“Specifics of the educational consulting of parents” by J. Aleknavičiūtė. Master work. Managed by doc. dr. A. Grabauskienė. Vilnius Pedagogical University, Department of Educology. – Vilnius, 2005. The problem of the cooperation between the ofice and family is being raised up in educational literature and practice. For improving and managing the cooperation between school and family, different forms of work are investigated. In the review of educational and pedagogical literature the analysis of lithuanian and foreign publishings on educational institution and family cooperation is made, with the intention of finding the right place for pedagogical consulting. After acquiring the today’s situation, the fact of missing analysis of the consulting of parents is stated, and there are not so much information published on the subject. Institutions, intended to consult, themselves face the same problem. It was noticed, that parents are leaking the educational culture, with knowledge as one of it’s components, and parents could acquire that from consultants. So the analysis was made on the evaluation and knowledge about educational consulting from the side of consultants. Also veryu important, that the consultants should have a possibility to evaluate their own expertise and competence, ability of consulting parents. Subject of analysis – specifics of consulting the parents. Target of analysis – to find out the value of consulting, the influence of the consultant and his... [to full text]

Šiandieninis veiklos pasaulis išgyvena sparčius, visa apimančius ir principinius pokyčius, kur individo veiklos sėkmė priklauso nuo daugelio veiksnių - gebėjimo bendrauti, bendradarbiauti, palaikyti santykius ir komunikuoti su įvairaus amžiaus, išsilavinimo ir pan. individais. Pastarajame kontekste, analizuojant ikimokyklinio ugdymo įstaigos veiklos principus ir tobulinimo galimybes, itin aktualizuojami efektyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo procesai, nes tik bendros šeimos ir ugdymo institucijos pastangos, įgalina harmoningą vaiko, kaip socialiai visavertės asmenybės, ugdymą. Pastebėtina ir tai, kad daugelio mokslininkų (Dapkienė, 2002; Juodaitytė, 2002; Schiller, Byrant, 2004; Seliokienė, 2004; Kontautienė, 2006 ir kt.) darbuose, šiuolaikinė ikimokyklinio ugdymo įstaiga traktuojama kaip lygiavertė šeimos partnerė, akcentuojant šeimos ir ugdytojų sąveiką, jų interesų derinimą bei požiūrių į vaiko ugdymą vienovę. Įvertinant tai, šiame baigiamajame darbe, pagrindinis dėmesys yra skiriamas efektyvaus bendradarbiavimo su tėvais sistemos modeliavimui ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Tyrimo objektas - tėvų ir ikimokyklinės įstaigos bendradarbiavimas. Tyrimo dalykas - efektyvaus bendradarbiavimo su tėvais sistemos modeliavimas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Tyrimo tikslas - išnagrinėti ir empiriškai įvertinti efektyvaus bendradarbiavimo sistemos su tėvais modeliavimo galimybes ikimokyklinėje įstaigoje. Darbo tikslas yra detalizuojamas uždaviniais, lėmusiais tokią darbo... [toliau žr. visą tekstą] / Modern active world is subject to fast, all-inclusive and principal changes and the individual activity success is dependant on numerous factors like communication skills, cooperation, maintenance of relations and interaction with individuals of various age, education, etc. When analysing the activity principles of a preschool education institution and its activity improvement possibilities against the background of above context it is evident that the processes of efficient communication and cooperation are the topical ones as only joint family and educational institution efforts enable harmonious development of a child as a socially full-fledged personality. It should be noted that in the works of most researchers (Dapkienė, 2002; Juodaitytė, 2002; Schiller, Byrant, 2004; Seliokienė, 2004; Kontautienė, 2006; and others) a modern preschool education institution is treated as an equal partner to family thus emphasising the interaction of family and educators, harmonisation of their interests and approaches leading to unity in child education. In view of the above the main attention in this paper has been focused on development of an efficient model of teacher-parents cooperation system at a preschool educational institution. Object of the study – parents-educational institution cooperation. Subject of the study - development of an efficient teacher-parents cooperation system model at a preschool educational institution. Goal of the study is to analyse and empirically evaluate... [to full text]

