SANTRAUKA Šio darbo tikslas - išanalizuoti suaugusių asmenų, turinčių intelekto sutrikimą, agresijos apraiškas ir jos įveikos būdus. Intelektas skirstomas į abstraktų, praktinį ir socialinį. Svarbu paminėti, jog dažniausiai mąstymo ir suvokimo sutrikimus lydi emociniai ir elgesio sutrikimai. Jie pasireiškia įvairiais fiziniais ar verbaliniais būdais, antisocialiniu elgesiu, neadekvačia situacijai, padidėjusia agresija. Agresija, kaip reakcija į stimulą, siekiant pakenkti aplinkiniams, yra biologinių ir socialinių veiksnių sąlygotas reiškinys. Atliktas kokybinis tyrimas, naudojant naratyvinio interviu metodą. Apklausti penki ekspertai: trys profesionalai, turintys darbo su sutrikusio intelekto asmenimis patirties, ir dvi motinos, auginančios dukteris, turinčias lengvą ir vidutinį intelekto sutrikimus. Rezultatai parodė, jog agresija dažniausiai yra socialinio mokymosi procese įgytas elgesys, demonstruojamas manipuliuojant bei siekiant patenkinti savo poreikius. Ekspertai pabrėžė, jog agresija atsiranda iš praradimo ir vienatvės baimės ir pasireiškia esant emociniam ar fiziniam nesaugumui. Todėl, galima daryti išvadą, jog sutrikusio intelekto asmens funkcionavimas tiesiogiai susijęs su gaunama pagalba, kurios dėka asmens būklė ir funkcionavimas gali pagerėti. / SUMMARY The aim of this thesis is to analyze the aggression of mentally disabled adults, its occurrence and the ways of negotiation. The intellect is categorized as abstract, practical and social. Important is that usually disorders in thinking and perception are contributed with emotional and behavioral disorders. They occur in different manual and verbal ways, antisocial behavior, and higher inadequate aggression. Aggression, as a reaction to a stimulus striving to wreak the others, is a phenomenon determined by biological and social factors. The qualitative research using the method of narrative interview was carried out. Five experts were quested: three professionals working in the field of mental disorders and two mothers, whose daughters have slight or medium intellect disorders. Results showed that aggression is usually a behavior gained in social learning process. This behavior is showed with manipulative intents and wishing to fulfill the own needs. The experts stressed the fair of bereavement and loneliness as a main cause of aggression. It appears in the presence of physical and emotional insecurity. The conclusion about the great importance of assistance can be made. It means that the functioning of a person with mental disorders could be improved by proper assistance.

Darbe atlikta teorinė sutrikusio intelekto vaikų vystymosi ypatumų, buitinių įgūdžių apibrėžties analizė bei tėvų ir ugdymo įstaigos pedagogų vykdomo buitinių įgūdžių formavimo kryptingumo siekiant vaikų, turinčių vidutinį intelekto sutrikimą, autonomiškumo analizė. Iškelta hipotezė, kad vaikų, turinčių vidutinį intelekto sutrikimą, buitinių įgūdžių formavimas vyksta kryptingai. Taikant anketinės apklausos metodą, buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - įvertinti buitinių įgūdžių formavimo kryptingumą, siekiant vaikų, turinčių vidutinį intelekto sutrikimą, autonomiškumo. Atlikta anketinės apklausos duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 118 Vilniaus miesto specialiųjų ugdymo įstaigų pedagogų ir 100 tėvų, auginančių vaikus, turinčius vidutinį intelekto sutrikimą. Empirinėje dalyje aptariamos asmens, turinčio vidutinį intelekto sutrikimą, galimybės atlikti buitinius darbus; nagrinėjamas sutrikusio intelekto vaikų buitinių įgūdžių formavimo kryptingumas namuose ir ugdymo įstaigoje. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Hipotezė, kad vaikų, turinčių vidutinį intelekto sutrikimą, buitinių įgūdžių formavimas vyksta kryptingai, pasitvirtino iš dalies. 2. Daugumos respondentų nuomone, vaikų, turinčių vidutinį intelekto sutrikimą galimybės atlikti buitinius darbus yra ribotos, minimalios. Tik 36 proc. tėvų ir 25 proc. pedagogų nurodė normalias galimybes, 10 proc. pedagogų pabrėžė, kad galimybės atlikti buitiniuis darbus priklauso nuo individualių vaiko sugebėjimų. 