Bendrovės vadovo materialinės atsakomybės aktualumą lemia tai, kad Lietuvos Respublikoje populiariausios teisinės formos – uždarosios akcinės bendrovės – vienasmenio valdymo organo (bendrovės vadovo) klausimai yra mažai nagrinėti teorijoje, teismų praktika yra negausi, teisinis reglamentavimas kintantis ir ne visiškai aišku, kokie teisiniai santykiai susiklosto tarp bendrovės ir bendrovės vadovo, kokia atsakomybė taikytina bendrovės vadovui. Darbe analizuojami norminiai teisės aktai, plačiai remiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pateikiama bendrovės vadovo ir jo materialinės atsakomybės problematika. Darbas susideda iš kelių dalių: vienoje pateikus materialinės atsakomybės sampratą, kitoje nustatinėjama kokia teisiniai santykiai sieja vadovą su bendrove, trečioje pateikiami materialinės atsakomybės sąlygų ypatumai, galiausiai pateikiama teismų praktikos analizė ir prieinama atitinkamų išvadų. Darbe išryškinama bendrovės vadovo materialinės atsakomybės problematika ir pasiūlomas galimas vienas problemų sprendimo būdų: pakeitus teisinį reglamentavimą bendrovės vadovo atsakomybei taikyti civilinę teisę reglamentuojančiais teisės normas. / The relevance of the financial liability of the company’s manager is defined by the fact that the legal matters concerning the single–person managing body (company’s manager) of a private limited liability company – the most popular legal form of a company in the Republic of Lithuania – are barely analysed in theory, the court practice is not numerous, and the legal regulation is unsettled. Moreover, the relationship between a company and its manager and the liabilities of a manager are not clearly determined. In this work the legal acts are analysed, the analysis is based on the practice of the Supreme Court of Lithuania, the topic of the company’s manager and his/her financial liability is presented. The work is divided into several parts: the definition of the financial liability is presented in the first part, the legal relations between a manager and a company are defined in the second, and the peculiarities of the financial liability are analysed in the third part. In the end, the court practice is presented and certain conclusions are drawn. In this work the financial liabilities of a company’s manager are highlighted and a certain possible solution is offered: after amending the legal regulation, for the liabilities of a company’s manager to apply the legal norms regulating the civil law.

Disertacijoje analizuojamos trys bendrovių valdymo reguliavimo problemos. Visų pirma Lietuvoje yra sąlyginai nedaug teismų praktikos, kuri analizuotų atskirų fiduciarinių pareigų turinį. Teisės reguliuojamiems subjektams (šiuo atveju bendrovių valdymo organų nariams) fiduciarinių pareigų turinys turi būti išaiškintas ex ante. Šiuo tikslu siūloma remtis Bendrovių valdymo kodeksu, kaip antriniu teisės šaltiniu. Kita analizuojama sritis yra valstybės valdomų įmonių valdymo klausimai. Valstybė Lietuvoje yra svarbi (stambi) komercinę veiklą vykdančių bendrovių akcininkė. Tačiau valstybės tarnautojai, kurie jai atstovauja, kaip akcininkei, neturi tiesioginės finansinės motyvacijos, kuri skatina privataus sektoriaus akcininkus. Galiausiai reguliuojamuose sektoriuose (pašto paslaugos, energetika, transportas) valstybė veikia tiek kaip sektoriaus reguliuotojas, tiek kaip finansinės naudos siekiantis akcininkas. Trečia analizuojame darbe sritis yra bendrovių valdymo organų narių atlyginimo nustatymo klausimai. Reaguodama į pasaulinę finansų krizę Europos Komisija priėmė rekomendacijas dėl bendrovių valdymo organų narių atlyginimų. Lietuvoje nebuvo problemos, kad valdymo organų narių atlyginimai yra pernelyg dideli ar skatinantys riziką (kas buvo aktualiausia Europos Komisijai). Tačiau Lietuvoje apskritai nėra jokių tradicijų ar praktikos skiriant atlyginimus ir problema yra ta, kad valdybos nariams atlyginimų bendrovės apskirtai nemoka (ar moka tik jo dalį), o atlyginimą moka konkretų... [toliau žr. visą tekstą] / The dissertation addresses three problems of corporate governance regulation. First of all, Lithuania lacks court practice which