Onkologinėms ligoms tapus antrąją pagal dažnumą mirties priežastimi Lietuvoje, vis daugiau atsiranda žmonių, kurie slaugo savo artimuosius sergančius onkologiniais susirgimais. Pasikeitusios aplinkybės įtakoja jų profesinę karjerą, iškelia socialines, finansines ir, žinoma, psichologines problemas. Nepaisant iškylančių sunkumų, buvo pastebėta, kad kai kurie slaugytojai, pasižymėdami psichologiniu atsparumu, sugeba sėkmingai prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos. Šio tyrimo tikslas yra atskleisti ir aprašyti psichologinio atsparumo kriterijus, kurie buvo įvardinti kaip reikšmingi ir padėję prisitaikyti slaugant onkologinį ligonį. Tuo tikslu, buvo apklausti 26 pagrindiniai neformalūs slaugytojai, kurie onkologinį ligonį slaugo ne trumpiau kaip vienerius metus. Jiems buvo pateikiama Slaugytojo Įtampos Anketa (Caregiver Strain Index). Tie tyrimo dalyviai, kurie surinko mažesnį nei 7 balų įvertį (kas nurodo mažą įtampą), buvo pakviesti dalyvauti fenomenologiniame interviu, kuris buvo atliekamas pagal Giorgi metodą. Šiame etape dalyvavo 10 tyrimo dalyvių. Apibrėžus bendrąjį fenomeną, buvo nustatyta, kad tarpasmeniniame kontekste tyrimo dalyviai savo psichologinį atsparumą sieja su susietumo jausmo su kitais žmonėmis išgyvenimu. Jis gali būti išgyvenamas kartu su kitais, panašioje situacijoje atsidūrusiais žmonėmis arba kartu su kitais artimaisiais, kolegomis ar visiškai nepažįstamais žmonėmis. Intrapersonaliniame kontekste tyrimo dalyviai savo psichologinį atsparumą sieja... [toliau žr. visą tekstą] / While malignant illnesses became the second death cause by frequency in Lithuania, there are more and more people giving care to their close ones that suffer from malignant illness. These changed circumstances affect their professional careers, raise social, financial and, of course, psychological issues. Notwithstanding the hardships, it has been noted that some caregivers being psychologically resilient, are able to successfully adapt to the changed situation. The objective of this study is to disclose and describe the criteria of psychological resilience, that have been named as significant and those that assist in adapting when giving care to an oncological patient. For this purpose 26 main informal caregivers have been inquired, who have been giving care to a patient for not less than a year. They have been given a Caregiver Strain Index. Those participants that have achieved less than 7 scores (which indicates low strain) have been invited to take part in a phenomenological interview, which has been conducted under Giorgi method. 10 participants took part in this phase. After the general phenomenon has been described, it has been determined that in an inter-personal context the participants of the study had related their psychological resilience with the inter-relationship empathy with other people. It can be experienced together with other people that ended up in a similar situation or with other relatives, colleagues or completely unknown people. In the interpersonal... [to full text]

Tyrimo tikslas - nustatyti teigiamų emocijų ir kūrybiškumo ryšį su vyresnio amžiaus žmonių psichologiniu atsparumu. Tyrime dalyvavo 200 vyresnio amžiaus žmonių (118 moterų ir 82 vyrai). Tiriamųjų amžius nuo 40 metų iki 61 ir daugiau. Siekiant atskleisti vyresnio amžiaus žmonių patiriamas emocijas buvo taikytas Fredrikson, Losada (2005) klausimynas apie patiriamas teigiamas ir neigiamas emocijas - (angl. Positive Affect and the Complex Dynamics of Human Flourishing). Kūrybiškumui matuoti buvo naudojamas Hocevar (1980) Kūrybinės veiklos klausimynas (angl. Creative Behavior Inventory), tyrime naudojamos keturios skalės: literatūros, muzikos, rankdarbių bei bendras šių trijų skalių kūrybiškumas. Psichologiniam atsparumui matuoti buvo pasirinkta Wagnild ir Young Atsparumo skalė, kurią į lietuvių klabą išvertė A. Pranckevičienė, R. Pakrosnis, V. Čepukienė (2006 ), tyrime naudojamos trys skalės: pasitikėjimas savimi, prasmės suvokimas/drąsa priimti iššūkius bei bendras šių dviejų skalių psichologinis atsparumas. Tyrimo rezultatų analizė rodo, kad vyrai ir moterys pasižymi panašiu bendru psichologiniu atsparumu, pasitikėjimu savimi bei prasmės suvokimas/drąsa priimti iššūkius. Taip pat atskleista, kad vyrai ir moterys patiria panašiai teigiamų emocijų. Kalbant apie kūrybiškumą, nustatyta, kad moterys pasižymi didesniu literatūriniu, rankdarbių darymo bei bendru kūrybiškumu, palyginus su vyrais. Rezultatai rodo, kad kuo vyresnio amžiaus žmonės intensyviau patiria teigiamas emocijas... [toliau žr. visą tekstą] / The aim - to identify the relationship of positive emotions and creative with the psychological resilience of elderly. The study included 200 (118 females and 82 males) older people. The age of from study participants are 40 years to 61 or more. In order to reveal the elderly experienced emotions were applied Fredrikson, Losada (2005) questionnaire on experienced positive and negative emotions (Positive Affect and the Complex Dynamics of Human Flourishing). To measure the creativity, was used Hocevar (1980) Creative Behavior Inventory, four scales used in the study: literature, music, handicrafts, overall creativity. To measure the psychological resilience was chosen Wagnild and Young psychological resilience scale, which is translated into the Lithuanian language by A. Pranckevičienė, R. Pakrosnis, V. Čepukienė (2006), the study used three scales: the overall resilience, self-confidence, the meaning perception / courage to accept the challenge. Analysis of the results shows that men and women have similar total psychological resilience, self-confidence and the meaning perception/courage to accept the challenge. It is also revealed that men and women experiencing positive emotions in a similar. As for creativity, found that women have a higher creativity in literature, handicrafts and overall creativity, compared with men, and musical creativity does not have differ between men and women. The results show that when elderly experience more positive emotions, that their overall... [to full text]

Paauglių psichologinio prisitaikymo ir socialinės paramos sąsajos SANTRAUKA Psichologinio atsparumo tema jau keletą dešimtmečių domina tyrėjus, tačiau vis dar stinga aiškios teorinės psichologinio atsparumo sampratos, nevienodai apibrėžiamas atsparumo procesas. Tyrimuose dažnai nagrinėjami bendrieji paauglystės prisitaikymo ypatumai, nepakanka prisitaikymo tyrimų, apimančių ankstyvosios paauglystės laikotarpį, ir nagrinėjančių socialinės paramos įtaką aukšto prisitaikymo lygio paaugliams, gyvenantiems prastomis psichosocialinėmis sąlygomis. Šiame darbe analizuojamas psichologinis prisitaikymas ir jo sąsajos su socialine parama ankstyvosios paauglystės laikotarpiu. Tiriamieji – 98 Biržų apskrities mokyklų 12–15 metų paaugliai. Apklausa atlikta 2007–2008 metais. Įvertinimo būdai: Achenbacho jaunuolių elgesio problemų klausimynas YSR (YSR 11/18, Youth Self Report, Achenbach, 1991); TFR 5/18 (Teacher Report Form) darbo autorės sukurta anketa (Kubeckienė, 2007); socialinio tinklo matrica (Antinienė, Baršauskienė, Merkys, 2004); kokybinis (fenomenologinis) tyrimas. Atlikta matematinė–statistinė duomenų analizė, naudojant kompiuterio programą „SPSS for Windows“ (12.0 versija). Nustatant skirtumus tarp grupių, demografiniams duomenims aprašyti ir respondentų atsakymams analizuoti panaudotos dažnių lentelės, porinių dažnių lentelių metodas, ² (chi kvadrat) kriterijus, Spearman‘o koreliacijų metodas ir Studento t kriterijus nepriklausomoms imtims palyginti. Taikant... [toliau žr. visą tekstą] / Relation Between Psychological Adaptation and Social Support in Early Adolescence SUMMARY Over few decades the subject of psychological resistance has been fascinating the surveyors; however there is neither enough clearly defined