Šiuo metu Lietuvoje yra apie 2000 žmonių, sergančių sunkiomis, nepagydomomis inkstų ligomis. Žmonių, kurie laukia inksto transplantacijos (jiems atliekamos kraujo valymo – dializės procedūros) yra apie 1500, žmonių po inksto transplantacijos – apie 500. Kiekvienais metais išaiškinama 200-300 naujų ligonių, o bendras šių pacientų skaičius per metus padidėja 100-120, net apie 15-18% šių pacientu kasmet miršta. Problema, kuri įtakojo darbo temos pasirinkimą: 2007 metais darbo autorės atliktas tyrimas parodė, kad nefrologinių ligonių psichosocialiniai poreikiai beveik nėra patenkinami, o jų gyvenimo kokybe rūpinamasi minimaliai. Šiuo tyrimu norėta atskleisti, kaip, esant tokiai situacijai, šie ligoniai įveikia savo negalią, kokius būdus pasirenka, kokius šaltinius negaliai įveikti (pirminius, išorinius-socialinius) laiko svarbiausiais. Tyrimo tikslas – ištirti, kokius negalios įveikos būdus naudoja nefrologiniai ligoniai. Tyrimo objektas – nefrologinių ligonių negalios įveikos būdai. Tyrimo hipotezės: 1. Dializuojami ligoniai savo sveikatą yra linkę vertinti prasčiau, nei ligoniai po inksto transplantacijos. 2. Dializuojamiems ligoniams ir ligoniams po inksto transplantacijos negalią įveikti padėtų skirtingi būdai. Anketine apklausa siekta ištirti ir palyginti, kokius negalios įveikos būdus naudoja dializuojami ir po inksto transplantacijos ligoniai. Apklausta 130 tiriamųjų (57 dializuojami ir 73 po inksto transplantacijos). Tai tikslinė atranka, nes beveik visi nefrologiniai... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays there are about 2000 people with chronic kidney disease in Lithuania. It is estimated that about 1500 patients on dialysis are waiting for kidney transplantation while 500 patients are after kidney transplantation. Kidney disease is diagnosed for 200-300 people every year. So the general number of these patients increases from 100 to 120, however, about 15-18% of them are dying per year. The main reason which influenced to choose this topic for the work was the results of previous research (2007). It was investigated that psychosocial needs of nephrological patients are hardly satisfied and care that promote quality of life in these patients is only minimal. So with this research we were trying to find out how nephrological patients cope with disability, what strategies they choose and what resources (internal and external/ social) they consider to be the main. The aim of this research was to investigate what methods for coping with disability are used by nephrological patients. The subject of research was the methods for coping with disability in nephrological patients. There were two hypotheses: the first one is that patients on dialysis assess their physical health more negatively than patients after kidney transplantation. And the second one is that patients on dialysis and patients after kidney transplantation apply different methods for coping with disability. To achieve the aim of this research, there were interviewed nephrological patients and the form of... [to full text]

SANTRAUKA Šio darbo tikslas - išanalizuoti suaugusių asmenų, turinčių intelekto sutrikimą, agresijos apraiškas ir jos įveikos būdus. Intelektas skirstomas į abstraktų, praktinį ir socialinį. Svarbu paminėti, jog dažniausiai mąstymo ir suvokimo sutrikimus lydi emociniai ir elgesio sutrikimai. Jie pasireiškia įvairiais fiziniais ar verbaliniais būdais, antisocialiniu elgesiu, neadekvačia situacijai, padidėjusia agresija. Agresija, kaip reakcija į stimulą, siekiant pakenkti aplinkiniams, yra biologinių ir socialinių veiksnių sąlygotas reiškinys. Atliktas kokybinis tyrimas, naudojant naratyvinio interviu metodą. Apklausti penki ekspertai: trys profesionalai, turintys darbo su sutrikusio intelekto asmenimis patirties, ir dvi motinos, auginančios dukteris, turinčias lengvą ir vidutinį intelekto sutrikimus. Rezultatai parodė, jog agresija dažniausiai yra socialinio mokymosi procese įgytas elgesys, demonstruojamas manipuliuojant bei siekiant patenkinti savo poreikius. Ekspertai pabrėžė, jog agresija atsiranda iš praradimo ir vienatvės baimės ir pasireiškia esant emociniam ar fiziniam nesaugumui. Todėl, galima daryti išvadą, jog sutrikusio intelekto asmens funkcionavimas tiesiogiai susijęs su gaunama pagalba, kurios dėka asmens būklė ir funkcionavimas gali pagerėti. / SUMMARY The aim of this thesis is to analyze the aggression of mentally disabled adults, its occurrence and the ways of negotiation. The intellect is categorized as abstract, practical and social. Important is that usually disorders in thinking and perception are contributed with emotional and behavioral disorders. They occur in different manual and verbal ways, antisocial behavior, and higher inadequate aggression. Aggression, as a reaction to a stimulus striving to wreak the others, is a phenomenon determined by biological and social factors. The qualitative research using the method of narrative interview was carried out. Five experts were quested: three professionals working in the field of mental disorders and two mothers, whose daughters have slight or medium intellect disorders. Results showed that aggression is usually a behavior gained in social learning process. This behavior is showed with manipulative intents and wishing to fulfill the own needs. The experts stressed the fair of bereavement and loneliness as a main cause of aggression. It appears in the presence of physical and emotional insecurity. The conclusion about the great importance of assistance can be made. It means that the functioning of a person with mental disorders could be improved by proper assistance.

