Bendrovės vadovas yra neatsiejama bendrovės organizacinės sistemos dalis, be kurios bendrovė negalėtų įgyti teisių ir prisiimti pareigų. Tačiau ne tik buvimas juridinio asmens valdymo organu, bet ir jo darbuotoju, sukuria tam tikrą bendrovės vadovo ir bendrovės teisinių santykių kompleksiškumą. Šis kompleksiškumas pasireiškia tuo, kad iš vienos pusės bendrovės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, ir bendrovės santykiai yra reguliuojami civilinės teisės normomis, o iš kitos – jam, kaip ir kiekvienam darbuotojui, privalomas darbo teisės normų laikymasis. Toks civilinės ir darbo teisės normomis reglamentuojamas bendrovės ir jos vadovo santykių reguliavimas neretai sukelia teorines problemas, kurios turi įtakos vieningam teisės normų aiškinimui ir taikymui Lietuvos teismų praktikoje. Siekiant geriau suvokti bendrovės vadovo ir bendrovės santykių pobūdį, šiame darbe yra nagrinėjama bendrovės vadovo samprata, analizuojamas bendrovės vadovo teisinis statusas Lietuvos teisės aktuose, vertinimas teisės doktrinoje. Plačiai aptariama bendrovės vadovo teisinio statuso problematika Lietuvos teismų praktikoje, vertinamas darbo ir civilinės teisės santykis bendrovės vadovo ir bendrovės santykių reglamentavimo atžvilgiu. Atlikus tyrimą konstatuota, kad darbo santykiai tik iš dalies (organizacinių santykių aspektu) atitinka bendrovės vadovo ir bendrovės santykių reglamentavimo poreikius, o savo turiniu (atskiriant nuo darbo sutarties) bendrovės vadovo ir bendrovės santykiai yra... [toliau žr. visą tekstą] / The head of a company forms an integral part of the organisational structure of the company; he/she is indispensable in acquiring the company‘s rights and undertaking its responsibilities. However, the fact the head of a company is both the management body of a legal person and at the same time is employed by the same company, gives rise to a certain complexity of relationship between the head of a company and the company. This complexity is embedded in the fact that, on the one hand, the relationship between the head of a company as the management body of the legal person and the company is governed by the civil law norms, and on the other hand, the head of a company, in his/her capacity of an employee, is subject to the norms of the labour law. Such a regulatory framework involving civil law and labour law norms often gives rise to theoretical problems which have an impact on consistent interpretation of legal norms as well as on their uniform application in national courts. In order to get a deeper insight into the nature of the relationship between the head of a company and the company, the present MA Paper looks at the notion of the head of a company, at its legal status as prescribed by the national legislation and at its interpretation in the legal doctrine. The Paper widely covers the treatment of head’s of a company legal status in the national courts, and provides an assessment of the relationship between the labour law and the civil law in terms of their impact on... [to full text]

Bendrovės vadovo materialinės atsakomybės aktualumą lemia tai, kad Lietuvos Respublikoje populiariausios teisinės formos – uždarosios akcinės bendrovės – vienasmenio valdymo organo (bendrovės vadovo) klausimai yra mažai nagrinėti teorijoje, teismų praktika yra negausi, teisinis reglamentavimas kintantis ir ne visiškai aišku, kokie teisiniai santykiai susiklosto tarp bendrovės ir bendrovės vadovo, kokia atsakomybė taikytina bendrovės vadovui. Darbe analizuojami norminiai teisės aktai, plačiai remiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pateikiama bendrovės vadovo ir jo materialinės atsakomybės problematika. Darbas susideda iš kelių dalių: vienoje pateikus materialinės atsakomybės sampratą, kitoje nustatinėjama kokia teisiniai santykiai sieja vadovą su bendrove, trečioje pateikiami materialinės atsakomybės sąlygų ypatumai, galiausiai pateikiama teismų praktikos analizė ir prieinama atitinkamų išvadų. Darbe išryškinama bendrovės vadovo materialinės atsakomybės problematika ir pasiūlomas galimas vienas problemų sprendimo būdų: pakeitus teisinį reglamentavimą bendrovės vadovo atsakomybei taikyti civilinę teisę reglamentuojančiais teisės normas. / The relevance of the financial liability of the company’s manager is defined by the fact that the legal matters concerning the single–person managing body (company’s manager) of a private limited liability company – the most popular legal form of a company in the Republic of Lithuania – are barely analysed in theory, the court practice is not numerous, and the legal regulation is unsettled. Moreover, the relationship between a company and its manager and the liabilities of a manager are not clearly determined. In this work the legal acts are analysed, the analysis is based on the practice of the Supreme Court of Lithuania, the topic of the company’s manager and his/her financial liability is presented. The work is divided into several parts: the definition of the financial liability is presented in the first part, the legal relations between a manager and a company are defined in the second, and the peculiarities of the financial liability are analysed in the third part. In the end, the court practice is presented and certain conclusions are drawn. In this work the financial liabilities of a company’s manager are highlighted and a certain possible solution is offered: after amending the legal regulation, for the liabilities of a company’s manager to apply the legal norms regulating the civil law.

