Darbo edukologinė problema yra atskleisti kūrybiškumo ugdymo veiksnius suaugusiųjų mokymo ir mokymosi procese. Tyrimo objektas: kūrybiškumo veiksniai suaugusiųjų mokymo ir mokymosi procese. Tyrimo hipotezė: tikėtina, kad suaugusiųjų amžiuje kūrybiškumas yra skirtingas (priklauso nuo amžiaus ir nuo lyties). Tyrimo tikslas: atskleisti kūrybiškumo veiksnius suaugusiųjų mokymo ir mokymosi procese. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą, atskleidžiančią kūrybiškumo ypatumus andragogikoje. 2. Ištirti suaugusiųjų kūrybiškumo įverčius pagal E.P.Torrance (1974) kūrybiškumo užduočių metodiką (vaizdinė forma). Išvados. 1. Teorinė duomenų analizė parodė, kad kūrybiškumas kaip asmens savybė yra svarbi suaugusiojo asmens raidos procese. Kūrybiškumas ypač aktualus ir suaugusiųjų mokymo bei mokymosi procese. 2. Atlikus suaugusiųjų E.P. Torrance kūrybiškumo nustatymo testo (vaizdinė forma) piešinių analizę buvo pagrįsta, jos kūrybiškumas priklauso nuo lyties (mot.) ir nuo amžiaus (19-35 metai). / Job’s educological problem is to reveal the educational factors in adult creativity teaching and learning process. The object of the research: the creativity factors in adult teaching and learning process. The study’s hypothesis: it is presumptive, that creativity of adults is different (depending on age and gender). The aim of the research: to reveal the creativity factors in adult teaching and learning process. Objectives of the research: 1. To analyze the scientific literature, reflecting the creativity features of Andragogy. 2. To research the estimation of adult creativity by E.P.Torrance (1974) methodology for creativity tasks (visual form). Conclusions. 1. The theoretical analysis of the data showed that the creativity of the person is an important feature of adult personality development process. Creativity is particularly relevant in adult training and learning process. 2. After the adult E.P. Torrance’s creativity detection test (visual form), which was based on drawings, the result of depending of creativity by sex (female) and age (19-35 years) was validated.

1. Remiantis moksline literatūra darbe buvo išnagrinėti įvairių mokslininkų požiūriai apie šachmatų žaidimo įtaką vaikų kūrybinio mąstymo raidai, kurios tapo pagrindu iškelti šio darbo hipotezes. 2. Tyrime nustatyta, kad:  Per du metus jaunųjų šachmatininkų neverbalinio kūrybinio mąstymo: mąstymo gausumo (t = 3,652, p= 0,001) ir mąstymo originalumo (t =3,617 ; p =0,001) rodikliai (The Torrance Tests of Creative Thinking, TTCT) (1974) statistiškai reikšmingai padidėjo.  Kūrybinio mąstymo lankstumo (t = 1,261; p = 0,213) ir mąstymo detalumo (t = -2,076 ; p =0,053) rodikliai (The Torrance Tests of Creative Thinking, TTCT) (1974) išliko beveik tokie patys: skirtumai tarp 2005 metų ir 2007 metų re-testo rezultatų yra statistiškai nereikšmingi.  Skirtumas tarp 2005 metų ir 2007 metų re-testo bendrų neverbalinio kūrybinio mąstymo tyrimo rezultatų yra statistiškai nereikšmingas (t = 0,881 ; p = 0,382). Pirmoji ir antroji hipotezės apie jaunųjų šachmatininkų neverbalinio kūrybinio mąstymo vystymosi ypatumus pasitvirtino dalinai. 3. Siekiant ištirti jaunųjų šachmatininkų neverbalinio intelekto ir neverbalinio kūrybinio mąstymo sąsajų ypatumus rastas silpnas statistiškai nereikšmingas ryšys (r = 0,269 ; p = 0,052). Analizuojant atskirus kūrybinio mąstymo komponentus:  nustatytas teigiamas statistiškai reikšmingas ryšys tarp jaunųjų šachmatininkų neverbalinio intelekto ir neverbalinio kūrybinio mąstymo detalumo (r = 0,307 ; p = 0,025);  kiti neverbalinio kūrybinio mąstymo... [toliau žr. visą tekstą] / Creativity is multidimensional and still not completely understood by psychologists. Creative thinking is an important ability formed by some factors: flexibility, originality, fluency, elaboration. Through chess, pupils learn to invent creative solutions to problems. Chess can strengthen problem-solving skills, foster critical, creative, and original thinking, demonstrate the importance of flexible planning, concentration, and the consequences of decisions. The aim of the investigation was to analyze young chess player’s creative thinking in different age, their achievement. Torrance test of creative thinking (TTCT, 1974) was used as the main evaluation tool. The scoring was as follows:  Fluency by the number of interpretable, meaningful, and relevant responses to the stimulus,  Flexibility by the variety of categories of relevant responses,  Originality by responses which are unexpected, unusual, unique or statistically rare,  Elaboration by the addition of pertinent details. Fifty six children of chess school in Vilnius were investigated using this method. The main result showed that young chess player‘s creative thinking (Torrance test (TTCT, 1974)) is not significantly higher than 2 years ago. Correlation have been found between the TTCT and Raven in the construct of elaboration (r = 0,307; p = 0,025).