Širdies ir kraujagyslių ligos – didėjanti ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų sveikatos problema visame pasaulyje, turinti įtakos ne tik ja sergančiam asmeniui, bet ir jo aplinkos žmonėms. Vaiko širdies ir kraujagyslių liga neigiamai veikia tėvų sveikatą ir gyvenimo kokybę, kuri iki šiol Lietuvoje nebuvo tirta. Darbo tikslas: įvertinti tėvų, kurių vaikai serga širdies ir kraujagyslių ligomis, kai kuriuos gyvenimo kokybės aspektus. Uždaviniai: 1. Įvertinti tėvų, kurių vaikai serga širdies ir kraujagyslių ligomis, subjektyvią sveikatos būklę. 2. Įvertinti kai kuriuos tėvų, auginančių širdies ir kraujagyslių ligomis sergančius vaikus, gyvenimo kokybės aspektus. 3. Nustatyti tėvų, kurių vaikai serga širdies ir kraujagyslių ligomis, sveikatos būklės bei subjektyvaus gyvenimo kokybės vertinimo sąsajas. Metodika: 2009 m. kovo–gruodžio mėn. pagal specialiai šiam tyrimui parengtą anoniminę anketą interviu metodu apklausti 206 tėvai, gulėję VšĮ VUL Santariškių klinikų II širdies chirurgijos skyriuje su vaikais, sergančiais širdies ir kraujagyslių ligomis. Rezultatai: 45,15 % tėvų savo sveikatą vertina gerai. Moterų, įvertinusių savo sveikatą labai gerai, buvo 9,56 %, o vyrų – 20,00 %. Subjektyvus sveikatos būklės vertinimas reikšmingai skiriasi priklausomai nuo respondentų išsilavinimo ir lyties. Didžioji dalis apklaustųjų (57,28 %) mano, kad vaiko širdies ir kraujagyslių liga turi šiek tiek neigiamos įtakos jų sveikatai. 41,75 % respondentų mano, kad vaikui susirgus jų sveikatos būklė... [toliau žr. visą tekstą] / Heart and blood-vessel diseases – it is a problem of health of children and adults in all worlds which more and more grows up having not just a problem that person who has that heart and blood-vessel diseases, however it has a huge influence for people who are closed to this person. Child heart and blood-vessel disease are factors for health and quality of life of parents and it is not investigated yet. Aim of the study: to evaluate some aspects of quality of life of parents whose children have heart and blood-vessel diseases. Tasks of the study: 1. To evaluate the subjective condition of health of parents, whose children have heart and blood-vessel diseases. 2. To evaluate some aspects of life quality of parents, whose children have heart and blood-vessel diseases. 3. To identify links between the condition of health and the subjective evaluation of quality of life of parents, whose children have heart and blood-vessel diseases. Methods of the study: in March - December months in 2009 years were asked 206 parents according the anonymous questionnaire, the method of interview. These parents with children who have diseases of heart and blood-vessel were in-patient VšĮ VUL II heart surgery department in Santariškės clinic. An analysis of data was conducted using package of statistic SPSS 16.0 and programmer of Microsoft Excel. Results of the study: The most of parents (45,15 %) value their condition of health well. Women who their condition of health very well were 9,56 %, men... [to full text]

Darbą atliko Vilniaus pedagoginio universiteto neakivaizdinių magistrantūros studijų absolventas Liudas Skrodenis. Darbo tema – „Mokinių, mokytojų ir tėvų santykiai: konfliktų prevencija“. Švietimas, švietimo sistema, darbo krūvis ir pan. nuolat buvo viena iš aktualiausių visuomenei temų, išsimokslinimas – nuolat aktuali ir prioritetinė valstybės politikos dalis. Mūsų visuomenėje konfliktuojama nuolat, todėl aktualu suvokti bei valdyti konfliktą, ypatingai tai aktualu ugdymo institucijose, nes labai svarbu, kad konfliktai kuo mažiau kenktų ugdymo kokybei. Juk svarbiausi ugdymo tikslai: padėti asmeniui atskleisti bendrąsias žmogaus vertybes ir jomis grįsti savo gyvenimą; ugdyti kritiškai mąstantį žmogų, galintį svarstyti esminius žmogaus egzistencijos klausimus, atsakingai daryti sprendimus ir savarankiškai veikti; ugdyti asmenį, pasirengusį profesinei veiklai, pasiryžusį ir galintį adaptuotis besikeičiančiame socialiniame, ekonominiame gyvenime, ir jį tobulinti; brandinti asmens tautinę bei kultūrinę savimonę; ugdyti žmogų demokratijai; ugdyti Lietuvos valstybės pilietį, gali būti pasiekti tik dirbant nuosekliai bei