Šiame darbe analizuojamas netesybų (baudos, delspinigių) ir palūkanų santykis civilinėje teisėje. Ši analizė paremta dviejų civilinės teisės institutų tarpusavio palyginimu. Nors teismų praktikos analizuojama tema yra pakankamai daug, tačiau teisės doktrinoje trūksta apibendrinimų, kurie formuotų aiškią ribą tarp netesybų (baudos, delspinigių) ir palūkanų. Todėl darbe gausu nuorodų į teismų praktiką. Siekiant aiškaus konteksto, darbas pradedamas nuo netesybų (baudos, delspinigių) ir palūkanų sampratų apsibrėžimo, kadangi pastaroji samprata nėra pateikta civilinės teisės norminiuose aktuose ir kelia daug klausimų bei neaiškumų tiek teisės doktrinoje, tiek teismų jurisprudencijoje. Taip pat šiame darbe gilinamasi į netesybų (baudos, delspinigių) ir palūkanų teisinio reguliavimo ypatumus Lietuvos Respublikoje, t. y., reikalavimus objektams, jų paskirtį civilinėje teisėje, skaičiavimo tvarką, ieškinio senaties taikymo probleminius aspektus, dydžio nustatymo bei mažinimo problematiką. Išanalizavus teisės doktriną ir teismų praktiką, išaiškėja netesybų (baudos, delspinigių) ir palūkanų atribojimo klausimai. / This study concentrates on analysis of relation between penalty (fine, forfeit) and interest in civil law. An analysis is based on a comparison between two civil law institutes. Although the practice of courts related to the problem under the analysis is abundant enough, but the legal doctrine lacks generalizations forming a clear concept between penalty (fine, forfeit) and interest. For this reason, the study includes abundant references to case law. In order to clarify the context the study starts from definitions of the penalty (fine, forfeit) and the interest, as well as it raises many questions and ambiguities in legal doctrine and jurisprudence of the courts. This study also focuses on penalties (fines, forfeits) and regulatory features of interest in Lithuania, etc. ie, the requirements of objects, their purpose in civil law, the calculation procedure for the application of limitation problematic aspects of sizing and reducing problems. Such review of a legal doctrine and case law, resolve the issues of delimitation of penalty (fine, forfeit) and interest.

Civilinės atsakomybės esmę nusako jos tikslai. Autorius darbe nagrinėja visas civilinės atsakomybės funkcijas, jų sudedamuosius elementus, pasireiškimą nacionalinėje ir užsienio valstybių doktrinoje ir praktikoje, probleminius klausimus. Atlikus tyrimą autorius daro išvadą, kad pagrindinės civilinės atsakomybės funkcijos yra kompensacija ir prevencija, nors pastaroji yra mažesnės reikšmės. Civilinės atsakomybės pobūdis lemia kompensacinės funkcijos neginčijamą svarbą žalos atlyginimo procese. Šios funkcijos esmę išreiškia visiško nuostolių atlyginimo principas. Visiškai atlyginti nuostolius – tai grąžinti nukentėjusįjį į tokią turtinę padėtį, kokia būtų nepadarius žalos. Kartu šis principas reiškia, kad iš žalos padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos, nes tai reikštų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą. Darbe autorius taip pat aprašo, kaip kompensavimo funkcija pasireiškia Lietuvos teisinėje sistemoje ir koks funkcijos pasireiškimo būdas yra dažniausiai pasitaikantis praktikoje. Darbe analizuojama ir pabaigoje padaroma išvada, kad visiško nuostolių atlyginimo principas negali būti absoliutus. Visa apimtimi civilinės atsakomybės kompensavimo funkcija negali pasireikšti atlyginant neturtinę žalą, esant ribotai civilinei atsakomybei, o taip pat atsižvelgiant į būtinumą taikyti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Prevencija pasireiškia dvejopai. Pirma, a priori, t.y. teisės pažeidėjas žinodamas apie gresiančią atsakomybę... [toliau žr. visą tekstą] / The essence of the civil liability is expressed by its goals. The paper deals with the functions of the civil liability, theirs constitutive elements, their manifestation in national and foreign countries doctrine and practise, problem issues. At the end of the research the author makes conclusion that the main functions of the civil liability is the compensation and the prevention though the last is of a secondary importance. The nature of the civil liability determines undisputable significance of the compensatory function in the loss indemnifying process. The essence of the compensatory function is expressing by the principle of the compensation of damages in full. To compensate damages in full – is return the aggrieved person in such property state that would be if there are not occurred damages. Together with above mentioned such principle means that from the person by whom the damage was caused can not be recover more than the aggrieved person has incurred losses because otherwise the aggrieved person shall be considered as in the position of the unjust enrichment. The author in the paper also describes how the compensatory function manifests itself in the Lithuanian legal system and which nature of such manifesting is mostly occurred in practise. In the paper is analysing and in the end is making by the author a conclusion that the principle of the compensation of damages in full cannot be absolute. The compensatory function fully cannot be expressed either in... [to full text]