SANTRAUKA Žydų įvaizdžio raiška XIX a. ir tarpukario lietuvių literatūroje bei pokariniuose liudininkų prisiminimuose XIX amžiaus ir tarpukario Lietuvos žydų gyvenimas net ir šiuolaikinių žmonių yra skirtingai suprantamas ir dažnai klaidingai vertinamas. Nuo XIX a. vidurio „žydų klausimas“ buvo pastovi sąvoka, kuri (iš pradžių vartota tik kaip socialinis terminas) tapo kodu, apibendrinusiu politinį, kultūrinį, ekonominį nepasitenkinimą naujoviškumu, išreiškusiu baimes dėl egzistencijos ir užsienio kapitalo įsivyravimo, o per naująją rasistinio antisemitizmo doktriną įgavusiu naują kryptį. Įvairiuose istoriniuose šaltiniuose aprašomi žydų gyvenimo vingiai, santykiai su lietuviais, gvildenama skaudi jų tautos patirtis, išgyventa tragedija. Tuo tarpu ypač menkai ir fragmentiškai užsimenama apie patį žydų įvaizdžio formavimą grožinėje literatūroje, publicistikoje, kokią įtaką jis darė Lietuvos visuomenei. Pirmoje darbo dalyje autorius analizuoja tautos požiūrio į žydus formavimosi genezę ir eigą: istorines vystymosi prielaidas, priežastis bei ypatumus. Antroje darbo dalyje skiriamas dėmesys detalesnei XIX amžiaus bei tarpukario lietuvių literatūros analizei. Autorius mano esant būtina trumpai aptarti pagrindinius žydų paveikslo kūrimo aspektus ryškiausiuose pokario kūriniuose. Trečiojoje darbo dalyje gilinamasi į pagrindinius žydų reprezentavimo tiriamojo laikotarpio publicistikoje bruožus. Ketvirta dalis skiriama tautosakos analizei. Paskutinėje dalyje autorius daug dėmesio... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Image of Jews in the Lithuanian Literature of the 19th c. and of the Interwar Period and in the Memories of Postwar Witnesses The living of Jews of Lithuania in 19th century and the Interwar period often is put in wrong construction even by modern people in up-to-date life. Since the half of 19th century „Jewish question“ was the constant conception which (thought in the beginning was used only as social term) became a code summarizing the political, cultural, economical discontent of innovation, exposing the fears of existence and domination of foreign capital, through the doctrine of new racist anti-Semitism taking the shape of a new trend. Different historical sources write about Jewish living, relationships of Jews and Lithuanians, ventilates the painful experience of Jews nation, their tragedy. Whereas there are especially little mentioned about the formation of image of Jews in Lithuanian works of fiction, publications, what impact it has to Lithuanian society. In the first part of this Masters dissertation the characteristic points about the genesis and process of the formation of the nation attitude towards Jews are analysed: causality, the features of historic presumption and development. The second part of this work concerns the comprehensive analysis of Lithuanian Literature of the 19th century and of the Interwar Period (related to the question of Jews image), highlighting the main features. In addition, the author shortly discusses the main aspects of... [to full text]

Magistro darbo tema – Lietuvos žydų bendruomenės vidinė ir išorinė komunikacija. Darbo objektas – tautinės bendruomenės lyderis. Iškelta hipotezė, jog Lietuvos žydų bendruomenėje nėra profesionalios komunikacijos, kuri rūpintųsi lyderio įvaizdžio formavimu bei komunikacija su suinteresuotomis publikomis. Magistro darbo tema – Lietuvos žydų bendruomenės vidinė ir išorinė komunikacija. Darbo objektas – tautinės bendruomenės lyderis. Iškelta hipotezė, jog Lietuvos žydų bendruomenėje nėra profesionalios komunikacijos, kuri rūpintųsi lyderio įvaizdžio formavimu bei komunikacija su suinteresuotomis publikomis. Hipotezė suformuota ne vienus metus stebint Lietuvos žydų bendruomenės veiklą, susipažinus su LŽB valdymo struktūra – Taryba. Darbo tikslas – išanalizuoti tautinės bendruomenės lyderio įvaizdį ir jo raišką. Darbo uždaviniai: teoriniu pagrindu susipažinti su bendruomenėmis ir jų komunikacija; išnagrinėti Lietuvos žydų bendruomenės istoriją bei raidą; išaiškinti lyderystės teorijas ir lyderio svarbą bendruomenėje; ištirti Lietuvos žydų bendruomenės komunikaciją; išanalizuoti Lietuvos žydų bendruomenės lyderio komunikaciją; ištirti LŽB narių požiūrį į lyderį; išanalizuoti, kaip LŽB lyderis pateikiamas Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje; išnagrinėti tyrimų išvadas bei pateikti komunikacinius siūlymus. Rašto darbe panaudoti dedukciniai ir indukciniai samprotavimai, iškeltos prielaidos, kurių pagrindimas nagrinėtas pasitelkiant papildomus informacijos