would analyse the content of different fiduciary duties. However the subjects regulated by law (in this case members of corporate management bodies) need to know the content of fiduciary duties ex ante. Therefore the author of this dissertation proposes to rely on the Corporate governance code as the secondary source of law. The corporate governance of the State owned enterprise is another area which is analysed. The State is an important shareholder of the entities rendering commercial activities in Lithuania. However the State servants that represent the State as the shareholder do not have direct financial motivation similar to that of the private sector shareholders. Further the State acts both as a regulator and as a shareholder seeking for financial results in regulated sectors (postal services, energy and transportation). The third field examined by the author is the regulation of managerial pay. Reacting to the global financial crisis the European Commission has adopted recommendations on managerial pay. Lithuania did not face problems that the managerial pay is excessive or risk promoting (which was the relevant issue for the European Commission). However Lithuania does not have any traditions on setting managerial pay and the problem is that the members of the board do not receive any salary (or receive only part of the salary) from the... [to full text]

Disertacijoje analizuojamos trys bendrovių valdymo reguliavimo problemos. Visų pirma Lietuvoje yra sąlyginai nedaug teismų praktikos, kuri analizuotų atskirų fiduciarinių pareigų turinį. Teisės reguliuojamiems subjektams (šiuo atveju bendrovių valdymo organų nariams) fiduciarinių pareigų turinys turi būti išaiškintas ex ante. Šiuo tikslu siūloma remtis Bendrovių valdymo kodeksu, kaip antriniu teisės šaltiniu. Kita analizuojama sritis yra valstybės valdomų įmonių valdymo klausimai. Valstybė Lietuvoje yra svarbi (stambi) komercinę veiklą vykdančių bendrovių akcininkė. Tačiau valstybės tarnautojai, kurie jai atstovauja, kaip akcininkei, neturi tiesioginės finansinės motyvacijos, kuri skatina privataus sektoriaus akcininkus. Galiausiai reguliuojamuose sektoriuose (pašto paslaugos, energetika, transportas) valstybė veikia tiek kaip sektoriaus reguliuotojas, tiek kaip finansinės naudos siekiantis akcininkas. Trečia analizuojame darbe sritis yra bendrovių valdymo organų narių atlyginimo nustatymo klausimai. Reaguodama į pasaulinę finansų krizę Europos Komisija priėmė rekomendacijas dėl bendrovių valdymo organų narių atlyginimų. Lietuvoje nebuvo problemos, kad valdymo organų narių atlyginimai yra pernelyg dideli ar skatinantys riziką (kas buvo aktualiausia Europos Komisijai). Tačiau Lietuvoje apskritai nėra jokių tradicijų ar praktikos skiriant atlyginimus ir problema yra ta, kad valdybos nariams atlyginimų bendrovės apskirtai nemoka (ar moka tik jo dalį), o atlyginimą moka konkretų... [toliau žr. visą tekstą] / The dissertation addresses three problems of corporate governance regulation. First of all, Lithuania lacks court practice which would analyse the content of different fiduciary duties. However the subjects regulated by law (in this case members of corporate management bodies) need to know the content of fiduciary duties ex ante. Therefore the author of this dissertation proposes to rely on the Corporate governance code as the secondary source of law. The corporate governance of the State owned enterprise is another area which is analysed. The State is an important shareholder of the entities rendering commercial activities in Lithuania. However the State servants that represent the State as the shareholder do not have direct financial motivation similar to that of the private sector shareholders. Further the State acts both as a regulator and as a shareholder seeking for financial results in regulated sectors (postal services, energy and transportation). The third field examined by the author is the regulation of managerial pay. Reacting to the global financial crisis the European Commission has adopted recommendations on managerial pay. Lithuania did not face problems that the managerial pay is excessive or risk promoting (which was the relevant issue for the European Commission). However Lithuania does not have any traditions on setting managerial pay and the problem is that the members of the board do not receive any salary (or receive only part of the salary) from the... [to full text]