theorical characterization of psychological resistance, nor unified description of the process of resistance. Often the researches analyze only common characteristics of adaptation in adolescence. There are neither enough carried out adaptation surveys, that would include early adolescence period nor analyze the influence of social support for highly adaptable adolescents, who live in rather deprived psychosocial circumstances. This essay is analyzing psychological adaptation and its relation with social support in the period of early adolescence. Respondents - 98 adolescents, age group 12-15 years old from Birzai District Schools. Survey carried out 2007 to 2008 years. Evaluation techniques: Achenbach’s questionnaire of youth behavioural problems YSR (YSR 11/18, Youth Self Report, Achenbach, 1991); TFR 5/18 (Teacher Report Form); the questionnaire prepared by the author of this essay (Kubeckiene 2007); a matrix of the social network (Antiniene, Baarsauskiene, Merkys, 2004); qualitative (phenomenological) survey. There was a mathematical-statistical analysis performed using computer program “SPSS for Windows” (12.0 Version). In order to establish the distinctions among groups, to describe the demographical data as well as to analyze the answers of... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamas darbuotojų psichologinis atsparumas ir jo ryšys su vadovavimo stiliumi. Psichologinis atsparumas yra gebėjimas, leidžiantis asmeniui net ir nepalankiomis sąlygomis išlaikyti sveiką, kompetentingą asmenybę bei efektyviai spręsti nepalankias, stresines situacijas. Kalbant apie vadovavimo stilius, psichologinis atsparumas neretai siejamas su autentiška lyderyste, kuri apibūdinama atvirumu, altruistiniais veiksmais, elgesio nuoseklumu ir kuri skatina teigiamas psichologines kompetencijas bei kuria pozityvų, etišką, palaikantį klimatą. Pastebėta, kad autentiškas lyderis teigiamai įtakoja darbuotojų psichologinę gerovę, todėl darbuotojų psichologinio atsparumo ir autentiškos lyderystės sąsajų analizė yra labai svarbi. Šio tyrimo tikslas - išanalizuoti darbuotojų psichologinio atsparumo sąsajas su autentiškos lyderystės rodikliais. Tikslui pasiekti taikėme Psichologinio atsparumo skalę, Autentiškos lyderystės klausimyną bei Stresinių situacijų ir vadovo pagalbos vertinimo anketą. Tyrime dalyvavo 111 darbuotojų, kurių amžius nuo 22 metų iki 52 metų. Duomenų analizei taikyta Pearson koreliacija, Stjudento t kriterijus, Chi-kvadrato kriterijus ir tiesinės regresijos modelis. Rezultatai atskleidė, kad vienas penktadalis darbuotojų pasižymi žemu psichologiniu atsparumu, likusieji – aukštu. Paaiškėjo, kad darbuotojų psichologinis atsparumas teigiamai susijęs su vadovo pagalbos dažniu ir pagalbos efektyvumu sprendžiant stresines situacijas: kuo dažniau darbuotojas... [toliau žr. visą tekstą] / Links between employee psychological resilience and style of leadership are examined in this master’s thesis. Psychological resilience means capability to maintain healthy and competent personality despite negative circumstances and effectively cope with adverse and stressful situations. Speaking about leadership styles, psychological resilience usually is associated with authentic leadership, which involves transparency, altruistic actions, and behavioral consistency. Authentic leader fosters positive psychological capacities and develops positive, ethical and supportive context in organization. Taking into consideration that authentic leader positively influences employee psychological well-being, it is very important to evaluate links between employee psychological resilience and authentic leadership. The aim of this study is to analyze links between employee psychological resilience and authentic leadership. Psychological resilience scale, Authentic leadership questionnaire and Questionnaire, assessing stressful situations and manager support, were used to achieve this goal. 111 employees, aged from 22 to 52, participated in this study. Data analysis was based on T- Test, Pearson correlation, Chi-Square Test and Linear Regression. Results indicated, that one fifth of employees have low level of psychological resilience, others – high level. Employees’ psychological resilience is positively related with the frequency of manager’s help and effectiveness of this help: the... [to full text]

