Darbe analizuojamas Lietuvos teisėje naujas ir praktiškai nenagrinėtas teisėtų lūkesčių principas, kuris pradėtas aiškinti ir taikyti tik po 2000 metų. Jo aiškinimą ir taikymą Lietuvoje pradėjo Konstitucinis teismas. Darbe analizuojama šio principo raida, jo praktinis poreikis, taip pat, kokie yra konstituciniai principai ir kokios jų rūšys, pateikiami šių principų skirtumai nuo konstitucinių normų. Palyginimui pateikiama Europos teismų (Europos Bendrijoje šis principas irgi yra pakankamai naujas reiškinys) ir Lietuvos teismų praktika aiškinant minėtą principą ir galiausiai pateikiamas teisėtų lūkesčių principo santykis su kitais teisės principais. Darbe apžvelgiama aukščiausią galią turinčių Lietuvos teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo, Konstitucinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo) ir atliekama jos detali analizė. Darbe pateikiama keletas įdomesnių ir svarbesnių bylų, kuriose teismai remiasi teisėtų lūkesčių principu, tuo pačiu aiškindami jo sampratą bei taikymo ribas. Teisėtų lūkesčių principas apžvelgiamas ir Europos Bendrijos teisėje ir teismų praktikoje. Galiausiai, remiantis Lietuvos teismų formuojamos praktikos analize, pateikiami pasiūlymai įstatymų leidėjui. / The paper analyses the principal of legal expectations – a new and actually not much examined principal in Lithuanian law, which was started to be interpretated and practically applied after 2000. The Constitutional Court of Lithuania started the mentioned iniciative. Firstly, the paper analyses the development and practical need of the principal as well as the variety of all the other constitutional principals. Secondly, the paper analyses The Constitutional Court, Supreme Court and The Supreme Administrative Court of Lithuania decisions where were mentioned legal expectations. Moreover, it tries to comprise the interpretation of this principal in Lithuanian legal system with the one existing in European law. The paper briefly describes several most important legal cases, where the principal of legal expectations was applied. Finally, according to the analysis of Lithuanian legal practise, some ideas and suggestions for the legislator are formulated.

Education problems constantly are the focus of society’s attention. It is going on the process of searching ways to educate versatile individuality who would have ability to interpret creative and create. The school has constantly to renew and be open and to be able to adapt to demands of multicultural society. Rapid changes of Lithuania’s social life and needs of inhabitants encourage analyzing of education of East Lithuania region and searching ways to improve it. It is impossible to establish open, with liberal and democratic ideas society while pedagogical, psychological and social problems aren’t solved in this region. Object of the survey: pupils, parents and teachers of East Lithuania schools. Purpose of the study: to analyze pupils’ and parents’ education demands for schools and to discuss possibilities to realize them. Tasks of the study: to analyze pedagogical and psychological literature on pending topic; to discuss pedagogical, psychological and social problems of education in multicultural spread; to explore attitudes and expectations towards education of pupils in East Lithuania region; to explore attitudes and expectations towards education of parents and teachers in East Lithuania region; to discuss possibilities to expand education in multicultural environment. The study consists of to parts. Pedagogical, psychological and social problems that influence education are discussed in theoretical part of the study. We can state that often education... [to full text]

Für Litauen, das mit dem ganzen Europa zur Gesellschaft und Wirtschaft der Kenntnisse geht, wurde der Zugang zur Information , Motivation und Kentnissen als Grund, der die Arbeit und Anpassenheit der Leute höher macht. Die Möglichkeit eine Arbeit zu haben ist die entscheidende Voraussetzung beim Streben von völliger Beschäftigung, wenn man die Konkurrenzfähigkeit und den Wohlstand der europäischen Länder in „neuer Wirtschaft" stärker macht. Die Konzeption das ganze Leben nach der Ausbildung zu streben und der lernenden Gesellschaft wird immer häufiger aktueller. Die Untersuchung des Arbeitsmarktes des Landes hat gezeigt, dass die Arbeitslosenrate sehr eng mit dem niedrigen Arbeitsniveau, mit der Berufslosigkeit, der Losigkeit von Kenntnissen und Fähigkeiten verbunden ist. Ungefähr 4/5 von registrierten Arbeitslosen auf dem Arbeitsmarkt haben keine Qualifikation oder ihre Qualifikation stimmt den heutigen Bedürfnissen des Arbeitsmarktes nicht. Doch die zur Zeit von der Regierung Litauen führende Sozialpolitik, das Grundbasis, das man ständig verstärkt, haben die Arbeitslosenrate des Landes verringert. Im Jahre 2005 (01-05) betrug die Arbeitslosenrate 8,6% (Mittelstand der EU -8,9%), im Bezirk von Utena 7,9%. Das Grundgesetz, gemäß dem der Staat den Arbeitsmarkt regelt, ist die Unterstützung der Arbeitslosen. Eine der wichtigsten Maßnahmen des Arbeitsmarktes, die nach der Harmonie des Angebots und der Nachfrage der Arbeit streben, ist das Programm der Berufsschulung des... [to full text]