darnioje komandoje. Kadangi konfliktai pasitaiko visose žmogaus gyvenimo sferose, juos būtina išmokti juos kontroliuoti – nevaldomi jie gali sužlugdyti tai, ką individas ilgai kūrė ar siekė. Konflikto kilimą lemia objektyvūs ir subjektyvūs faktai, ignoruojant susidariusią konfliktinę situaciją bendravimas gali pasidaryti nebeįmanomas. Konfliktas gali paskatinti... [toliau žr. visą tekstą] / The paper was written by Liudas Skrodenis, valedictorian of Vilnius Pedagogical University of extramural master studies. The theme of the paper – „Relationship of Pupils, Teachers and Parents: Prevention of Conflicts". Education, the system of education, the caseload of work and so on has always been one of the most important themes for the society. The background is always relevant and underlying for the state‘s politics. Conflicts appear constantly in our society that‘s why it is important to control conflicts and especially in educational institutions in order to prevent the degradation of teaching level. The most important aims of the education are: to help the person to reveal common values and to ground ones life by them; to educate critically thinking person who is able to understand the fundamental and existential questions of life, to make responsible decisions and act alone; to educate the person who is ready for professional activity and able to adapt himself or herself to the changing social and economical life as well as to accomplish it; to mature person‘s national and cultural consciousness; to mature the person for democratic; to educate the Citizen of Lithuania what is possible only while working in a harmonious and constantly working team. Because the conflicts appear in every sphere of human life it is important to be able to control them. without any control they might destroy whatever is possible and what was achieved or created by the person. The rise of... [to full text]

Šiandien visuomenė labai pasitiki švietimu. Visas vaikų ugdymo problemas užkrauna pedagogams, ko neturėtų būti. Pedagogai nėra pajėgūs vieni visapusiškai ugdyti vaikų, šiuo atveju ugdyti ir profesinei veiklai. Prie pedagogo ugdymo turėtų prisijungti tėvai, visuomenė ir valstybė, nors šiai dienai tai yra labai sunku įgyvendinti. Tėvai ugdydami savo vaikus profesinei veiklai taip pat turi lūkesčių kaip ir patys vaikai ir neretai bando juos įgyvendinti. Remiantis S. Kregždės (1988), L. Jovaišos (1999) tyrimais galime daryti išvadą, kad Lietuvoje yra sukurtas teorinis pamatas, kurio dėka galima toliau plėtoti karjeros pasirinkimo metodus, ugdymą profesinei veiklai. Tyrimo objektas – tėvų, auginančių 5-6 metų vaikus, lūkesčiai ugdant juos profesinei veiklai. Tyrimo tikslas – ištirti tėvų, auginančių 5-6 metų vaikus, lūkesčius ugdant juos profesinei veiklai. Tyrimo metodologija. Tyrime remtasi L. S. Gottfredson ir D. E. Super asmenybės profesinės veiklos raidos teorijomis, bei D. H. Pink šiuolaikinės karjeros koncepsija (Lego karjera). Tyrimo metodai. 1. Teoriniai: mokslinės literatūros analizė. 2. Empiriniai: anketinė apklausa. 3. Statistinė duomenų analizė (pirminiai duomenys apdoroti SPSS ir Microsoft Exel kompiuterinėmis programomis). Tyrimo imtis ir organizavimas. Tyrime dalyvavo 210 Šiaulių ir Mažeikių rajonų tėvai, auginantys 5-6 metų amžiaus vaikus. Gauti rezultatai. Tyrimas patvirtino darbo pradžioje iškeltą hipotezę, jog tikėtina, kad tėvų, auginančių 5-6 metų... [toliau žr. visą tekstą] / Today's society reposes a great trust in education. It offloads all problems of children education on educators, what should not be so. The educators are not able to educate each child comprehensively, in this case, also to educate for their vocational activities. Parents, society and the state should associate with the educators in the education, although for this day, it is very difficult to implement that. In career education, the parents have expectations as well as their children themselves and often try to implement them. Based on the studies of S. Kregždė (1988), L. Jovaiša (1999), we may conclude that Lithuania has developed a theoretical foundation, which makes it possible to develop further the methods of career choice and career education. The subject of the research is the career education expectations of parents growing children of 5-6 years old. The aim of the research is to examine the expectations of parents growing children of 5-6 years in their career education. Methodology of the research: The research has been based on the self-concept theories of career development of L. S. Gottfredson and D. E. Super and the concept of modern career (Lego career) of D. H. Pink. Methods of the research. 1. Theoretical: analysis of scientific literature. 2. Empirical: a questionnaire survey. 3. Statistical data analysis (the primary research data have been processed by means of SPSS and Excel computer programs) Scope and organization of the research: 210 parents... [to full text]