Holdingo kompanijos yra sparčiai besivystančių ekonominių-teisinių santykių padarinys atliekantis vis svarbesnį vaidmenį ne tik ES, bet ir visame pasaulyje. Tiesioginių mokesčių reguliavimas paliktas ES valstybių narių kompetencijai, tačiau svarbiausi holdingo bendroves liečiantys apmokestinimo klausimai yra harmonizuoti ES mastu. Išleistos atskiros direktyvos reguliuojančios holdingo įkūrimui svarbias įmonių jungimo, skaidymo, turto perleidimo bei keitimosi akcijomis operacijas, taip pat atskira direktyva skirta sureguliuoti bendrai mokesčių sistemai taikomai patronuojančioms ir dukterinėms kompanijoms, sudaranti sąlygas dvigubo dividendų apmokestinimo išvengimui, ir trečioji svarbi direktyva harmonizuojanti palūkanų ir autorinių atlyginimų apmokestinimą ES. Pirmoji darbo dalis skirta visapusiškai holdingo sampratos analizei. Šis reiškinys tiriamas tiek bendrąja, tiek ekonomine, tiek teisine prasme. Atlikus analizę, daroma išvada, jog holdingo sąvoka yra sunkiai konkrečiai ir vienareikšmiškai apibrėžiama, todėl galima išskirti tik vieną esminį šių bendrovių bruožą – kitų bendrovių akcijų valdymas. Antrojoje darbo dalyje analizuojamos minėtosios svarbiausios ES direktyvos per jų įgyvendinimo Lietuvos Respublikos teisės aktuose prizmę. Šių direktyvų principai atskleisti per tai, kaip jie yra perkelti į konkrečias LR įstatymų nuostatas. Lietuva, kaip viena iš naujųjų ES narių, siekianti kuo tinkamiau perkelti direktyvų reikalavimus į nacionalinius teisės aktus, iš esmės tai... [toliau žr. visą tekstą] / Being a result of the rapid development of economical and juridical relations holding companies play an increasing role in the EU as well as globally. Although the regulation of direct taxes is left for the competence of member countries, most important holding companies’ taxation - related questions are harmonized within the EU. There is a special directive regulating important mergers, acquisition, alienation of property and exchange of shares operations. Moreover, there is a special directive for regulation of the common taxation system applicable for parent and subsidiary companies, which helps to prevent double taxation of dividends, as well as directive which harmonizes taxation of interests and royalties in the EU. First part of the thesis is dedicated for the universal analysis of the conception of holding. It is therefore being examined in general, juridical and economic terms. The analysis made shows that the conception of holding is not yet definite, therefore it is relevant to estimate only one core lineament of holding companies, namely controlling the shares of other companies. The accomplished analysis in the second part of the thesis shows how main principles of the EU directives are transferred to the specific provisions of Lithuanian legal acts. Although Lithuania seeks to apply the directives properly, remarkable foreign investors’ discrimination nuances and other inaccuracies are still present. Third part of the thesis explores questions regarding the... [to full text]

Lietuvoje vienas iš bendrovės pabaigos pagrindų yra bendrovės kaip juridinio asmens likvidavimas, kuomet nutraukiama bendrovės veikla, turtas paskirstomas kreditoriams ir akcininkams, bendrovė išregistruojama, o teisės ir pareigos nepereina kitiems juridiniams asmenims. Tinkamas likvidavimo reglamentavimas ir taikymas yra būtina sąlyga norint pasiekti likvidavimo tikslą – tinkamai nutraukti bendrovės dalyvavimą civiliniuose santykiuose, derinant viešąjį interesą ir bendrovės kreditorių bei savininkų interesus. Šiame darbe nagrinėjami likvidavimo teisinio reglamentavimo ir taikymo trūkumai, nes tik juos nustačius ir eliminavus įmanomas teisinės sistemos tobulinimas. Tuo tikslu nuosekliai analizuojami bendrovių likvidavimo pagrindai, pavyzdžiui, bankrutavusios bendrovės likvidavimas ar likvidavimas Juridinių asmenų