Mokykla yra viena iš svarbiausių visuomenės ląstelių, kurianti ir koreguojanti vaiko asmenybę. Mokykla yra laikoma antrąja vaiko bendruomene. Šioje bendruomenėje vyksta beveik visi svarbiausi vaiko socializacijos proceso etapai, kurie veikia tolesnį jauno žmogaus psichologinį, socialinį, kultūrinį ir kitą vystymąsi. Šiame darbe yra analizuojamos teigiamo mikroklimato bendrojo lavinimo mokykloje 9-12 klasių mokinių socializacijai prielaidos. Teigiamo mikroklimato kūrimo bendrojo lavinimo mokykloje prielaidos daro didelę įtaką mokinių socializacijos procesui, adaptacijai naujoje mokykloje, jų bendravimui su mokytojais ir kitais mokyklos bendruomenės nariais, jų mokymosi motyvacijai ir kita. Mokyklos mikroklimatas suprantamas kaip tam tikra aplinka, kurioje kuriami ir įvertinami mokyklos bendruomenės tarpusavio santykiai, mokinių emociniai, fiziniai, socialiniai saugumo poreikiai, bendra mokyklos, klasės aplinka, psichologinė socialinė pagalba, psihologinis klimatas. Mokytojų ir mokinių tarpusavio santykiai, jų bendravimas ir bendradarbiavimas yra labai svarbūs vaiko socializacijos procesui, todėl mokyklos bendruomenei tenka sunkus uždavinys – užtikrinti pozityvų ir greitą vaiko socializacijos procesą. Atlikus mokslinės literatūros, dokumentų analizę ir empyrinį tyrimą, galima tvirtinti, kad iškelta hipotezė pasitvirtino: jei yra sukurtos teigiamo mikroklimato kūrimo bendrojo lavinimo mokykloje prielaidos, tai 9-12 klasių mokinių socializacija yra pozityvi ir greita. / School is one of most important cell of society, which develops and corrects a personality of a child. Almost all main stages of socialization of a child, which influence psychological, social, cultural and other development of a young person, take place in the society. A background of positive microclimate for socialization of schoolchildren of 9-12 grades of basic school is analyzed in the paper. The background of development of positive microclimate in basic school causes strong impact on socialization of schoolchildren. It influences adaptation at the new school, communication with teachers, others members of school society, motivation for learning and other. Microclimate of the school is considered as certain environment, in which development and evaluation of school society relations, emotional, physical, social and safety needs of schoolchildren, general school and class environment, psychological social help, psychological climate, take place. Teachers and schoolchildren relations and collaboration are very important for socialization of child. Therefore school society undertakes a difficult task, which is to ensure positive and quick socialization of a child. After analysis of scientific literature and documents, and after empiric research had been done, it may be stated that raised hypothesis has been proved. If the background of positive microclimate ensured, socialization of schoolchildren of 9-12 grades of basic school is affirmative and quick.

Purpose with this work is to investigate social pedagogue’s actions functions and identify his place in school society. To achieve this purpose there are those goals: to analyze societies notion and to show its singularities; to mark social pedagogue actions functions’ strategies in school society, to determine functions, which lead towards concentration of this society (cooperation with VTAT, NRP, NVO and others) *; to show importance of functions of social pedagogue; to determine place in school’s society of social pedagogue; to establish theoretical model of social pedagogue’s activities in school society. Investigation object was social pedagogue’s activities in school society. On the strength of theoreticians’ investigations and practical experience, we established model of social pedagogue��s activities in school society, which can be implemented as follows: 1. Permanent implementation (continuous, constant); 2. Transformational implementation (variable implementation, conditioned by specific factors, which decide implementation of inadequate model or it works, but not in full force, that’s why it is not sporadic implementation.); 3. Sporadic implementation (single, occasional). With investigation we identified, that there is transformational implementation in the work of social pedagogue’s in the secondary schools of Vilnius. The hypothesis, that “social pedagogue in concentrated school society executes challenges, which society brings up, by... [to full text]

