Mokėjimo kortelę nebegalime laikyti visiškai nepažįstamu ir nauju reiškiniu finansinių paslaugų rinkoje. Ji yra viena iš atsiskaitymų negrynaisiais pinigais priemonių, kuria naudojamasi daugumoje pasaulio šalių. Gebėjimas jos pagalba elektroniniu būdu pasiekti pinigines lėšas ir jomis disponuoti, bei kiti jos privalumai lyginant su kitomis atsiskaitymų priemonėmis, padarė ją dažniausiai naudojama priemone elektroninėje komercijoje. Europos Sąjunga elektroninių atsiskaitymų reglamentavimo gaires pradėjo tvirtinti dar praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, Lietuvoje gi iš esmės vadovaujantis vien tik šiomis gairėmis teisiniai santykiai specialiomis normomis pradėti reguliuoti santykinai neseniai. Vieningos Europos Sąjungos mokėjimų erdvės kūrimas, įpareigoja valstybes nares savo nacionalinės teisės normas derinti prie Europos Sąjungos teisės aktų, dėl to daugumoje valstybių narių prieš tai buvusi teisinio santykio dalyvių teisių ir pareigų pusiausvyra keičiasi iš esmės, atsiranda kitos praktinio pobūdžio problemos susijusios su Lietuvos nacionalinių teisės aktų nuostatų prieštaravimu Europos Sąjungos aktams. Taigi apsiribojant Europos Sąjunga ir Lietuva, šiame darbe bus analizuojami pagrindiniai Europos Sąjungos ir Lietuvos nacionaliniai teisės aktai liečiantys atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis teisinius santykius, atskleidžiamos pagrindinės teisinio reglamentavimo problemos. / Payment cards cannot be considered as entirely unknown and new phenomenon in the field of financial services. It is one of means to pay without handing cash and already is a commonly used tool in many countries of the world. Ability to reach bank funds online and dispose them there, as well as use the advantages as compared to other means of payment, has done it the mostly usable tool in electronic commerce. The European Union has started conforming regulatory guidelines for electronic payments in the nineth decade of the last century, however, in Lithuania, legal affairs have been started to be observed by these guidelines and their special norms only lately. Establishment of a unitary field of payments in the European Union obliges member states to combine their national legal standards to the legal rules of the European Union. Therefore, the former balance between rights and duties of legal relation participants changes in many member states and other issues of practical nature as related to the Lithuanian national legal deeds contradicting the European Union rules appear. Hence, by limiting ourselves to the European Union and Lithuania, this paper work shall make analysis of the major national rules of the European Union and Lithuania related to the legal issues of payment by cards and the main problems of legal regulation shall be revealed.

Telekomunikacijų ir informacinių technologijų plėtra iš pagrindų pakeitė komercinės veiklos pobūdį. Verslas, visai dar neseniai egzistavęs tradicinėje (popierinėje) aplinkoje, įgavęs kitas formas, persikėlė į naujas skaitmenines erdves. Ši veiklos sfera praplėtė tradicinę komerciją iki elektroninės, kur visi finansiniai, atsiskaitymo ar kiti santykiai yra palaikomi moderniomis ryšio priemonėmis. Tačiau naujosios technologijos, plačios jų panaudojimo galimybės bei augantys vartotojų poreikiai kelia iššūkius susiklosčiusiai tradicinei tvarkai. Atsiranda poreikis ir net būtinybė suformuoti pakankamą teisinę bazę, kuri reglamentuotų naujų mokėjimo priemonių prigimtį, įtvirtintų šių priemonių naudotojų ir leidėjų teisinius santykius, šalių tarpusavio įsipareigojimus, civilinės atsakomybės principus. Todėl neatsižvelgiant į tai, kad mokėjimo kortelės tapo savaime suprantamu reiškiniu, vis dėlto šios elektroninės mokėjimo priemonės reglamentavimas nėra pakankamas. Nėra teisinio tikrumo ir dėl kitų elektroninių mokėjimo priemonių. Dėl šios priežasties šiame magistro darbe pateikiama mokėjimo kortelių ir kitų elektroninių mokėjimo priemonių teisinė analizė Lietuvos bei Europos Sąjungos teisės kontekste, nustatomos galimos reglamentavimo spragos, jų atsiradimo priežastys bei pateikiami pasiūlymai. / The development of telecommunications and information technologies changed in the essence the character of commercial activity. Business, which quite recently existed only in the traditional (paper) medium, having acquired other forms, got transferred into new digital spaces. This sphere of activity expanded traditional commerce to electronic one, where all financial, settlement and other relations are being maintained by modern means of communication. Nevertheless, new technologies, wide opportunities of their application and increasing needs of consumers give challenge to the traditional procedure. A need and even necessity emerges to form the sufficient legal basis, which would regulate the origin of new instruments of payment, would enforce the legal relations between consumers and issuers, the mutual obligations of the parties, and principles of civil liability. Therefore, notwithstanding the fact that payment cards have become a comprehensible phenomenon, however, the regulation of those instruments of electronic payment is insufficient. Legal certainty does not exist in respect of other instruments of electronic payment either. Due to this reason, in this Master thesis, a legal analysis of payment cards and electronic payment instruments is given in the context of Lithuania and European Union, possible gaps in the regulation, causes of their emergence are identified, and proposals are provided.