3. ... [toliau žr. visą tekstą] / There was made theoretical analysis about development peculiarities of children with mental retardation, daily skills were defined and also there was made an analysis about singleness of daily skills formation with purpose to make children with moderate mental retardation self–sufficient, which parents and educators implement. It was hypothesized that formation of daily skills for children with moderate mental retardation is going purposefully. By employing method of questionnaires the research was made which purpose is to evaluate singleness of daily skills formation with purpose to make children with moderate mental retardation self–sufficient. The analysis of questionnaires data was made. 118 Vilnius city special educational institutions educators and 100 parents who have children with moderate mental retardation participated in the research. In the empirical part the possibilities of a person with moderate mental retardation to make daily activities are discussed; the singleness of daily skills formation of children with mental retardation at home and at the educational institution is examined. The most important conclusions of empirical research: 1. Hypothesis that formation of daily skills for children with moderate mental retardation is going purposefully was proved partially. 2. Many respondents take the view that possibilities for children with moderate mental retardation to make daily activities are limited, minimal. Only 36 percent of parents and 25 percent... [to full text]

Tyrimo objektas: Šeimų, auginančių intelekto sutrikimą turinčius vaikus, gyvenimo kokybė. Tyrimo tikslas – Nustatyti šeimų, auginančių sutrikusio intelekto vaikus, gyvenimo kokybę. Uždaviniai: 1. Apibūdinti šeimų, auginančių neįgalius vaikus, gyvenimo kokybę teoriniu aspektu 2. Išanalizuoti šeimų, auginančių neįgalius vaikus dalyvavimo darbinėje, visuomeninėje ir laisvalaikio veiklos galimybes ir ypatumus. 3. Ištirti šeimų, auginančių neįgalius vaikus, gyvenimo kokybę. 4. Palyginti šeimų, auginančių neįgalius vaikus, gyvenimo kokybę šeimos pajamų ir sudėties aspektais. Išvados: 1. Išanalizavus mokslinę literatūrą išryškėjo, kad šeimų, auginančių neįgalius vaikus, gyvenimo kokybę dažniausiai įtakoja materialinės problemos, socialinės paramos trūkumas, socialinis tinklas, tarpusavio santykiai. 2. Šeimos, auginančios neįgalius vaikus susiduria su įvairiomis kliūtimis derindami darbui ir vaiko priežiūrai skirtą laiką. Šeimų dalyvavimo visuomeniniame gyvenime intensyvumui įtakos turi vaiko negalės ypatumai, visuomenės požiūris, atitinkamos tėvų reakcijos į galimai neigiamą visuomenės požiūrį. Laisvalaikį įtakoja materialinės šeimos galimybės, pomėgiai. 3. Šeimos, auginančios sutrikusio intelekto vaikus savo gyvenimo kokybę vertina vidutiniškai. Vertinant šeimos sudėties aspektu didelių skirtumų nepastebėta, tačiau matoma tendencija, kad pilnos šeimos gyvenimo kokybę įvertino geriau nei nepilnos šeimos. Vertinant pajamų aspektu materialinė šeimų padėtis neturėjo reikšmingos įtakos... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the research: The quality of life of families bringing up children with intelectual disabilities. The goal of the research – To identify the quality of life of families bringing up children with intelectual impairment. Aims: 1. To define the quality of life of families having disabled childen on the basis of theoretical aspect. 2. To analize the possibilities and features of taking part in working, social activities of families bringing up children with intelectual impairment. 3. To analize the quality of life of families bringing up disabled children. 4. To compare the quality of life of families bringing up disabled children on the basis of their income and the structure of the family. Conclusions: 1. After the analyses of scientific literature, it became obvious that the quality of families having disabled children depends on financial problems, the shortage of social help, social network, mutual relatioship. 2. Families bringing up disabled children face different obstacles while combining the time work and the time for a child‘s care. The intensivity of families taking part in social life is influenced by the features of a child‘s disability, the social attitude, possibile reactions of the parents to a negative attitude of the society. The free time is closely connected with a family‘s possibilities and hobbies. 3. Families having childen with intelectual disabilities, evaluate their quality of life rather in the middle. While evaluating on the basis of the... [to full text]

