Tyrimo metodai. Profesinio pervargimo sindromui įvertinti buvo naudotas profesinio pervargimo klausimynas medicinos darbuotojams. Sveikatai palankaus elgesio įvertinimui naudotas fizinio aktyvumo, sveikos mitybos, mitybos režimo klausimynai, pateikti sveikatai palankaus elgesio klausimai. Kadangi sveikatai didelę reikšmę turi stresas, kurio medikų darbe yra pakankamai daug, buvo naudojama psichologinės įtampos skalė (Reeder) ir stresogeninių įvykių klausimynas. Tyrime dalyvavo 131 medicinos darbuotojas. 44 dirbantys greitosios medicinos pagalbos stotyje, 71- poliklinikoje, 36- slaugos ligoninėje. Viso apklaustos 109 moterys ir 22 vyrai. Šiose skirtingose sveikatos priežiūros įstaigose medikų atliekamas darbas skiriasi pagal darbo specifiką pagal patiriamą psichologinę įtampą, todėl atliktu tyrimu buvo norėjome išsiaiškinti ar tai turi reikšmės medikų su sveikata susijusiam elgesiui ir pervargimo sindromui atsirasti. Rezultatai. Rezultatų analizė parodė, jog greitosios pagalbos stotyje subjektyviai įvertinta sveikata blogesnė nei poliklinikoje dirbančių. Poliklinikoje dirbančių subjektyviai įvertinta sveikata geresnė nei slaugos ligoninėje dirbančių medikų. Taip pat medikai, dirbantys slaugos ligoninėje miega blogiau nei poliklinikoje ir greitosios pagalbos stotyje. Analizuojant sveikatai palankų elgesį gauta, jog greitosios pagalbos stotyje dirbantys medikai rūko ir vartoja alkoholį daugiau nei poliklinikoje bei slaugos ligoninėje... [toliau žr. visą tekstą] / Research Methods. In order to evaluate medical staff occupational overwork syndrome was used occupational overwork questionnaire. To evaluate favorable health behavior were used questionaries of physical activity, good nutrition, diet, and questions about favorable behavior for health. Because of big importance of stress, which is quite usual in medics work, the psychological tension scale (Reader) and stressors factors questionnaire were used. The study included 131 medical worker. 44 of them working in emergency medical service, 77 - in clinic, 36 - in nursing-home. Altogether 109 women and 22 men were surveyed. In this different types of hospitals the medical work differs in its specifics and in psychological tension. Due to this difference, we were trying to find out whether it is relevant to the behavior related to health and overwork syndrome of medics. Results. The analysis of the results showed that the emergency medical service medics subjective assessment of health is worse than the clinic-employed. Clinic medics in a subjective assessment of health is better in than in the nursing-home working medics. Also as medics working in nursing-home is sleeping worse than in clinic and in emergency medical station. In analyzing the health of favorable behavior received that ambulance medics working at the station smoke and consume alcohol more than clinic and nursing-home medical workers. The most physically active medics are working in clinic... [to full text]

Tyrimo tikslai - įvertinti psichosocialinių stresorių išreikštumą darbuotojų grupėse atsižvelgiant į sociademografinius rodiklius ir nustatyti psichosocialinių stresorių darbe ir psichologinio atsparumo ryšį su darbuotojų sveikatai palankiu elgesiu. Tyrimo metodas - anketinė apklausa. Darbuotojų psichosocialiniams stresoriams nustatyti naudotas ilgasis COPSOQ II (2004-2005) klausimynas. Nustatant darbuotojų psichologinį atsparumą, panaudota dispozicinio psichologinio atsparumo skalė (angl. Dispositional Resilience Scale, DRS15-R, Bartone, 2007). Tyrime dalyvavo 151 biuro darbuotojai, kurių amžius yra nuo 23 iki 55 metų. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog darbuotojų psichosocialinių stresorių vertinimas skiriasi skirtingose socialinėse demografinėse grupėse: darbuotojai vyrai labiau nei moterys linkę teigti, kad darbe turi dirbti dideliu tempu; vyresni darbuotojai labiau nei jaunesni patiria nesaugumo jausmą dėl darbo vietos, jaučia didesnį darbo-šeimos disbalansą ir konfliktą. Kuo labiau darbuotojai subjektyviai vertina, kad darbo vietoje patiria didelį darbo krūvį, jų darbas reikalauja daug kognityvinių resursų, kuo labiau jie linkę manyti, kad turi slėpti savo emocijas darbo vietoje ir patiria didesni darbo-šeimos vaidmenų pusiausvyros konfliktą, mažiau jaučia savo įtaką darbo vietoje, mažesnes vystymosi galimybes, turi mažesnį darbo prasmės pojūtį, mažiau jaučiasi patenkinti savo atlygiu už darbą, mažiau aiškiai suvokia savo vaidmenį organizacijoje, prasčiau vertina... [toliau žr. visą tekstą] / The aims of the study were to assess the severity of psychosocial stressors employee groups according to sociodemographic indicators and to assess the relationship of psychosocial stressors at work employees‘ hardiness and health-promoting behaviour. Methodological instrument – questionnaire. It was used The Copenhagen Psychosocial questionnaire COPSOQ II (2004-2005) to determine psychosocial stressors of employees. It was used Dispositional Resilience Scale, DRS15-R, Bartone, 2007 to determine psychological resistance of employees. The subjects of the study were 151 of different gender, educational level, age (from 23 to 55), length. The research results have shown that psychosocial stressors of employees is differ in different social demographic groups: man employees are more as women employees tend to suggest an opinion that the rate of work is high: older employees more as young suffer insecurity about working place, feel bigger work-family imbalance and conflict. The more subjective the employees that work at a significant workload, they require a great deal of cognitive resources, the more they tend to believe that they have to hide their emotions in the workplace and are more work-family conflict, less feel their influence in the workplace, lower development opportunities, have lower sense of the meaning of work, the less feel satisfied with their rewards for the work, less understand their role clarity in the organization, value worse the quality of leadership, feel... [to full text]

Širdies ir kraujagyslių ligos, tame tarpe ir išeminės širdies ligos, laikomos pagrindine naujojo amžiaus sveikatos problema - tai ligos, kurių daugėja vykstant progresui ir kylant pragyvenimo lygiui. Darbe buvo nagrinėti vieni iš svarbiausių psichologinių IŠL rizikos veiksnių: nerimastingumas, pablogėjusi nuotaika ir tipo A elgsena, taip pat IŠL sergančiųjų sveikatai palankus elgesys, išskirtinį dėmesį skiriant IŠL sergančiųjų nerimastingumui ir pablogėjusiai nuotaikai bei jų kitimams stacionarinio gydymo metu. Šio Tyrimo tikslas – nustatyti išemine širdies liga sergančiųjų nerimastingumo ir pablogėjusios nuotaikos kitimus gydantis stacionare. Tyrime dalyvavo 178 28 – 74 metų (53,52 ± 9,03) respondentai. Iš jų 107 29 – 74 metų (53,91 ± 9,14) asmenys, sergantys IŠL ir 71 28 – 73 metų (52,94 ± 8,89) nesergantys IŠL (lyginamoji grupė). Pablogėjusiai nuotaikai ir nerimastingumui nustatyti naudota A.S. Zigmondo ir R.P.Snaitho ligoninės nerimo ir depresijos skalė (HAD – angl. Hospital Anxiety and Depression Scale). Elgsenos aktyvumui (A tipui) nustatyti naudotas sutrumpintas D. Dženkinso klausimyno (Jenkins Activity Survey – JAS) variantas, kurį sudarė trylika klausimų bei Framinghamo 10 klausimų skalė tipo A elgsenai nustatyti. Besigydančių stacionare IŠL sergančių pacientų nerimastingumas ir pablogėjusi nuotaika sumažėja stacionarinio gydymo pabaigoje. Tačiau nerimastingumas sumažėjo vyrų, sergančių IŠL, grupėje, o pablogėjusi nuotaika sumažėjo moterų, sergančių IŠL, grupėje... [toliau žr. visą tekstą] / Heart and blood vessels diseases including ischemic heart diseases are considered a major issue of health care in the modern age as these are the diseases which are growing in numbers in the times of progress and increasing level of subsistence. The thesis explores some major psychological ischemic heart disease risk factors: anxiety, worsening mood and type A behaviour as well as health-favouring behaviour of ischemic heart disease patients, essentially concentrating upon ischemic heart disease patients’ anxiety