Magistro darbo objektas – krizių vadyba informacijos visuomenėje. Darbo tikslas – išanalizuoti informacijos visuomenės specifiką ir tendencijas. Parodyti, kaip keitesi visuomenė per paskutinius 20 metų, kokie pokyčiai įvyko. Atskleisti, kokios krizes gali ištikti informacijos visuomenė. Išanalizuoti, naudojant informacijos visuomenės teorijas, kaip susidarė informacijos visuomenė Pagrindiniai darbo uždaviniai: sudaryti mokslinių publikacijų sąrašą; išnagrinėti jų turinį; remiantis literatūros šaltinių autoriais nustatyti informacijos visuomenės ir krizių vadybos sąveiką; išnagrinėti jų įtaką ekonominiame, politiniame ir sociologiniame visuomenės gyvenime. Naudojantis mokslinių publikacijų analize, prieita prie išvados, kad per paskutinius 20 metų vsuomenėje įvyko dideli pasikeitimai. Atsirado toks reiškinys kaip informacijos visuomenė. Gyvenimas tampa vis daugiau dinamiškesnis. Pasiketusi verslo valdymo politiką reikalauja greitų problemų sprendimo. Krizių badyba tampa viena iš pagrindinių ašių įvairių disciplinų, įvairiose šalyse, valdant organizacijas ir jų komunikaciją. Darbe gausu medžiagos apie tai, kas gi yra informacijos visuomenė, kokios jos tendencijos ir specifika. Kaip informacinės technologijos įtakoja ekonominį, politinį ir sociologinį visuomenės gyvenimą. Darbe kalbama, kas atsitinka krizės metu, kaip galima įveikti krizę bei kokiu būdų galima jai pasiruošti. / A new, rapidly growing modern information society is discussed to a large extent. This society is based on the development of information technology and its massive application in different areas of life as well as orientation of the society members towards intellectu-al products, determined by information processes. It is claimed that a united and accurate assessment and classification system of information society has been not created so far. The variety of attitudes to the existing models and theories of the information society are studied. The information society development is seen as a constituent part of globalisation process, revealing new opportunities and threats to the society. It is stated that the information society is the first step towards the knowledge society. The consistentpatterns of formation of the information society in Lithuania and initiatives of the European Union (EU) in this underlying direction of the society development are analysed.

Dėl akivaizdžios žinojimo ir inovacijų sklaidos didėjimo, atsirado poreikis išnagrinėti lyderystės institucijos kaitos tendencijas, kurios galioja tiek ekonominėje, tiek viešoje sferoje. Iššūkis mokslininkams ir intelektualams jau buvo mestas: ar žinojimas yra jėga, ar informacija yra jėga ir ar yra patogūs neparaleliniai komunikacijos kanalai aplink pasaulį? Akivaizdu, jog mes gyvename žinojimo visuomenėje. Žinojimas – svarbiausias resursas, o žinojimo darbuotojai yra dominuojančios grupės darbovietėse. Visa tai rodo, kad didžiosios permainos įvyko ir vis dar vyksta dabar. Svarbiausios hipotezės: Po 1995 m. kovo, kuomet įsigaliojo W3 protokolas, pradėjo formuotis kitoks bendrabūvis – Informacijos visuomenė – ir ekonomika tapo globalinė. Globalios rinkos sąlygomis organizacijos prireikė ne vadovų, o šiuolaikinių lyderių. Klausimai, iškelti šiame darbe: Kaip organizacijos lyderio vaidmuo suprantamas šiandieną ir bus suprantamas ateityje? Šiuolaikinė lyderystė: kas tai? Kokias kompetencijas privalo turėti šiuolaikiniai lyderiai dabar ir ateityje? / Due to exponential growth of knowledge and innovations in its transmission a context has emerged to redefine the role of leaders to spearhead the changes that are taking place in both the economic field and the society. The challenge before educationists and academicians was posed by phrases, whether 'Knowledge' is power or 'Information' is power and the availability of unparalleled channels of communications around the globe. Apparently, that we are living in Knowledge Society. Knowledge is key resource and knowledge workers are dominant groups in workplace. All this suggests that the greatest changes happened and still happening right now. The base hypotheses: After March of 1995, when were came into force W3 protocol, we got a new society – Information Society – and our economics became global. Organizations in this global market need not managers, but new kind of leaders. Questions, which are answered in this work: How the role of organizational leadership needs to be understood today and in a perspective? Contemporary leadership: how does it look like? What competences new managerial leaders should have today and in the future?

