Dėl akivaizdžios žinojimo ir inovacijų sklaidos didėjimo, atsirado poreikis išnagrinėti lyderystės institucijos kaitos tendencijas, kurios galioja tiek ekonominėje, tiek viešoje sferoje. Iššūkis mokslininkams ir intelektualams jau buvo mestas: ar žinojimas yra jėga, ar informacija yra jėga ir ar yra patogūs neparaleliniai komunikacijos kanalai aplink pasaulį? Akivaizdu, jog mes gyvename žinojimo visuomenėje. Žinojimas – svarbiausias resursas, o žinojimo darbuotojai yra dominuojančios grupės darbovietėse. Visa tai rodo, kad didžiosios permainos įvyko ir vis dar vyksta dabar. Svarbiausios hipotezės: Po 1995 m. kovo, kuomet įsigaliojo W3 protokolas, pradėjo formuotis kitoks bendrabūvis – Informacijos visuomenė – ir ekonomika tapo globalinė. Globalios rinkos sąlygomis organizacijos prireikė ne vadovų, o šiuolaikinių lyderių. Klausimai, iškelti šiame darbe: Kaip organizacijos lyderio vaidmuo suprantamas šiandieną ir bus suprantamas ateityje? Šiuolaikinė lyderystė: kas tai? Kokias kompetencijas privalo turėti šiuolaikiniai lyderiai dabar ir ateityje? / Due to exponential growth of knowledge and innovations in its transmission a context has emerged to redefine the role of leaders to spearhead the changes that are taking place in both the economic field and the society. The challenge before educationists and academicians was posed by phrases, whether 'Knowledge' is power or 'Information' is power and the availability of unparalleled channels of communications around the globe. Apparently, that we are living in Knowledge Society. Knowledge is key resource and knowledge workers are dominant groups in workplace. All this suggests that the greatest changes happened and still happening right now. The base hypotheses: After March of 1995, when were came into force W3 protocol, we got a new society – Information Society – and our economics became global. Organizations in this global market need not managers, but new kind of leaders. Questions, which are answered in this work: How the role of organizational leadership needs to be understood today and in a perspective? Contemporary leadership: how does it look like? What competences new managerial leaders should have today and in the future?

The research on the evaluation of the role of intuition in the business decision process and the attitude towards intuition of Lithuanian business managers have not been implemented yet. Therefore the conclusions of this research paper are relevant and actual not only to Lithuanian business representatives but to business consultants, the representatives of personnel training companies, as well. The issue of Master‘s Thesis is “How intuition should be used in business decision making process. The goal of the Master‘s Thesis is to investigate the role of intuitive thinking (intuition) in the process of the business decision making. The objectives of the Final Research Work are as follows: 1) to analyze how the principle of duality is applied in business decision process; 2) to analyze the discourse of intuition in Western business literature; 3) to analyze the advantages and dangers of the use of intuition in business; 4) to investigate how Lithuanian business representatives understand and treat intuition; 5) to investigate whether Lithuanian business representatives use intuition and in what level in the process of business decision making; The result of final research work contains: (1) the comprehensive analysis of the discourse of intuition in business literature; (2) the research on the perception and use of untuitive thinking in the process of business decision making in Lithuania; (3) the summary of the review of the literature and the results of the empirical... [to full text]

Išanalizuoti ir įvertinti ciniškojo lyderio veiklos bruožus verslo ir politikos organizacijose. Pateikti praktines interpretacijas verslo ir politikos organizacijų vadovams. Mokslinėje literatūroje analizuojama cinizmo sąvokos samprata ir cinizmo ištakos, aptariami šiuolaikiniai ciniški lyderiai bei jų bruožai: avantiūrizmas, kritinis mąstymas, ironija. Remiantis moksline literatūra sukuriami šie cinizmo modeliai: kritiškasis modelis, hipinis (lėkštas) modelis, radikalusis modelis, autoritarinis modelis. Pateikiamos modelių charakteristikos. Siekiant nustatyti ciniškojo lyderio veiklos ir bruožų prototipus, atlikta kiekybinė Lietuvos verslo ir politikos atstovų apklausa. Atlikus Lietuvos politikų ir verslo organizacijų lyderių apklausą nustatyta, kad kritinis mąstymas yra svarbiausias tiek ciniškų verslo, tiek politikos lyderių bruožas. Savanaudiškumui tiek verslo, tiek politikos lyderiai teikia antrą prioritetą po kritinio mąstymo. Nors avantiūrizmas ir rizika būdingi abiems lyderių grupėms, tačiau, skirtingai nei pirmieji du ciniško lyderio bruožai, šie ciniško lyderio bruožai yra dažniau priskirtini verslo lyderiams. Remiantis literatūros analize bei tyrimo išvadomis pateiktos išvados ir praktinės rekomendacijos Lietuvos verslo ir politinių organizacijų vadovams. / Analize and evaluate activities and features of cynical leader in business and political organizations. Provide practical recommendations for leaders of business and political organizations. Academic literature analyses definition of cynicism and sources of cynicism. Scholars discuss contemporary cynical leaders and their attributes: adventurism, critical thinking and irony. Based on academic literature four models of cynicism are discussed: critical model, flat model, radical model and authoritarian model. Chraracteristics of the models are described. Quantitive survey of representatives of politics and business is conducted in order to determine prototypes of activities and features of cynical leader. The survey findings demonstrate that the key attiribute of cynical political and business leaders is critical thinking. Self-interest follows critical thinking as a priority. Even though adventurism and risk-taking feature in both groups, they are more prevalend among leaders of business organizations. The thesis provides practical recommendations for Lithuanian business and political leaders based on academic research and survey findings.