Šiame darbe buvo analizuotos trys sritys, kurios yra esminės kalbant apie fiduciarinius teisinius santykius. Pirmoji sritis apima bendruosius aspektus, t.y. fiduciarinių santykių prigimtį, interesų konflikto situacijos sampratą bei įtvirtinimą nacionaliniuose įstatymuose. Įstatymai nevienodai apibrėžia interesų konflikto sąvoką, viešajame ir privačiajame sektoriuose šios sąvokos skirtingos. Antroji šio darbo nagrinėjimo sritis apima viešųjų juridinių asmenų vadovų interesų konflikto situacijas. Buvo aptiktas teisinis reglamentavimas, kuris turi būti pakeistas idant viešųjų juridinių asmenų vadovų veikla taptų skaidresnė bei nebūtų painiojami viešieji ir privatūs interesai. Trečioji darbo dalis (ir pati pagrindinė), apima interesų konflikto situacijos analizę esant fiduciariniams teisiniams santykiams. Buvo nagrinėta privataus juridinio asmens (bendrovės) vadovo pareigų visuma bendrovei. Nors įstatyminis reglamentavimas ganėtinai aiškus ir vienareikšmis, tačiau bylų teismuose gausa parodo, jog fiduciarinių pareigų, tame tarpe – pareigos vengti interesų konflikto, bendrovei jos vadovai labai dažnai nesilaiko ir šias pareigas pažeidžia. Pažeidus šiuo darbu analizuotą fiduciarinę pareigą vengti interesų konflikto, visais atvejais nukenčia bendrovės akcininkai, bendrovės kreditoriai, galiausiai – pati bendrovė. Nukenčia ir viešas interesas, nes kreditoriai, negalintys atgauti savo investuotų ar paskolintų pinigų bendrovei, patys negali atsiskaityti su savo pačių kreditoriais. Taip... [toliau žr. visą tekstą] / There were three areas analyzed in this work which are very important and fundamental for fiduciary legal relationships. The first area includes general aspects such as nature of fiduciary relationships, the conception of conflict of interests. There was also analyzed the national legislation and were searching problems which must be resolved. It is important to say that the national legislation differently define the nature of conflict of interests. These conceptions are different in public and private sectors. The second area includes managers of public entities conflict of interests situation. There was found a legal regulation which might be replaced due to the fact that manager activity would become more transparently. After that, there would not be any confusion of public and private interest. The third part (and the most important) includes conflict of interests situation in fiduciary legal relationships. There were analyzed the duties of companies directors to their companies. Despite the quite clear legal regulation, there are many cases in the courts which show that companies directors violates their duties to the companies. Especially, there are many cases where companies directors confuse their own private interests with the interests of the company. When there is a breach of fiduciary duty to avoid conflict of interests – suffer company’s shareholders, creditors and also – company itself. When the director violates the duty to avoid conflict of interests and, for... [to full text]

A tutor's role has to be developted into a helmate's role and be the garuantee for succeful physicial and psychological evolution.