Šiuolaikinis pasaulis sukuria vartotojams naujas priemones – galimybę gauti virtualiame pasaulyje visas įsivaizduojamas paslaugas. Siekiant tokias paslaugas padaryti prieinamesnes, supaprastinti pirkimo/pardavimo procedūras kuriamos įvairios elektroninių pinigų formos. „elektroniniai pinigai – tai pinigų vertė, išreikšta kaip pretenzija emitentui: kuri yra saugoma elektroninėse laikmenose; kuri leidžiama gavus lėšas, kurių suma yra ne mažesnės vertės už išleistą pinigų vertę; kurią įmonės, kurios nėra emitentas, priima kaip mokėjimų priemonę“. Darytina svari prielaida, kad ši pinigų rūšis taps pagrindinėmis valiutomis ir atsiskaitymo priemonėmis. Valstybės jau dabar bando perimti elektroninių pinigų kontrolę, tačiau taikomi kontrolės režimai leidžia kompanijoms kurti iš esmės savo “virtualias valstybes“, siekiama savo vartotojus išlaikyti, pasiūlyti jiems geresnes sąlygas, o kartu užtikrinti jų lojalumą, pradedamos kurti savotiškos simbolines struktūras, taip įtvirtindamos naujas vertybes. Dabartiniame pasaulyje yra kompanijų siūlančių naudotis jų sukurtais elektroniniais pinigais, pirkti jų sukurtose virtualiuose parduotuvėse, baisiausia tai, kad kompanijos atstovauja skirtingas ideologijas, kuria savo stilius taip patraukdami vartotoją. Tokį pasaulį galima sutapatinti su į decentralizuotu pasauliu, kur atskiros kompanijos kaip valstybės turi savo pinigus, savo simbolika, kuria manipuliavimo modelius. Tai patraukia vartojimą į orientuotą kultūrą. / One technology that has been described at this work is "electronic money". E-money is a smart card that actually stores money rather than account information. Such a card could be loaded with cash at an ATM just like a traditional purse or wallet. The cardholder could spend the money just like cash at any shops with the appropriate reader. Electronic money technology holds promise to replace the last area where cash is dominant – small-value transactions. It is costly to the merchant to process transactions for only a few cents with checks or credit cards because of the fixed transaction costs they incur for processing. Because they would not require approval, electronic purse transactions would be as cheap to process as cash. In order for these new technologies to revolutionize how we pay, lots of obstacles must be overcome. New technologies usually mean costly new equipment for merchants to install. They will not be persuaded to undertake this investment unless they think many customers will use them or that they will save processing costs. With new technologies, there are usually several versions vying for dominance. However, payment systems work best if everyone is compatible with everyone else. Agreeing on which of these technologies is to become the standard and licensing its widespread use can impede adoption. Finally, we have to be confident that the new technology is beneficial, private, and safe. Only when all of these hurdles have been overcome can a new... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama Lietuvoje veikiančių komercinių bankų elektroninės bankininkystės paslaugos 2006 – 2010 m. laikotarpiu. Pirmoje darbo dalyje pateikiami teoriniai elektroninės bankininkystės aspektai. Antroje darbo dalyje atlikta elektroninės bankininkystės paslaugų analizė: nustatyta, jog bankų pajamų iš elektroninės bankininkystės paslaugų rodikliai buvo pasiskirstę gana netolygiai; elektroninės bankininkystės vartotojų skaičius visuose bankuose didėja. Negrynųjų pinigų atsiskaitymus palyginus su grynųjų pinigų atsiskaitymais nustatyta, jog negrynieji pinigai labiausiai yra naudojami didelės sumos operacijoms atlikti. Atlikus mokėjimo kortelių operacijų įvertinimą nustatyta, jog Lietuvos vartotojai 2006 – 2010 m. buvo linkę atsiskaitinėti grynaisiais pinigais, tačiau ši tendencija ateityje turėtų pasikeisti. Koreliacinės – regresinės analizės metu nustatyta, jog negrynųjų pinigų atsiskaitymų ryšys su grynųjų pinigų atsiskaitymais yra atvirkštinis, o negrynųjų pinigų atsiskaitymų ir šalies BVP – tiesioginis. Atlikus elektroninės bankininkystės perspektyvų vertinimą, nustatyta, jog elektroninė bankininkystė Lietuvoje ir toliau plėsis. / Bachelor final work examines e-banking services of the commercial banks operating in Lithuania, for the period of year 2006 – 2010. The first part presents the theoretical aspects of electronic banking. The second part of the work presents the carried out analysis of electronic banking services: the figures of established banking income from electronic banking services were quite unevenly distributed; the number of users of electronic banking is increasing for all banks. Non-cash payments were compared to the cash payments, which showed that most non-cash money is used for transactions of large sums of money. The evaluation of payment card operations showed that residents of Lithuania in period of year 2006 – 2010 tended to pay with cash, but this trend should change in the future. The correlation – regression analysis showed that there is inverse relation between non-cash payments and cash payments and direct relation between non-cash payments and Lithuanian’s GDP. The qualitative assessment of prospects for online banking showed that e-banking in Lithuania continues to grow.