Bakalauro darbe analizuojamas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dalyvavimas mokyklos bendruomenės gyvenime. Darbe atlikta mokslinės ir metodinės literatūros analizė, anketinė apklausa. Suformuotas pagrindinis darbo tikslas - remiantis mokyklos bendruomenės narių (pedagogų, tėvų ir mokinių) požiūriu įvertinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dalyvavimą mokyklos bendruomenės gyvenime. Tyrime dalyvavo 150 Radviliškio rajono ,,X“ bendrojo lavinimo mokyklos bendruomenės narių: 30 – bendrojo lavinimo mokyklos mokytojų, 30 – specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčių mokinių, 30 - mokinių, kurie neturi specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP), 30 – specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių tėvų, 30 – neturinčių specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių tėvų. Anketinės apklausos metodu tirta ar mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių dalyvauja mokyklos bendruomenės gyvenime. Tyrimu siekta sužinoti pedagogų, tėvų ir mokinių požiūrį apie specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dalyvavimą mokyklos bendruomenės gyvenime, tarpusavio bendravimą su bendraamžiais, realų įsitraukimą į veiklas, dalyvavimo aktyvumą ir dažnumą. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: Daugumos respondentų požiūris į SUP vaikų ugdymąsi bendrojo lavinimo 1. mokykloje kartu su bendraamžiais ir dalyvavimą bendrose veiklose yra palankus. Specialiųjų poreikių mokinių įsitraukimas į mokyklos gyvenimą ir jų dalyvavimas klasės bei... [toliau žr. visą tekstą] / Bachelor's work explores the special needs pupils participation in the school life of the community. The work is done in the provision of scientific and literary analysis and a questionnaire- based survey. The main objective is on the basis of the school community members (educators, parents and pupils) to assess the special needs pupils' participation in the school life of the community. The study involved 150 Radviliškis district X "comprehensive school community members: 30-General education school teachers, 30-pupils with special educational needs (SEN), 30-pupils who do not have special educational needs (SEN), 30 patents whose children have special educational needs, 30 parents whose children do not have special educational needs. The questionnaire-based method of the survey examined whether pupils with special educational needs are involved in the school life of the community. The investigation was organised in order to find educators, parents, and pupils' attitude about special educational needs pupils' participation in school and community life, mutual communication with peers, the real engagement in activities, the activity and frequency of participation. The main empirical findings of the investigation: 1. Most of the respondents' attitude to the special needs pupils' learning in general education school together with peers, and participation in joint activities is favourable. There is still a lack in special... [to full text]

Darbe atlikta teorinė pedagogo kompetencijos sampratos; pedagogo kompetencijos analizė jos rengimo kontekste; bendrojo lavinimo mokyklų SUP turinčių mokinių ugdymosi poreikių tenkinimo analizė. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - atskleisti pedagogų kompetencijų struktūrą ir plėtojimo galimybes, ugdant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus. Atlikta statistinė duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 203 Marijampolės apskrities pedagogai, dirbantys su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais. Empirinėje dalyje nagrinėjama pedagogo kompetencijos ypatumai, dirbant su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais; pedagogų nuostatos į specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymą ir profesinį tobulėjimą šioje srityje. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Pastarųjų metų pasikeitimai visos Lietuvos gyvenime diktuoja ir naujus reikalavimus pedagogo kompetencijai. Pedagogų nuomone, nepakanka, kad tobulėtų žinios, mokėjimai ir įgūdžiai, reikia, kad jis pats gebėtų keistis: nuo orientacijos į teorines žinias į vyksmą ir veikimą darant poveikį, kartu mokantis ir kuriant. 