Ūkio subjektai, norėdami išplėsti savo veiklą, iš bankų ar privačių asmenų skolinasi pinigų. Už pinigų skolinimą jie moka palūkanas, nes skolintojas pats nebegali tais pinigais pasinaudoti. Be to, yra rizika, jog jis gali savo pinigų ir nebeatgauti. Kuo didesnė rizika, tuo turi būti mokamos didesnės palūkanos. Palūkanos taip pat turėtu didėti esant ribotiems ištekliams, tačiau šiandiena tai yra sunkiai pritaikoma realybėje, nes ištekliai yra sunkiai išmatuojami. Ir kadangi kapitalo ribotumas yra vienas svarbiausių veiksnių kredito skolintojui, dėl šios priežasties buvo pasirinkta savo baigiamajame darbe nagrinėti logistinius modelius, kurie padėtu įvertinti ilgalaikių paskolų ribotus išteklius. Dar viena priežastis būtų, tai, kad patikimų modelių kūrimas labai reikšmingas tiriant visuomenės plėtrą. Apskaičiuoti palūkanas nuo seno buvo laikoma ne lengvu darbu, reikalingu didelio kruopštumo ir tikslumo. Kompiuterizacija situaciją pakeitė iš esmės. Todėl dar vienas finansinės matematikos uždavinių galėtu būti rasti tinkamiausią ir ekonomiškai tiksliausią abiems suinteresuotoms šalims kredito padengimo būdą. Šio darbo objektas - matematinis modelis, tiriamas matematinės analizės metodais. Darbo tikslas - ištirti logistinius matematinius modelius, pritaikyti juos ilgalaikių paskolų padengimo planams apskaičiuoti, bei palyginti juos su kitais praktikoje naudojamais apskaičiavimo metodais. Šis baigiamasis darbas susideda iš trijų dalių: pirmoji teorinė dalis, kurioje aprašomos... [toliau žr. visą tekstą] / If they want to expand their business, economy entities have to borrow money from banks or private individuals. Because the creditor can not use his money by himself the debtor pays interests for the money. The risk that creditor wont receive his money back exists. That means the larger the risk the bigger the interest rate. On the other hand the bigger the interest rate the larger the risk. The object of this paper is to explore the logistic mathematical models using the methods of mathematical analysis. We try to examine logistic theory and to apply it to long term loan annuity calculation plan construction. The comparison of logistic method to the other methods used in practice is also done. The goals of this master’s work are to review the credit essence from the economic perspective; analyze the logistic theory of the capital management; use mathematical methods to analyze and compare the fixed annuity vs. logistic annuity method; analyze the application of the logistic theory of the capital management to long term loan repayment plans; perform the experimental research using various mathematical methods; supply the empirical research conclusions.

ES šalių mokesčių sistemų apžvalga patvirtina, kad ES šalys taiko gana panašias mokesčių sistemas, nors centralizuotai harmonizuoti (nustatant minimalų tarifą, bazę ir pan.) tik pridėtinės vertės mokestis ir akcizai. Mokesčių harmonizavimas suprantamas kaip Europos Sąjungoje taikoma centralizuota mokesčio bazės, tarifo ir mokesčio mokėjimo tvarkos suvienodinimo procedūra. ES pripažįstama, kad skirtingos pelno mokesčio skaičiavimo taisyklės daro įtaką kapitalo judėjimui. Toks mokesčių taisyklių sąlygotas kapitalo judėjimas nelaikomas „laisvu“ ir jo sąlygotas išteklių pasiskirstymas nelaikomas efektyviu. Teigiama, jog skirtingos mokesčių taisyklės trukdo ištekliams pasiskirstyti efektyviai, t.y. taip, kaip jie pasiskirstytų pagal našumo skirtumus „kitoms sąlygoms“, t.y. mokesčiams, esant lygioms. Deja, reikia pripažinti, kad pelno mokesčio atveju nėra labai išvystytas pelno mokesčio harmonizavimas, išskyrus įvykdytą susijungimų, kontroliuojančių bendrovių apmokestinimo bazės ir palūkanų bei honorarų apmokestinimo harmonizavimą. (Direktyva 90/434/EEB dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimuisi, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis, ir pastarąją papildančios direktyvos 90/435/EEB dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms ir 2005/19/EK iš dalies keičianti direktyvą 90/434/EEB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui... [toliau žr. visą tekstą] / An overview of the tax regimes in the EU confirms that EU countries apply quite similar tax systems, while only the VAT and the excise duties have been harmonised at EU level (by fixing the minimal tax rate, the base, etc.). However, tax harmonisation itself is understood as a centrally applied tax base across the EU and a procedure of unifying tax rates and the rules of tax payment. The