Informacinių technologijų plėtra verčia Lietuvos bankus reaguoti į išorinę aplinką ir joje vykstančius pokyčius, atitinkamai transformuoti savo veiklą, keisti organizacines struktūras, kurti ir diegti naujus produktus bei paslaugas. Technologinės naujovės bankuose siejamos su kompiuterių bei kitos elektroninės įrangos diegimu, smarkiai pakeitusių bankų paslaugų pristatymo ir atlikimo būdus. Magistro baigiamajame darbe atliekama Lietuvos interneto bankininkystės raidos analizė ir pateikiami reikalavimai efektyviai plėtrai. Atliekant praktinį tyrimą siekiama paneigti arba patvirtinti hipotezes: • Lietuvoje daugėja vyresnio amžiaus asmenų, kurie naudojasi internetine bankininkyste; • Respondentų lytis neturi įtakos interneto bankininkystės paslaugų vartojimo dažnumui. Tyrimo objektas – interneto bankininkystės paslaugomis besinaudojantys Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio gyventojai. Darbą sudaro šios dalys: turinys, santraukos (lietuvių ir anglų kalbomis), įvadas, 3 skyriai, išvados ir pasiūlymai, literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje atliekama literatūros šaltinių, nagrinėjančių interneto bankininkystės ypatumus, analizė. Antrajame skyriuje analizuojama interneto bankininkystės raida ir situacija Lietuvoje 2000-2008 m. Trečiajame skyriuje atliekama tyrimo rezultatų analizė. / The broadening of information technologies makes Lithuanian banks react to external environment and its changes; respectively transform its activity, change its organization structures, create and spread new products and services. Technological innovations in banks are linked with computer and other electronic equipment spread, which strongly changed the presentation and fulfilment ways of bank services. The final master degree paper analyses the development of internet banking in Lithuania and presents requirements for effective broadening. The carried out research tries to confirm or deny the hypotheses: • The number of older persons using the internet banking in Lithuania is increasing; • The sex of the respondents has no influence to the frequency of the usage of internet banking services. Object of the research – citizens of Vilnius, Kaunas, Klaipėda and Panevėžys using internet banking services. The paper consists of these parts: content, summaries (in Lithuanian and English languages), introduction, 3 parts, conclusions and suggestions, the list of literature. Part one presents an analysis of literature sources which examine the peculiarities of internet banking services. Part two analyses the development of internet banking and its situation in Lithuania in 2000-2008 years. Part three analyses the results of the research.

Darbe siekiama identifikuoti su elektroninės bankininkystės paslaugų teikimu susijusias problemas, pateikti teisinį jų vertinimą, atlikus elektroninę bankininkystę reglamentuojančių teisinių instrumentų analizę atskleisti elektroninės bankininkystės teisinio reguliavimo tendencijas. Atskiruose darbo skyriuose atskleidžiama elektroninės bankininkystės sąvoka, tinkamo kliento identifikavimo elektroninėje bankininkystėje svarba ir šiam procesui keliami reikalavimai, sutarties dėl elektroninių banko paslaugų teikimo reikšmė reguliavimo mechanizme. Analizuojami vartotojų teisėms elektroninėje bankininkystėje galintys kilti pavojai, atsakomybės tarp kliento ir banko paskirstymas bei tokio paskirstymo pagrindai, taip pat bankų priežiūros institucijų veiklos įvardijant naujai kylančias rizikas susijusias su elektronine bankininkyste, bei pateikiant jų valdymo ir mažinimo principus, reikšmė. / Continuing technological innovation and competition among banks have allowed for a much wider array of banking sevices to become accessible and delivered to costumers through an electronic distribution channel. However, the rapid growth of e-banking capabilities carries new problems as well as benefits. The purpose of this article is to identify such problems, give their legal evaluation, represent their possible solutions and recognize tendencies of legal regulation of electronic banking. Author analizes conception of electronic banking, existing practice, laws related to electronic banking and uncovers shortcomings of existing legal regulation of electronic banking.