registro iniciatyva, likvidatoriaus statuso klausimai, tokie kaip likvidatoriaus skyrimas, atšaukimas, pavadavimas, reikalavimai likvidatoriui, jo kompetencija ir atsakomybė, taip pat likviduotos bendrovės išregistravimo klausimai, pavyzdžiui, Juridinių asmenų registrui pateiktini dokumentai. Analizuojant minėtus institutus, keliami įvairūs su jų reglamentavimu ir taikymu susiję klausimai, identifikuojami probleminiai aspektai, jie analizuojami ir pateikiami galimi jų sprendimo būdai. / Public and private limited companies under Lithuanian law may be dissolved in several different ways. Only one of these cases is liquidation. This covers both – voluntary liquidation when company members decide to dissolve the company, pay out its creditors and divide its net capital among themselves and compulsary liquidation decided by court or creditors meating including liquidation as conclusion of bancruptcy proceedings or liquidation iniciated by the Registrar. Proper regulatory framework and application is the main condition on purpose to wind-up the company duly and at the same time to reach the balance between interests of company members, creditors and society which in many ways differs markedly. It is a matter of primary importance to analyze and identify the regulatory framework and application issues of corporate liquidations. In this study author analyzes such issues as legal grounds of liquidation, status of liquidator, liquidation proceedings, documents which are necessary to wind-up the company etc. Author identifies problems and in many cases offers a possible solution.

Darbo aktualumas ir problematika. Pasirinktos temos – „Bendrovės komercinių paslapčių apsauga“ – formuluotė tiesiogiai atspindi darbo tyrimo kryptį, tyrimo objektą ir dalyką – pramoninės nuosavybės objektų, t.y. bendrovės informacijos, saugomos komercinių paslapčių forma, teisinę problematiką Lietuvoje ir pasaulyje. Bendrovės komercinių paslapčių apsaugos sampratos ir objektų tyrimas, tinkamo bendrovės komercinių paslapčių apsaugos modelio paieškos, teisinės atsakomybės taikymo ypatumai ir kiti tyrimo aspektai neapsiriboja teorinio lygmens analize. Bendrovės komercinių paslapčių apsaugos tyrimo aktualumas pasireiškia darbe pateikiamo tyrimo galimybe praktiniam pritaikymui: tikėtina, pastarasis darbas atkreips teisės praktikos žinovų dėmesį dėl bendrovės komercinių paslapčių apsaugos aktualijų Lietuvoje, kurie ras susistemintus atsakymus dėl tinkamo komercinių paslapčių apsaugos modelio realizavimo. Analizė turėtų būti naudinga ir teisėkūros politiką formuojantiems ar kitaip teisėkūroje dalyvaujantiems asmenims, kadangi darbe pateikiamas kritinis dabartinio komercinių paslapčių apsaugos teisinio reglamentavimo įvertinimas, įskaitant palyginamąjį tyrimą dėl Lietuvos komercinių paslapčių apsaugos atitikimo tarptautiniam reglamentavimui. Atkreiptinas dėmesys, jog tyrimo metu remtasi ne tik teisės norminiais aktais, reglamentuojančiais komercinių paslapčių apsaugą, tačiau analizuoti ir kiti šaltiniai, susijusios teismų praktikos pavyzdžiai, komercinių paslapčių apsaugos... [toliau žr. visą tekstą] / Relevance and topic of the thesis. The formulation of the chosen thesis, i.e. “Protection of commercial secrets of the Company” directly corresponds to the tendency of the research and also is an object and the subject-matter - it is juridical topic of the objects of industrial property, i.e. the information, which is protected by the company in the form of commercial secrets; the topic which exists in Lithuania and also on the world scale. The research of the concept of the objects that are secrets and are protected by the Company, also the search of the proper type of protection of commercial secrets of the Company, the peculiarities of applying juridical responsibility and the other sides of the research - all these problems are not limited by analysis performed only on theoretical level. The relevance of the research concerning protection of commercial secrets of the Company manifests itself by the opportunity to apply it to practice, and this relevance is given in the thesis: it is presumed, that as concerns the topicalities of protection of commercial secrets of the Companies in Lithuania, these thesis will address to attention of the proficient’s of the law working in practice because they will find organic responses concerning realization of the proper model of protection of commercial secrets. This analysis might be useful either for persons shaping the law policy or participating in law creation in other way, because in thesis in the critical form is represented the... [to full text]

