Darbe analizuojamas Lietuvos teisėje naujas ir praktiškai nenagrinėtas teisėtų lūkesčių principas, kuris pradėtas aiškinti ir taikyti tik po 2000 metų. Jo aiškinimą ir taikymą Lietuvoje pradėjo Konstitucinis teismas. Darbe analizuojama šio principo raida, jo praktinis poreikis, taip pat, kokie yra konstituciniai principai ir kokios jų rūšys, pateikiami šių principų skirtumai nuo konstitucinių normų. Palyginimui pateikiama Europos teismų (Europos Bendrijoje šis principas irgi yra pakankamai naujas reiškinys) ir Lietuvos teismų praktika aiškinant minėtą principą ir galiausiai pateikiamas teisėtų lūkesčių principo santykis su kitais teisės principais. Darbe apžvelgiama aukščiausią galią turinčių Lietuvos teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo, Konstitucinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo) ir atliekama jos detali analizė. Darbe pateikiama keletas įdomesnių ir svarbesnių bylų, kuriose teismai remiasi teisėtų lūkesčių principu, tuo pačiu aiškindami jo sampratą bei taikymo ribas. Teisėtų lūkesčių principas apžvelgiamas ir Europos Bendrijos teisėje ir teismų praktikoje. Galiausiai, remiantis Lietuvos teismų formuojamos praktikos analize, pateikiami pasiūlymai įstatymų leidėjui. / The paper analyses the principal of legal expectations – a new and actually not much examined principal in Lithuanian law, which was started to be interpretated and practically applied after 2000. The Constitutional Court of Lithuania started the mentioned iniciative. Firstly, the paper analyses the development and practical need of the principal as well as the variety of all the other constitutional principals. Secondly, the paper analyses The Constitutional Court, Supreme Court and The Supreme Administrative Court of Lithuania decisions where were mentioned legal expectations. Moreover, it tries to comprise the interpretation of this principal in Lithuanian legal system with the one existing in European law. The paper briefly describes several most important legal cases, where the principal of legal expectations was applied. Finally, according to the analysis of Lithuanian legal practise, some ideas and suggestions for the legislator are formulated.

Magistriniame tyrimo darbe analizuojamos žemės nuosavybės Lietuvoje istorinės ir teisinės prielaidos bei iš to išplaukiantis nuosavybės teisių atkūrimo procesas, kurio didžiausias kliuvinys savininkams, siekusiems atkurti nuosavybės teises į žemę natūra pasirodė esąs asmeninių ūkių šioje žemėje skyrimas. Darbe išanalizuotos problemos, su kuriomis praktiškai susiduria asmenys, siekiantys įgyvendinti savo subjektinę ir Konstitucijos ginamą teisę į nuosavybę. Atkreipiamas dėmesys, jog Lietuvos teisės mokslo autoriai beveik neanalizuoja Žemės reformos istorinių ir teisinių pagrindų, o apsiriboja vien tik teoretiniais svarstymais apie restitucijos idėjos tobulumą, neanalizuodami nuosavybės teisių atkūrimo tam tikrų įstatymų ir poįstatyminių aktų taikymo problemų vykdomosios valdžios institucijose kaip mirusios teisės normos apraiškos fenomeno. Darbe siekiama pažvelgti giliai ir išsamiai į Lietuvos teismų darbą, kuris buvo atliktas nagrinėjant žemės teisės bylas, kuriose susikirto asmeninių ūkių įgijėjų bei žemės savininkų, siekusių susigrąžinti žemę natūra, interesai, analizuojamos teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės bei prieinama išvados, jog netgi konkrečią teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę sukūrę ir įgyvendinę teisėjai kartais jos iš viso netaiko. Todėl darbe prieinama išvados, jog būtina užtikrinti teisėjų darbo kokybę, kontrolę bei etiką, nes netinkamai nagrinėjant bylas, susijusias su pamatine demokratine vertybe – teise į nuosavybę, yra pakertamas konstitucinis... [toliau žr. visą tekstą] / In this resarch the problems of the 1991 Lithuanian Land Reform are being analyzed. The main problem is that starting the Reform mentioned Lithuania‘s legislature didn‘t postpone the desicion of the Parliament, 26th of July, 1990, regarding establishement of the personal farming of villagers. According to the idea of the restitution, based in Lithuania‘s legal constitutional tradition and based on the