Professional development of a man in a social content is like a process that lasts all his life. There are tasks that are solved in a primary level. That is why pupils of this level are considered to be as a lower professional orientation purposive group. Pupils of this educational level project themselves in a distance perspective and they have professional expectations. A professional expectation is a very important parameter of a social maturity. This is a part of social expectation of a person, a hopeful expectancy of self-realization in a distant perspective. People hope to perform actions that help to reach a goal (a desired occupation). The content of professional expectation depends on mentality, experience and politeness. They are inspired by a social environment, which surrounds a pupil, their parents’ and close people’s profession, mass and media, and especially TV that pays a special attention to politicians, businesspersons, stars of art and sport. The facts of the empirical research confirm basic differences of professional expectation between children of a village and a city, between boys and girls. However, there were no differences between children of a full and partial family. Mostly primary pupils are going to be teachers, doctors, police officers, singers, builders, shop assistants, drivers, hairdressers, basketball players, mechanics, football players, managers and farmers. The facts of the research revealed that professional expectations of primary... [to full text]

Nuteistų asmenų resocializacija – viena iš diskutuotinų mūsų šalies problemų. Lietuva pagal nuteistų asmenų statistinius rodiklius tarptautinėse suvestinėse užima vieną iš pirmų pozicijų (Kiškis, 2006). Kriminogeninės statistikos duomenimis, nuo 2004 m. palaipsniui mažėja nuteisiamų asmenų skaičius. Tačiau, kaip teigia G.Sakalauskas (2006), sumažėjęs nuteistų asmenų skaičius palyginti su kitomis Vidurio Europos valstybėmis, išlieka pakankamai didelis. Pastaruoju metu mokslinėje edukologinėje literatūroje diskutuojama apie resocializacijos fenomeną (Merkys, Ruškus, Juodraitis, 2002; Kvieskienė, 2005). Pravartu atsižvelgti į Kanados, Skandinavijos ir kt. šalių pažangią konkrečios srities patirtį, kuri palengvintų nuteistų asmenų resocializacijos ir prevencijos procesą. Griežtesnėms bausmių normoms pristatoma lygiagreti laisvės atėmimo bausmių reabilitacijos alternatyva – socialinė reabilitacija arba resocializacija, kaip visateisio piliečio ugdymas, reikalinga nuteisto asmens maksimaliam funkcionavimui, naudingumui, vertingumui tiek sau pačiam, tiek šeimai, tiek ir visuomenei.Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje Nuteistųjų ir asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų, socialinės adaptacijos 2004–2007 metų programoje (Žin., 2004, Nr. 23-709), numatyta iki 2008 metų pradžios nuosekliai ir kompleksiškai įgyvendinant nuteistųjų ir asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų, resocializacijos politiką ir laikantis tęstinumo principo, mažinti nusikaltimų ir jų pasikartojimo... [toliau žr. visą tekstą] / Social integration of the convicts and people discharged from the institutions of imprisonment is one of the negotiable issues in our country. Re-socialization phenomenon has been widely discussed in recent scientific educology references following the advanced experience of such countries as Canada, Scandinavia etc. This experience would make the convicts’ reintegration process easier and it would prevent criminality, especially the repeated one. According to European experience, the more convicts there are in the society, the higher the level of criminality is: the spread of psychosocial vices starts in the society and in the course of time it is more difficult to control it. Existing re-socialization system of the convicts and people discharged from the institutions of imprisonment in Lithuania is not adequate. The aim of the work is to reveal the convicts’ re-socialization expectations. The task is: 1) to provide legal, psychological, pedagogical aspects of the convicts concept; 2) to describe the re-socialization state of the convicts with reference to scientific and empirical research data; 3) to reveal the convicts’ educational needs. The survey objective is the convicts’ re-socialization expectations. Survey results from the European Communities initiative Equal program implementation project "Crossroad: Coalition for Strengthening Equal Possibilities in the Labour Market" have been used in this article. The target group of the survey is 113 convicts... [to full text]

