Šiuo metu Lietuvoje yra apie 2000 žmonių, sergančių sunkiomis, nepagydomomis inkstų ligomis. Žmonių, kurie laukia inksto transplantacijos (jiems atliekamos kraujo valymo – dializės procedūros) yra apie 1500, žmonių po inksto transplantacijos – apie 500. Kiekvienais metais išaiškinama 200-300 naujų ligonių, o bendras šių pacientų skaičius per metus padidėja 100-120, net apie 15-18% šių pacientu kasmet miršta. Problema, kuri įtakojo darbo temos pasirinkimą: 2007 metais darbo autorės atliktas tyrimas parodė, kad nefrologinių ligonių psichosocialiniai poreikiai beveik nėra patenkinami, o jų gyvenimo kokybe rūpinamasi minimaliai. Šiuo tyrimu norėta atskleisti, kaip, esant tokiai situacijai, šie ligoniai įveikia savo negalią, kokius būdus pasirenka, kokius šaltinius negaliai įveikti (pirminius, išorinius-socialinius) laiko svarbiausiais. Tyrimo tikslas – ištirti, kokius negalios įveikos būdus naudoja nefrologiniai ligoniai. Tyrimo objektas – nefrologinių ligonių negalios įveikos būdai. Tyrimo hipotezės: 1. Dializuojami ligoniai savo sveikatą yra linkę vertinti prasčiau, nei ligoniai po inksto transplantacijos. 2. Dializuojamiems ligoniams ir ligoniams po inksto transplantacijos negalią įveikti padėtų skirtingi būdai. Anketine apklausa siekta ištirti ir palyginti, kokius negalios įveikos būdus naudoja dializuojami ir po inksto transplantacijos ligoniai. Apklausta 130 tiriamųjų (57 dializuojami ir 73 po inksto transplantacijos). Tai tikslinė atranka, nes beveik visi nefrologiniai... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays there are about 2000 people with chronic kidney disease in Lithuania. It is estimated that about 1500 patients on dialysis are waiting for kidney transplantation while 500 patients are after kidney transplantation. Kidney disease is diagnosed for 200-300 people every year. So the general number of these patients increases from 100 to 120, however, about 15-18% of them are dying per year. The main reason which influenced to choose this topic for the work was the results of previous research (2007). It was investigated that psychosocial needs of nephrological patients are hardly satisfied and care that promote quality of life in these patients is only minimal. So with this research we were trying to find out how nephrological patients cope with disability, what strategies they choose and what resources (internal and external/ social) they consider to be the main. The aim of this research was to investigate what methods for coping with disability are used by nephrological patients. The subject of research was the methods for coping with disability in nephrological patients. There were two hypotheses: the first one is that patients on dialysis assess their physical health more negatively than patients after kidney transplantation. And the second one is that patients on dialysis and patients after kidney transplantation apply different methods for coping with disability. To achieve the aim of this research, there were interviewed nephrological patients and the form of... [to full text]