In this master thesis the features of teenager’s creativity are traversed. The work consist of the following structure: introduction, two main sections (which are divided into more detailed subsections), conclusion, reference, bibliography and appendixes. In the first section the problem of teenagers creativity is outlined theoretically. The definition of creativity, teenagers creativity, creative thinking, creative imagination and the main factors of teenagers creativity are described. In the second section the research on teenagers note: who at present learn at 9-12 forms of a Secondary School) creativity is analysed. K.K. Urban’s and H.G. Jellen’s TCT-DP methods of creative thinking (A. Matchak’s, Javorovska’s, and Stanchak’s polish version, 1998) and V.Petrulis tasks from questionnaire on person’s creativity were applied in the research. In the result girls indexes (6,297) were higher than boys indexes (5,297) according the TCT-DP method of creative thinking. This leads to the conclusion that in general 9-12 form girls are more creative in comparing with boys. And after the comparison made on differences in average components of creativity the assumption of girls superiority can be also made. According the results of the research there are no any essential difference in 9-10 forms and 11-12 forms creative thinking. It was completely proved by the applied K.K. Urban’s and H.G. Jellen’s TCT-DP method of creative thinking and V. Petrulis questionnaire tasks. According the... [to full text]

Disertacijoje teoriniu ir empiriniu lygmenimis yra tyrinėjamos kūrybiškumo bei kūrybinio mąstymo edukacinės dimensijos. Tyrimas parodė, kad kūrybos procesui ir jo rezultatui turi įtakos tokie veiksniai: kūrėjo motyvacija, asmenybės savybių ir charakterio bruožų visuma, gebėjimai, mąstymas, atmintis, mąstymo inercijos dydis, specialiosios ir bendrosios žinios, atkuriamoji ir kuriamoji vaizduotė, intuicija, kuriančiojo elgesys, emocijos, fiziologinė ir psichologinė būsena, socialinė ir fizinė aplinka. Disertacijoje pateikiami autoriaus parengti dinaminis ir komponentinis kūrybos proceso modeliai. Empiriniame tyrime dalyvavo 655 tiriamieji: 601 V–XI klasių mokiniai ir 54 mokytojai. Jiems buvo pateikta autoriaus sudaryta anketa bei du E. E. Туник (2002) kūrybiškumo parametrų įvertinimo subtestai. Nustatyta kūrybinio mąstymo kaita ontogenezėje (nuo 11 metų iki 62 metų amžiaus). Atskleisti mokinių kūrybinio mąstymo ypatumai (originalumas, mąstymo lankstumas, idėjų gausa) grupėse pagal amžių, lytį, kelintas vaikas šeimoje, pažangumą ir gyvenamąją vietą. Tyrimas parodė, kad kūrybinio mąstymo originalumas pasiekia maksimumą 18 metų amžiuje, o po to suaugusiojo amžiuje krinta (p=0,000). Nustatyta, kad egzistuoja teigiamas tiesioginis statistiškai reikšmingas ryšys tarp visų kūrybinio mąstymo parametrų ir asmenybės domėjimasis mokslu (p<0,01) bei menu (p<0,05). Nustatyti statistiškai reikšmingi ryšiai tarp kūrybinio mąstymo parametrų ir savišvietos poreikių. Tyrimas parodė, kad kuo... [toliau žr. visą tekstą] / Educational dimensions of creativity and creative thinking are researched in the dissertation on theoretical and empirical levels. The research shows that creativity (process and its result) is affected by the following factors: motivation of the author, entirety of personal features and character traits, abilities, thinking, scope of thinking inertia, special and general knowledge, reconstructive and constructive imagination, intuition, author’s behaviour, emotions, physiological and psychological state, social and physical environment. Dynamic and component models of creativity process, prepared by the author, are presented in the dissertation. 655 research participants participated in the empirical research: 601 5th-11th form school learners and 54 teachers. 2 subtests by E. E. Туник (2002) assessing creativity parameters and a questionnaire designed by the author were administered to the research participants. The change of creative thinking was determined in its ontogenesis (from 11 to 62 years of age). Peculiarities of learner creative thinking were revealed (originality, flexibility of thinking, abundance of ideas) in groups according to age, gender, birth order, learning progress and place of residence. The research shows that originality of creative thinking reaches its peak at the age of 18, afterwards it decreases during adulthood. (p=0.000). The existence of positive direct statistically significant relationship between all parameters of creative thinking and... [to full text]