2. Apibendrinant tyrimo duomenis galima teigti, kad apklaustųjų pedagogų nuomone, mokyklose kol kas nepakankama ugdymo kokybė, švietimo įstaigų aplinka nėra palanki mokymuisi nei fizine nei psichologine prasme. Švietimo finansavimo modeliai kol kas negarantuoja visiško specialiojo ugdymo paslaugų suteikimo kokybės, ypač bendrojo lavinimo... [toliau žr. visą tekstą] / Thesis includes theoretical analysis of educator‘s competence definition; analysis of educator‘s competence in the context of its training; analysis of meeting the requirements of educational needs of pupils with special needs at secondary school. Questionnaire survey method was used in the research with the aim to reveal the structure and development potential of teacher’s competencies in teaching children with special educational needs. There was done the statistical analysis of the data. The study involved 203 teachers in Marijampole County who work with children with special educational needs. Empirical chapter includes the discussions about characteristics of teacher competence; teachers‘ attitudes towards education of children with special educational needs and teachers‘ professional developement in this area. The main conclusions of the research: 1. Summary of the problems of teacher training highlights the fact that current changes in the life of the whole Lithuania bring new requirements for teacher competence. In their opinion, there is not enough to gain knowledge and to develope abilities and skills; teacher must be able to change from the orientation to theoretical knowledge into practical aktivities that affect the child and develope the ability to learn and to create. 2. Summary of the data of the research, according to the opinion of teachers who participated in the survey, shows the lack of education quality; the educational... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojamas palankios ugdymui(si) psichologinės ir fizinės aplinkos kūrimas inkliuzinėje klasėje. Tyrime dalyvavo 104 pedagogai, dirbantys Panevėžio miesto ir rajono bendrojo ugdymo mokyklose. Anketinės apklausos metodu tirta pedagogų nuomonė apie palankios ugdymui(si) psichologinės ir fizinės aplinkos kūrimo patirtis ir svarbiausias sąlygas inkliuzinėje klasėje. Analizuojant tyrimo duomenis ieškota ryšio tarp svarbiausių sąlygų, reikalingų palankios ugdymui(si) psichologinės ir fizinės aplinkos kūrimui inkliuzinėje klasėje bei jų įgyvendinimo darbo praktikoje. Tyrimu nustatyta, kad svarbiausios sąlygos, reikalingos palankios ugdymui(si) psichologinės ir fizinės aplinkos kūrimui yra darnūs mokytojo ir mokinių tarpusavio santykiai, taisyklių suformavimas ir jų laikymasis, mokinių bendradarbiavimo užtikrinimas, motyvaciją skatinantis vertinimas, lankstus ir tinkamas mokinių sėdėjimo vietų suskirstymas, tinkamo apšvietimo klasėje užtikrinimas, darbingumą skatinančių sienų atspalvių parinkimas ir mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, aprūpinimas kompensacinėmis priemonėmis. Dauguma pedagogų stengiasi kurti gerus tarpusavio santykius su mokiniais, skatina ugdytinius dirbti grupėmis ir yra sukūrę aiškią taisyklių bei vertinimo sistemą. Vis gi mokytojų nuostatos mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, atžvilgiu yra neigiamos, mokiniai nėra įtraukiami į ugdymo(si) proceso planavimą. Vyrauja homogeninis mokinių grupavimas, vertinant individuali... [toliau žr. visą tekstą] / Bachelor’s paper analyzes creation of conducive psychological and physical environment for teaching (learning) in the inclusive classroom. The study involved 104 mainstream school teachers working in the district and the city of Panevezys. Questionnaire method was used to analyse teachers’ opinion on their experience in creation of conducive psychological and physical environment and the most important conditions in the inclusive classroom. Analysis of the data sought to find a relationship between the key conditions required for conducive psychological and the physical environment for teaching (learning) in the inclusive classroom and their implementation in the work practice. The study found that the most important conditions necessary for creation of conducive psychological and physical environment for teaching (learning) are harmonious teacher-pupil relationships, rule formation and compliance, ensuring pupils’ cooperation, motivation-stimulating evaluation, flexible and suitable allocation of sitting places for the pupils, proper lighting in the classroom, selection of efficiency promoting wall shades and provision of pupils with special educational needs with compensatory measures. Most teachers try to build good relationships with pupils, encourage learners to work in groups and have clear rules and scoring system. However, concerning pupils with special educational needs, teachers’ attitude is negative, the pupils are not included in the training (learning) process... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojama mokslininkams ir praktikams (pedagogams, švietimo pagalbos specialistams) aktuali tema, susijusi su mokytojų, ugdančių specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčius mokinius, sėkmingo ugdymo(si) sąlygomis ir patiriamais iššūkiais inkliuzinėje mokykloje. Darbe remiantis mokytojų ir mokinių požiūriu, siekiama atskleisti nežymų intelekto sutrikimą turinčių mokinių ugdymo(si) ypatumus bendrojo lavinimo mokyklos pradinėse klasėse. Atliktos anketinės apklausos raštu rezultatų analizė atskleidė, jog pagrindiniais sunkumais, ugdant sutrikusio intelekto mokinius laikoma netinkama švietimo politika, įgūdžių ir priemonių įtraukti tėvus į ugdymo(si) procesą trūkumas. Mokytojai savo patirtį ugdant nežymų intelekto sutrikimą turinčius mokinius bendrojo lavinimo mokykloje vertina kaip (labai) sėkmingą. Svarbiausiais gebėjimais mokytojai laiko bendravimo su mokiniais ir praktinius pamokos vedimo gebėjimus. Dažniausiai mokytojai akcentuoja individualizuoto ugdymo strategijų taikymo pamokoje svarbą, nors yra manančių, kad intelekto sutrikimų turinčių mokinių ugdymas turėtų būti organizuojamas atskirai. Mokytojai pažymi, kad svarbiausios asmeninės savybės, kurių reikia mokytojo profesinėje veikloje yra kūrybiškumas, atsakingumas, tačiau taip pat mokytojas turėtų būti komunikabilus, pozityviai nusiteikęs, supratingas. Pažymėtina, jog dalis respondentų tik iš dalies svarbia savybe laiko reiklumą ar polinkį mokytis. Apibendrinant mokinių patirtis, išryškėja... [toliau žr. visą tekstą] / The topic of this baccalaureate work is very relevant for the scientists and practitioners (teachers, social workers) and related to the specific conditions for the successful education and challenges, which are usually met in the inclusive schools. The goal of the work is after analyzing the attitudes of the teachers and students, reveal the characteristics of the education of the students with mild intellectual disabilities in the primary classes of state schools. After the analysis of the data of the written questionnaire, the results revealed that the main difficulties of the education of the students with intellectual disabilities, are considered to be irrelevant educational politics and lack of means and competences of involvement of the parents in the educational process. The teachers value their practice of education of the students with mild intellectual disabilities, as very successful. The main competences, helpful in this process, teachers consider to be the communicational skills and professionally organized lessons. The teachers often mention that the most important is individualization of the educational strategies, but there are some that are tend to have the opinion that the students with mild intellectual disabilities should be educated separately. The teachers also reveal the opinion, that the main personal characteristics of the teacher should be creativity, positive thinking, and empathy. It is important to mention that a certain part of the... [to full text]

Darbe atlikta teorinė darbo analizė ir iškelta hipotezė: inovatyvių metodų taikymas muzikinio ugdymo procese sudaro tinkamas prielaidas sutrikusio intelekto (SI) vaikų gebėjimų lavinimui ir savivertės plėtotei. Anketinės apklausos metodu atliktas tyrimas, kurio tikslas – nustatyti 8-10 metų SI mokinių inkliuzijos galimybes muzikinio ugdymo procese. Tyrime dalyvavo tėvai, auginantys sutrikusio intelekto vaikus, pedagogai ir mokiniai. Empirinėje dalyje nagrinėjamas SI mokinių muzikinis ugdymas namuose, pamokose ir popamokinėje veikloje. Atlikus tyrimą nustatyta, kad šiuo metu vykdoma neįgaliųjų integracija pilnai neišnaudoja galimybių, kurias švietimo kaitos dokumentų kontekste galėtų teikti SUP turinčių vaikų muzikinis ugdymas. Lieka dar daug neišnaudotų rezervų, kuriuos deramai pasitelkus būtų sudarytos prielaidos neįgaliesiems išreikšti save, didžiuotis, kad yra tokia sritis, kurioje ir jie gali save realizuoti. Ugdomojo proceso metu praktikoje buvo patvirtintas Asmeninės prasmės (APM, autorius A. Piličiauskas) ir Emocinio imitavimo (EIM, autorė L. Navickienė) metodų taikymo SI vaikų muzikinio ugdymo procese galimybės. Tyrimo metu įgyvendinta siekiamybė – skatinti ugdytinių tarpasmeninį bendravimą muzikinio ugdymo procese kaip svarbią jų asmenybės tapsmo prielaidą. Sėkmingas užsibrėžtų uždavinių įgyvendinimas leidžia teigti, kad tyrimo Įvade numatyta hipotezė pasitvirtino. / In this paper work the theoretical analysis has been carried out and the hypothesis has been raised: the application of innovative methods in the process of teaching music forms appropriate conditions for mentally disordered children to develop their skills and self value. The research has been carried out using the questionnaire to define the possibilities of inclusion in the process of teaching music of 8-10-year-old mentally disordered children. In this research have taken parents who raise mentally disordered children, also teachers and students. In