Darbo tikslas – nustatyti paauglių ir jų tėvų savęs vertinimo ir jų požiūrio į auklėjimą šeimoje sąsajas. Tyrime dalyvavo 494 tiriamųjų šeimos – 77 tėvai (15,6%) ir 415 motinų (84,0%), auginančių 9-11 klasės moksleivius – 155 vaikinus (31,4%) ir 339 merginų (68,6%). Tiriamųjų tėvų amžius kinta nuo 32 iki 62 metų. Dauguma paauglių (57,5%) yra 10 klasės gimnazistai. Tyrime savęs vertinimui įvertinti buvo naudota T. Nugent „Savęs vertinimo skalė“ (angl. Self-Esteem Rating Scale – SERS). Tėvų ir paauglių požiūris į auklėjimą buvo vertinamas S.J. Bavolek „Tėvų-paauglių auklėjimo klausimynu“ (angl. Adult-Adolescent Parenting Innventory – AAPI-2A). Taip pat buvo pateikiami papildomi klausimai apie socialinius-demografinius veiksnius: tiriamų tėvų buvo prašoma pažymėti lytį, amžių, šeimos sudėtį, išsilavinimą, užimtumą, vaikų skaičių ir parašyti savo nuomonę, ar pakankamai laiko praleidžia su savo 9-11 klasę lankančiu paaugliu. Paauglių buvo prašoma pažymėti lytį, gimimo eiliškumą, mokyklos tipą, klasę bei pažangumą. Tyrimas atliktas Kauno miesto gimnazijose. Iš 1200 išdalintų šeimoms anketų sugrįžo 511 (42,58%), iš jų 494 (96,67%) tinkamos tyrimui. Savęs vertinimas šiame darbe – tai situacinis visą gyvenimą trunkantis procesas, kurio pagrindas susiformuoja vaikystėje, tačiau svarbus ir senatvėje, kuris priklauso nuo sėkmės ar nesėkmės išgyvenimo, įsisąmoninamas per jausmus ir emocijas, ką išgyvena ir jaučia savo atžvilgiu. Tai savosios vertės, savo svarbumo pažinimas, kuris kelia... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of the study was to measure self-esteem correlations with parenting attitudes of prospective parents and their adolescent in the family. 494 families participates in the study, 415 (84,0%) of them being mothers and 77 (15,6%) fathers, having 9-11 class schoolchildren: 155 (31,4%) boys and 339 (68,6%) girls. Most of adolescents are 10 class schoolchildren. Age of study parents varies from 32 to 62. For evaluation of self-esteem, the study employed T. Nugent Self-Esteem Rating Scale – SERS. Parenting altitudes employed by parents and their adolescents were assessed using S.J. Bavolek Adult-Adolescent Parenting Inventory – AAPI-2A. Additional questions on social-demographic factors were also asked: gender and age of study parents, family composition, education and employment of study parents, how many children are in family; also gender and class of study adolescents, birth order, and school type. On the basis of the results obtained, the following conclusions were made: 1. Higher self-esteem of parents can be related with higher self-esteem of adolescents. 2. Self-esteem of adolescents can be related with their formative parenting attitudes: higher self-esteem can be related with formative higher level of empathy and formative higher values alternatives to corporal punishment. 3. Self-esteem of parents can be related with their parenting attitudes: higher self-esteem can be related with more appropriate family roles and higher values alternatives to corporal... [to full text]

Tyrimo tikslas: Ištirti 1-4 klasių moksleivių fiziškai aktyvių laisvalaikio veiklų ir tėvų fizinio aktyvumo ryšį. Tyrimo objektas: 1-4 klasių moksleivių fiziškai aktyvių laisvalaikio veiklų ir tėvų fizinio aktyvumo ryšys. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti 1-4 klasių moksleivių fiziškai aktyvias laisvalaikio veiklas. 2. Įvertinti 1-4 klasių moksleivių tėvų fizinį aktyvumą. 3. Nustatyti 1-4 klasių moksleivių fiziškai aktyvių laisvalaikio veiklų ir tėvų fizinio aktyvumo ryšį. Išvados: 1. Didžioji 1 – 4 klasių moksleivių dalis yra aktyvūs ir atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos fizinio aktyvumo rekomendacijas. Fiziškai aktyvių yra 69, 85 proc. pradinių klasių moksleivių. 2. Daugiau nei pusė 1 – 4 klasių moksleivių tėvų nėra pakankamai fiziškai aktyvūs. Fiziškai aktyvių tėvų yra tik 42, 85 proc. 3. 