Magistro darbo objektas – skrydžio žurnalas. Darbo tikslas – išnagrinėti skrydžio žurnalą kaip ryšių su visuomene priemonę ir sukurti jo tipinį modelį. Darbo uždaviniai: analizuoti kompanijos komunikaciją su klientais; ištirti žurnalų klientams funkcijas ir turinio ypatybes; išanalizuoti, su kokiomis problemomis susiduriama rašant tarpkultūrinei auditorijai; pristatyti bendrąsias skrydžio žurnalų charakteristikas; analizuoti oro bendrovės „Deutsche Lufthansa“ skrydžio žurnalo „Lufthansa Magazin“, KLM skrydžio žurnalo „Holland Herald“ bei „flyLAL“ – „Lithuania In The World“ atvejus; sudaryti tipinį skrydžio žurnalo modelį, remiantis atvejų analize ir teoriniais šaltiniais. Teorinė darbo dalis parengta naudojantis mokslinės literatūros analizės metodais, o tiriamojoje dalyje atliktos žurnalų „Lufthansa Magazin“, „Holland Herald“ bei „Lithuania In The World“ (LIW) analizės. Pirmieji du žurnalai analizuojami išsamiai kaip pavyzdiniai, lyderiai skrydžio žurnalų rinkoje Europoje ir pasaulyje, o LIW aktualus kaip Lietuvos vienintelės reguliariųjų reisų keleivinės oro bendrovės skrydžių metu dalijamas žurnalas, bet ne specializuotas skrydžio žurnalas, kurį reiktų tobulinti. Šio darbo atvejų analizėms naudojama keletas informacijos rinkimo būdų: kokybinė žurnalų turinio analizė, ekspertiniai interviu su analizuojamų žurnalų vadovais, stebėjimas ir dokumentų analizė. Taikant šiuos metodus prieita prie išvados, kad skrydžio žurnalai yra tipiškai kokybiški, skirti galutiniam vartotojui... [toliau žr. visą tekstą] / The research paper examines inflight magazines, which are special magazines for the airline travelers. As a distinguished article amongst corporate publishing, inflight magazines can be used both for company and national public relations. Published for passengers – multicultural and multinational audience – they are inevitably intercultural. The subject of this work is inflight magazines. Despite the yearly growth of flight destinations, passenger numbers, the increase of flight frequency and the growing importance of corporate communication, the subject has not been widely researched both by the global and Lithuanian academic communities. The goal of this work is to analyze inflight magazines as a tool for public relations and consequently construct a typical model of an flight magazine. In this work, we 1) analyze company communication with customers; 2) determine functions and main content characteristics of consumer magazines; 3) overview the main issues of writing for multicultural audience; 4) outline the common features of inflight magazines; 5) analyze case studies of “Deutsche Lufthansa” airline's inflight magazine “Lufthansa Magazin,” the “Holland Herald” magazine of KLM and “Lithuania in the World” of “flyLAL;” 6) create a typical model of an inflight magazine combining the analyzed cases and a theoretical approach. The theoretical part of the work consists of literature analysis – comparison, overview, and evaluation. The research is based on the analysis of... [to full text]