Magistro baigiamasis darbas yra skirtas: pristatyti naują bankų veiklos kryptį - tiekiamas elektroninės bankininkystės paslaugas, nustatyti šių paslaugų paplitimo priežastis užsienyje ir palyginti su Lietuvos bankų elektroninės bankininkystės paslaugų išsivystymo lygiu bei, remiantis Lietuvos bankų oficialiomis prognozėmis, numatyti galimas šių paslaugų vystymosi tendencijas mūsų šalyje. Darbe akcentuojama, kad nauja vykdoma veikla bankams teikia ne tik naudą, bet ir lemia naujų rizikų atsiradimo galimybes, kurias banko specialistai privalo nuolat vertinti ir efektyviai valdyti tam, kad užtikrintų sėkmingą teikiamų paslaugų plėtrą. Atliktų apklausų (banko vartotojų ir darbuotojų, kurių darbas tiesiogiai susijęs su šių paslaugų tiekimu) rezultatai leido nustatyti vyraujančias priklausomybes, susijusias su elektroninės bankininkystės paslaugų naudojimu Lietuvoje ir parodė, kad banko paslaugų vartotojai pirmenybę teikia patogumui (funkcionalumui) ir saugumui (technologiniam faktoriui), o patys bankai, kuriant naujus arba tobulinant sukurtus produktus, orientuojasi būtent į šiuos du minėtus veiksnius. / The master work is designed: to represent a new bank activities direction – the supplying of electronic banking services, to estimate the spread reasons of these services abroad and to compare it with Lithuanian electronic banking development level and as a keystone, to foresee the potential pace of it future in our country, were used Lithuanian official bank forecasts. In work is emphasized, that the new movement of bank actions brings not only benefits, but also destines new uprising risks, which bank experts must always qualify and effectively manage, in order to vouch a successful services expansion. The results of two performed inquiries (of bank consumers and workers, who are directly linked with such services providing) allow to set mainstreams, which reflect electronic banking usage among Lithuanian citizens and show, that bank customers give preferences to service convenience (functional dimension) and security (technological factor), and when banks create new or improve existed products, they precisely follow up these two mentioned forces. Theoretical and practical analyse conclusions allow to maintain that, the interest of electronic banking customers, it positive evaluation and growing trust together will initiate it growth in future. Is identified that, service convenience, function and security can’t be guaranteed only by investments in reference technologies. The convenience and precise of electronic banking services give opportunity to banks to expand market... [to full text]

SANTRAUKA Šiuo metu apie elektroninę komerciją žino kone kiekvienas - tai prekių pirkimas, paslaugų reklamavimas, įmonės pristatymas per internetą. Tačiau praktiškai didžioji dalis elektroninės komercijos pasaulyje apyvartos tenka didmeninei prekybai ir žymiai mažesnė dalis - mažmeninei. Iš to matosi, kad elektroninė komercija visų pirma aktuali didmeninės prekybos įmonėms. Kad tokia sistema naudinga didmenininkams matosi ir iš stambiausio Lietuvoje kompiuterinės įrangos prekiautojo - GNT Lietuva pavyzdžio, kuris pirmas įsidiegęs elektroninės komercijos sistemą smarkiai aplenkė savo konkurentus. Kadangi e – komercija apima į organizacijos išorę orientuotus procesus bei sąveikos su jos kontaktinėmis auditorijomis – vartotojais, tiekėjais ir verslo partneriais, su kuriais įmonė susijusi atlikdama įvairias verslo funkcijas – parduodama prekes ar paslaugas, organizuodama marketingą, priimdama užsakymus, tvarkydama tiekimo sistemą, pristatydama įmonės veiklą, aptarnaudama vartotojus. Išvardintas ir daugeli kitų elektroninio verslo funkcijų sėkmingai atliekančių ir veikiančių sistemų Lietuvoje galima surasti daugelyje sričių, bet daugiausia jų yra tarp kompiuterinės įrangos pardavėjų. Šiuo metu beveik visi kompiuterinės įrangos didmenininkai siūlo