1 – 4 klasių moksleivių fiziniškai aktyvios laisvalaikio veiklos neturi ryšio su tėvų fiziniu aktyvumu. Fiziškai aktyvių vaikų skirstinys vienodas tiek fiziškai aktyvių, tiek fiziškai neaktyvių tėvų imtyse. Pasiūlymai: 1. 1 - 4 klasių moksleiviai per daug laiko praleidžia prie kompiuterių ir televizijos. Kuo didesnis skatinimas turėtų būti iš tėvų pusės. 2. Kad vaikai būtų aktyvūs reikia skatinti ir tėvų fizinį aktyvumą, nes tėvai dažniausiai yra pavyzdys savo vaikams. 3. Reikėtų didinti sporto būrelių prieinamumą, kad būrelius nemokamai galėtų lankyti vaikai iš mažas pajamas gaunančių šeimų, ar gyvenantys ne tik mieste, bet ir rajone. Būtina skatinti moksleivių fizinį aktyvumą... [toliau žr. visą tekstą] / Research objective: Study the connection of parents` physical activity and spare-time activities of 1-4 form schoolchildren. Research object: connection of parents` physical activity and spare-time activities of 1-4 form schoolchildren. Research tasks: 1. Assess spare-time activities of 1-4 form schoolchildren. 2. Assess physical activity of parents of 1-4 form children. 3. Establish connection of parents` physical activity and spare-time activities of 1-4 form schoolchildren. Conclusions: 1. Major part of 1-4 form schoolchildren is active and follows recommendations of the World Health Organization. 69.85 per cents of primary school children are physically active. However 91.25 per cents of 1-4 form schoolchildren spend their spare time playing the computer and watching TV, so being at risk. 2. More than a half of parents of 1-4 form schoolchildren are not active enough and do not follow physical activity recommendations of the World Health Organization. Only 42.85 per cents of parents are physically active. 3. According to the research data physical activity of children does not depend on physical activity level of their parents, whereas there are 74.51 per cents of physically active schoolchildren of 1-4 form, though their parents do not meet physical activity norms. Suggestions: 1. 1-4 form schoolchildren spent much time at the computer and watching TV. Parents shall motivate their children as much as possible. 2. Wishing the children to be active, we shall stimulate... [to full text]

Tyrimo objektas — tėvų nuomonė apie ikimokyklinio amžiaus vaikų agresyvaus elgesio ypatumus. Tyrimo tikslas — nustatyti, koks ikimokyklinio amžiaus vaikų neigiamas elgesys dažniausiai pasireiškia namuose. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti tėvų nuomonę, apie aplinkinių įtaką vaiko emocijoms. 2. Išsiaiškinti tėvų nuomonę apie vaikų pykčio pasireiškimo būdus. 3. Pateikti tėvų nuomonę apie jų vaikų agresyvumo priežastis. Hipotezė – neigiamas vaikų elgesys dažniau pasireiškia namuose nei darželyje ar kitoje viešoje vietoje. Pagrindiniai žodžiai: vaikai, šeima, elgesys, tėvai, agresija. Tiriamieji - tyrime dalyvavo 15 tėvų, auginančių 4-7 metų vaikus. Išvados: 1. Tėvų nuomonė apie aplinkinių įtaką vaiko nuotaikai yra gana įvairi. Maždaug pusė respondentų (8) teigia, kad vaikų emocijoms, nuotaikai aplinkiniai daro labai didelę įtaką, o kita pusė (7) teigia, kad vaikai nekreipia dėmesio į aplinkinių nuotaikas, emocijas. Vaikams labiau rūpi kaip jie jaučiasi ir kai kurie tėvai teigia, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai yra per maži, kad suprastų aplinkinių emocijas ar jų priežastis. 2. Išsiaiškinus tėvų nuomonę apie vaikų pykčio išreiškimo būdus, didžioji dalis tėvelių (13) teigia, jog dažnaiusiai vaikai savo pyktį išreiškia daiktų mėtymu, jų laužymu, kritimu ant žemės ir isterišku verksmu. Tik 2 respondentai atsakė, kad jų vaikai neišreiškia savo emocijų mėtydami ar laužydami daiktų, isterišku verksmu. Dalis tėvų mano, jog kartais pyktį vaikai išreiškia ir pradėdami muštynes su kitais... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Parents' opinion on peculiarities of aggressive behavior of preschool children Parents’ opinion on behavior of preschool children at home Research subject – parents’ opinion on peculiarities of aggressive behavior of preschool children. Research objective – to determine what negative behavior of preschool children is mostly displayed at home. Research tasks: 1. To determine parent’s opinion on influence of the people round about on the emotions of children. 2. To clarify parent’s opinion and views on ways of children anger display. 