Vis dažniau užsienio ir Lietuvos mokslininkai pastebi, kad dvasinis žmogaus pasaulis siejasi su jo subjektyviai suvokiama gerove, psichikos sveikata bei psichologiniu atsparumu (Aukst-Margetic, Margetic, 2005; Clark, Friedman, Martin, 2005; Maddi, Brow, Khoshaba, Vaitkus, 2006; Berg, Hassing, McClearn, Johansson, 2006). Tačiau Lietuvoje šie klausimai dar nedaug nagrinėti (Laurinavičiūtė, 2004). Ypač menkas šios temos ištirtumas vidutinio amžiaus žmonių grupėje (Ryan, Caltabiano, 2009; Shen, Zeng, 2010). Šio darbo tikslas – nustatyti vidutinio amžiaus žmonių religingumo, psichologinio atsparumo ir subjektyviai vertinamos psichikos ypatumus bei sąsajas skirtingose socialinėse-demografinėse grupėse. Tyrime dalyvavo 164 vidutinio amžiaus (40-65 metų, amžiaus vidurkis 51,12 ± 8,1 metų) žmonės; iš jų 36,6 proc. (n=60) vyrų ir 63,4 proc. (n=104) moterų. Norint nustatyti vidutinio amžiaus žmonių subjektyviai vertinamą psichikos sveikatą, naudotas psichikos sveikatos klausimynas (angl. The General Health Questionnaire, 12-GHQ, Goldberg, 1970). Vidutinio amžiaus žmonių psichologinis atsparumas nustatytas naudojant dispozicinį psichologinio atsparumo skalę (angl. Dispositional Resilience Scale, DRS15-R, Bartone, 2007), o religingumas - naudojant vidinio ir išorinio religingumo skalę (angl. Age-Universal” I-E Scale–12, Gorsuch & Venable, 1983). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad vidutinio amžiaus žmonių religingumas, psichologinis atsparumas ir subjektyvus savo psichikos sveikatos... [toliau žr. visą tekstą] / More and more frequently, both Lithuanian and foreign scholars note that the spiritual world of an individual is related with his/her subjectively conceived welfare, psychical health and psychological resilience (Aukst-Margetic, Margetic, 2005; Clark, Friedman, Martin, 2005; Maddi, Brow, Khoshaba, Vaitkus, 2006; Berg, Hassing, McClearn, Johansson, 2006). However, this research in Lithuania has been scarce (Laurinavičiūtė, 2004), and this topic has been particularly under-researched in the middle-aged segment of the population (Ryan, Caltabiano, 2009; Shen, Zeng, 2010). The aim of the present work is to establish the relationship among the religiousness of the middle-aged population, their psychological resilience and subjectively conceived psychical health. 164 individuals of middle age (40 to 65 years old; age average 51.12 ± 8.1 years)took part in the research; among them, 36.6 per cent males (n=60) and 63.4 per cent females (n=104). In order to establish the subjectively assessed psychical health of the middle-aged population, The General Health Questionnaire, 12-GHQ, developed by Goldberg, (1970) was employed. The psychological resilience of the middle-aged population was established by applying the Dispositional Resilience Scale, DRS15-R, developed by Bartone, (2007) while religiousness was identified by employing the Age-Universal” I-E Scale–12 developed by Gorsuch & Venable (1983). The results of the research revealed that the religiousness, psychological resilience... [to full text]