savo klientams – kompiuterinės įrangos pardavėjams, aptarnavimą per savo elektroninės komercijos sistemas. / SUMMARY There are a lot of people who have heard or knows a lot about e-commerce today. Almost everybody knows of buying different goods, advertising of services on internet. The biggest part of e-commerce returns falls to wholesale and much small part falls to retail. This shows that e-commerce is very relevant for wholesale companies at the first place. The example of the success of the biggest computer equipment providing company in Lithuania ‘GNT Lietuva’ shows that e-commerce is very important for wholesale companies. This company oustripped its rivals remarkably when introduced e-commerce system. E-commerce involves all the processes which are orientated into outward and the processes which interact with target audience – consumers, suppliers and business partners. Company is associated with target audience because of selling them goods or services, arranging marketing, taking orders, regulating delivery system, advertising, working with consumers. Those which mentioned above and many others e-business functions are successfully operating in Lithuania in many different fields. The most common companies which widely uses e-business are computer equipment sellers. At the moment all the companies which provide computer equipment can offer e-commerce systems for their clients. Another widely amplified and developing field in Lithuania is e-banking. It expands fast. There is no any difficulties for Lithuanian banks to develop e-banking in the future. E-banking is very... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama Lietuvoje veikiančių komercinių bankų elektroninės bankininkystės paslaugos 2006 – 2010 m. laikotarpiu. Pirmoje darbo dalyje pateikiami teoriniai elektroninės bankininkystės aspektai. Antroje darbo dalyje atlikta elektroninės bankininkystės paslaugų analizė: nustatyta, jog bankų pajamų iš elektroninės bankininkystės paslaugų rodikliai buvo pasiskirstę gana netolygiai; elektroninės bankininkystės vartotojų skaičius visuose bankuose didėja. Negrynųjų pinigų atsiskaitymus palyginus su grynųjų pinigų atsiskaitymais nustatyta, jog negrynieji pinigai labiausiai yra naudojami didelės sumos operacijoms atlikti. Atlikus mokėjimo kortelių operacijų įvertinimą nustatyta, jog Lietuvos vartotojai 2006 – 2010 m. buvo linkę atsiskaitinėti grynaisiais pinigais, tačiau ši tendencija ateityje turėtų pasikeisti. Koreliacinės – regresinės analizės metu nustatyta, jog negrynųjų pinigų atsiskaitymų ryšys su grynųjų pinigų atsiskaitymais yra atvirkštinis, o negrynųjų pinigų atsiskaitymų ir šalies BVP – tiesioginis. Atlikus elektroninės bankininkystės perspektyvų vertinimą, nustatyta, jog elektroninė bankininkystė Lietuvoje ir toliau plėsis. / Bachelor final work examines e-banking services of the commercial banks operating in Lithuania, for the period of year 2006 – 2010. The first part presents the theoretical aspects of electronic banking. The second part of the work presents the carried out analysis of electronic banking services: the figures of established banking income from electronic banking services were quite unevenly distributed; the number of users of electronic banking is increasing for all banks. Non-cash payments were compared to the cash payments, which showed that most non-cash money is used for transactions of large sums of money. The evaluation of payment card operations showed that residents of Lithuania in period of year 2006 – 2010 tended to pay with cash, but this trend should change in the future. The correlation – regression analysis showed that there is inverse relation between non-cash payments and cash payments and direct relation between non-cash payments and Lithuanian’s GDP. The qualitative assessment of prospects for online banking showed that e-banking in Lithuania continues to grow.