Labai svarbu, kad neįgalūs žmonės neliktų intensyvios visuomenės kaitos nuošalyje. Menas yra pati universaliausia kalba, kai žmonės gali vieni kitus suprasti jausmais, o kūryba, skatina žmogaus saviraišką, ugdo asmenybę, padeda adaptuotis ir integruotis į visuomenę. Meninis neįgaliųjų ugdymas yra neatsiejama mokymo dalis ir labai svarbi veikla, kuri kartu atlieka ir terapinį pobūdį. Mokslininkai vieningai pripažįsta dailės reikšmę: dėl jos tobulėja ir lavėja mokinių meninis suvokimas, skonis, jausmai, intuicija, vaizduotė – būtinos jauno žmogaus „kultūrinimo“ ir kūrybiškumo sąlygos. Šiame darbe aprašyto tyrimo tikslas – atskleisti meninės saviraiškos poveikį sutrikusio intelekto mokinių kalbos ir komunikacijos įgūdžių lavinimui. Siekiant patikrinti tyrimo hipotezę pasirinkti mokslinės literatūros analizės, fenomenografinis ir turinio (content) analizės metodai. Požiūriai į sutrikusio intelekto asmenų raidą išsiskiria, yra įvairių mitų ir faktų, tačiau neabejotina, kad tokių vaikų kalba ir komunikacija turi ypatumų. Šiame darbe aptariamas meninės raiškos poveikis neįgalaus asmens raidai, meninės raiškos ypatumai ir poreikiai, galimybės plėtojant sutrikusio intelekto vaikų kalbos ir komunikacijos įgūdžius. Meninė sutrikusio intelekto asmenų raiška skatina jų sėkmingą ir visapusišką socializaciją. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad visų tiriamųjų verbalinės raiškos pokytis įvyko. Nepriklausomai nuo tiriamųjų individualių gebėjimų, atsiskleidė šių sutrikusio intelekto mokinių... [toliau žr. visą tekstą] / It is very important that disabled people wouldn‘t stay out of the way when intensive society is changing. An art is the most universal language, which helps people to understand each other by feelings and creation stimulates man‘s self-expression, trains personality, helps to specialize and integrate into society. An artistic training of disabled is concurrent and very important activity, which at the same time does a kind of therapeutical impact. Scholars unanimously assert a significance of art: it improves and trains pupils' artistic consciousness, taste, feelings, intuition and imagination which are important conditions to young man's civilisation and creativity. A point of research given in this paper is to show, how artistic expression trains skills of language and communication of disabled pupils'. In order to check a hypothesis of research, there were taken phenomenographical method, scientific literature and content's analysis. Views to development of persons with dysfunctional intelligence are different, there are some myths and facts, but it is certain that communication of those pupils‘ has some peculiarities. In this paper is discussed an impact of artistic axpression to development of disabled, peculiarites and needs of artistic expression and facilities by which are being developed skills of language and communication of pupils‘ with dysfunctional intelligence. The artistic expression stimulates successful and universal socialization of people with... [to full text]

Dailės terapijos mokslinės literatūros analizė parodė, jog sutrikusį intelektą turintys vaikai piešia nekreipdami dėmesio į realų objekto vaizdą, nepastebi esminių detalių, nesuvokia objektų tarpusavio ryšių. Tokių vaikų piešiniams būdingi šablonai, apimantys tiek besikartojančią temą, tiek pasikartojančius tuos pačius objektus. Piešinių stereotipiškumas atspindi vaikų reakciją į supantį pasaulį, kur dėmesys fiksuojamas ties aktualiu, keliančiu rūpestį išgyvenimu. Dažniausiai piešiami objektai – namas, medis, žmogus. / The analysis of the art therapy’s scientific sources has revealed that the children having mental disorder draw without focusing on a real image of the object, they don’t pay attention to essential details, don’t realize the existence of the relationship between the objects. The drawings of these kids have got typical patterns with a recurring theme and repeated objects in their pictures. The stereotypical drawings reflect the kids’ reaction to the surrounding. Their attention concentrates on the urgent emotionally stressful experience. The most common objects in such pictures are houses, trees and people.