EU acknowledges that different rules of calculating the corporate tax has hold over the movement of capital. Capital movement, which is determined by tax rules, is not considered to be “free,” and distribution of resources, conditioned by such capital movement, is not viewed as being effective. It is maintained that different tax rules inhibit an effective distribution of resources or the way they would distribute in line with differences in productivity when “other circumstances,” i.e. taxes, were equal. Admittedly, in the case of the corporate tax, harmonisation has not been very wide, except the enacted harmonisation of mergers, the tax base of parent companies, and interest and royalty payments. (Directive 90/434/EEC on the common system of taxation applicable to mergers, divisions, transfers of assets and exchanges of shares concerning companies of different Member States, supplemented by Directive 90/435/EEB on the common system of taxation applicable in the case of parent companies and subsidiaries of different Member States, and Directive 2005/19/EK partially replacing Directive 90/43... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamas palūkanų ir dividendų apmokestinimo reguliavimas Europos Sąjungos teisės aktais. Palūkanų apmokestinimą Europos Sąjungoje reguliuoja 2003 m. birželio 3 d. direktyva 2003/49/EB dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių, kuri panaikina išskaičiuojamąjį mokestį dukterinės įmonės patronuojančiai bendrovei išmokamoms palūkanoms. Dividendų apmokestinimą Europos Sąjungoje reglamentuoja 1990 m. liepos 23 d. direktyva 90/435/EEB dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, kuri skirta suvienodinti pelno mokesčio, paskirstyto tarp įmonių, veikiančių skirtingose valstybėse narėse, apmokestinimą, sumažinti ar visiškai panaikinti dvigubą apmokestinimą. Europos Teisingumo Teismas taip pat bando formuoti palūkanų ir dividendų apmokestinimo politiką Europos Sąjungoje, kuri, nors ir ne visais atvejais yra vieninga, tačiau labai reikšminga švelninant ar naikinant dvigubą tų pačių pajamų apmokestinimą tarp Europos Sąjungos valstybių narių. Darbe taip pat nagrinėjami palūkanų ir dividendų apmokestinimo reguliavimo ypatumai Lietuvoje tiek, kiek susiję su palūkanų ir dividendų mokėjimais tarp Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių, aukščiau nurodytų direktyvų įgyvendinimo Lietuvoje problemos, kadangi kai kurios Lietuvos teisės aktuose įtvirtintos palūkanų ir dividendų, mokamų tarp Lietuvos ir... [toliau žr. visą tekstą] / Regulation of interest and dividend taxation by the legal acts of the European Union is analysed in this paper. Taxation of interest in the European Union is regulated by the Council Directive of 2003/49/EC of 3 June, 2003 on a common system of taxation applicable to interest and royalty payments made between associated companies of different Member States, which exempts from a withholding tax interest paid by the subsidiary to its parent company. Taxation of dividends in the European Union is regulated by the Council directive of 1990/435/EEC of 23 July, 1990 on a common system of taxation applicable in the case of parent companies and subsidiaries of different Member States, which was adopted in order to harmonize the taxation of corporation tax, distributed between companies acting in different Member States, to reduce or eliminate double taxation. The European Court of Justice is also trying to form a tax policy of interest and dividends in the European Union, which is not always unanimous, but very important in reducing or eliminating double taxation between different Member States. The specificity of regulation of interest and dividend taxation in Lithuania is also analysed herein, concerning the payments of interest and dividends made between Lithuania and other Member States, also studying the problems of implementing the directives indicated above in the national legislation of Lithuania, because some rules of Lithuanian legislation of taxation of interest and... [to full text]