Palyginus mūsų tiriamųjų paauglių nuo 10 iki 19 metų amžiaus sveikatos kontrolės lokuso skalių duomenis su K. Wallstono (1978), E. Žutautienės (2003), A. Petrulytės ir K. Vetrovaitės (2004) atliktais panašiais tyrimais, stebime tendenciją, kad kuo besimokantieji yra vyresnio amžiaus, tuo labiau išreikštas vidinės kontrolės lokusas. Kituose tyrimuose nenustatyta koreliacija tarp paauglių kūrybiškumo ir akademinio pažangumo. O mūsų tyrimai atskleidė, kad 10 - 19 metų paauglių vidutinis akademinis pažangumas yra susijęs su kūrybinio mąstymo originalumo parametru; taip pat ir vidutinis akademinis pažangumas turi teigiamų sąsajų kūrybiniu mąstymu. Pagal A. Petrulytės, D. Beresnevičienės ir K. Samašonok (2004) ankstesnius tyrimo rezultatus tarp mokinių kūrybiškumo ir mokymosi sėkmės reikšminga koreliacija nebuvo rasta. A. Petrulytė (2008) nubrėžė tyrimų perspektyvą ateityje, kad būtų tikslinga patyrinėti besimokančiųjų sveikatos kontrolės lokuso ir kūrybiškumo subskalių koreliacijas su vidine darna, sveikata, bei palyginti rezultatus su vyresnio amžiaus tiriamųjų (suaugusiųjų) rezultatais. Mūsų tyrimas praplėtė šį teiginį tuo, kad darbe buvo nustatyta kad tarp 10-19 metų paauglių (N=322) lietuvių kalbos bei menų mokymasis turi teigiamų sąsajų su vidinės sveikatos kontrolės (HLC) faktoriumi. Gauti tyrimo duomenys susišaukia su A. Petrulytės (2008) tyrimais tuo jog patvirtina faktą kad tarp kūrybiškumo ir sveikatos kontrolės lokuso bei mokymosi sėkmės yra tam tikras ryšys. Mūsų 1... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the research: self-view, creative thinking and learning success of younger and older adolescents (aged 10-19). Aim of the research: to analyze self-view (evaluation of self-creativity, apprehension of health), creative thinking and learning success of younger and older adolescents (aged 10-19). Hypotheses of the research: 1. Indicators of creative thinking likely differ according to adolescents’ age and sex quantitative and detailed assessment is higher in the groups of girls and older adolescents. 2. Indicators of older adolescents’ health, mood and activity are probably higher and their inner control is more expressed than younger adolescents’. 3. There probably exists positive relationship between adolescents’ a academic progress, indicator of creative thinking and perceptible creativity self-evaluation at emotional and cognitive levels. Conclusions. Creative thinking indicators of adolescents (aged 10-19) are higher in a group of girls and students of higher forms (11-12th school years, aged 17-19). Medium academic progress of adolescents is related to the parameter of creative thinking originality; medium academic progress has positive relations with creative thinking as well. Evaluation of self-creativity at emotional level is higher in girls’ group; and evaluation of self-creativity at cognitive level is the highest among 17-19 years old adolescents (11-12th school years). Indicators of older adolescents’ health, mood, and activity are higher than younger... [to full text]

The aim of this work is to analyse the peculiarities of the components of verbal and nonverbal creative thinking. In the first (theoretical) part analysed the problems of creativity and creative thinking, characteristics of creative teenagers, factors that confirm creativity are discussed. In the second (practical) part analysed the results of investigation on the components of verbal and nonverbal creative thinking in the I- IV class primary school boys and girls.

This work reviews factors influencing creativity, conception and purport of creativity of different authors features of creative personality and their development in junior school age. Creativity researches of children of special skills of junior school age are also discussed, which are composed of research parts of verbal and nonverbal abilities.