just expectations, Land Reform should have been great democratical project, partly restoring previous civil order, which was destroyed by the Soviet occupation by nacionalizing all immovable property. In this paper having analysed Lithuania‘s scientific papers regarding Land Reform issues author didn‘t choose solely thoeretical analysis as Lithuanian scientist didn‘t analyse this problem of two social groups interests claiming the right to the same piece of land. That is why author used broad range of the social science methodology, interviewed plaintiffs and land owners, analyzed Lithuanian Supreme Court‘s practice regarding cases between personal farm owner and the real owner of the same land according to the restitution idea. It is concluded that Lithuanian Land Reform partly collapsed because the law of the restitution didn‘t come into practice what means that law remained unimplemented. The results of the research suggest that not only legislature didn‘t guarantee the due process of law during the Land Reform, but also judges and the attorneys where not ready for such kind... [to full text]

Šiame moksliniame tyrime nagrinėjamas teisėtų lūkesčių principo turinio įgyvendinimas valstybės tarnyboje. Siekiant atskleisti temą, analizuojami Valstybės tarnybos įstatymas, valstybės ekonominę būklę apibūdinantys teisės aktai, teismų praktika bei Lietuvos ir užsienio mokslinė literatūra. Pirmoje dalyje aptariama teisėtų lūkesčių principo kilmės istorija bei samprata. Analizuojant teisės šaltinius, atskleidžiama, kada asmuo gali įgyti teisėtus lūkesčius bei valstybės pareiga gerbti asmens teises. Tuo pačiu nurodoma, jog teisėtų lūkesčių principas nėra absoliutus bei atskleidžiamos aplinkybės, kurioms egzistuojant, viešoji valdžia gali keisti teisinį reglamentavimą. Antroje mokslinio tyrimo dalyje pabrėžiamas valstybės tarnautojų vaidmuo valstybės valdyme bei valstybės pareiga paisyti šių asmenų teisėtų lūkesčių. Nagrinėjami teisės aktai, reglamentuojantys valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dydį bei socialines garantijas, ir atskleidžiami konkretūs aukščiausių valstybės institucijų priimti sprendimai, kurie pažeidžia valstybės tarnautojų teisėtus lūkesčius ir kelia nepasitikėjimą valstybe. Trečioje mokslinio tyrimo dalyje yra apžvelgiama naujausia Europos Teisingumo Teismo praktika, kurioje nagrinėjamas Europos Sąjungos pareigūnų darbo užmokesčio ir socialinių garantijų didinimo ribojimo klausimas. Tuo pačiu, atsižvelgiant į antrojoje dalyje identifikuotas problemas, yra analizuojama Konstitucinio Teismo jurisprudencija bei suformuojamos pagrindinės sąlygos, kurias... [toliau žr. visą tekstą] / In this scientific research the implementation of substance of principle of legitimate expectations in the public service is analyzed. In order to reveal the point of this subject, the Public service Act, act’s revealing complicated economical and financial situation of state, Court practice and scientific literature of Lithuania as well as foreign countries are analyzed. Firstly, we discuss historical development and conception of principle of legitimate expectations. Analyzing sources of law we reveal when person is able to gain legitimate expectations and duty of state to respect person’s rights. Herewith, it is said that principle of legitimate expectations is not undeniable and circumstances when public authority is able to chance it legal acts are revealed. In Part two we reveal the importance of officials in administration of state and the duty of state to respect officials’ legitimate expectations. Herewith, legal acts related with officials’ salary and social securities are analyzed and problems that arise: decisions which were made by authority of state and which can infringe officials’ legitimate expectations and trust in state. In Part three the point of practice of European Court of Justice of the European Union realated with officials’ salaries and social securities restraint is revealed. Herewith, readers attention is paid to situation in Lithuania: we recall problems identified in Part two and analyze practice of Constitutional Court in order to set main... [to full text]