Ne taip seniai intelekto sutrikimą turintys asmenys Lietuvoje vis dar buvo izoliuota, stigmuota visuomenės dalis. Šiandien jų padėtis pasikeitusi. Siekiama bei įstatymais garantuojama kiekvieno neįgalaus asmens teisė į visapusišką ugdymą(si), socializaciją ir jo galimybes atitinkančią gyvenimo kokybę. Priklausomai nuo intelekto sutrikimo laipsnio, proto negalia lemia didesnius ar mažesnius pažeidimus visose bendrųjų gebėjimų raidos srityse (kognityvinėje, emocinėje, fizinėje, socialinėje) ir tuo riboja žmogaus galimybes. Dėl vidutinio intelekto sutrikimo sukeltų pažeidimų vaikai patiria kalbos, motorikos, aplinkos pažinimo, bendravimo sunkumų. Šokamieji žaidimai – veikla, kurioje persipina poezija, muzika, drama ir choreografija. Neįgaliųjų ugdymo kontekste šie žaidimai turėtų būti grindžiami ne judesių atlikimo kokybe, o tapti viena iš ugdymo ir komunikavimo priemonių, kurios užtikrintų pilnavertį, praktinį mokinių funkcionavimą. Tyrimo objektas – šokamųjų žaidimų atranka vidutinį intelekto sutrikimą turintiems vaikams. Darbo tikslas – atskleisti šokamųjų žaidimų ypatumus pritaikant vidutinį intelekto sutrikimą turintiems vaikams. Uždaviniai: išanalizuoti sutrikimų specifiką ir pateikti vidutinį intelekto sutrikimą turinčių vaikų psichologinę ir pedagoginę charakteristiką; išryškinti šokamųjų žaidimų taikymo galimybes šokio ugdymo procese; atskleisti šokamųjų žaidimų taikymo ypatumus vidutinį intelekto sutrikimą turinčių vaikų šokio veikloje; pagrįsti šokamųjų žaidimų... [toliau žr. visą tekstą] / Not long ago people with intellectual impairment were an isolated and stigmatised part of society in Lithuania. The situation has changed. Depending on the degree of intellectual impairment, mental disability determines minor to serious impairment in all areas of development of general abilities (cognitive, emotional, physical and social), thus limiting human capabilities. Children suffering from moderate intellectual impairment experience linguistic, motor, cognitive and communication difficulties. Dancing games encompass poetry, music, drama and choreography. In the context of the education of disabled people, instead of being based on the quality of movements, these games should become a means of education and communication ensuring full practical functioning of students. The subject matter of the thesis is selection of dancing games for children with moderate intellectual impairment. The purpose of the thesis is to reveal the specific features of dancing games adapted for children with moderate intellectual impairment. Objectives: to analyse the specific features of this type of impairment and provide the psychological and educational characteristics of children with moderate intellectual impairment; to highlight the applicability of dancing games in the dance training process; to identify the specificity of the use of dancing games in the dancing activities of children with moderate intellectual impairment; to justify the criteria for the selection of dancing games for... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojama mokslininkams ir praktikams (pedagogams, švietimo pagalbos specialistams) aktuali tema, susijusi su mokytojų, ugdančių specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčius mokinius, sėkmingo ugdymo(si) sąlygomis ir patiriamais iššūkiais inkliuzinėje mokykloje. Darbe remiantis mokytojų ir mokinių požiūriu, siekiama atskleisti nežymų intelekto sutrikimą turinčių mokinių ugdymo(si) ypatumus bendrojo lavinimo mokyklos pradinėse klasėse. Atliktos anketinės apklausos raštu rezultatų analizė atskleidė, jog pagrindiniais sunkumais, ugdant sutrikusio intelekto mokinius laikoma netinkama švietimo politika, įgūdžių ir priemonių įtraukti tėvus į ugdymo(si) procesą trūkumas. Mokytojai savo patirtį ugdant nežymų intelekto sutrikimą turinčius mokinius bendrojo lavinimo mokykloje vertina kaip (labai) sėkmingą. Svarbiausiais gebėjimais mokytojai laiko bendravimo su mokiniais ir praktinius pamokos vedimo gebėjimus. Dažniausiai mokytojai akcentuoja individualizuoto ugdymo strategijų taikymo pamokoje svarbą, nors yra manančių, kad intelekto sutrikimų turinčių mokinių ugdymas turėtų būti organizuojamas atskirai. Mokytojai pažymi, kad svarbiausios asmeninės savybės, kurių reikia mokytojo profesinėje veikloje yra kūrybiškumas, atsakingumas, tačiau taip pat mokytojas turėtų būti komunikabilus, pozityviai nusiteikęs, supratingas. Pažymėtina, jog