Dabartinė bendrovių valdymo koncepcija iškilusi JAV IX dešimtmetyje, Europoje didesnio dėmesio susilaukė tik X dešimtmetyje, D. Britanijoje kilus plataus spektro įmonių krizėms. Nuo tada visoje ES vyksta aktyvus teisinio reguliavimo tobulinimas bendrovių valdymo srityje. Bendrovių valdymas nagrinėjamas ne tik siaurąja prasme, kaip bendrovės veiklos administravimas ir kontrolė, vykdoma jos akcininkų, valdymo bei priežiūros organų, tačiau ir plačiąja prasme – kaip įvairialypiai santykiai tarp skirtingų bendrovės veikla suinteresuotų asmenų, reguliuojami imperatyviomis teisės normomis, rekomendacinio pobūdžio teisės aktais ir bendrovės vidaus dokumentais. Santykiai tarp šių subjektų, jų teisės, pareigos bei interesų pusiausvyra priklauso nuo šalyje egzistuojančios bendrovių valdymo sistemos. Kokio tipo valdymo sistemą įtvirtino įstatymų leidėjas, kokia tvarka formuojami bendrovės valdymo organai, numatomos jų funkcijos bei atsakomybė už netinkamą įsipareigojimų vykdymą dažniausiai priklauso nuo konkrečios šalies istorinės praeities, šalyje vyraujančių bendrovių dydžio ir įstatymų leidėjo sugebėjimo reaguoti į beiškei���iančias verslo sąlygas šiuolaikiniame pasaulyje. Siekiant įvertinti vienokio ar kitokio teisinio reguliavimo bendrovių valdymo srityje privalumus bei trūkumus, analizuotina kitų šalių, konkrečiu atveju ES valstybių narių - Austrijos, D. Britanijos, Lenkijos, Prancūzijos ir Švedijos patirtis. Remiantis pažangia minėtų šalių praktika tikslinga apsvarstyti... [toliau žr. visą tekstą] / Actual concept of corporate governance that emerged in USA in the 9th decade, has reached more significant attention in Europe only in the 10th decade, after a wide range of company crises in Great Britain. Since than an active improvement of legal regulation in the sphere or corporate governance is taking place in the whole EU. Corporate governance is being examined not only in the narrow perspective, as administration and control of company’s activities, exercised by its shareholders, management and supervisory bodies, but also in a broad sense - as miscellaneous relationship between different individuals concerned about company’s activities, regulated by peremptory legal rules, acts of recommendatory character and company’s inner documents. Relationship among these individuals, their rights, duties and balance of interests depend on the system of corporate governance excising in the country. What type of corporate governance system was chosen, what is corporate bodies’ formation order, determined functions and responsibility for improper exercise of obligations, in most cases depend on the historical past of the country, the size of the companies and legislator’s ability to respond the changing business’s conditions in nowadays world. Trying to evaluate advantages and disadvantages of different legal regulation in the sphere of corporate governance, experience of other countries, in particular case experience of EU member states – Austria, Great Britain, Poland, France... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjama aukščiausio įmonės vadovo ir savininko atskyrimo problematika. Vadybos literatūroje yra menkai nagrinėta vadovo kaip savininko ir vadovo kaip ne savininko įtaka organizacijai, bei būdai ir metodai kaip atskirti vadovą nuo savininko. Darbo tikslas – parengti siūlymus, kaip atskirti aukščiausią įmonės vadovą ir savininką. Pirmojoje dalyje nustatytas ir atskleistas aukščiausio vadovo ir savininko santykis, jų atskyrimo problematika remiantis vadybos literatūra. Antrojoje dalyje aprašomas atliekamas UAB „Gelžbetonis“ tyrimas, tyrimo vertė, tyrimui naudojami metodai ir šaltiniai, pristatomi ir įvertinami analizės rezultatai, išskiriami taisytini aspektai. Atliktos analizės rezultatai rodo, kad įmonės generaliniam direktoriui iškyla nemažai problemų derinant aukščiausio vadovo ir savininko vaidmenis. Trečiojoje dalyje siūlomas vadovo ir savininko atskyrimo projektas UAB „Gelžbetonis“ pavyzdžiu. / In this paper there is analyzed the peculiarity of separating firm’s owner and highest manager. In management literature the influence to organization of manager as an owner and manager as not an owner, and methods how to separate manager from owner are very weak analyzed. The target of this thesis is to prepare offers, how to separate manager from owner. In the first part there is a defined highest manager’s and owner’s relation, the facility of their separation appealing to management literature. In the second part there are describing the research of JSC “Gelžbetonis”, research value, methods and sources used in research, introducing and evaluating results of research. In third part there are a project, how to separate highest manager and owner in JSC “Gelžbetonis” example.