The idea of the development of civic culture in Lithuania is being established as a priority in the system of education. However, this goal can be achieved by common efforts of both the educated and the teaching staff in the process of civic school community formation. Therefore the problems of civic country should be included into the educational programmes. Moreover, daily existence of schools should be accustomed to the development of civic values and virtues, as well as skills and abilities. The subject of this investigation is to educe the opportunities of school society in education of schoolchildren public spirit. The author analyses theoretical aspects of civil education, reviews the historical evolution of civil education in Lithuania. In this magistrate’s work there are presented analyses and conception of civil education' goals in the conceptual documents of education reform, discussed the peculiarities and opportunities of school society's activity. The author in his paper analyses the results of his research, conducted with a view to determining teachers' and pupils attitude towards the formation of a civic community at school. As it is noted in the work, developing of a personality greatly depends on school's help for everybody to better understand themselves, to realize their identity and uniqueness, as well as determine their goals in life. These goals can be achieved only in successfully functioning school community whose members work in accord with each... [to full text]

Mokyklos bendruomenės žinios apie sveikatos veiksnius Žinios – tikrovės pažinimo rezultatai, teikiantys žodinę ar simbolinę informaciją apie daiktus, reiškinius, jų tarpusavio ryšius (Jovaiša, 1993) Išugdyti sveiką, gerai fiziškai ir psichiškai išsivysčiusį žmogų yra didžiulis menas ir mokslas. Vaikų sveikata priklauso nuo mitybos, materialinių gyvenimo sąlygų, darbo ir poilsio režimo, tėvų ir pačių vaikų požiūrio į sveikatą. Šiuos veiksnius pedagogams nelengva valdydti. Vaikų sveikatai įtakos turi ir ugdymo procesas, fizinis aktyvumas, psichologiniai veiksniai, asmens higiena, ugdymo institucijos aplinka ir kiti dalykai, kurie labai priklauso nuo pedagogo, medicinos darbuotojų ir viso kolektyvo. Išsamios žinios, gebėjimas sėkmingai organizuoti ugdymo procesą, sukurti sveiką ir saugią aplinką, pozityvus požiūris į sveiką gyvenseną ir geras asmeninis pavyzdys, humaniški ir demokratiški ugdytojo ir ugdytinių santykiai yra pedagogų rankose (Adaškevičienė, 1999). K. Kardelio (1990) nuomone, ugdant ypač svarbios turėtų būti medicinos ir higienos žinios apie kūno kultūrą ir sportą, nes žinojimas to, kas tiesiogiai susiję su organizmo poreikiais, greičiausiai gali pakeisti mokinių požiūrį į sveikatą ir gyvenimo būdą. Rekomenduojama ugdant moksleivius taikyti įvairias mokymo priemones, padedančias ugdyti teigiamą požiūrį į fizinį aktyvumą: per įvairias pamokas teikti kūno kultūros ir sveikos gyvensenos žinias, į šį procesą įtraukti įvairių dalykų mokytojus, tėvus,, mokyklos med... [toliau žr. visą tekstą] / Knowledge is the result of reality cognition, which provides oral and symbolic information concerning items, phenomena and their relations. (Jovaisa, 1993) To educate a healthy, physically and mentally developed person is great art and science. Children‘s health depends on nutrition, material life conditions, labour and rest regimes, their parents‘ attitude towards health. It is not easy for the pedagogues to control these factors. Children‘s health is influenced by the educational process, physical activeness, psychological issues, personal hygiene, environment of the educational institution and other factors, which depend upon the pedagogue, medical staff and the whole of the collective. Necessary knowledge, ability to successfully organize the educational process, create a safe and healthy environment, positive attitude towards healthy lifestyle and good presonal example, humane and democratic relationships between educators belong in the hands of the pedagogues. (Adaškevičienė, 1999). According to K. Kardelis (1990), while educating a person, knowledge concerning physical education and sports medicine and hygiene, as unawareness of what is directly associated with the needs of the body can easily change pupils’ attitude towards health and healthy lifestyle. Different educational methods that help to educate positive attitude towards physical education is recommended: all the subjects taught should include knowledge concerning the advantages of sports; this process should... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojamas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dalyvavimas mokyklos bendruomenės gyvenime. Darbe atlikta mokslinės ir metodinės literatūros analizė, anketinė apklausa. Suformuotas pagrindinis darbo tikslas - remiantis mokyklos bendruomenės narių (pedagogų, tėvų ir mokinių) požiūriu įvertinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dalyvavimą mokyklos bendruomenės gyvenime. Tyrime dalyvavo 150 Radviliškio rajono ,,X“ bendrojo lavinimo mokyklos bendruomenės narių: 30 – bendrojo lavinimo mokyklos mokytojų, 30 – specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčių mokinių, 30 - mokinių, kurie neturi specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP), 30 – specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių tėvų, 30 – neturinčių specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių tėvų. Anketinės apklausos metodu tirta ar mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių dalyvauja mokyklos bendruomenės gyvenime. Tyrimu siekta sužinoti pedagogų, tėvų ir mokinių požiūrį apie specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dalyvavimą mokyklos bendruomenės gyvenime, tarpusavio bendravimą su bendraamžiais, realų įsitraukimą į veiklas, dalyvavimo aktyvumą ir dažnumą. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: Daugumos respondentų požiūris į SUP vaikų ugdymąsi bendrojo lavinimo 1. mokykloje kartu su bendraamžiais ir dalyvavimą bendrose veiklose yra palankus. Specialiųjų poreikių mokinių įsitraukimas į mokyklos gyvenimą ir jų dalyvavimas klasės bei... [toliau žr. visą tekstą] / Bachelor's work explores the special needs pupils participation in the school life of the community. The work is done in the provision of scientific and literary analysis and a questionnaire- based survey. The main objective is on the basis of the school community members (educators, parents and pupils) to assess the special needs pupils' participation in the school life of the community. The study involved 150 Radviliškis district X "comprehensive school community members: 30-General education school teachers, 30-pupils with special educational needs (SEN), 30-pupils who do not have special educational needs (SEN), 30 patents whose children have special educational needs, 30 parents whose children do not have special educational needs. The questionnaire-based method of the survey examined whether pupils with special educational needs are involved in the school life of the community. The investigation was organised in order to find educators, parents, and pupils' attitude about special educational needs pupils' participation in school and community life, mutual communication with peers, the real engagement in activities, the activity and frequency of participation. The main empirical findings of the investigation: 1. Most of the respondents' attitude to the special needs pupils' learning in general education school together with peers, and participation in joint activities is favourable. There is still a lack in special... [to full text]

Gintarė Čepulienė. Magistro darbo tema – Mokyklos bendruomenės mikroklimatas. Mokslinis vadovas Doc. dr. V. Senkus. Darbo tikslas - išnagrinėti mokyklos bendruomenę mikroklimato ir bendradarbiavimo aspektais. Darbo hipotezės : · Mokyklos mikroklimatą didele dalimi lemia pedagogų - moksleivių santykiai ir bendradarbiavimas. · Klasės auklėtojas imasi tarpininko vaidmens ir tokiu būdu padeda mokiniams spręsti iškilusias problemas. · Moksleivių bendruomenės vienijančioji grandis yra moksleivių savivaldos institucija, kurioje lavinami moksleivių tikslingos veiklos gebėjimai, įtvirtinama asmeninė atsakomybė. · Bendradarbiavimą mokykloje lemia mokyklos vadovo, kuris yra ir mokyklos bendruomenės vadovas, bendruomenės organizavimo stilius. Tyrimo objektas - mokyklos bendruomenės mikroklimatas. Tyrimo problema - išnagrinėti mokyklos bendruomenę mikroklimato ir bendradarbiavimo aspektais. Tyrimo metu naudota: - literatūros šaltinių analizė ir anketinė apklausa. Duomenų analizės metodas – statistinis – aprašomasis. Informacija grupuojama, pateikiama lentelėse, vaizduojama diagramomis, grafikais. Atliktas kiekybinis tyrimas. Apklausoje dalyvavo Šviesos vid. m-klos (10 -12 kl.) moksleiviai , atrinkti atsitiktiniu būdu pasirenkant klases. Anketas užpildė (39) pedagogai, tarp kurių buvo (23) mokytojai ir (16) klasės auklėtojų. Jų tarpe (36) moterys ir (3) vyrai . ( 60 anketų) užpildė mokinių tėvai . Mokiniai užpildė ( 108 ) anketas. / Gintare Čepulienė. Master's thesis topic - the school community microclimate. Supervisor Assoc. dr. V. Senk. The purpose of the work is to analyze microclimate and collaboration of school society. Hypothesis: · Most of all, schools microclimate is determined by teachers and students relations and collaboration. · Preceptor is intermediator between students; in that case he helps students to solve problems. · Students’ self-government institution is the rally link of students society, where students are educated in purposive activity ability, strengthened personal responsibility. · School collaboration depends of school heads society organization style. The object of investigation is the microclimate of schools society. Investigation problem is to analyze microclimate and collaboration of school society. The study used - analysis of literature and the questionnaire survey. The method of data analysis is statistical - descriptive. The information is grouped, binged in tables, images and graphs. The quantitative study is done. “Šviesos” secondary school (10-12 class) students where the participants of survey, the participants where selected randomly choosing classes. Completed the questionnaires (39) teachers, among which were (23) and teachers (16)-class educators. Among them (36) and women (3) men. (60 questionnaires) completed the parents of pupils.