Vadovo – įkūrėjo asmeninės vertybės kaip organizacinę kultūrą įtakojantis veiksnys SANTRAUKA Organizacinė kultūra yra viena iš pagrindinių organizacinių charakteristikų, kurias gali lemti įkūrėjų arba vadovų vertybės. Remiantis tyrimų rezultatais, galima daryti prielaidą, jog vadovo bruožai ir vertybės sukuria ir palaiko atitinkamą organizacinę kultūrą (Schein, 1992; Schneider, 1987). Šiuo tyrimu siekėme ištirti Lietuvos privačių organizacijų organizacinės kultūros tipus bei nustatyti vieno iš veiksnių (vadovo – įkūrėjo asmeninių vertybių) sąsajas su organizacine kultūra. Remdamiesi studijuota psichologine literatūra, iškėlėme hipotezę, jog vadovo – įkūrėjo dominuojanti asmeninė vertybė siejasi su atitinkamu organizacinės kultūros tipu. Tyrime dalyvavo 30 privačių organizacijų, dirbančių Lietuvos rinkoje nuo 5 iki 8 metų klientų aptarnavimo srityje. Iš viso tyrime dalyvavo 338 tiriamieji: 30 vadovų – įkūrėjų ir 308 darbuotojai, turintys aukštąjį išsislavinimą. Tyrėme pasirinktų organizacijų esamą ir norimą organizacinę kultūrą, vadovo – įkūrėjo asmenines vertybes bei sąsajas tarp dominuojančios vadovo – įkūrėjo asmeninės vertybės ir atitinkamo organizacinės kultūros tipo. Taikyti įvertinimo būdai: 1) organizacinės kultūros įvertinimo anketa (Organizational Culture Assessment Instrument), sukurta K. Cameron ir R. Quinn (1999); 2) S. H. Schwartz pagrindinių žmoniškųjų vertybių sistema, siekiant įvertinti vadovų – įkūrėjų dominuojančias asmenines vertybes; 3) pusiau... [toliau žr. visą tekstą] / Owner-manager‘s personal values as a factor influencing organizational culture SUMMARY Organizational culture constitutes one of the most fundamental organizational characteristics that can be influence by founders’ and leaders’ values. According the result’s of the research, it could be possible to make premise, that leaders attributes and values create and maintain according organizational culture (Schein, 1992; Schneider, 1987). We researched Lithuanian private organizations: interface between types of organizational culture and owner - manager’s personal values. Also, we therefore raise the following hypothesis: Owner – manager’s predominate personal value associative with according type of organizational culture. In this research presented 30 private organizations, which are working in Lithuanian market about 5 – 8 years, client’s service range. In the research there participated 338 investigatory: 30 owners – managers and 308 employees, having higher education. We researched now and preferred organizational culture, owner – manager’s personal values and interface between types of organizational culture and owner - manager’s personal values. Measures: 1) ratings of organizational culture were obtained using K. Cameron and R. Quinn (1999) Organizational Culture Assessment Instrument; 2) owner – manager’s predominant personal values were measured with Schwartz’s (1992) value inventory; 3) half structured interview for owners – managers and employees to get comprehensives... [to full text]

Švietimas yra viena iš kultūros sričių, kurios pagrindas - žmogus, jo kultūra. Mokslo ir technikos vystymasis pažengė tiek toli, kad iš esmės keičiasi visuomeninis gyvenimas ir kaita tampa nuolatiniu reiškiniu arba vienu iš esminių postmodernistinės visuomenės bruožų. Pokyčiai tapo norma ir jie nuolat spartėja. Švietimo institucijų kaita yra tiesiog neišvengiama, nes „kiekviena įstaiga turi tapti mokymosi ir mokymo institucija” (Drucker, 1992). Vadinasi, neišvengiami pokyčiai visų pirma švietimo sistemoje ir tik po to konkrečioje švietimo institucijoje. Jeigu anksčiau vienokioje ar kitokioje organizacijoje svarbiausia buvo išlaikyti pusiausvyrą, tai dabar suvaldyti aplinką darosi vis sunkiau, todėl ir vadovams būtina mokėti sėkmingai vadovauti kaitai, gebėti produktyviai bendrauti ir bendradarbiauti. Sparčiai kintantis pasaulis skatina nuolat tobulinti struktūrą. Siekdama būti efektyvi, mokykla turi tapti besimokančia organizacija, skatinančia