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamos Lietuvos komercinių bankų teikiamas elektroninės bankininkystės paslaugas vartotojo požiūriu.Pirmoje darbo dalyje analizuojami elektroninės bankininkystės paslaugos teoriniai temos aspektai. Antroje dalyje pateikiami atlikto tyrimo rezultatai apie elektroninės bankininkystės paslaugos problemas ir plėtros tendencijas. Siekiant įvertinti elektroninės bankininkystės paslaugos būklę ir teikiamų paslaugų kokybę, analizuojami devyni Lietuvos bankai („Swedbank“ AB, AB SEB bankas, AB Šiaulių bankas, AB DnB bankas, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, AB Ūkio bankas, AB Citadele bankas, UAB Medicinos bankas), teikiantys elektroninės bankininkystės paslaugas. / The master thesis deals with the Lithuanian commercial banks offered online banking services to a consumer‘s perspective. Electronic banking services theoretical aspects of the issue are analyzed in the first part of the work.The second part presents the results of a study of electronic banking issues and developments. In order to assess the state of e-banking services and quality of service, the analysis of nine Lithuanian banks (Swedbank AB, AB SEB bankas, AB Šiaulių bankas, AB DnB bankas, AB SEB Bank, Nordea Bank Finland Plc, Lithuania Branch, AB Citadele bankas, Danske Bank A / S Lithuania branch, AB Ukio Bankas, UAB Medicinos bankas) was made for providing e-banking services.

Bakalauro baigiamajame darbe analizuojamos elektroninės bankininkystės paslaugos Lietuvoje, lyginant jas su Europos Sąjungos valstybėmis, JAV, PAR, Rusija, Kinija, Brazilija, Australija. Pirmoje darbo dalyje pateikiami teoriniai elektroninės bankininkystės aspektai: rūšys, priemonės, privalumai ir trūkumai. Antroje darbo dalyje atlikta Lietuvos ir pasirinktų pasaulio valstybių elektroninės bankininkystės paslaugų palyginamoji analizė. Remiantis negrynųjų pinigų atsiskaitymus, mokėjimo korteles, bankomatus apibūdinančiais rodikliais nustatyta, jog Lietuva gali pasigirti panašia elektroninės bankininkystės priemonių kiekio struktūra, tačiau pagal vertines atliekamų operacijų elektroninėje erdvėje išraiškas Lietuva atsiduria žemiausiose pozicijose analizuojamų valstybių kontekste. Koreliacinės-regresinės analizės metu nustatyta, jog negrynųjų pinigų atsiskaitymus Lietuvoje lemia vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, bedarbių skaičius, mokėjimo kortelių skaičius šalyje, infliacija, grynųjų pinigų išėmimo operacijų bankomatuose vertė. Atlikus elektroninės bankininkystės perspektyvų vertinimą nustatyta, kad elektroninė bankininkystė Lietuvoje ir toliau plėsis: daugės elektroninės bankininkystės vartotojų, modernės vartotojų aptarnavimo ir apsaugos platformos elektroninėje erdvėje. / Bachelor final work examines e-banking services of the commercial banks operating in Lithuania and compared with EU countries, USA, South Africa, Russia, China, Brazil and Australia. The first part represent the theoretical aspects of electronic banking: sorts, devices, advantages and disadvantages. The second part of the work represent the carried out analysis of electronic banking service in Lithuania and other selected countries. Based on cashless payments, payment cards, ATMs describing indicators, Lithuania is very similar with other countries in e-banking devices using but in cashless payments operations values Lithuania is at the lowest positions in the context of the analysed countries. The correlation-regression analyse showed that there are five factors which determine the cashless payments in Lithuania: the average monthly average, the number of unemployed, the number of payment card in country, inflation, cash withdrawals from ATMs value. The qualitative analyse of prospects for e-banking showed that e-banking in Lithuania will grow: the number of e-banking consumers continues to grow, consumers’ service platforms will become more modern and safer.