dalis respondentų tik iš dalies svarbia savybe laiko reiklumą ar polinkį mokytis. Apibendrinant mokinių patirtis, išryškėja... [toliau žr. visą tekstą] / The topic of this baccalaureate work is very relevant for the scientists and practitioners (teachers, social workers) and related to the specific conditions for the successful education and challenges, which are usually met in the inclusive schools. The goal of the work is after analyzing the attitudes of the teachers and students, reveal the characteristics of the education of the students with mild intellectual disabilities in the primary classes of state schools. After the analysis of the data of the written questionnaire, the results revealed that the main difficulties of the education of the students with intellectual disabilities, are considered to be irrelevant educational politics and lack of means and competences of involvement of the parents in the educational process. The teachers value their practice of education of the students with mild intellectual disabilities, as very successful. The main competences, helpful in this process, teachers consider to be the communicational skills and professionally organized lessons. The teachers often mention that the most important is individualization of the educational strategies, but there are some that are tend to have the opinion that the students with mild intellectual disabilities should be educated separately. The teachers also reveal the opinion, that the main personal characteristics of the teacher should be creativity, positive thinking, and empathy. It is important to mention that a certain part of the... [to full text]

Didaktiniai žaidimai vaidina svarbų vaidmenį, siekiant pamoką padaryti įdomesne, didinant mokinių motyvaciją dalyvauti mokymosi procese. Pedagoginėje literatūroje ir mokslinėje bei mokyklinėje praktikoje jau daugelį metų diskutuojama apie šio metodo taikymo mokyme galimybes. Žaidimo tinkamumą mokymui savo pasisakymuose minėjo Platonas ir Aristotelis. Mokslinėje literatūroje, pedagoginėje publicistikoje plačiai aptariamas didaktinių žaidimų naudojimas mokymosi procese. Mokslininkai, pedagogai praktikai (Montessori M., 2004, Pokrovskis A., 1994, Grinevičienė N., 2002, Kontautienė Z.,1978 ir kt.) nagrinėja didaktinių žaidimų panaudojimo galimybes ugdant skirtingo amžiaus vaikus, aiškinasi šio metodo naudojimo privalumus skirtingų dalykų pamokose. Tačiau iki šiol mažai nagrinėtas didaktinių žaidimų, skirtų padėti intelekto sutrikimus turinčių vaikų jausmų bei emocijų pažinimui. Vaiko emocinio vystymosi problema - viena iš aktualių problemų psichologijoje. Poddiakov A. N. (2000) (Поддьяков) savo darbe teigia, kad įvairiausių mokslininkų darbuose (Henderson B., Keller H., Rotenberg V. C. ir kt.) įrodyta, kad emocijų susiformavimo jų gausos ir diferenciacijos lygis priklauso nuo pažintinių procesų kokybės: pojūčių, jausmų suvokimo, atminties, mąstymo, motyvacijos pobūdžio bei valingu procesų būklės. Darbo objektas: protiškai atsilikusio vaiko emocinė raida didaktinio žaidimo metu, užtikrinus atitinkamas pedagoginės sąlygas. Darbo tikslas – išanalizuoti didaktinių žaidimų... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis consists of two papers devoted to emotional development of the child during didactic games. The first paper investigates theoretical substantiation of the problem. It discusses the roles of didactic games in child’s emotional development. The article deals with the general construct of disability, and the use of the term intellectual disability. The second paper presents results of experimental work. Experiment passed in three stages: Ascertaining stage of experiment - have revealed a degree of emotional development of children leaning on a condition of empathy. Distribution of children in groups has been lead on the basis of allocated levels of empathy by V. Мegedev (1996). Forming stage – was used system of didactic games. Control stage lean on the same methods, as at the first stage. At this stage we seek to reveal influence didactic games on emotional development of the children. Results of an experimental research convince us of that, didactic games influence not only emotional development of children, but also on development of the person as a whole. Thus, under influence of a purposeful management in didactic games children with mental disabilities have an emotional progress more intensively.