Besivystančių rinkų šalyse, kur jų makroekonominiai rodikliai turi didelės ir lemtingos įtakos kreditų reitingų rezultatams, nuo kurių priklauso užsienio rinkų atsakas į valstybės poreikį pasiskolinti, būtina objektyviai ir laiku vertinti šalių būsenas bei galimybes laiku ir tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Darbo tema – Lietuvos ir Islandijos užsienio skolos lyginamoji analizė 2000 – 2010 m. Tyrimo problema – augančios valstybės užsienio skolos priežasčių lyginamoji analizė. Darbo objektas – Lietuvos ir Islandijos valdžios užsienio skola 2000 – 2010 m. Tyrimo tikslas – atlikus statistinių duomenų lyginamąją analizę, įvertinti Lietuvos valdžios užsienio skolos įtaką valstybės stabilumui Islandijos atžvilgiu. Tyrimo hipotezė - Valstybę prie finansų stabilumo krizės priveda ne jos grynosios skolos perviršis, bet valstybės prisiimami įsipareigojimai užsienio kreditoriams, kurie pareikalavę skolų grąžinimo, valstybę galėtų privesti prie nemokumo ribos. Darbo metodika - dokumentų analizė: autorių darbų ir straipsnių teorinė analizė, statistinių duomenų analizė; Lietuvos valdžios skolos pokyčių 2000-2010 m. analizė; Lietuvos ir Islandijos valdžios užsienio skolų 2000 – 2010 m. lyginamoji analizė . Darbo tikslas lėmė tokią darbo struktūrą: teorinėje dalyje apžvelgta valstybės skolos reikšmė, skolos struktūra, priežastys lemiančios skolos formavimą; antroje darbo dalyje vertinami kreditų reitingų agentūrų suteikti kreditų reitingai Lietuvai, Lietuvos skolos... [toliau žr. visą tekstą] / Objective and timely evaluation of the situation and possibilities to timely and properly meet the commitments is necessary in the countries with developing markets, where macroeconomic indicators have significant influence on the results of credit ratings that predetermine the foreign markets’ response to the country’s need to borrow. Thesis topic: Lithuania and Iceland‘s Government foreign debt comparative analysis of 2000-2010. Research problem: Comparative analysis of reasons for growing national foreign debt. Thesis subject: Lithuania and Iceland‘s Government foreign debt of 2000-2010. Research objective: to evaluate the influence of the Lithuanian Government foreign debt on the country’s stability with respect to Iceland by carrying out comparative analysis of statistical data. Research hypothesis: It is not the country’s net debt surplus that leads the state to financial stability crisis but the country’s commitments made to foreign creditors who may lead the state to insolvency by demanding debt repayment. Thesis methods: analysis of documents: theoretical analysis of the authors’ works and articles, statistical data analysis; analysis of changes in the Lithuanian Government foreign debt in 2000-2010; Lithuania and Iceland‘s Government foreign debt comparative analysis of 2000-2010. The objective of the thesis determined the following thesis structure: the importance of national debt, its structure and reasons for debt formation are reviewed in the... [to full text]

Holdingo kompanijos yra sparčiai besivystančių ekonominių-teisinių santykių padarinys atliekantis vis svarbesnį vaidmenį ne tik ES, bet ir visame pasaulyje. Tiesioginių mokesčių reguliavimas paliktas ES valstybių narių kompetencijai, tačiau svarbiausi holdingo bendroves liečiantys apmokestinimo klausimai yra harmonizuoti ES mastu. Išleistos atskiros direktyvos reguliuojančios holdingo įkūrimui svarbias įmonių jungimo, skaidymo, turto perleidimo bei keitimosi akcijomis operacijas, taip pat atskira direktyva skirta sureguliuoti bendrai mokesčių sistemai taikomai patronuojančioms ir dukterinėms kompanijoms, sudaranti sąlygas dvigubo dividendų apmokestinimo išvengimui, ir trečioji svarbi direktyva harmonizuojanti palūkanų ir autorinių atlyginimų apmokestinimą ES. Pirmoji darbo dalis skirta visapusiškai holdingo sampratos analizei. Šis reiškinys tiriamas tiek bendrąja, tiek ekonomine, tiek teisine prasme. Atlikus analizę, daroma išvada, jog holdingo sąvoka yra sunkiai konkrečiai ir vienareikšmiškai apibrėžiama, todėl galima išskirti tik vieną esminį šių bendrovių bruožą – kitų bendrovių akcijų valdymas. Antrojoje darbo dalyje analizuojamos minėtosios svarbiausios ES direktyvos per jų įgyvendinimo Lietuvos Respublikos teisės aktuose prizmę. Šių direktyvų principai atskleisti per tai, kaip jie yra perkelti į konkrečias LR įstatymų nuostatas. Lietuva, kaip viena iš naujųjų ES narių, siekianti kuo tinkamiau perkelti direktyvų reikalavimus į nacionalinius teisės aktus, iš esmės tai... [toliau žr. visą tekstą] / Being a result of the rapid development of economical and juridical relations holding companies play an increasing role in the EU as well as globally. Although the regulation of direct taxes is left for the competence of member countries, most important holding companies’ taxation - related questions are harmonized within the EU. There is a special directive regulating important mergers, acquisition, alienation of property