Moksleiviai susiduria su rimtomis problemomis, susijusiomis su profesijos, tolesnio mokymosi krypties pasirinkimu, įsidarbinimu. Dažnai profesijos pasirinkimas ir profesinių mokyklų mokymo programų turinys neatitinka mokinių karjeros lūkesčių. Todėl atlikome tyrimą, kuris atskleidė profesijos rinkimosi subjektyviuosius bei objektyviuosius veiksnius, kurie turi įtakos karjeros lūkesčiams. Tyrimo rezultatai parodė, kad profesinės mokyklos mokinių tarpe dominuoja subjektyvieji profesijos pasirinkimo veiksniai. Išanalizavus tyrimo duomenis paaiškėjo jog profesinėje raiškoje labiau dominuoja pragmatiškos vertybės. / Students encounter serious problems, which relate to their choice of profession, the direction that their studies should take and also eventual employment. Quite often the choice of profession and curriculum of the chosen educational institute, do not satisfy the students expectations in the chosen career. This is the reason why the study was conducted. It exposed subjective and objective factors which have an influence on career expectations. The results of the study showed that, students of institutes of professional learning are dominated by subjective career choice factors. Having analysed the results of the survey, it became clear that the professional sphere is dominated by pragmatic values.

Darbo tikslas: įvertinti pacientų pasitenkinimą VšĮ „Palangos reabilitacijos ligoninės“ teikiamomis paslaugomis. Uždaviniai: 1. Įvertinti bei palyginti pacientų lūkesčius ir pasitenkinimą. 2. Įvertinti socialinių – demografinių charakteristikų įtaką pacientų lūkesčiams ir pasitenkinimui. 3. Nustatyti veiksnius, susijusius su bendru pacientų pasitenkinimu Palangos reabilitacijos ligoninės teikiamomis paslaugomis. 4. Pateikti rekomendacijas reabilitacijos paslaugų tobulinimui. Tyrimo metodika: anketinė anoniminė VšĮ „Palangos reabilitacijos ligoninės“ pacientų apklausa - n = 346, atsako dažnis 87,6 proc. Naudota 7 balų Likert skalė. Rezultatų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 13.0 ir MS Excel. Hipotezės apie dviejų požymių nepriklausomumą buvo tikrinamos naudojant chi kvadrato (χ²) kriterijų. Rezultatai: tyrime dalyvavo 16-80 metų respondentai, iš jų 60,1 proc. moterų ir 39,9 proc. vyrų. 99,3 proc. pacientų gydėsi gavę siuntimą ir tik 0,7 proc. savo lėšomis. Du trečdalius (66,2 proc.) visų tiriamųjų sudarė pirmą kartą besigyd��iusieji. Pacientų pasiskirstymas pagal departamentus buvo beveik vienodas: bendrosios reabilitacijos departamente – 51,3 proc. ir neurologijos departamente – 48,7 proc. Lūkesčiai aukštesni (6,55 balo) už pasitenkinimą (6,42 balo) suteiktomis paslaugomis (p<0,05). Mažiausias pasitenkinimas yra paslaugų apčiuopiamumu (6,29 balo), didžiausias – personalo jautrumu (6,58 balo). Moterys ir vyrai yra vienodai patenkinti suteiktomis paslaugomis... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study: to assess patients’ satisfaction with the services provided at Palanga Rehabilitation Hospital. Objectives: 1. To assess and compare patients’ expectations and satisfaction. 2. To assess the influence of social and demographical characteristics on patients’ expectations and satisfaction. 3. To set the factors related with general patients’ satisfaction with the services provide at Palanga Rehabilitation Hospital. 4. To provide recommendations for the improvement of rehabilitation services. Methodology. Anonymous questionnaire survey of the patients of Palanga rehabilitation hospital – n = 346, the response rate 87.6 %. Likert scale of 7 points was used. Statistical analysis was performed by using SPSS 13.0 and MS Excel. The hypothesis due to non-dependence of two attributes was verified by applying chi square (x2) criterion. Results. The respondents of 16-80 years old participated in the survey, 60.1 % of women and 39.9 % of men. 99.3 % of patients had referrals to this institution and only 0.7 % of them at their costs. 66.2 % of all the respondents were hospitalized the first time. The patients’ distribution according to departments was almost equal: in the department of general rehabilitation – 51.3 % and the department of neurology – 48.7 %. The expectations were higher (6.55 points) than satisfaction (6.42 points) with the provided services (p<0.05). The lowest satisfaction was with tangibility of the services (6.29 points), the highest – with the... [to full text]