3. To represent parent’s opinion on the reasons of aggressiveness of their children. Hypothesis – negative behavior of children is mostly displayed more often at home than in school or other public place. Key words: children, home, behavior, parents, aggression. Target group – parents of 15 children of 4-7 years old participated in this research. Conclusions: 1. Parents’ opinion on the influence of the people round about on the mood of the child is rather diverse. Almost a half of the respondents (8) states that these people make a very great impact on child’s emotions and mood, and another half (7) states that children do not pay attention to the moods and emotions of the people around them. Children care more about their own feelings; other parents state that the preschool children are too small to understand the emotions of other people or their reasons. 2. Clarifying parents’ opinion on ways of children anger display, the majority of... [to full text]

Magistro darbą tema „ Ikimokyklinių ugdymo institucijų vadovo ,pedagogų ir tėvų bendradarbiavimo ypatumai “ sudaro įvadas, dvi dalys, išvados, rekomendacijos ir literatūros sąrašas. Darbas susideda iš įvado, dviejų dalių, išvadų ir rekomendacijų. Įvade išryškintas pasirinktos temos aktualumas, apibūdintas tyrimo objektas, darbo tikslas ir uždaviniai, formuluojama hipoteze, aptariami tyrimo metodai, pateikiamas temos teorinis naujumas ir praktinis reikšmingumas. Pirmoje darbo dalyje pateikiama teorinė mokslinės literatūros šaltinių analizė vadybinių, pedagoginių ir psichologinių aspektu. Išryškinti tipiški vadovavimo stiliai, apibūdinami ikimokyklinio ugdymo institucijų vadovų ir pedagogų bendradarbiavimo ypatumai su šeima, atskleidžiamos esminės problemos, kurių sprendimas ir esmės gali optimizuoti ugdymo procesą tiek ikimokyklinio ugdymo institucijoje, tiek šeimoje. Antroji darbo dalis skiriama empiriniam tyrimui išgautų duomenų kiekybinei analizei. Šioje darbo dalyje išsiaiškinti ikimokyklinio ugdymo institucijų vadovų, pedagogų ir tėvų bendradarbiavimo ypatumus ir išryškinti kylančias problemas, kurių sprendimas turėtų pagerinti ugdomąją darbą. Darbas baigiamas išvadomis ir rekomendacijomis. / The master research “Relationships peculiarities between preschool educational institutions directors, educators and parents” includes preface, two parts, conclusions, recommendations and the list of used literature. The theme topicality and novality, research subject, goal and tasks, hypothesis, the methods of the research, practicality are included in the preface. In the first part of the research academic analysis of scientific literature is given. Also the first part is composed of leadership styles, preschool educational institutions directors and educators cooperation with parents, fundamental problems and recommendations for education process and relationship in family, as well, to make more effective, highlighting. The second part of the research is empirical. Quantitative data analysis enable to detect the problems in relationship and cooperation between preschool educational institutions directors, educators and parents. The final part of the research includes conclussions and recommendations.

Išanalizavus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad pedagogai mokyklos bendruomeniniame gyvenime pasigedo didesnio tėvų dalyvavimo. Tyrimo hipotezė pasitvirtino. Tačiau daugelis tėvų tik vidutiniškai įvertino pedagogų (mokyklos bendruomenės) suinteresuotumą bendradarbiauti su jais, konstatuotina tai, kad ir patys pedagogai per mažai deda pastangų tėvus įtraukdami į mokyklos bendruomeninį gyvenimą. Tiek tėvai, tiek ir pedagogai akcentavo, kad siekiant efektyvaus mokyklos ir šeimos bendradarbiavimo būtinas nuolatinis mokyklos bendruomenės narių ryšio palaikymas, tėvų švietimas. / After the analysis of findings results it became obvious that educators miss parents participation in the social life of school. Findings hypothesis proved out. However, the majority of parents only meanly evaluated educators (the social life of school) interest in cooperating with them, so, in state of this, the educators doesn‘t put much effort involving parents in social life of the school. Parents, as well as educators accented, that it is necesarry both to educate parents and to keep the connection between the school‘s environment members in order to have effective cooperation between school and family.