų bei Framinghamo 10 klausimų skalė tipo A elgsenai nustatyti. Besigydančių stacionare IŠL sergančių pacientų nerimastingumas ir pablogėjusi nuotaika sumažėja stacionarinio gydymo pabaigoje. Tačiau nerimastingumas sumažėjo vyrų, sergančių IŠL, grupėje, o pablogėjusi nuotaika sumažėjo moterų, sergančių IŠL, grupėje... [toliau žr. visą tekstą] / Heart and blood vessels diseases including ischemic heart diseases are considered a major issue of health care in the modern age as these are the diseases which are growing in numbers in the times of progress and increasing level of subsistence. The thesis explores some major psychological ischemic heart disease risk factors: anxiety, worsening mood and type A behaviour as well as health-favouring behaviour of ischemic heart disease patients, essentially concentrating upon ischemic heart disease patients’ anxiety and worsening mood and its alterations in the process of hospital treatment. The aim of this analysis is to explore alterations of ischemic heart disease patients’ anxiety and worsening mood at the time of hospital treatment. The analysis covered 178 individuals aged 28 to 74 (53.52±9.03) including 107 ischemic heart disease patients aged 29 to 74 (53.91±9.14) and 71 members of the control group aged 28 to 73 (52.94±8.89) who are not ischemic heart disease patients. In order to assess worsening mood and anxiety, A.S. Zigmond and R.P. Snaith’s Hospital Anxiety and Depression Scale was employed. The assessment of the activeness of behaviour was performed by the brief variant of Jenkins Activity Survey containing thirteen questions and 10 questions scale by Framingham for the identification of type A behaviour. Anxiety and worsening mood of ischemic heart disease patients treated in hospital improve in the final stages of hospital treatment. However, anxiety decreased... [to full text]