Family is the least part of our society. At the same time it is the subject of the society, responsible for the prolongation of human genus and upbringing of children. Family has the right to property, organic relations with an ethnic group, nation, state. It is social reality which is supported and controlled by the state, without breaking the rights of parents and family. The quality of life is purely individual evaluation of your destination in life, evaluation of culture and the system of values, in which an individual person is living, connected with his aims, attitude, hopes, standards and interests. It is a wide conception, combining an individual’s physical health and psychological state, degree of independence, social relations and relations with environment. The quality of life includes different and various spheres: the criteria of physical state and functional possibilities, psychological state and wealth, social relations and economic state. The principle of the quality of life of the disabled is supported by the idea that we cannot separate the quality of life of the disabled from the conception of life of the other members of the society. Social politics must evaluate the disabled as common citizens. Observing the principle of standardization, families, which are growing the disabled children, must understand that the level of the quality of their lives must not greatly differ from those who have not got indisposition. In this work of magister the object of... [to full text]

Darbe sprendžiami neįgalių vaikų integracijos ikimokyklinėje įstaigoje klausimai, nes gausi informacija apie neįgalių vaikų integraciją, adaptaciją visuomenėje keičia žmonių požiūrį į neįgaliųjų integracijos galimybes bendrojo tipo ugdymo įstaigose. Anksti pradėtas ugdymas ir kvalifikuotų specialistų darbas su neįgaliais vaikais garantuoja geresnius socialinės integracijos rezultatus ir didesnį savarankiškumą ateityje. Mokslinė bei metodinė literatūra neįgaliųjų vaikų ikimokyklinio ugdymo tema patvirtina, jog neįgaliųjų vaikų integracija reikalauja kompleksinių sprendimo būdų. Neįgalių vaikų ugdymui ikimokyklinėse įstaigose yra sudarytos tik minimalios galimybės, nes trūksta specialist���, žinių ir įgūdžių pedagogams, informacijos tėvams, lėšų. Atsižvelgiant į tyrimo metu gautus rezultatus, darbe parengtas ikimokyklinės įstaigos pasirengimo neįgalių vaikų integracijai modelis. Tyrimo problema – neįgalių vaikų integracija ikimokyklinio ugdymo įstaigose beveik nevyksta. Tyrimo objektas – neįgalių vaikų integracija ikimokyklinėje įstaigoje. Tyrimo tikslas – pateikti ikimokyklinės įstaigos pasirengimo neįgalių vaikų integracijai modelį. Siekiant šio tikslo, numatyti uždaviniai: aptarti neįgaliųjų situaciją Lietuvoje, neįgalaus vaiko vietą bei ugdymą visuomenėje ir šeimoje, atskleisti tėvų ir pedagogų požiūrį į neįgalių vaikų integracijos galimybes ikimokyklinėje įstaigoje, išskirti pagrindinius veiksnius, galinčius įtakoti neįgalių vaikų integraciją ikimokyklinėje įstaigoje... [toliau žr. visą tekstą] / The problems of disabled children’s integration in the pre-school institution are being dealt in this research because abundant information about disabled children’s integration and their adaptation in society changes people’s attitudes towards the possibilities of disabled people’s integration in institutions of general education. Early education and qualified specialists’ work with disabled children guarantee better results of social integration and higher independence in the future. Scientific and methodical literature related to disabled children’s pre-school education confirm the fact that disabled children’s integration requires integrated ways of solution. Disabled children are provided only with minimal possibilities because of the lack of specialists, pedagogues’ knowledge and skills, information for parents, and finances. Referring to the results of the research, the model of preparation of the pre-school institution for disabled children’s integration is formulated. The problem of the research – disabled children’s integration in pre-school educational institutions is hardly proceeding. The object of the research – disabled children’s integration in a pre-school institution. The aim of the research – to present the model for preparation of pre-school institution for disabled children’s integration. In order to attain the aim, the following objectives were formulated: to discuss the situation of the disabled in Lithuania, the disabled child’s place and education... [to full text]