Magistro darbo tema – Lietuvos žydų bendruomenės vidinė ir išorinė komunikacija. Darbo objektas – tautinės bendruomenės lyderis. Iškelta hipotezė, jog Lietuvos žydų bendruomenėje nėra profesionalios komunikacijos, kuri rūpintųsi lyderio įvaizdžio formavimu bei komunikacija su suinteresuotomis publikomis. Magistro darbo tema – Lietuvos žydų bendruomenės vidinė ir išorinė komunikacija. Darbo objektas – tautinės bendruomenės lyderis. Iškelta hipotezė, jog Lietuvos žydų bendruomenėje nėra profesionalios komunikacijos, kuri rūpintųsi lyderio įvaizdžio formavimu bei komunikacija su suinteresuotomis publikomis. Hipotezė suformuota ne vienus metus stebint Lietuvos žydų bendruomenės veiklą, susipažinus su LŽB valdymo struktūra – Taryba. Darbo tikslas – išanalizuoti tautinės bendruomenės lyderio įvaizdį ir jo raišką. Darbo uždaviniai: teoriniu pagrindu susipažinti su bendruomenėmis ir jų komunikacija; išnagrinėti Lietuvos žydų bendruomenės istoriją bei raidą; išaiškinti lyderystės teorijas ir lyderio svarbą bendruomenėje; ištirti Lietuvos žydų bendruomenės komunikaciją; išanalizuoti Lietuvos žydų bendruomenės lyderio komunikaciją; ištirti LŽB narių požiūrį į lyderį; išanalizuoti, kaip LŽB lyderis pateikiamas Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje; išnagrinėti tyrimų išvadas bei pateikti komunikacinius siūlymus. Rašto darbe panaudoti dedukciniai ir indukciniai samprotavimai, iškeltos prielaidos, kurių pagrindimas nagrinėtas pasitelkiant papildomus informacijos šaltinius. Taip pat... [toliau žr. visą tekstą] / Topic of Master‘s final work is Lithuanian Jewish Community internal and external communication. Hypothesis of this works is that Lithuanian Jewish Community does not have professional public relations, which would take care of the image of Lithuanian Jewish Community leader and communicate with publics. Objective of this work is the leader of national minority. The aim of the work is to find out how the image of Lithuanian Jewish Community leader is formatting and how does it express in Lithuanian internet media. Several tasks have been accomplished. First of all, clearing up theoretical aspects of community in a broad sense. Then, exploring Lithuanian Jewish Community history and evolution. Furthermore, preparing for 4 researches and finally, analysis of the results, making conclusions and suggestions for the future. The topic of this work is new, so there are very few theoretical information sources. Covering lack of information, every assumption needed a research. That’s why there were 4 different researches made. These researches are first ever made researches of Lithuanian Jewish Community. Organization does not have financial possibilities to order any researches and there are no funds for a public relations professional. That is why this work has a special practical meaning. If Lithuanian Jewish Community is looking for its professional improvement, this work would help to reach this goal.