Tyrimo tikslas: išsiaiškinti, kaip skiriasi įvairių kursų medicinos studentų mirties baimė, laiko suvokimas ir streso įveikos būdai. Tyrime dalyvavo 227 respondentai: 70 ne medikų, 61 - I kurso, 33 - II kurso, 22 - V kurso, 41 - VI kurso LSMU medicinos fakulteto studentai. Tiriamieji pasirinkti atsitiktinės atrankos būdu. Siekiant išsiaiškinti, kaip skiriasi įvairių kursų medicinos studentų mirties baimė, laiko suvokimas ir streso įveikos būdai, pagrindiniu tyrimo metodu pasirinkta anketinė apklausa. Apklausos dalyviams buvo pateikti trys klausimynai: Colett-Lester mirties bei mirimo baimės skalė (angl. The Revised Collet-Lester Fear of Death And Dying Scale – Lester, 1990), skirta išsiaiškinti savo paties ir kitų mirties baimę bei mirties proceso baimę; Šešių faktorių modelis - ZTPI laiko suvokimo skalė (angl. Zimbardo Time Perspective Inventory, 1990) bei profesoriaus G.Valicko ir doktoranto Ž. Grakausko (2006) sudarytas streso įveikos klausimynas: keturių faktorių modelis, skirtas streso įveikos vertinimui atlikti. Klausimynų pildymo laikas vidutiniškai 15 minučių. Darbo uždaviniai: išanalizuoti ir palyginti I -II ir V-VI kursų medicinos studentų mirties baimę, laiko suvokimą bei streso įveikos būdus atskirose merginų ir vaikinų grupėse; bei išanalizuoti ir palyginti medicinos studentų bei apklausoje dalyvavusių atsitiktinės atrankos respondentų (ne medikų) mirties baimę, laiko suvokimą ir streso įveikos būdus. Tyrimo rezultatai parodė, kad I-II kursų medicinos... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research was to assess the differences in fear of death, time perception and stress coping techniques of the various courses medical students. Analyze needs for medical students to successful learning outcomes. There were questioned 227 people, from whom 70 aren’t medical students, 61 - I course, 33 - II course, 22 - V course and 41 - VI course medical students from faculty of medicine in Lithuanian University of Health Sciences. In case that we want to know how various students can overcome fear of death, time perception and stress coping means, we choose questionnaires form. The subjects were invited to complete questionnaires in 15 minutes. All medical students in the survey took place before and after the lab. All medical students in the survey took place before and after the lab. There was introduce free questionnaires: The Revised Collet-Lester Fear of Death And Dying Scale – (Lester, 1990) which is dedicate to know yourself and other peoples fear of death and dying scale, Zimbardo Time Perspective Inventory (1990) and the stress overcome questionnaire about four factors models which are dedicate to appreciate the fear of death which was done professor’s G. Valickas and the doctors Ž. Grakauskas (2006). The aim of study shows that I-II course students fear of death is not very expressible, they don‘t have any problems with time perception and there is no more effective ways to avoid stress when fourth course students are using. There was doing test how... [to full text]