and worsening mood and its alterations in the process of hospital treatment. The aim of this analysis is to explore alterations of ischemic heart disease patients’ anxiety and worsening mood at the time of hospital treatment. The analysis covered 178 individuals aged 28 to 74 (53.52±9.03) including 107 ischemic heart disease patients aged 29 to 74 (53.91±9.14) and 71 members of the control group aged 28 to 73 (52.94±8.89) who are not ischemic heart disease patients. In order to assess worsening mood and anxiety, A.S. Zigmond and R.P. Snaith’s Hospital Anxiety and Depression Scale was employed. The assessment of the activeness of behaviour was performed by the brief variant of Jenkins Activity Survey containing thirteen questions and 10 questions scale by Framingham for the identification of type A behaviour. Anxiety and worsening mood of ischemic heart disease patients treated in hospital improve in the final stages of hospital treatment. However, anxiety decreased... [to full text]

Šiame darbe atlikto tyrimo tikslas - išanalizuoti vaikų globos namuose gyvenančių paauglių psichologinio atsparumo ir sveikatai palankaus elgesio sąsajas. Tyrime dalyvavo 173 paaugliai, gyvenantys aštuoniuose vaikų globos namuose visoje Lietuvoje. Tyrime dalyvavo paaugliai nuo 11 iki 18 metų, 90 (52 %) berniukų ir 83 (48 %) mergaitės. Šiam tyrimui atlikti buvo sudarytas 99 klausimų klausimynas. Klausimynas susidėjo iš dviejų dalių. Pirmoji dalis buvo sudaryta remiantis The California Healthy Kids Survey klausimyno 2010 – 2011 metų moduliu B ir skirta ištirti paauglių psichologinio atsparumo ypatumus. Antroji dalis sudaryta remiantis Health Behavior Questionaire (Jessor, Donovan, Costa, 1992) pagrindu. Ja buvo siekiama išsiaiškinti paauglių sveikatai palankaus elgesio ypatumus. Tyrimo rezultatai parodė, kad didėjant vaikų globos namuose gyvenančių paauglių psichologiniam atsparumui, daugėja sveikatai palankaus elgesio. Labiausiai vaikų globos namuose gyvenančių paauglių sveikatai palankus elgesys yra susijęs su namų, draugų, asmenybės apsauginiais veiksniais, o mažiausiai – su mokyklos bei visuomenės apsauginiais veiksniais. Taip pat didėjantis vaikų globos namuose gyvenančių paauglių psichologinis atsparumas susijęs su mažėjančiu paauglių rūkymu, alkoholio bei narkotinių medžiagų vartojimu, su geresniu paauglio mitybos dienos režimu bei tuo, ar paaugliui rūpi, kad jo maistas būtų sveikas. Be to, didėjant vaikų globos namuose gyvenančių paauglių psichologiniam atsparumui... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to explore links between psychological resilience and positive health behaviour of adolescence in foster care. The subjects of the study were 173 adolescences, living in eight foster care homes in all Lithuania. Adolescences were from 11 till 18 years old, 90 (52 %) boys and 83 (48 %) girls. Questionnaire of 99 questions was made special for this study. Questionnaire consisted of two parts. First part of questionnaire was made by example of The California Healthy Kids Survey 2010 – 2011, module B. It was intended to explore psychological resilience’s features of adolescences in foster care. Second part of questionnaire was made by example of Health Behaviour Questionnaire (Jessor, Donovan, Costa, 1992) and it was intended to explore positive health behaviour’s features of adolescences in foster care. The results of the study showed that increasing of psychological resilience of adolescences in foster care is related with increasing of positive health behaviour. Positive health behaviour of adolescences in foster care, was related with protective factors of home, friends, personality most of all. Positive health behaviour of adolescences in foster care was related with protective factors of school and society least of all. Increasing of psychological resilience of adolescences in foster care is related with decreasing consumption of drugs, cigarettes, alcohol. Also increasing of psychological resilience of adolescences in foster care is related with... [to full text]