and exchange of shares operations. Moreover, there is a special directive for regulation of the common taxation system applicable for parent and subsidiary companies, which helps to prevent double taxation of dividends, as well as directive which harmonizes taxation of interests and royalties in the EU. First part of the thesis is dedicated for the universal analysis of the conception of holding. It is therefore being examined in general, juridical and economic terms. The analysis made shows that the conception of holding is not yet definite, therefore it is relevant to estimate only one core lineament of holding companies, namely controlling the shares of other companies. The accomplished analysis in the second part of the thesis shows how main principles of the EU directives are transferred to the specific provisions of Lithuanian legal acts. Although Lithuania seeks to apply the directives properly, remarkable foreign investors’ discrimination nuances and other inaccuracies are still present. Third part of the thesis explores questions regarding the... [to full text]

Šiame darbe analizuojamas netesybų (baudos, delspinigių) ir palūkanų santykis civilinėje teisėje. Ši analizė paremta dviejų civilinės teisės institutų tarpusavio palyginimu. Nors teismų praktikos analizuojama tema yra pakankamai daug, tačiau teisės doktrinoje trūksta apibendrinimų, kurie formuotų aiškią ribą tarp netesybų (baudos, delspinigių) ir palūkanų. Todėl darbe gausu nuorodų į teismų praktiką. Siekiant aiškaus konteksto, darbas pradedamas nuo netesybų (baudos, delspinigių) ir palūkanų sampratų apsibrėžimo, kadangi pastaroji samprata nėra pateikta civilinės teisės norminiuose aktuose ir kelia daug klausimų bei neaiškumų tiek teisės doktrinoje, tiek teismų jurisprudencijoje. Taip pat šiame darbe gilinamasi į netesybų (baudos, delspinigių) ir palūkanų teisinio reguliavimo ypatumus Lietuvos Respublikoje, t. y., reikalavimus objektams, jų paskirtį civilinėje teisėje, skaičiavimo tvarką, ieškinio senaties taikymo probleminius aspektus, dydžio nustatymo bei mažinimo problematiką. Išanalizavus teisės doktriną ir teismų praktiką, išaiškėja netesybų (baudos, delspinigių) ir palūkanų atribojimo klausimai. / This study concentrates on analysis of relation between penalty (fine, forfeit) and interest in civil law. An analysis is based on a comparison between two civil law institutes. Although the practice of courts related to the problem under the analysis is abundant enough, but the legal doctrine lacks generalizations forming a clear concept between penalty (fine, forfeit) and interest. For this reason, the study includes abundant references to case law. In order to clarify the context the study starts from definitions of the penalty (fine, forfeit) and the interest, as well as it raises many questions and ambiguities in legal doctrine and jurisprudence of the courts. This study also focuses on penalties (fines, forfeits) and regulatory features of interest in Lithuania, etc. ie, the requirements of objects, their purpose in civil law, the calculation procedure for the application of limitation problematic aspects of sizing and reducing problems. Such review of a legal doctrine and case law, resolve the issues of delimitation of penalty (fine, forfeit) and interest.

This master thesis includes 65 pages, 5 pictures, 4 tables, 41 literary sources, in the Lithuanian language. The object of this final work is leasing. The purpose of this study is to discuss theory and practice of leasing, describe problems, which hinder Lithuanian leasing market development and prognoses leasing market perspectives. In order to reach the purpose of this work it is important to solve the following problems: • to specify the essence and necessity of a leasing; • to overdraw the advantages and disadvantages of leasing; • to research the main leasing stages in Lithuania; • to research main leasing evolution stages in world and in Lithuania; • to structure leasing payments; • to make an analysis of Lithuanian leasing market. Specifing the essence and necessity of a leasing, overdrawing the advantages and disadvantages of leasing, researching the main leasing stages in Lithuania and analysising the leasing market of Lithuanian it was used books of national and foreign authors, various literature source of teaching means and scientific articles. Also it was used the methods of comparison, calculation of real present value, structural analysis and quantitative (qualitative) changes analysis.