Tyrimo tikslas – ištirti žmonių, patyrusių apatinių galūnių amputaciją, potrauminio streso sutrikimo simptomų, jų įveikos strategijų ir psichologinio atsparumo sąsajas. Buvo ištirti 120 tiriamųjų (92 vyrai ir 28 moterys), kurie patyrė apatinių galūnių amputaciją. Tyrime buvo naudojami trys klausimynai: 1. DRS-15 (Dispositional Resilience Scale) skirtas matuoti psichologinį atsparumą, kaip asmenybės savybę. 2. Streso įveikos klausimynas, kuris naudojamas matuoti įveikos strategijoms. 3. Įvykio poveikio skalė - revizuota (IES-R) skirsta potrauminio streso sutrikimo simptomams nustatyti. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog psichologinis atsparumas nėra susijęs su potrauminio streso sutrikimo simptomais tiesiogiai. Bet nustatyta, jog jaunesnių su žemesniu nei aukštuoju išsilavinimu vyrų didesnis bendras psichologinis atsparumas ir psichologinio atsparumo įsipareigojimas susijęs su dažniau naudojama problemų sprendimo įveikos strategija, o dažnesnis šios strategijos naudojimas susijęs su mažesniu potrauminio streso sutrikimo vengimo simptomo kiekiu. Jaunesnių su žemesniu nei aukštuoju išsilavinimu asmenų bendras psichologinis atsparumas ir jo bruožai (kontrolė, įsipareigojimas) teigiamai susiję su problemų sprendimo įveikos strategijos naudojimu. Vyresnių su žemesniu nei aukštuoju išsilavinimu žmonių grupėje rastas toks pat ryšys tarp bendro psichologinio atsparumo bei jo kontrolės bruožo ir problemų sprendimo įveikos strategijos. Vyresnių asmenų didesnė psichologinio atsparumo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to examine associations between posttraumatic stress disorder (PTSD) symptoms, coping strategies and hardiness among people with lower limb amputations. There were examined 120 patients (92 men and 28 women) who suffered a lower limb amputation. In the study were used three questionnaires: 1. DRS-15 (Dispositional Resilience Scale) which is designed to measure hardiness as a characteristic of personality. 2. Coping with stress questionnaire, which is used to measure coping strategies. 3. The Impact of Event Scale-Revised (IES-R) is used to measure PTSD symptoms. Results showed that hardiness was not directly associated with PTSD symptoms. But there were found that higher overall hardiness and commitment characteristic were associated with a more frequent usage of problem solving coping strategy and more frequent usage of this coping strategy was associated with less PTSD avoidance symptom amount among men who were younger and had lower than higher education. Among people who were younger and had lower than higher education there were found that higher overall hardiness and its characteristics (control, commitment) were associated with a more frequent usage of problem solving coping strategy. In the older age group of people with lower than higher education overall hardiness and its control characteristic were positively associated with problem solving coping strategy. In older age group there were found that hardiness control characteristic was... [to full text]

Tyrimo tikslas - išanalizuoti tėvų psichologinio atsparumo ir susitaikymo su ikimokyklinio amžiaus vaiko negalia ryšį. Tyrime dalyvavo 134 tėvai, kurių vaikai lanko ar lankė Kauno lopšelį darželį „Spindulėlis“. Tyrimo imtį sudarė 62,7 % (84 tėvai) tėvų, turinčių neįgalų vaiką ir 37,3 % (50 tėvų) tėvų, turinčių sveiką vaiką. Didžioji dalis apklaustųjų buvo moterys – jos sudarė 76,1 % tiriamųjų, o vyrai – 23,9 %. Psichologinis atsparumas buvo vertinimas apskaičiavus bendrą balą iš socialinio palaikymo ir ištvermingumų skalių. Socialinis palaikymas buvo vertinamas pagal Socialinio palaikymo skalę (Dahlem ir kiti, 1988), ištvermingumas - pagal Amsel ir kitų (2003) ištvermingumo skalę. Remiantis Ulrich ir Bauer susitaikymo su netektimi modeliu, buvo sudaryta susitaikymo su vaiko negalia skalė. Tyrimo rezultatai parodė, kad mažesnis atsparumas susijęs su sunkesniu susitaikymu su vaiko negalia. Susitaikymą su vaiko negalia geriausiai prognozuoti galima remiantis patiriamu socialiniu palaikymu, gaunamu iš šeimos, ir iššūkio pojūčio stiprumu. Kuo didesni šie kintamieji, tuo susitaikymas su vaiko negalia lengvesnis. Tėčių (vyrų) grupėje rezultatai nebuvo statistiškai reikšmingi. Lyginant tėvus, auginančius sveikus vaikus ir tėvus, auginančius neįgalius vaikus, paaiškėjo, kad moterų grupėje suvokiamas