Relevance of the subject. A learning organization is one of learning society cells, therefore the diagnostics of learning organization features expression in organizations is of different a types (including development institution) is an important factor while developing concrete organization towards learning organization model and influencing creation and development processes of the learning society. It is obvious that in such organizations heads take the main role. In the contemporary learning society attitude to head is changing cardinally, as the leaders of theses organizations should be obvious team leaders, taking a decisive role, ensuring work efficiency of all organization; and new attitude to leadership in educational institutions is based on more subtle and more important tasks. Applying leadership as one of the most efficient leadership ways, organization becomes more harmonious, inter-relationships are created among the workers, which encourages improving of learning. Consequently, in this context a scientific problem raises: what are heads-leader’s expression opportunities in contemporary school, as a learning organization? The object of the work: leader’s expression opportunities in contemporary learning organization. The aim of work: to analyze and evaluate leaders’ expression opportunities in contemporary organization. The objectives: 1. To ground theoretically heads-leaders’ expression opportunities in contemporary learning organization. 2. To research... [to full text]

Magistrinis darbas yra skirtas įvertinti vadovavimo probleminėms sritis UAB Novartis, jas įvertinti ir pateikti projektinius sprendimus. Tyrimui atliktas anketavimo metodas, kuris yra paprastas, greitas ir pateikiantis tikslius atsakymus. Darbe lyginama pavaldinių ir vadomų nuomonmė apie vadovavimą. / This work was made to evaluate management problems in Novartis company, to find ways to solve thies problems. In this work was evaluated different wiew of management between management and employes.

Pagrindinis darbo tikslas yra vadovo, kaip lyderio, bruožų analizė ir remiantis atliktu tyrimu aprašyti galimus lyderystės vystymo metodus šiuolaikinėje organizacijoje. Darbas sudarytas iš trijų dalių : teorinės analizės, situacijos analizės ir projektinių sprendimų. Atliktas vadovų, kaip lyderių bruožų skirtingo tipo organizacijose tyrimas atskleidė, jog skirtinga situacija lemia skirtingą vadovo elgesį, ir norint būti efektyviu vadovu lyderiu būtina mokėti pritaikyti skirtingus valdymo metodus skirtingose situacijose. Savo ruožtu, kiekviena situacija organizacijoje reikalauja skirtingų vadovo kompetencijų ir savybių pritaikymo, kurias reikia nuolat ugdyti ir tobulinti, net ir sėkmingai vykdant veiklą. Trečiojoje darbo dalyje pateikėme metodus ir priemones ugdyti lyderio savybes naudojant ugdančiojo vadovavimo metodiką. / The main target of this diploma paper is analysis of skills of manager as a leader and basing on investigation results to provide possible measures and tools to improve leadership skills in contemporary organisation. There are three parts of diploma paper: theoretical analysis, research and solutions proposal part. The investigation of manager skills of different type of organisation displayed that different situation needs different management skills, and to be effective leader it is needed to adapt skills according to situation. Only when leaders come to see themselves as incomplete – as having boh strenghs and weakness, then they will be able to improve their skills. The points for improvement we had provided in tha last part of our diploma paper, which we found the most important after the analysis that we have made.

Magistro darbu buvo siekta susisteminti teorinę medžiagą apie lyderystę valstybės tarnyboje įvairiais aspektais ir pagal atlikto tyrimo rezultatus atskleisti lyderystės raišką Šiaulių miesto viešojo valdymo ir administravimo institucijų vadovų ir darbuotojų tarpe. Buvo išsiaiškinta, koks vadovavimo stilius ir kokia lyderiavimo teorija yra būdingiausia valstybės tarnyboje, kokie lyderio asmeniniai bruožai, gebėjimai, kompetencijos yra svarbiausi valstybės valdyme. Atlikto tyrimo pagrindu buvo suformuotas hipotetinis valstybės tarnautojo- lyderio modelis. Patvirtinama autoriaus suformuluota mokslinio tyrimo hipotezė, jog nemaža dalis Šiaulių miesto viešojo valdymo ir administravimo institucijų darbuotojų bei vadovų pasižymi lyderiui būdingais gebėjimais, savybėmis, kompetencijomis, tačiau pastebimas nepakankamas lyderystės įgūdžių tobulinimas specifinėse lyderystės mokymo programose, seminaruose, kursuose. / Master's work was intended to codify the theoretical material on leadership in the civil service and in accordance with various aspects of the survey results, to reveal the expression of leadership of the Siauliai Public Management and Administration managers and staff people. It was found what style and theory of leadership is the most characteristic and what leader‘s personal traits, skills, competences are important in the civil service. It was found a hypothetical model of public servant as leader. It was confirm that the author‘s formulated the research hypothesis that a big part of the Siauliai Public Management and Administration managers and staff people have personal traits, skills, competences which are important to leaders, but they participate not enough in specific leadership training programs, seminars and courses.