tobulėti kitus ir pati metai iš metų tobulėdama. Vienas iš mokyklos tobulinimo šaltinių yra projektinės veiklos, ypač tarptautinės, vystymas, kurio kontekste mokyklos vadovas yra svarbiausias asmuo remiantis arba stabdantis projektinę veiklą. Švietimo institucijos vadovo veikla įvairiais aspektais analizuota tiek užsienio šalių, tiek Lietuvos mokslininkų. Tačiau nepakankamai plačiai atliekami tyrimai, kuriuose būtų analizuojama švietimo institucijos vadovo veikla bei jos ypatumai projektinės veiklos (tarp jų ir tarptautinių... [toliau žr. visą tekstą] / Education is one of the cultural aspects which is based on the individual and his/her culture. Scientific and technical development has gone so far as to change the life of society, and this change is becoming an inevitable phenomenon or a major feature of the post-modernist society. Changes have developed into a norm, and they are increasingly accelerating. Changes in educational institutions are simply inevitable, as ‘every institution must become the institution of learning and teaching’ (Drucker, 1992). Hence, such changes are primarily imminent in the system of education, and only then, in a particular educational institution. If earlier the emphasis was put on maintaining the balance between one or another kind of organization, at present, control of the environment is becoming increasingly complicated; therefore, administrators are required to successfully manage those changes, to efficiently communicate and cooperate. The fast-changing world impels a continuous improvement of the structure. In order to be effective, the school has to become a learning organization, which would promote improvement of others by constantly improving itself. One of the sources of school improvement is development of project activities, especially international ones, in the context of which the school manager becomes the most important person in promoting or hindering project activities. Activities of educational institution manager have been analysed in different aspects by both foreign... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjami ikimokyklinės įstaigos vadovo vadybinės kompetencijos, kurios yra svarbios vadovaujant ir valdant ikimokyklinės įstaigos veiklą. Magistrinio darbo tikslas: išanalizuoti šiuolaikinės ikimokyklinės įstaigos vadovo vadybines kompetencijas, tikslus užtikrinant sėkmingą veiklą ir ugdymo kokybę. Teorinėje baigiamojo darbo dalyje aptariami ikimokyklinės įstaigos vadovas kaip vadybininkas, kaip lyderis, išryškinamos pagrindinės vadybinės kompetencijos - švietimo politikos išmanymas ir mokyklos strategijos kūrimas, strateginio plano rengimas bei jo įgyvendinimas, ugdymo proceso valdymas, žmogiškųjų išteklių valdymas bei turto ir lėšų valdymas - kurių pagrindų formuojama ikimokyklinės įstaigos veikla. Pagrindžiama ikimokyklinės įstaigos vadovo vadybinių kompetencijų svarba koordinuojant ugdymo įstaigą, vadovo vadybinių kompetencijų svarba siejama su personalo tobulinimu, kvalifikacijos kėlimu. Tiriamojoje šio darbo dalyje nagrinėjama ikimokyklinių įstaigų vadovų ir ikimokyklinių įstaigų pedagogų požiūris į vadovų vadybines kompetencijas, vadovų funkcijas, analizuojami vadovų ir pedagogų samprotavimai bei atsakymai, analizuojama, kaip bendruomenė dalyvauja visos ikimokyklinės įstaigos veikloje, jos valdyme. Pateikiama ikimokyklinės įstaigos vadovo ir pedagogų nuomonė dėl personalo tobulinimo, kuris tenkintų vadovo ir pedagogo poreikius ir darytų pozityvią įtaką visos ikimokyklinės įstaigos veiklai. / Competence in management of preschool institution‘s executives is researched in master’s degree final work, issue, which is crucial to manage and administer preschool institution‘s activities. Aim of master‘s final work: to analyze competence in management of modern executives of preschool institutions and goals of executives to secure successful activities and quality of education. In the theoretical part of this final work, executives of preschool institutions