socialinis palaikymas skiriasi priklausomai nuo to, ar motinos turėjo neįgalius, ar sveikus vaikus. Motinos, auginančios neįgalius vaikus, patiria mažiau suvokiamo socialinio palaikymo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this study was to explore links between parents resilience and coping with disability of their pre-school aged child. Subjects of study was 134 parents who’s child is (or was) attending Kaunas kindergarten “Spindulėlis”. There were 84 (62,7%) parents who have disabled child and 50 (37,3%) parents with healthy children. Most participants were females (76,1 %), others (23,9 %) - men. Resilience was measured by combining two questionnaires: social support scale and hardiness scale. Social support was measured by Social support scale (Dahlem and others 1988) and hardiness was measured by Amsel and others (2003) hardiness scale. Scale of coping with child’s disability was made on the basis of Ulrich and Bauer death acceptance model. Results shows, that lower resilience is linked to worse acceptance of child’s disability. To prognosticate mothers acceptance to child’s disability is best to use view of coping and social support form family members. Links of acceptance and resilience are viewed only in mothers (women) results, there is no significant links in fathers (men) results. Also by comparing parents with disabled children and parents with healthy children, research showed, that has mothers with disabled children has observed social support, then mothers with healthy children. However in fathers results there were no significant difference in social support, despite child was disabled or not. Hardiness did not differ between parents who have disabled children and... [to full text]

Tyrimo tikslai - įvertinti psichosocialinių stresorių išreikštumą darbuotojų grupėse atsižvelgiant į sociademografinius rodiklius ir nustatyti psichosocialinių stresorių darbe ir psichologinio atsparumo ryšį su darbuotojų sveikatai palankiu elgesiu. Tyrimo metodas - anketinė apklausa. Darbuotojų psichosocialiniams stresoriams nustatyti naudotas ilgasis COPSOQ II (2004-2005) klausimynas. Nustatant darbuotojų psichologinį atsparumą, panaudota dispozicinio psichologinio atsparumo skalė (angl. Dispositional Resilience Scale, DRS15-R, Bartone, 2007). Tyrime dalyvavo 151 biuro darbuotojai, kurių amžius yra nuo 23 iki 55 metų. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog darbuotojų psichosocialinių stresorių vertinimas skiriasi skirtingose socialinėse demografinėse grupėse: darbuotojai vyrai labiau nei moterys linkę teigti, kad darbe turi dirbti dideliu tempu; vyresni darbuotojai labiau nei jaunesni patiria nesaugumo jausmą dėl darbo vietos, jaučia didesnį darbo-šeimos disbalansą ir konfliktą. Kuo labiau darbuotojai subjektyviai vertina, kad darbo vietoje patiria didelį darbo krūvį, jų darbas reikalauja daug kognityvinių resursų, kuo labiau jie linkę manyti, kad turi slėpti savo emocijas darbo vietoje ir patiria didesni darbo-šeimos vaidmenų pusiausvyros konfliktą, mažiau jaučia savo įtaką darbo vietoje, mažesnes vystymosi galimybes, turi mažesnį darbo prasmės pojūtį, mažiau jaučiasi patenkinti savo atlygiu už darbą, mažiau aiškiai suvokia savo vaidmenį organizacijoje, prasčiau vertina... [toliau žr. visą tekstą] / The aims of the study were to assess the severity of psychosocial stressors employee groups according to sociodemographic indicators and to assess the relationship of psychosocial stressors at work employees‘ hardiness and health-promoting behaviour. Methodological instrument – questionnaire. It was used The Copenhagen Psychosocial questionnaire COPSOQ II (2004-2005) to determine psychosocial stressors of employees. It was used Dispositional Resilience Scale, DRS15-R, Bartone, 2007 to determine psychological resistance of employees. The subjects of the study were 151 of different gender, educational level, age (from 23 to 