Darbe atlikta teorinė nežymiai sutrikusio intelekto mokinių skaičių ir skaičiavimo mokymo taikant aktyvaus mokymosi metodus analizė. Iškelta hipotezė, kad aktyvaus mokymosi metodų taikymas ugdant nežymiai sutrikusio intelekto mokinius gali padėti jiems pasiekti aukštesnių matematikos mokymosi pasiekimų. Anketavimo ir testavimo metodais buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – nustatyti aktyvaus mokymosi metodų poveikį III klasės nežymiai sutrikusio intelekto mokinių skaičių ir skaičiavimo gebėjimams. Atlikta aprašomosios statistikos duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 10 nežymiai sutrikusio intelekto III klasės mokinių. Empirinėje dalyje nagrinėjamas specialiųjų poreikių mokinių supratimas apie matematikos reikalingumą kasdieniame jų gyvenime; įtvirtinami numeracijos ir aritmetinių veiksmų atlikimo įgūdžiai. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Remiantis atliktų diagnostinių pjūvių (testavimo ir anketavimo metodais) prieš pradedant eksperimentinį darbą su eksperimentinės grupės mokiniais ir jį pabaigus rezultatais nustatyta, kad: visų eksperimentinės grupės mokinių matematikos testų rezultatai ženkliai pagerėjo. Sėkmingiausiai eksperimentinės grupės mokiniams sekėsi atlikti skaičių numeracijos tematiką atitinkančias užduotis. Tuo tarpu kontrolinės grupės mokinių testavimo rezultatai taip ženkliai nesikeitė ir aukštesnių rezultatų pasiekė ne visi grupės mokiniai. Vienas kontrolinės grupės mokinys baigiamojo testo metu surinko mažiau balų, nei pradinio testavimo metu... [toliau žr. visą tekstą] / In the Master’s thesis there was performed a theoretical analysis of teaching numbers and counting to the slightly mentally retarded students by applying the techniques of active learning. There was raised a hypothesis, that an application of the techniques of active learning in the education of the slightly mentally retarded students can help them achieve higher outcomes in learning mathematics. There was performed a research aimed at ascertaining the influence of the techniques of active learning on the ability of numbers and counting of the III(rd) grade’s slightly mentally retarded students by using the methods of questionnaire and testing. There was performed an analysis of the descriptive statistical data. 10 slightly mentally retarded students of the III(rd) grade participated in the research. In the empirical part there was analysed the students’ with special needs understanding about the necessity of mathematics in their daily life, there was consolidated the skills in performing numbering and arithmetical operations. The main findings of the research: 1. Following the results of the performed diagnostic sections (the methods of questionnaire and testing) before the beginning of experimental work with the experimental group’s students and at the end of it there was ascertained that: mathematics tests’ results had significantly improved of all students in the experimental group; the students had performed the tasks corresponding numbering’s theme the most successfully... [to full text]

Inkliuziniam ugdymui didelę įtaką turi tai kokias nuostatas į mokinį turi mokytojai ir mokykloje dirbantys specialistai, kaip jie pasirengę ugdyti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius, ir kaip aktyviai mokinių tėvai įsijungia į savo vaikų ugdymo procesą bei kaip dalyvauja vertinant jų specialiuosius ugdymosiporeikius. / The influence upon the education of inclusion depends on the following facts: what attitudes teachers or specialists at school have towards a student, whether and how they are ready to train students with special education needs as well as how actively parents join in their children’s education process and take part in assessing their special education needs.