role as a manager, as a leader is discussed, main competences in management are pointed- knowledge of education politics and development of school strategy, planning and realization of strategy plan, management of educational process, management of human resources, finance and assets management- on the grounds of that, activities of preschool institutions are formed. In coordination process of educational institutions, importance of competence in management of executives of preschool institutions is reasoned, importance of competence in management of executives is associated with development of personnel and rise of qualification. In the exploratory part of final work, it is shown approach of executives and educators of preschool institutions to competences in management of executives, office of executives are analyzed, executives and educators reasoning and responses are analyzed, also how society participates in all activities of preschool institutions, management of activities. Opinion about personnel... [to full text]

Magistro darbo tema – Lietuvos žydų bendruomenės vidinė ir išorinė komunikacija. Darbo objektas – tautinės bendruomenės lyderis. Iškelta hipotezė, jog Lietuvos žydų bendruomenėje nėra profesionalios komunikacijos, kuri rūpintųsi lyderio įvaizdžio formavimu bei komunikacija su suinteresuotomis publikomis. Magistro darbo tema – Lietuvos žydų bendruomenės vidinė ir išorinė komunikacija. Darbo objektas – tautinės bendruomenės lyderis. Iškelta hipotezė, jog Lietuvos žydų bendruomenėje nėra profesionalios komunikacijos, kuri rūpintųsi lyderio įvaizdžio formavimu bei komunikacija su suinteresuotomis publikomis. Hipotezė suformuota ne vienus metus stebint Lietuvos žydų bendruomenės veiklą, susipažinus su LŽB valdymo struktūra – Taryba. Darbo tikslas – išanalizuoti tautinės bendruomenės lyderio įvaizdį ir jo raišką. Darbo uždaviniai: teoriniu pagrindu susipažinti su bendruomenėmis ir jų komunikacija; išnagrinėti Lietuvos žydų bendruomenės istoriją bei raidą; išaiškinti lyderystės teorijas ir lyderio svarbą bendruomenėje; ištirti Lietuvos žydų bendruomenės komunikaciją; išanalizuoti Lietuvos žydų bendruomenės lyderio komunikaciją; ištirti LŽB narių požiūrį į lyderį; išanalizuoti, kaip LŽB lyderis pateikiamas Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje; išnagrinėti tyrimų išvadas bei pateikti komunikacinius siūlymus. Rašto darbe panaudoti dedukciniai ir indukciniai samprotavimai, iškeltos prielaidos, kurių pagrindimas nagrinėtas pasitelkiant papildomus informacijos šaltinius. Taip pat... [toliau žr. visą tekstą] / Topic of Master‘s final work is Lithuanian Jewish Community internal and external communication. Hypothesis of this works is that Lithuanian Jewish Community does not have professional public relations, which would take care of the image of Lithuanian Jewish Community leader and communicate with publics. Objective of this work is the leader of national minority. The aim of the work is to find out how the image of Lithuanian Jewish Community leader is formatting and how does it express in Lithuanian internet media. Several tasks have been accomplished. First of all, clearing up theoretical aspects of community in a broad sense. Then, exploring Lithuanian Jewish Community history and evolution. Furthermore, preparing for 4 researches and finally, analysis of the results, making conclusions and suggestions for the future. The topic of this work is new, so there are very few theoretical information sources. Covering lack of information, every assumption needed a research. That’s why there were 4 different researches made. These researches are first ever made researches of Lithuanian Jewish Community. Organization does not have financial possibilities to order any researches and there are no funds for a public relations professional. That is why this work has a special practical meaning. If Lithuanian Jewish Community is looking for its professional improvement, this work would help to reach this goal.