the empirical part the author researches teaching mentally disordered children music at home, during the lessons and in after school activities. The research has shown, that the integration of disordered people has not used all the possibilities, which can be given by teaching music children with special needs in the context of educational changes. Still, a lot of reserves remain, which can be effectively used to give the possibility for disabled to express themselves and to be proud of having the sphere they can realize themselves. During the teaching process it has been practically proved the possibilities of application of Personal sense (author A.Piliciauskas) Emotional imitation (author L.Navickiene) methods in the process of teaching music mentally disordered children. During the research the aim has been achieved – to encourage the inter-relationship of students in the process of teaching music as an important... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotos ir įvertintos neįgaliųjų vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, integracijos problemos mokykloje, atskleisti integracijos ypatumai bei mokinių, turinčių specialiųjų mokymosi poreikių, galimybės dalyvaujant ugdymo procese. Taip pat pateikiamos rekomendacijos, kaip spręsti šias problemas. Pirmojoje darbo dalyje teoriniu aspektu tiriamas neįgalumo fenomenas, pateikiama negalios sampratų įvairovė, aptariamos negalios atsiradimo priežastys bei analizuojamas negalios suvokimas įvairių teorijų kontekste. Antrojoje dalyje nagrinėjama socialinės rizikos šeimų samprata, pateikiamos šių šeimų atsiradimo priežastys, analizuojama neįgalaus vaiko situacija socialinės rizikos šeimoje bei apžvelgiamas socialinės paramos ryšys su neįgalius vaikus auginančių tėvų psichologiniu prisitaikymu. Trečiojoje dalyje aptariamas integracijos suvokimas, nagrinėjamas specialiųjų poreikių mokinių integravimas į mokymo procesą, apžvelgiamas pedagogų požiūris į negalią turinčių mokinių integravimą į bendrojo lavinimo mokymo procesą, aptariamas neįgaliųjų vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose tėvų dalyvavimas integracijos procese bei analizuojamas diskriminacijos aspektas neįgaliųjų atžvilgiu bendrojo lavinimo mokykloje. Ketvirtojoje dalyje analizuojami du skirtingi atvejų tyrimai, apibrėžiami neįgaliųjų, augančių socialinės rizikos šeimose, integracijos mokykloje ypatumai, gilinamasi į neįgaliųjų problemas mokykloje, atskleidžiamos jų dalyvavimo ugdymo... [toliau žr. visą tekstą] / Master's thesis analyzed and assessed for disabled children, growing social risk families, integration problems at school, to reveal features of the integration of pupils with special educational needs, the possibility of participation in the educational process. It also provides guidance on how to deal with these problems. In the first part of the theoretical aspect of the phenomenon studied disability, the disability concepts of diversity, discusses the causes of disability and disability perception is analyzed in the context of different theories. The second part deals with the concept of social risk families, these families are the causes and analyzes of a disabled child in the family situation of social risk and review the relationship of social support to parents of children with disabilities psychological adaptation. The third part deals with the integration of perception is discussed with special needs students integrated into the learning process, an overview of teaching approach to the integration of students with disabilities into the mainstream education process, discusses the disabled children growing up in disadvantaged families for participation in the integration process and analyze the discrimination faced by people with disabilities in mainstream schools. The fourth section analyzes two different case studies, defines people with disabilities, growing social risk families, school integration features, and delves into the problems of people with disabilities... [to full text]

Inkliuziniam ugdymui didelę įtaką turi tai kokias nuostatas į mokinį turi mokytojai ir mokykloje dirbantys specialistai, kaip jie pasirengę ugdyti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius, ir kaip aktyviai mokinių tėvai įsijungia į savo vaikų ugdymo procesą bei kaip dalyvauja vertinant jų specialiuosius ugdymosiporeikius. / The influence upon the education of inclusion depends on the following facts: what attitudes teachers or specialists at school have towards a student, whether and how they are ready to train students with special education needs as well as how actively parents join in their children’s education process and take part in assessing their special education needs.