Die Schule als ein Agent der sozialen Stratifikation: Analyse der Erwartungen von Lehrern und Schülern“. Der Magisterarbeit. Nach der Erklärung der litauischen Unabhängigkeit trit in der Gesellschaft soziale Diferenzion gemäß materiellen, ideologischen und kulturellen Grundlagen in Erscheinung. Diese Trenung wirkt das Bildungsystem direkt ein, das nicht immer fähig ist, Gleichberechtigung und manchmal auch das Prinzip der Gerechtigkeit gewährzuleisten. Das widerspricht teilweise der humanen und demokratischen Konzeption der Bildungsziele, die vor allem die Versicherung der sozialen Gleichkeit und der sozialen Gerechtigkeit betont. Der Gegenstand der Untersuchung – soziale Stratifikation der Schüler in der Schule. Das Ziel der Untersuchung – eine Untersuchung durchzuführen, die helfen würde, die Stratifikation der Schüler bedingende Gründe zu identifizieren. Das Ziel erreicht man beim Lösen der Augaben. Die Augaben helfen das zu analysieren, wie die von der Bildungspolitik bekanntgemachte Ideen der sozialen Gleichkeitder in der Realität verwirklicht werden. Mittels Aufgaben kann man den Einfluss der äüßerlichen Kräfte auf die Schule unter dem Aspekt der Stratifikation verdeutlichen, sich ins Klare über den Einfluss der Erwartungen in der Schule im Prozess der sozialen Diferenzierung zu kommen, wie nicht nur Lernfähigkeiten sondern auch soziokulturelle Lage der Familie den sozialen Status der Schüler beeinflussen, und auch Aspekte der Bildungsführung zum... [to full text]

Šiandien visuomenė labai pasitiki švietimu. Visas vaikų ugdymo problemas užkrauna pedagogams, ko neturėtų būti. Pedagogai nėra pajėgūs vieni visapusiškai ugdyti vaikų, šiuo atveju ugdyti ir profesinei veiklai. Prie pedagogo ugdymo turėtų prisijungti tėvai, visuomenė ir valstybė, nors šiai dienai tai yra labai sunku įgyvendinti. Tėvai ugdydami savo vaikus profesinei veiklai taip pat turi lūkesčių kaip ir patys vaikai ir neretai bando juos įgyvendinti. Remiantis S. Kregždės (1988), L. Jovaišos (1999) tyrimais galime daryti išvadą, kad Lietuvoje yra sukurtas teorinis pamatas, kurio dėka galima toliau plėtoti karjeros pasirinkimo metodus, ugdymą profesinei veiklai. Tyrimo objektas – tėvų, auginančių 5-6 metų vaikus, lūkesčiai ugdant juos profesinei veiklai. Tyrimo tikslas – ištirti tėvų, auginančių 5-6 metų vaikus, lūkesčius ugdant juos profesinei veiklai. Tyrimo metodologija. Tyrime remtasi L. S. Gottfredson ir D. E. Super asmenybės profesinės veiklos raidos teorijomis, bei D. H. Pink šiuolaikinės karjeros koncepsija (Lego karjera). Tyrimo metodai. 1. Teoriniai: mokslinės literatūros analizė. 2. Empiriniai: anketinė apklausa. 3. Statistinė duomenų analizė (pirminiai duomenys apdoroti SPSS ir Microsoft Exel kompiuterinėmis programomis). Tyrimo imtis ir organizavimas. Tyrime dalyvavo 210 Šiaulių ir Mažeikių rajonų tėvai, auginantys 5-6 metų amžiaus vaikus. Gauti rezultatai. Tyrimas patvirtino darbo pradžioje iškeltą hipotezę, jog tikėtina, kad tėvų, auginančių 5-6 metų... [toliau žr. visą tekstą] / Today's society reposes a great trust in education. It offloads all problems of children education on educators, what should not be so. The educators are not able to educate each child comprehensively, in this case, also to educate for their vocational activities. Parents, society and the state should associate with the educators in the education, although for this day, it is very difficult to implement that. In career education, the parents have expectations as well as their children themselves and often try to implement them. Based on the studies of S. Kregždė (1988), L. Jovaiša (1999), we may conclude that Lithuania has developed a theoretical foundation, which makes it possible to develop further the methods of career choice and career education. The subject of the research is the career education expectations of parents growing children of 5-6 years old. The aim of the research is to examine the expectations of parents growing children of 5-6 years in their career education. Methodology of the research: The research has been based on the self-concept theories of career development of L. S. Gottfredson and D. E. Super and the concept of modern career (Lego career) of D. H. Pink. Methods of the research. 1. Theoretical: analysis of scientific literature. 2. Empirical: a questionnaire survey. 3. Statistical data analysis (the primary research data have been processed by means of SPSS and Excel computer programs) Scope and organization of the research: 210 parents... [to full text]