šaltinius. Taip pat... [toliau žr. visą tekstą] / Topic of Master‘s final work is Lithuanian Jewish Community internal and external communication. Hypothesis of this works is that Lithuanian Jewish Community does not have professional public relations, which would take care of the image of Lithuanian Jewish Community leader and communicate with publics. Objective of this work is the leader of national minority. The aim of the work is to find out how the image of Lithuanian Jewish Community leader is formatting and how does it express in Lithuanian internet media. Several tasks have been accomplished. First of all, clearing up theoretical aspects of community in a broad sense. Then, exploring Lithuanian Jewish Community history and evolution. Furthermore, preparing for 4 researches and finally, analysis of the results, making conclusions and suggestions for the future. The topic of this work is new, so there are very few theoretical information sources. Covering lack of information, every assumption needed a research. That’s why there were 4 different researches made. These researches are first ever made researches of Lithuanian Jewish Community. Organization does not have financial possibilities to order any researches and there are no funds for a public relations professional. That is why this work has a special practical meaning. If Lithuanian Jewish Community is looking for its professional improvement, this work would help to reach this goal.

Darbo tikslas - pristatant istorines žydų kapines Lietuvoje, išskirti jų svarbą ir būtinybę saugoti, apžvelgti tyrimų bei paveldosaugos realijas. Darbe aptariamos žydų kapinių tyrimo problemos; apžvelgiama tyrimo praktika ir paveldosaugos situacija užsienyje. Nors XX a. pabaigoje imta labiau domėtis žydų istorija ir kultūra Lietuvoje, o šios mažumos paveldas pradėtas tapatinti su Lietuvos kultūros palikimu, visuomenėje vis dar gaji samprata, kad visa, kas ne lietuviška yra svetima, o žydų paveldo objektai – tai svetimos kultūros reliktai, kurių nebūtina saugoti ir jais domėtis. Senosios žydų kapinės gali būti įvairiapusių istorinių, kultūrinių, religinių, etnografinių, genealoginių tyrinėjimų objektas, taip pat gali būti informacijos šaltiniu žydų istorijos ir kultūros Lietuvoje tyrimams, bei nagrinėjant lietuvių kultūros istoriją. Nepaisant istorinių kapinių svarbos, Lietuvoje jomis nėra pakankamai domimasi, nėra išleista nei vieno išsamesnio darbo apie senąsias žydų kapines, apjungiančio būtinas teorines bei pagrindines praktines žinias. Užsienio valstybėse istorinėms žydų kapinėms skiriama žymiai daugiau dėmesio, nors egzistuoja panašios senųjų kapinių saugojimo, tvarkymo, tyrimo problemos, kaip ir Lietuvoje, tyrimai vis dėlto vyksta. Tai sąlygoja požiūris į istorines kapines ir poreikis išsaugoti tokių kapinių teikiamą informaciją. Nors istorinės žydų kapinės Lietuvoje laikomos paveldo objektais ir traukiamos į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (šiuo metu įtraukta... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of the work is to represent historic Jewish cemeteries in Lithuania, to accentuate their importance and the need for their conservation, and to overview the situation of preserving and research of cultural heritage. In the work the problems of Jewish cemeteries research problems are discussed, and the heritage preserving experience abroad is presented. Although the interest towards Jewish history and culture has arisen in Lithuania by end of the 20th century, and the heritage of this minority has been identified as an organic part of the Lithuania’s cultural heritage, alienation of everything which is not Lithuanian proper is still very much rooted within the society. Thus, the objects of Jewish culture are in many cases conceived as relics of foreign culture that should not be preserved or studied. In meanwhile, the old Jewish cemeteries could and should be the object of multidisciplinary research: historical, religious, ethnographic, genealogical. The information they held could be used in studies of the Jewish history and culture in Lithuania, as well as Lithuania’s cultural history. Nevertheless, in Lithuania there is a lack of interest towards the Jewish cemeteries. There is no single scholarly work which would unite theoretical and practical information on Jewish cemeteries as an important cultural source and their preserving. In many European countries much more attention is directed to historic Jewish cemeteries. In spite of many problems concerning their... [to full text]