SANTRAUKA Šiuo metu apie elektroninę komerciją žino kone kiekvienas - tai prekių pirkimas, paslaugų reklamavimas, įmonės pristatymas per internetą. Tačiau praktiškai didžioji dalis elektroninės komercijos pasaulyje apyvartos tenka didmeninei prekybai ir žymiai mažesnė dalis - mažmeninei. Iš to matosi, kad elektroninė komercija visų pirma aktuali didmeninės prekybos įmonėms. Kad tokia sistema naudinga didmenininkams matosi ir iš stambiausio Lietuvoje kompiuterinės įrangos prekiautojo - GNT Lietuva pavyzdžio, kuris pirmas įsidiegęs elektroninės komercijos sistemą smarkiai aplenkė savo konkurentus. Kadangi e – komercija apima į organizacijos išorę orientuotus procesus bei sąveikos su jos kontaktinėmis auditorijomis – vartotojais, tiekėjais ir verslo partneriais, su kuriais įmonė susijusi atlikdama įvairias verslo funkcijas – parduodama prekes ar paslaugas, organizuodama marketingą, priimdama užsakymus, tvarkydama tiekimo sistemą, pristatydama įmonės veiklą, aptarnaudama vartotojus. Išvardintas ir daugeli kitų elektroninio verslo funkcijų sėkmingai atliekančių ir veikiančių sistemų Lietuvoje galima surasti daugelyje sričių, bet daugiausia jų yra tarp kompiuterinės įrangos pardavėjų. Šiuo metu beveik visi kompiuterinės įrangos didmenininkai siūlo savo klientams – kompiuterinės įrangos pardavėjams, aptarnavimą per savo elektroninės komercijos sistemas. / SUMMARY There are a lot of people who have heard or knows a lot about e-commerce today. Almost everybody knows of buying different goods, advertising of services on internet. The biggest part of e-commerce returns falls to wholesale and much small part falls to retail. This shows that e-commerce is very relevant for wholesale companies at the first place. The example of the success of the biggest computer equipment providing company in Lithuania ‘GNT Lietuva’ shows that e-commerce is very important for wholesale companies. This company oustripped its rivals remarkably when introduced e-commerce system. E-commerce involves all the processes which are orientated into outward and the processes which interact with target audience – consumers, suppliers and business partners. Company is associated with target audience because of selling them goods or services, arranging marketing, taking orders, regulating delivery system, advertising, working with consumers. Those which mentioned above and many others e-business functions are successfully operating in Lithuania in many different fields. The most common companies which widely uses e-business are computer equipment sellers. At the moment all the companies which provide computer equipment can offer e-commerce systems for their clients. Another widely amplified and developing field in Lithuania is e-banking. It expands fast. There is no any difficulties for Lithuanian banks to develop e-banking in the future. E-banking is very... [to full text]

Globalizacija, labai sparti informacijos ir ryšių technologijų, elektroninių ryšio paslaugų bei Interneto plėtra ir išplitimas lėmė, kad šiuolaikinis pasaulis susiduria su nuolatiniais aplinkos pokyčiais. Permainos vyksta taip greitai, kad tai, kas šiandien yra nauja, rytoj gali būti antikvaras, todėl toks dinamiškas ir intensyvus gyvenimo tempas lėmė, kad informacijos ir žinių faktoriaus vaidmuo tampa lemiamas visose sferose. Informacijos ir ryšių technologijų raida leidžia vis labiau efektyviai ir greitai skleisti informaciją bei žinias. Jas priimti, apdoroti ir perduoti, turint tinkamus įgūdžius, tampa labai paprasta ir efektyvu, nes informacijos ir žinių tinkamas naudojimas suteikia konkurencinio pranašumo. Toks spartus gyvenimas, nepastovumas ir greiti pokyčiai skatina dinamiškumą ir permainas socialinėje bei ekonominėje aplinkoje, todėl atsiranda poreikis kurti naują Informacijos visuomenę, kuri sugebėtų efektyviai veikti tokioje dinamiškoje aplinkoje ir tinkamai išnaudoti informacijos bei IRT potencialą. ES supratimu informacijos visuomenės terminas apibūdina ekonominius, socialinius pokyčius, kuriuos sukelia IRT plėtra ir intensyvus jų naudojimas Nuolatinė IRT plėtra leidžia pastoviai kurti naujas elektronines paslaugas ir produktus, bei sudaro sąlygas naujiems informacijos ir žinių naudojimo ir pritaikymo būdams, kurie užtikrina konkurencingumą ir skatina ekonomikos augimą. Kiekviena valstybė privalo to siekti ir investuoti į inovacijas IRT sektoriuje, tačiau turėtų... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY: EU's Information Society Programmes in the Context of Knowledge Economy Globalization and rapid Information and Communication Technology (ICT) development are main reasons for information and knowledge becoming of a great importance. In the present day market scenario of intense competition, every country needs to know what they know and be able to leverage on its information and knowledge base to gain competitive advantage. Because of the rapid information use in the society’s everyday life, every country has to create new information society, which is able effectively use information and ICT. One of the European Union (EU) objectives is to make sure that Europe's business, governments and citizens continue to play a leading role in shaping and participating in the global knowledge and information based economy The world economy is moving from a predominantly industrial society to a new set of rules - the information society. What is emerging is often referred to as the new economy. It has tremendous potential for growth, employment and inclusion. Yet Europe is not fully exploiting this potential as it is not moving fast enough into the digital age. The underpinning dynamics of the new economy are strong. Digital technologies make accessing, processing, storing and transmitting information increasingly cheaper and easier. The sheer scale of information available creates huge opportunities for its exploitation through the development of new products and services... [to full text]