Šio darbo tikslas – išanalizuoti bendrovės valdymo organų ir bendrijos partnerių fiduciarinių pareigų esmę, panašumus, skirtumus. Lietuvos teismai konstatuoja fiduciarinius santykius tarp bendrovės ir jos vadovo, tačiau pozicijos dėl bendrijos dalyvių santykių nėra pateikęs. Tačiau teismai, naudodami fiduciarinių pareigų sąvoką, kalbėdami apie bendrovės vadovo pareigas, ne visada tinkamai nustato ir interpretuoja fiduciarines pareigas. Pirmoji šio darbo dalis analizuoja fiduciarinių santykių esmę, jų sampratą. Teigiama, kad fiduciarinės pareigos turėtų būti suprantamos siaurąja prasme. Fiduciarinių santykių prigimtis suteikia fiduciarui galimybes ir priemones tenkinti savo asmeninius interesus. Kadangi benificiarai negali efektyviai kontroliuoti kasdieninės fiduciaro veiklos, fiduciarinės pareigos užtikrina, kad asmuo, veikdamas kaip fiduciaras, netenkintų savo asmeninių interesų. Antrojoje dalyje nagrinėjamas bendrovės vadovo fiduciarinių pareigų turinys ir jų objektas. Laikomasi nuomonės, kad bendrovės vadovas turi fiduciarines pareigas bendrovei, kaip akcininkų visumai, bet ne individualiems akcininkams. Įmonei esant nemokiai, bendrovės vadovas turi apsvarstyti ir kreditorių interesus. Teigiama, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo lojalumo pareigos interpretacija skiriasi nuo fiduciarinės lojalumo pareigos turinio. Lojalumo pareiga reikalauja fiduciaro atsisakyti savo asmeninių interesų ir veikti tik benificiaro interesais. Lojalumo pareigą sudaro pagrindiniai elementai:... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this work is to identify and give interpretation of main fiduciary duties of company directors’ and co-partners in economic partnership. Civil courts of Lithuania use fiduciary relationships in company law context, but avoid recognizing fiduciary relationships between co-partners in economic partnership. Despite recognition of fiduciary relationships in company context courts often make mistakes in interpreting fiduciary duties. This work seeks to clarify the meaning and nature of fiduciary relationships, identify differences and similarities of fiduciary duties of company director and co-partners. Part I deals with the nature and the meaning of fiduciary relationships and the task of fiduciary duties. It argues for a more precise definition of fiduciary relationships and more limited application of fiduciary duties. Limited possibility to effectively monitor performance of fiduciary provides both the opportunity and the means to act self-interested. Because beneficiary cannot effectively oversee day-to-day performance, fiduciary duties ensure at least that the fiduciaries will be loyal to the beneficiaries’ interests. Part II deals with fiduciary duties of company director. It states that director has fiduciary duties to company and not to individual shareholders. When a company is insolvent, director also has to consider the interests of company creditors. It states that the Supreme Court of Lithuania uses terminology of loyalty to mean something quite... [to full text]

Įmonės, įstaigos, organizacijos vadovo ir juridinio asmens tarpusavio santykiai nėra vienalyčiai, jie yra kompleksiški. Vadovas yra sudėtinė ir neatskiriama šių juridinių asmenų dalis, jo dėka juridinis asmuo gali funkcionuoti, įgyvendinti savo teises, vykdyti pareigas. Taigi, viena vertus vadovas įstatymų pripažįstamas juridinio asmens valdymo organu. Kita vertus, vadovo ir juridinio asmens santykiams būdingas darbuotoją ir darbdavį siejančio darbo santykio elementas. Atsižvelgiant į vadovo atliekamų funkcijų reikšmingumą, jo teisinio statuso vertinimas svarbus ne tik pačiam vadovui ar jį į pareigas priėmusiam darbdaviui, bet ir visai visuomenei. Taigi, šiame darbe analizuojamas įstatymų leidėjo, teismų, bei teisės teoretikų požiūris į įmonės, įstaigos, organizacijos vadovo teisinį statusą sudarančių elementų visumą. Vadovo teisinio statuso specifika atskleidžiama nagrinėjant darbo sutarties su vadovu sudarymą, vykdymą, nutraukimą, bei vadovo atsakomybę. Išanalizavus įmonės, įstaigos, organizacijos vadovo teisinį statusą reglamentuojančias teisės normas, įstatymų leidėjo poziciją, bei teisės mokslininkų opiniją prieita išvados, jog požiūris į vadovo teisinį statusą yra nepastovus ir kintantis. / Personal relationship between head of an enterprise, companie or organization and legal person is not homogeneous, they are complex. Head is an integral and inseparable part of those legal entities, thanks to its, legal persons may be able to exercise their rights and perform their duties. So, on the one hand head is recognized by the laws of legal person’s management body. On the other hand, these relationships are characterized by the employee and employer connecting element of an employment relationship. Given the significance of the functions performed by the head, his legal status of the evaluation is important not only to the head or employer which took him to the office, but also society as a whole. Thus, in this work we analyze the legislature, the judiciary and legal academics approach to the legal status of the head of an enterprise, company or organization. Specificity of legal status of the head is revealed by examining signature, execution and termination of employment contract, and also head responsibility. After analyzing legal status of the head of an enterprise, company and organization governing law, opinion of the legislator and legal scholar, we concluded, that approach to the legal status of the head is non-permanent and variable.