This work reviews factors influencing creativity, conception and purport of creativity of different authors features of creative personality and their development in junior school age. Creativity researches of children of special skills of junior school age are also discussed, which are composed of research parts of verbal and nonverbal abilities.

Dorinis ugdymas yra sudėtingas procesas, nes dorovė neturi vienos reiškimosi sferos ir vienos ugdymo srities. Mokiniai ugdomi visose gyvenimo ir ugdymo srityse atskleidžiant žmogiškąsias vertybes ir vertybinius santykius. Sėkmė priklauso nuo to, kaip šios vertybės įsisąmoninamos, kiek jos tampa asmenybės savastimi (Girdzijauskas, 2004). Mokytojo pareiga – padėti mokiniams suprasti dorinę visuomenei reikšmingos veiklos prasmę, suvokti, kad žmonės vieni kitiems turi daryti gera pirmiausia nuoširdžiai veikdami bendram labui. Darbo tikslas yra aprašyti dorinio ugdymo organizavimą pradinėse klasėse. Tyrimo uždaviniai: - atskleisti dorinio ugdymo paskirtį pradiniame ugdyme; - atrinkti dorinio ugdymo formas ir metodus, taikytinus pradiniame ugdyme; - išskirti dorinio ugdymo aplinkas, kuriose gali vykti dorinis ugdymas; - aprašyti dorinio ugdymo organizavimą pradinio ugdymo institucijose; - aprašyti dorinį ugdymą Marijampolės savivaldybės pradinėse klasėse. Tyrimo tipas aprašomasis. Darbe derinama kokybinė ir kiekybinė metodologijos. Tyrimo metodai: teoriniai - mokslinės, metodinės literatūros analizė taikoma, atskleidžiant dorinio ugdymo paskirtį pradiniame ugdyme, apibūdinant dorinio ugdymo formas ir metodus, aprašant dorinio ugdymo aplinkas; empiriniai – Marijampolės savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų, dirbančių pradinėse klasėse, anketinė apklausa raštu (anketavimas) ir mokyklos direktorių pavaduotojų, kuruojančių dorinį ugdymą, atviro pobūdžio... [toliau žr. visą tekstą] / Moral education is a complicated process as morality has no single sphere of expression or single field of education. Education of children covers all aspects of life and education by revealing human values and value relations. Success depends on how these values are realized, how much they become the self of a person (Girdzijauskas, 2004). Duty of the teacher is to help schoolchildren to understand the moral meaning of an activity meaningful for the society and to realize that people must be good to each other by, first and foremost, making sincere actions for the common welfare. The aim of the thesis was to describe the organization of moral education in primary classes. The goals of the research: - to reveal the purpose of the moral education in primary education; - to select forms and methods of the moral education applicable in primary education; - to distinguish the environment of the moral education; - to describe the organization of moral education in the primary education institutions; - to describe the moral education in primary classes of Marijampolė municipality. Type of research – descriptive. Qualitative and quantitative methodologies were used. Research method: theoretical – analysis of scientific and methodological literature, revealing the purpose of moral education in primary education, describing forms and methods of moral education and its environment; empirical – written questionnaire for the teachers of schools of Marijampolė municipality working in... [to full text]

Magistro darbo tikslas – išnagrinėti mokinių mokymosi motyvus ir mokyklinį nerimastingumą. Buvo iškelta hipotezė – egzistuoja ryšys tarp skirtingų mokymosi motyvų ir nevienodų mokyklinio nerimo apraiškų. Tikėtina, kad stipriausias ryšys yra tarp socialinio pripažinimo motyvo ir mokyklinio nerimastingumo apraiškų. Tyrimo metodika. Mokinių mokymosi motyvams tirti buvo naudojama E. Zambacevičienės, D. Janulytės anketa „Kodėl aš mokausi“. Mokinių nerimastingumo lygiui nustatyti buvo naudota B. Fillipso metodika „Mokyklinio nerimo diagnostinis įvertinimas“. Tyrime dalyvavo 200 respondentų: po 100 miesto ir kaimo mokyklose besimokančių 4 klasės mokinių. Tyrimo rezultatai. Atlikus jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokinių mokymosi motyvų tyrimą nustatyta, kad daugumai respondentų būdingesnis socialinio pripažinimo motyvas. Miesto mokyklose besimokančiųjų tarpe yra daugiau mokinių, kuriems būdingas vidinis mokymosi motyvas. Atskleisti nežymūs skirtumai lyčių atžvilgiu: yra daugiau berniukų, negu mergaičių, kuriems būdingas socialinio pripažinimo motyvas. Atlikus mokinių nerimastingumo lygio tyrimą nustatyta, jog tiriamiesiems yra būdingas padidėjęs arba aukštas mokyklinio nerimastingumo lygis. Atskleisti nedideli skirtumai lyčių atžvilgiu: mergaičių nerimastingumo lygis yra aukštesnis nei berniukų. Kaimo mokyklose ugdomų moksleivių nerimastingumo lygis yra žemesnis, nei besimokančiųjų mieste. Daugumai tiriamųjų būdinga aplinkinių lūkesčių nepateisinimo, saviraiškos, žinių... [toliau žr. visą tekstą] / Aim – to examine the reasons for student learning and school anxiety. Hypothesis – there is a link between learning motivation and different manifestations of anxiety at school. It is likely that the strongest link is between social recognition motif and school anxiety manifestations. Methods. There was used a questionnaire „Why I Teach“ made by E. Zambacevičienė and D. Janulytė to investigate the students‘ learning motives. The method „School anxiety diagnostic evaluation“made by B. Fillips was used to identify students‘anxiety level. The study included 200 respondents: 100 urban and 100 rural school pupils of class 4. Results. The study of the younger students found that most respondents are of typical social recognition motif. Among urban schools there are more students with a strong inner learning motivation. There were revealed slight differences between the sexes: there are more boys than girls with a strong social recognition motif. The study of students‘anxiety level found that students are characterized by enlarged or high school anxiety level. There were revealed small differences in gender: girls‘anxiety level is higher than boys‘. Anxiety level in rural schools is lower than in the urban ones. Most respondents are characterized by low expectation from the people around, self-expression and knowledge testing fear. The study hypothesis was confirmed, and the strongest relationship is between social recognition motif and school anxiety manifestations. The paper... [to full text]