Educational dimensions of creativity and creative thinking are researched in the dissertation on theoretical and empirical levels. The research shows that creativity (process and its result) is affected by the following factors: motivation of the author, entirety of personal features and character traits, abilities, thinking, scope of thinking inertia, special and general knowledge, reconstructive and constructive imagination, intuition, author’s behaviour, emotions, physiological and psychological state, social and physical environment. Dynamic and component models of creativity process, prepared by the author, are presented in the dissertation. 655 research participants participated in the empirical research: 601 5th-11th form school learners and 54 teachers. 2 subtests by E. E. Туник (2002) assessing creativity parameters and a questionnaire designed by the author were administered to the research participants. The change of creative thinking was determined in its ontogenesis (from 11 to 62 years of age). Peculiarities of learner creative thinking were revealed (originality, flexibility of thinking, abundance of ideas) in groups according to age, gender, birth order, learning progress and place of residence. The research shows that originality of creative thinking reaches its peak at the age of 18, afterwards it decreases during adulthood. (p=0.000). The existence of positive direct statistically significant relationship between all parameters of creative thinking and... [to full text] / Disertacijoje teoriniu ir empiriniu lygmenimis yra tyrinėjamos kūrybiškumo bei kūrybinio mąstymo edukacinės dimensijos. Tyrimas parodė, kad kūrybos procesui ir jo rezultatui turi įtakos tokie veiksniai: kūrėjo motyvacija, asmenybės savybių ir charakterio bruožų visuma, gebėjimai, mąstymas, atmintis, mąstymo inercijos dydis, specialiosios ir bendrosios žinios, atkuriamoji ir kuriamoji vaizduotė, intuicija, kuriančiojo elgesys, emocijos, fiziologinė ir psichologinė būsena, socialinė ir fizinė aplinka. Disertacijoje pateikiami autoriaus parengti dinaminis ir komponentinis kūrybos proceso modeliai. Empiriniame tyrime dalyvavo 655 tiriamieji: 601 V–XI klasių mokiniai ir 54 mokytojai. Jiems buvo pateikta autoriaus sudaryta anketa bei du E. E. Туник (2002) kūrybiškumo parametrų įvertinimo subtestai. Nustatyta kūrybinio mąstymo kaita ontogenezėje (nuo 11 metų iki 62 metų amžiaus). Atskleisti mokinių kūrybinio mąstymo ypatumai (originalumas, mąstymo lankstumas, idėjų gausa) grupėse pagal amžių, lytį, kelintas vaikas šeimoje, pažangumą ir gyvenamąją vietą. Tyrimas parodė, kad kūrybinio mąstymo originalumas pasiekia maksimumą 18 metų amžiuje, o po to suaugusiojo amžiuje krinta (p=0,000). Nustatyta, kad egzistuoja teigiamas tiesioginis statistiškai reikšmingas ryšys tarp visų kūrybinio mąstymo parametrų ir asmenybės domėjimasis mokslu (p<0,01) bei menu (p<0,05). Nustatyti statistiškai reikšmingi ryšiai tarp kūrybinio mąstymo parametrų ir savišvietos poreikių. Tyrimas parodė, kad kuo... [toliau žr. visą tekstą]

The development of a creative personality is becoming more and more significant in the rapidly changing world. The aim of this work is to reveal the peculiarities of 5 –7 year old children verbal and nonverbal creative thinking. In the first (theoretical) part problems of creativity and creative thinking are analysed. In the second (practical) part the results of research on the indices of verbal and nonverbal creative thinking of pre – school children (5–7) are analysed. The object of research – creativity of 5 – 7 year children and education of creativity. The aim of research – to reveal the peculiarities of 5 – 7 year old children verbal and nonverbal creative thinking. The tasks of research: 1) to analyse the indices of creativity among girls and boys; 2) to analyse the indices of creativity among 5 and 7 year old children; 3) to analyse the indices of creativity among children from Vilnius and Alytus. Hypothesis: 1) girl's and boy's verbal and nonverbal creative thinking indices are equal; 2) 5 year old children are conditionally more creatable then 7 year old children; 3) creativity of the 5 and 7 year old children differ due to the place of residence: children from Vilnius are conditionally more creatable then children from Alytus. The research proved that the first hypothesis wasn’t confirmed. The girl's nonverbal creative thinking indices are higher then boy's. The boy's verbal creative thinking indices are higher than girl's. The second hypothesis was fully... [to full text]

Ikimokyklinis amžius yra visos asmenybės ateiteis pagrindas. Tiriamajame darbe siekta išsiaiškinti vaikų mąstymo stadijas, kūrybinio mąstymo ypatumus, tirta vaikų, lankančių dieninę bei savaitinę darželio grupes bei vaikų, lankančių privatų ugdymo centrą, kūrybinio mąstymo ypatumai. / Having generalized the obtained results, I can presume that abilities of creative thinking of both children groups are distributed in a slight discrepancy. Those children who attend a weekly group of the nursery-school can do more in the creative activity, which is of verbal format. Thus, they shine at a better originality. However, when these children get a task, which requires knowledge and not originality, it is more difficult for them to accomplish it.