SANTRAUKA Žydų įvaizdžio raiška XIX a. ir tarpukario lietuvių literatūroje bei pokariniuose liudininkų prisiminimuose XIX amžiaus ir tarpukario Lietuvos žydų gyvenimas net ir šiuolaikinių žmonių yra skirtingai suprantamas ir dažnai klaidingai vertinamas. Nuo XIX a. vidurio „žydų klausimas“ buvo pastovi sąvoka, kuri (iš pradžių vartota tik kaip socialinis terminas) tapo kodu, apibendrinusiu politinį, kultūrinį, ekonominį nepasitenkinimą naujoviškumu, išreiškusiu baimes dėl egzistencijos ir užsienio kapitalo įsivyravimo, o per naująją rasistinio antisemitizmo doktriną įgavusiu naują kryptį. Įvairiuose istoriniuose šaltiniuose aprašomi žydų gyvenimo vingiai, santykiai su lietuviais, gvildenama skaudi jų tautos patirtis, išgyventa tragedija. Tuo tarpu ypač menkai ir fragmentiškai užsimenama apie patį žydų įvaizdžio formavimą grožinėje literatūroje, publicistikoje, kokią įtaką jis darė Lietuvos visuomenei. Pirmoje darbo dalyje autorius analizuoja tautos požiūrio į žydus formavimosi genezę ir eigą: istorines vystymosi prielaidas, priežastis bei ypatumus. Antroje darbo dalyje skiriamas dėmesys detalesnei XIX amžiaus bei tarpukario lietuvių literatūros analizei. Autorius mano esant būtina trumpai aptarti pagrindinius žydų paveikslo kūrimo aspektus ryškiausiuose pokario kūriniuose. Trečiojoje darbo dalyje gilinamasi į pagrindinius žydų reprezentavimo tiriamojo laikotarpio publicistikoje bruožus. Ketvirta dalis skiriama tautosakos analizei. Paskutinėje dalyje autorius daug dėmesio... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Image of Jews in the Lithuanian Literature of the 19th c. and of the Interwar Period and in the Memories of Postwar Witnesses The living of Jews of Lithuania in 19th century and the Interwar period often is put in wrong construction even by modern people in up-to-date life. Since the half of 19th century „Jewish question“ was the constant conception which (thought in the beginning was used only as social term) became a code summarizing the political, cultural, economical discontent of innovation, exposing the fears of existence and domination of foreign capital, through the doctrine of new racist anti-Semitism taking the shape of a new trend. Different historical sources write about Jewish living, relationships of Jews and Lithuanians, ventilates the painful experience of Jews nation, their tragedy. Whereas there are especially little mentioned about the formation of image of Jews in Lithuanian works of fiction, publications, what impact it has to Lithuanian society. In the first part of this Masters dissertation the characteristic points about the genesis and process of the formation of the nation attitude towards Jews are analysed: causality, the features of historic presumption and development. The second part of this work concerns the comprehensive analysis of Lithuanian Literature of the 19th century and of the Interwar Period (related to the question of Jews image), highlighting the main features. In addition, the author shortly discusses the main aspects of... [to full text]

Rašto darbe nagrinėjama laiko ir erdvės kaita socialiniame, filosofiniame, psichologiniame kontekste bei žmogaus patyrimas juose. Aptariamos žmogaus juslės, jų įtaka žmogaus asmenybės formavimuisi, gebėjimui pažinti aplinkinį pasaulį bei poveikis individo emocinei būsenai. Darbo tikslas - atrasti galimą prisiminimų ryšį tarp žmonių, kurie užaugo skirtingose aplinkose, ir tai panaudoti, kaip dirgiklį sukeliant atsakomąją reakciją. / The paper analyses time and space turnover in a social, philosophical, psychological contexts, also including human experience in these surroundings. The paper discuss about human’s power of sensitivity, it’s influence to evolution of human identity. Furthermore, the paper represents human’s ability to discover environment using his senses and reveals these senses has an effect on human’s emotional condition. The aim of the paper is to reveal probable memory relationship between people, who grow up in different environment, using their individual memories as stimulus to get responsive reaction.

Šiame darbe teoriškai nagrinėjamas vaizuotės ir tikrovės santykis stop kadro animacijoje, toliau santykio tarp vaizduotės ir tikrovės interpretaciją pateikiant muzikiniame stop kadro animaciniame klipe. Teorinėje darbo dalyje analizuojama vaizduotės samprata apibrėžiant ir atskiriant vaizduotės ir fantazijos sąvokas. Aptariama tikrovės sąvoka ir keliamas jos realumo klausimas. Taip pat aptariama daiktiškumo ir fenomenologijos svarba tikrovei. Analizuojami vaizduotės šaltiniai: prisiminimo reprezentacija ir dabarties motyvacija vaizduotei. / In this work imagination and reality relation in stop-motion animation is analyzed theoretically, in which later those insights will be reflected and interpreted in a stop-motion animation music clip. The theoretical part of this work, the conception of imagination, is analyzed by defining and distinguishing the concept of imagination and phantasy. It discusses the concept of reality. Also the importance of materiality and the phenomenology to reality is discussed. The source of imagination is analyzed: representation of memories and motivation of present to imagination.

Summary Speaking about peculiarities of Cechovas creation in scientific literature, the two main features should be pointed out, i.e, laconic depiction and writer’s ability to present three periods of a character life in a short story. In most of his works the action is short, but it reveals a long period of the hero’s life. Taking this feature into consideration we have the aim to analyze five stories and to prove that short stories may contain the past, present and future prospects are presented. At the same time the content highlights plenty of hero’s life moments, which are of great importance. The attention was paid on the open endings. Cechovas manages to end his stories in a particular way, that for the reader the future of all the heroes in the story is clear.