Tyrimo tikslas - išanalizuoti tėvų psichologinio atsparumo ir susitaikymo su ikimokyklinio amžiaus vaiko negalia ryšį. Tyrime dalyvavo 134 tėvai, kurių vaikai lanko ar lankė Kauno lopšelį darželį „Spindulėlis“. Tyrimo imtį sudarė 62,7 % (84 tėvai) tėvų, turinčių neįgalų vaiką ir 37,3 % (50 tėvų) tėvų, turinčių sveiką vaiką. Didžioji dalis apklaustųjų buvo moterys – jos sudarė 76,1 % tiriamųjų, o vyrai – 23,9 %. Psichologinis atsparumas buvo vertinimas apskaičiavus bendrą balą iš socialinio palaikymo ir ištvermingumų skalių. Socialinis palaikymas buvo vertinamas pagal Socialinio palaikymo skalę (Dahlem ir kiti, 1988), ištvermingumas - pagal Amsel ir kitų (2003) ištvermingumo skalę. Remiantis Ulrich ir Bauer susitaikymo su netektimi modeliu, buvo sudaryta susitaikymo su vaiko negalia skalė. Tyrimo rezultatai parodė, kad mažesnis atsparumas susijęs su sunkesniu susitaikymu su vaiko negalia. Susitaikymą su vaiko negalia geriausiai prognozuoti galima remiantis patiriamu socialiniu palaikymu, gaunamu iš šeimos, ir iššūkio pojūčio stiprumu. Kuo didesni šie kintamieji, tuo susitaikymas su vaiko negalia lengvesnis. Tėčių (vyrų) grupėje rezultatai nebuvo statistiškai reikšmingi. Lyginant tėvus, auginančius sveikus vaikus ir tėvus, auginančius neįgalius vaikus, paaiškėjo, kad moterų grupėje suvokiamas socialinis palaikymas skiriasi priklausomai nuo to, ar motinos turėjo neįgalius, ar sveikus vaikus. Motinos, auginančios neįgalius vaikus, patiria mažiau suvokiamo socialinio palaikymo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this study was to explore links between parents resilience and coping with disability of their pre-school aged child. Subjects of study was 134 parents who’s child is (or was) attending Kaunas kindergarten “Spindulėlis”. There were 84 (62,7%) parents who have disabled child and 50 (37,3%) parents with healthy children. Most participants were females (76,1 %), others (23,9 %) - men. Resilience was measured by combining two questionnaires: social support scale and hardiness scale. Social support was measured by Social support scale (Dahlem and others 1988) and hardiness was measured by Amsel and others (2003) hardiness scale. Scale of coping with child’s disability was made on the basis of Ulrich and Bauer death acceptance model. Results shows, that lower resilience is linked to worse acceptance of child’s disability. To prognosticate mothers acceptance to child’s disability is best to use view of coping and social support form family members. Links of acceptance and resilience are viewed only in mothers (women) results, there is no significant links in fathers (men) results. Also by comparing parents with disabled children and parents with healthy children, research showed, that has mothers with disabled children has observed social support, then mothers with healthy children. However in fathers results there were no significant difference in social support, despite child was disabled or not. Hardiness did not differ between parents who have disabled children and... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotos ir įvertintos neįgaliųjų vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, integracijos problemos mokykloje, atskleisti integracijos ypatumai bei mokinių, turinčių specialiųjų mokymosi poreikių, galimybės dalyvaujant ugdymo procese. Taip pat pateikiamos rekomendacijos, kaip spręsti šias problemas. Pirmojoje darbo dalyje teoriniu aspektu tiriamas neįgalumo fenomenas, pateikiama negalios sampratų įvairovė, aptariamos negalios atsiradimo priežastys bei analizuojamas negalios suvokimas įvairių teorijų kontekste. Antrojoje dalyje nagrinėjama socialinės rizikos šeimų samprata, pateikiamos šių šeimų atsiradimo priežastys, analizuojama neįgalaus vaiko situacija socialinės rizikos šeimoje bei apžvelgiamas socialinės paramos ryšys su neįgalius vaikus auginančių tėvų psichologiniu prisitaikymu. Trečiojoje dalyje aptariamas integracijos suvokimas, nagrinėjamas specialiųjų poreikių mokinių integravimas į mokymo procesą, apžvelgiamas pedagogų požiūris į negalią turinčių mokinių integravimą į bendrojo lavinimo mokymo procesą, aptariamas neįgaliųjų vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose tėvų dalyvavimas integracijos procese bei analizuojamas diskriminacijos aspektas neįgaliųjų atžvilgiu bendrojo lavinimo mokykloje. Ketvirtojoje dalyje analizuojami du skirtingi atvejų tyrimai, apibrėžiami neįgaliųjų, augančių socialinės rizikos šeimose, integracijos mokykloje ypatumai, gilinamasi į neįgaliųjų problemas mokykloje, atskleidžiamos jų dalyvavimo ugdymo... [toliau žr. visą tekstą] / Master's thesis analyzed and assessed for disabled children, growing social risk families, integration problems at school, to reveal features of the integration of pupils with special educational needs, the possibility of participation in the educational process. It also provides guidance on how to deal with these problems. In the first part of the theoretical aspect of the phenomenon studied disability, the disability concepts of diversity, discusses the causes of disability and disability perception is analyzed in the context of different theories. The second part deals with the concept of social risk families, these families are the causes and analyzes of a disabled child in the family situation of social risk and review the relationship of social support to parents of children with disabilities psychological adaptation. The third part deals with the integration of perception is discussed with special needs students integrated into the learning process, an overview of teaching approach to the integration of students with disabilities into the mainstream education process, discusses the disabled children growing up in disadvantaged families for participation in the integration process and analyze the discrimination faced by people with disabilities in mainstream schools. The fourth section analyzes two different case studies, defines people with disabilities, growing social risk families, school integration features, and delves into the problems of people with disabilities... [to full text]