Ši tema yra aktuali tuo, kad informacinių technologijų įtaka, šalies gyventojams, verslui, ekonomikai ir kitiems veiksniams yra labai didelė. Nuo tos įtakos, kaip ji reiškiasi mūsų valstybės rėmuose, priklauso šalies informacinės visuomenės lygis. Jo sudedamosios dalys parodo, kokioje situacijoje yra šalies padėtis ir kur reikalinga plėtra, norint neatsilikti ar pirmauti tarp kitų valstybių - gyvenant naujoje ir modernioje visuomenėje. Apie informacinę visuomenę, jos aspektus ir bruožus, yra daug teorinės informacijos, kuri yra skirtinga, tačiau turi bendrus bruožus. Vienas iš garsiausių informacinės visuomenės teoretikų Frank Webster, ją aprašinėja teoriškai, tačiau praktiškai kaip išmatuoti šalies informacinės visuomenės plėtrą ir perspektyvas tyrimų, neskaitant Statistikos Departamento, Eurostato ar kitų tyrėjų pateiktų ataskaitų apie esamą ir buvusią IT padėtį valstybėse, yra nedaug. Todėl, informacinės visuomenės plėtros ir perspektyvų analizė ir prognozė Lietuvoje, bus atlikta pagal Europos Komisijos parengtos e.Europe 2005 veiksmų plano informacinės visuomenės plėtros prioritetus. Tyrimo objektas – informacinės visuomenės plėtros padėtis ir perspektyvos. Tyrimo tikslas – išanalizuoti Lietuvos informacinės visuomenės plėtrą ir perspektyvas, remiantis teminių informacinės visuomenės aspektų analize, Europos Komisijos parengto e.Europe 2005 veiksmų plano, informacinės visuomenės plėtros prioritetais. Tyrimo uždaviniai: 1) Įvardinti ir apibūdinti informacinės visuomenės... [toliau žr. visą tekstą] / Information Society is a term for a society in which the creation, distribution, and manipulation of information has become the most significant economic and cultural activity. An Information Society may be contrasted with societies in which the economic underpinning is primarily Industrial or Agrarian. The machine tools of the Information Society are computers and telecommunications, rather than lathes or ploughs. The main object of research is development situation and perspectives of information society. This master‘s paper represents conceptions and the history of information society, it also defines criteriuos, features, tasks and levels of it. The main priorities by the e.Euope 2005 development action plan, are selected for the information society analysis. Moreover there are analysed information society ranges like: population competence, public administration and knowledge economy. Further on, it‘s information and indicators are forecasted for next 4 years, in accordance with linear regression models. Considering to final reaearch, ascertained develompent tendencies of information society in Lithuania till 2010. The master‘s final paper proves the hypothesis that development of information society in Lithuania till 2010 is perspective. This paper consist of 85 pages, 37 pictures, 3 tables, 20 scientific literature sources and 30 information sources.

Nuo 1995 metų bankai pradėjo teikti savo klientams tiesiogines prieigas prie savo sąskaitų per internetą iš bet kurio pasaulio taško. Lietuvoje šios paslaugos vartotojų skaičius auga kiekvienais metais. Tačiau didėjant internetinės bankininkystės klientų skaičiui, daugėja ir su paslaugos vartojimu susijusių problemų. Viena didžiausių – vartotojų kompetencijos trūkumas naudojantis paslauga. Vieni nemoka atlikti paprasčiausių operacijų, o labiau patyrę vartotojai dažniausiai nebūna susipažinę su visomis internetinės bankininkystės galimybėmis. Darbe aprašomas bankininkystės žinyno modelis, sukurtas naudojant techninio rašymo principus ir pritaikytas atskiriems vartotojų segmentams. Modelio tinkamumas įvertintas atliekant eksperimentinį tyrimą, kuris susidarė iš virtualaus komandinio darbo projekto bei anketinės apklausos. / Since 1995 banks offer their clients direct access to bank accounts through internet from everywhere in the world. In Lithuania number of internet banking users is growing every year. During 9 months of year 2006, number of users has increased 24 %. More and more traditional banking features are implemented into internet banking and that makes internet banking complex. While the number of users keeps increasing, we have to face more problems too. In 2003 SEB Bankas carried out a research that indicated that one third of people do not use internet banking because they are not ignorant of this service. Beginners usually do not know how to perform basic features while advanced users are not familiar with the entire internet banking opportunities. The goal of this paper is to create an internet banking manual’s model that combines the principles of technical writing and will be adopted for separated user segments. Dual experimental research has been carried out to evaluate the created model.