Integracija į bendrojo lavinimo mokyklas gana ilgas ir sudėtingas procesas, susilaukiantis skirtingų požiūrių ir vertinimų. Vis dar išsakomos išankstinės neigiamos nuostatos, nenoras bendrauti su turinčiais specialiojo ugdymosi poreikių vaikais. Todėl svarbu pabrėžti, kad kaip tik nuo visuomenės, mokyklos bendruomenės požiūrio į šiuos vaikus priklauso tokių vaikų adaptacija, ugdymo sėkmė į bendrojo lavinimo mokyklas. Tai priklauso nuo kiekvienos mokyklos bendruomenės savitumo, individualumo ir požiūrio. Tyrimo objektas: mokyklos bendruomenės požiūris į turinčių specialiųjų poreikių mokinių integruotą ugdymą bendrojo lavinimo mokykloje. Tyrimo tikslas: atskleisti mokyklos bendruomenės požiūrį į turinčių specialiųjų poreikių mokinių integruotą ugdymą bendrojo lavinimo mokykloje. Tyrimo uždaviniai: 1. Apžvelgti įvairią pedagoginę, psichologinę literatūrą nagrinėjamą problematikos aspektu. 2. Atskleisti mokyklos pedagogų požiūrį į integraciją. 3. Išaiškinti mokinių požiūrį į turinčius specialiųjų poreikių mokinius. 4. Aptarti tėvų požiūrį į integruotą turinčių specialiųjų ugdymo poreikių mokinių ugdymą. 5. Palyginti mokyklos bendruomenės požiūrį į integruotą specialiųjų poreikių turinčių mokinių ugdymą. Tyrimo metodai: 1. Teoriniai: pedagoginės, psichologinės literatūros bei mokslinių šaltinių analizė; dokumentų analizė. 2. Diagnostiniai: individualios anoniminės anketinės (kiekybinės) apklausos metodas. 3. Matematinės statistikos metodai: tikslinės grupės (bendrojo lavinimo... [toliau žr. visą tekstą] / Integration to general education schools is a rather long and complicated process, which receives different attitudes and evaluations. There is still being expressed preconceived opinions, unwillingness to communicate with children, having special educations needs. That is why it is important to highlight that just from attitude of society and school community to these children depend adaptation of these children and success of education to general educations schools. It depends on peculiarity, individuality and attitude of each school community. Object of research: attitude of school community to the integrated education of students, having special education needs, in general education schools. Goal of research: to reveal the attitude of school community to the integrated education of students, having special education needs, in general education schools. Tasks of research: 1. To study various pedagogic and psychological literatures that is being analyzed in the aspect of topics. 2. To reveal attitude of school pedagogues to integration. 3. To find out attitude of students to students, having special needs. 4. To discuss parents’ attitude to the integrated education of students, having special education needs. 5. To compare the attitude of school community to the integrated education of students, having special needs. Methods of research: 1. Theoretical: analysis of pedagogic, psychological literature and science sources; analysis of documents. 2. Diagnostic:... [to full text]

Šiandieninėje visuomenėje bendradarbiavimas traktuojamas kaip vienas reikšmingiausių procesų bei siūlomų sprendimų įvairiems, permainų įtakotiems, iššūkiams. Bendradarbiavimas tampa vis aktualesnis mokyklos bendruomenėje, įtakojantis ugdymo ir mokyklos, kaip organizacijos, kokybinę kaitą, inovacijų sklaidą, pedagogų profesinį tobulėjimą. Šiame magistro darbe analizuojami bendradarbiavimo plėtotės ypatumai mokyklos kontekste. Iškelta hipotezė, jog bendradarbiavimo kultūra siejasi su visos švietimo organizacijos funkcionalumu. Todėl tikėtina, kad tokios bendradarbiavimą apibūdinančios dimensijos kaip: pozityvus tarpusavio sąveikos vertinimas, aktyvus dalyvavimas įvairioje mokyklinėje veikloje, skatinantis vadovavimas bei valdymas (darbo organizavimas, informacijos sklaida, motyvavimas), palankūs tarpusavio santykiai bei atmosfera, o taip pat individualūs gebėjimai bei pastangos bendradarbiauti yra prielaida mokyklos veiklos efektyvumui ir bendradarbiavimo kultūrai plėtoti. Empirinis tyrimas buvo atliktas anketinės apklausos metodu. Atlikta statistinė ir psichometrinė duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 99 respondentai (pedagogai, administracijos darbuotojai bei ugdymo įstaigų vadovai). Apklausa vyko Vilniaus „X“ vidurinėje mokykloje ir „Y“ gimnazijoje. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1.Respondentų požiūris į bendradarbiavimą švietimo organizacijose yra pozityvus, tarpusavio sąveiką ugdymo įstaigose vertina kaip ,,reikalingą“, ,,įvairią“, ,,demokratišką“, „draugišką“... [toliau žr. visą tekstą] / In modern-day society collaboration is called one of the most important processes and solutions for different challenges. Collaboration becomes significant for school community and it determines education and school’s, as organization’s, qualitative changes, the spread of innovations, the professional improvement of educators. In this master‘s final paper peculiarities of collaboration system development in school context are analyzed. In hypothesis it is assumed that there are relations of collaboration culture with school functioning. It’s assumed that school functioning and collaboration culture development is determined by such collaboration dimensions as: positive estimation of collaboration, active participating in various school activities, motivating leadership and management (job organization, the spread of information, motivation), positive relationships and collaboration atmosphere, also individual abilities and attempt to collaborate. 99 respondents (educators, administration workers and schools’ directors) from “X” secondary school and “Y” gymnasium participated in this study. Participants had to fill up the questionnaires. Statistical and psychometric data analysis was made. The results have shown that: 1. Attitude toward collaboration in educational organizations are positive, interaction, reciprocity is thought to be “necessary”, “various”, “democratic”, “friendly”, “introducing the spread of innovations” and “voluntary”. 2. The cooperation during problem... [to full text]

Sociality, and especially sociocultural activities in the community are very important when experiencing the value and meaning of the person’s life, developing such qualities as friendship, spirituality, mutual understanding, responsibility and self-help, preserving traditions and national culture, feeling secure and satisfied. The aim of this thesis is to discuss senior pupils’ participation peciliarities in useful social activities considering territorial community. Pupils’ useful social activities in the territorial community is one of the innovations which appeared when implementing education reform. Social (useful for the society) activities are the civil, ecological and other activities offered or chosen by the pupils themselves and performed at a suitable time. The aim of these activities is to develop pupils’ understanding of values, personal, social, communication and work skills, which are called general personal skills in the General Syllabus. The research has shown that school’s openness to the local community’s social, cultural and civil needs establishing partnership with various institutions determines the peculiarities of the useful social activities. It was also observed that pupils, who live in the city, have greater possibilities to choose useful social activities than the ones who live in the region. However, region school pupils have taken more active part in useful social activities in the recent years than the city pupils.

Išanalizavus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad pedagogai mokyklos bendruomeniniame gyvenime pasigedo didesnio tėvų dalyvavimo. Tyrimo hipotezė pasitvirtino. Tačiau daugelis tėvų tik vidutiniškai įvertino pedagogų (mokyklos bendruomenės) suinteresuotumą bendradarbiauti su jais, konstatuotina tai, kad ir patys pedagogai per mažai deda pastangų tėvus įtraukdami į mokyklos bendruomeninį gyvenimą. Tiek tėvai, tiek ir pedagogai akcentavo, kad siekiant efektyvaus mokyklos ir šeimos bendradarbiavimo būtinas nuolatinis mokyklos bendruomenės narių ryšio palaikymas, tėvų švietimas. / After the analysis of findings results it became obvious that educators miss parents participation in the social life of school. Findings hypothesis proved out. However, the majority of parents only meanly evaluated educators (the social life of school) interest in cooperating with them, so, in state of this, the educators doesn‘t put much effort involving parents in social life of the school. Parents, as well as educators accented, that it is necesarry both to educate parents and to keep the connection between the school‘s environment members in order to have effective cooperation between school and family.