Lietuvos Respublikoje bendrovių veikla yra organizuojama pagal mišrią valdymo organų sistemą. Bendrovėse bet kokiu atveju visada veikia dalyvių susirinkimas ir bent vienas iš valdymo organų – bendrovės vadovas arba valdyba. Tuo tarpu priežiūros organas pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus – dispozityvus bendrovės organas, praktikoje sutinkamas gana retai. Bendrovių organai, vykdydami savo veiklą, priima sprendimus. Išanalizavus bendroves reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei Lietuvos Respublikos teismų sprendimus, darytina išvada, jog bendrovės organų priimti sprendimai bus laikomi teisėtais, jei: 1) nepažeis imperatyvių teisės aktuose ar bendrovės steigimo dokumentuose nurodytų normų, reglamentuojančių susirinkimo ar posėdžio sušaukimo iniciavimą, sušaukimą ir jo nutarimų priėmimą; bei 2) priimtas nutarimas nepažeis konkrečių asmenų teisių ar viešojo intereso. Civilinio kodekso 2.82 straipsnio ketvirtoji dalis numato pagrindus, kuriems esant juridinio asmens organų sprendimai teismo gali būti pripažinti negaliojančiais. Tokiais pagrindais laikomi: 1) sprendimo turinio prieštaravimas imperatyvioms įstatymo normoms; 2) sprendimo turinio prieštaravimas juridinio asmens steigimo dokumentams; 3) sprendimo turinio ar jo priėmimo procedūros prieštaravimas protingumo ar sąžiningumo principams; bei 4) kreditoriaus teisių ir interesų pažeidimas. Pažymėtina, jog priimtas sprendimas gali būti panaikintas tik tuo atveju, jei jo pasekmių negalima panaikinti jokiu kitu... [toliau žr. visą tekstą] / Activity of the Companies is organized under mixed system of corporate governance in the Republic of Lithuania. In the Company in any case the General Meeting and at least one of the governing bodies - the Manager or the Board – are constituted. Meanwhile, the Supervisory Board under the existing laws is kept as an optional body of the company and is rather rare in practice. The bodies of the company, carrying out their activities, take various decisions. The analysis of provisions on company law and the decisions of the courts of the Republic of Lithuania showed that the decisions of the bodies shall be considered valid if: 1) they shall not violate the mandatory rules indicated in legal acts or company's founding documents, related to initiation and convening of the meeting and adoption of its decisions; 2) the decision shall not prejudice the rights of any person or the public interest. Article 2.82 of the Civil Code of the Republic of Lithuania provides bases under which the decisions of the bodies of the company may be invalidated under the court decisions, if they: 1) contravene the imperative provisions of the law; 2) contravene founding documents of a legal person; 3) contravene principles of reasonableness and good faith; and 4) violate rights and interests of the creditor. It should be noted that the decision may be revoked only if its consequences can not be removed at any other rational way. Such action in the court can be taken only by indicated subjects... [to full text]