Nuolatinių pokyčių laikotarpiu konkurenciniu pranašumu tampa ne tik disponavimas informacija, bet ir sugebėjimas generuoti žinias. Spartus pasaulio technologinis organizacinis keitimasis, rinkų globalizacija, viena po kitos kylančios finansinės bei socialinės krizės rodo, kad pereinama į naują visuomeninės organizacijos etapą, kurio varomoji jėga bus ne kapitalas, bet žinios. Sistemai keičiantis ir sudetingėjant, greitėjant procesams vis sparčiau kinta sistemos formos, keičiasi turinys. Tokioje sparčiai kintančioje aplinkoje labai svarbūs žmonės, turinys naujausių žinių ir gebantys jomis naudotis. Toks vaidmuo organizacijoje atitenka lyderiui. Šiuolaikinė vadyba vis labiau remiasi visa apimančiomis lyderystės koncepcijomis, pabrėžiančiomis ne tik individualiąją, bet kolektyvinę svarbą. Lyderiavimo specifika ypatinga tuo, kad realizuojant bendrą tikslą, išsiskiria asmenybė ar asmenų grupė, lemianti kitų žmonių veiksmus ir pastangas. Tokiu būdu lyderiavimas ir komunikavimas tampa ypač svarbiais efektyvios organizacijos elementais (R. Korsakienė, 2006). / In the period of constant change possibility to possess information and ability to generate knowledge becomes a competitive advantage. Rapid technological organizational change in the world, market globalization, financial and social crisis coming one after another indicates a transition into a new level of social organization, the driving force for which will be knowledge, but not capital. While the system is developing and becoming more complex and the processes grow faster, the shape and content of the system changes rapidly. People possessing the latest knowledge and knowing how to use it are very important for the system of rapid change. In organization such role goes to the leader. Modern management is often based on all-embracing leadership concepts, highlighting not only individual but also corporate importance. The specificity of leadership is exceptional because of the fact that a person or a group of people determining actions and efforts of other people diverges while implementing common goal. Thus leadership and communication becomes very important elements of effective organization (R. Korsakienė, 2006).

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos duomenimis 2005 m. gegužės 1 d. mokyklos nelankė ar vengė tai daryti net 2294 mokiniai. Tiksliai išsiaiškinti, kiek vaikų Lietuvoje nelanko mokyklos, yra sudėtinga, nes Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos bei Švietimo ir mokslo ministerijos nurodo, kad 2004 m. bendras mokyklos nelankančiųjų skaičius – 505 vaikai. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos paviešintus duomenis panagrinėjus išsamiau, galima daryti prielaidą, kad savivaldybių surinkti duomenys taip pat nėra tikslūs ir kad mokyklos nelankančių ar vengiančių ją lankyti mokinių yra dar daugiau. Taigi tokia padėtis rodo, kad Lietuvoje nėra patikimų statistinių duomenų apie mokyklos nelankančius ir vengiančius ją lankyti vaikus. Dar daugiau, nėra bendro mokyklos nelankančio vaiko apibrėžimo, tiksliau tariant, jis yra, bet apima labai siaurą mokinių ratą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą Nr. 889 „Dėl mokyklinio amžiaus vaikų iki 16 metų apskaitos tvarkos patvirtinimo“ mokyklos nelankantys vaikai yra tie, kurie pedagogų tarybai pasiūlius, mokyklos tarybai nusprendus ir gavus rašytinį savivaldybės švietimo padalinio (steigėjo) sutikimą, buvo išbraukti iš mokinių sąrašų, taip pat tie, kurie, mokyklos turimais duomenimis, turėtų lankyti mokyklą, bet to nedaro (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 4 d. nutarimas Nr. 889). Todėl galima teigti, jog šiuo metu viena iš opesnių problemų... [toliau žr. visą tekstą] / According to the data of Lithuania Republic Children Right Security Controller’s institution on the 1st of may, in 2005, 2294 schoolchildren didn’t attend the school or were used to escape doing this. It is very difficult to find out how many learners do not attend the school because the Department of the Statistics at Lithuania Republic and the Ministry of Education and Science says that in 2004, a general quantity of the not-attending learners reached 505. I tried to examine the public data of Children Right Security more in detail and, of course, I can do an assume that the data picked up by the municipalities are not correct and there are even more not-attending or trying to escape from the attendance the school learners. So, such a condition shows that in Lithuania there are no Statistic data about not-attending or trying to escape from school attendance learners.