Telekomunikacijų ir informacinių technologijų plėtra iš pagrindų pakeitė komercinės veiklos pobūdį. Verslas, visai dar neseniai egzistavęs tradicinėje (popierinėje) aplinkoje, įgavęs kitas formas, persikėlė į naujas skaitmenines erdves. Ši veiklos sfera praplėtė tradicinę komerciją iki elektroninės, kur visi finansiniai, atsiskaitymo ar kiti santykiai yra palaikomi moderniomis ryšio priemonėmis. Tačiau naujosios technologijos, plačios jų panaudojimo galimybės bei augantys vartotojų poreikiai kelia iššūkius susiklosčiusiai tradicinei tvarkai. Atsiranda poreikis ir net būtinybė suformuoti pakankamą teisinę bazę, kuri reglamentuotų naujų mokėjimo priemonių prigimtį, įtvirtintų šių priemonių naudotojų ir leidėjų teisinius santykius, šalių tarpusavio įsipareigojimus, civilinės atsakomybės principus. Todėl neatsižvelgiant į tai, kad mokėjimo kortelės tapo savaime suprantamu reiškiniu, vis dėlto šios elektroninės mokėjimo priemonės reglamentavimas nėra pakankamas. Nėra teisinio tikrumo ir dėl kitų elektroninių mokėjimo priemonių. Dėl šios priežasties šiame magistro darbe pateikiama mokėjimo kortelių ir kitų elektroninių mokėjimo priemonių teisinė analizė Lietuvos bei Europos Sąjungos teisės kontekste, nustatomos galimos reglamentavimo spragos, jų atsiradimo priežastys bei pateikiami pasiūlymai. / The development of telecommunications and information technologies changed in the essence the character of commercial activity. Business, which quite recently existed only in the traditional (paper) medium, having acquired other forms, got transferred into new digital spaces. This sphere of activity expanded traditional commerce to electronic one, where all financial, settlement and other relations are being maintained by modern means of communication. Nevertheless, new technologies, wide opportunities of their application and increasing needs of consumers give challenge to the traditional procedure. A need and even necessity emerges to form the sufficient legal basis, which would regulate the origin of new instruments of payment, would enforce the legal relations between consumers and issuers, the mutual obligations of the parties, and principles of civil liability. Therefore, notwithstanding the fact that payment cards have become a comprehensible phenomenon, however, the regulation of those instruments of electronic payment is insufficient. Legal certainty does not exist in respect of other instruments of electronic payment either. Due to this reason, in this Master thesis, a legal analysis of payment cards and electronic payment instruments is given in the context of Lithuania and European Union, possible gaps in the regulation, causes of their emergence are identified, and proposals are provided.