55), length. The research results have shown that psychosocial stressors of employees is differ in different social demographic groups: man employees are more as women employees tend to suggest an opinion that the rate of work is high: older employees more as young suffer insecurity about working place, feel bigger work-family imbalance and conflict. The more subjective the employees that work at a significant workload, they require a great deal of cognitive resources, the more they tend to believe that they have to hide their emotions in the workplace and are more work-family conflict, less feel their influence in the workplace, lower development opportunities, have lower sense of the meaning of work, the less feel satisfied with their rewards for the work, less understand their role clarity in the organization, value worse the quality of leadership, feel... [to full text]

Šiame darbe atlikto tyrimo tikslas - išanalizuoti vaikų globos namuose gyvenančių paauglių psichologinio atsparumo ir sveikatai palankaus elgesio sąsajas. Tyrime dalyvavo 173 paaugliai, gyvenantys aštuoniuose vaikų globos namuose visoje Lietuvoje. Tyrime dalyvavo paaugliai nuo 11 iki 18 metų, 90 (52 %) berniukų ir 83 (48 %) mergaitės. Šiam tyrimui atlikti buvo sudarytas 99 klausimų klausimynas. Klausimynas susidėjo iš dviejų dalių. Pirmoji dalis buvo sudaryta remiantis The California Healthy Kids Survey klausimyno 2010 – 2011 metų moduliu B ir skirta ištirti paauglių psichologinio atsparumo ypatumus. Antroji dalis sudaryta remiantis Health Behavior Questionaire (Jessor, Donovan, Costa, 1992) pagrindu. Ja buvo siekiama išsiaiškinti paauglių sveikatai palankaus elgesio ypatumus. Tyrimo rezultatai parodė, kad didėjant vaikų globos namuose gyvenančių paauglių psichologiniam atsparumui, daugėja sveikatai palankaus elgesio. Labiausiai vaikų globos namuose gyvenančių paauglių sveikatai palankus elgesys yra susijęs su namų, draugų, asmenybės apsauginiais veiksniais, o mažiausiai – su mokyklos bei visuomenės apsauginiais veiksniais. Taip pat didėjantis vaikų globos namuose gyvenančių paauglių psichologinis atsparumas susijęs su mažėjančiu paauglių rūkymu, alkoholio bei narkotinių medžiagų vartojimu, su geresniu paauglio mitybos dienos režimu bei tuo, ar paaugliui rūpi, kad jo maistas būtų sveikas. Be to, didėjant vaikų globos namuose gyvenančių paauglių psichologiniam atsparumui... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to explore links between psychological resilience and positive health behaviour of adolescence in foster care. The subjects of the study were 173 adolescences, living in eight foster care homes in all Lithuania. Adolescences were from 11 till 18 years old, 90 (52 %) boys and 83 (48 %) girls. Questionnaire of 99 questions was made special for this study. Questionnaire consisted of two parts. First part of questionnaire was made by example of The California Healthy Kids Survey 2010 – 2011, module B. It was intended to explore psychological resilience’s features of adolescences in foster care. Second part of questionnaire was made by example of Health Behaviour Questionnaire (Jessor, Donovan, Costa, 1992) and it was intended to explore positive health behaviour’s features of adolescences in foster care. The results of the study showed that increasing of psychological resilience of adolescences in foster care is related with increasing of positive health behaviour. Positive health behaviour of adolescences in foster care, was related with protective factors of home, friends, personality most of all. Positive health behaviour of adolescences in foster care was related with protective factors of school and society least of all. Increasing of psychological resilience of adolescences in foster care is related with decreasing consumption of drugs, cigarettes, alcohol. Also increasing of psychological resilience of adolescences in foster care is related with... [to full text]