Vartotojo požiūriu, kontaktinis personalas yra integruojanti suteiktos paslaugos dalis, todėl sąveikos su teikėjais pobūdis veikia vartotojo sprendimus apie paslaugą ir jos kokybę. Ši sąveika priklauso ne tik nuo teikėjo veiklos ypatumų, bet ir nuo individualių vartotojo bei teikėjo lūkesčių. Lūkesčiai tampa išankstine sąlyga, formuojančia vartotojo ir teikėjo požiūrius į paslaugų kokybę. Jų nusiteikimo ir vilties gauti bei teikti paslaugas atitikimas skatina kryptingą sąveiką. Ir atvirkščiai, dėl skirtingų lūkesčių atsirandantys skirtingi vartotojo ir teikėjo požiūriai į paslaugų kokybės ypatumus gali tapti problema ir nepasitenkinimo paslaugų kokybe priežastimi. Šiame darbe pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į vartotojo ir teikėjo požiūrių į paslaugų kokybę palyginimą jų lūkesčių atitikimo kontekste. Tiriamoje darbo dalyje vartotojai ir teikėjai pagal vienodus kriterijus vertino Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Socialinės paramos centro pagalbos į namus paslaugų kokybę. Kokybės vertinimo pagrindu buvo pasirinktos Ch. Grönroos pateiktos vartotojų požiūriui svarbios teikėjo veiklos charakteristikos, integruojančios techninę ir funkcinę paslaugos kokybę. Taikant anketinės apklausos metodą vartotojai ir teikėjai vertino paslaugos savybes pagal abiems respondentų grupėms pateiktus vienodus detalizuotus kriterijus: teikėjo profesionalumą ir įgūdžius, požiūrį ir elgseną, prieinamumą ir lankstumą, patikimumą, kompensavimą. Paslaugų teikėjų požiūris leido įvertinti... [toliau žr. visą tekstą] / From the user’s perspective, the service provider is considered to be an integral part of the services provided. Therefore, the quality of his/her interaction with the user inevitably affects the user’s judgement about the services and their quality. This interaction depends not only on the characteristics of the provider’s activities but also on individual expectations of both the provider and user of social services. Consequently, expectations become a necessary prerequisite for shaping the user’s and provider’s views on the quality of service. A good balance between the user’s and provider’s expectations makes for effective interaction. On the contrary, a lack of such balance may cause problems and dissatisfaction. The main focus of this graduation paper was on the comparison of service users’ and providers’ views on the quality of service within the context of their expectations. The part of the graduation paper containing the survey revealed how, on the basis of identical criteria, both users and providers of services assessed the quality of social domestic services delivered by the Social Support Centre, a Vilnius City Council budgetary institution. A set of important quality characteristics integrating both technical and functional quality aspects provided by Ch. Grönroos was chosen as a basis for the assessment of service quality. Two groups of respondents representing the users and providers of social services were asked to assess the quality of service... [to full text]