Vystantis valstybės valdymo decentralizacijos procesams svarbiomis tampa savivaldybių pajamos, kurios sudaro finansinį vietos savivaldos pagrindą ir yra skirtos atitinkamų savivaldybės poreikių tenkinimui. Savivaldybės turi teisę įstatymų nustatyta tvarka savo biudžeto sąskaita taikyti mokesčių ir rinkliavų lengvatas, mažinti ar didinti kai kurių mokesčių tarifus, taip pat gauti ir ir naudoti jų biudžetams (fondams) priskirtas mokestines pajamas. Todėl, nors Lietuvoje pripažįstama bendra valstybinė mokesčių sistema, tačiau nustatant mokestinę kompetenciją yra derinami centralizavimo ir decentralizavimo pradai. Mokesčių paskirstymas tarp centrinio ir vietinių valdžios lygių grindžiamas tuo, jog visų ar didžiosios dalies apmokestinimo galių suteikimas vyriausybei nėra efektyvus, kadangi ribojamas vietinės valdžios organų fiskalinis savarankiškumas, o tuo pačiu ir atsakomybė. Vietiniai mokesčiai visose išsivysčiusiose šalyse yra viena svarbiausių fiskalinės decentralizacijos šalies viešajame sektoriuje įgyvendinimo sąlygų ir jose sukurtos gilios vietos savivaldos tradicijos ivairiose srityse, tarp jų ir finansų, suteikiant savivaldybei plačią autonomiją. Lietuvoje fiskalinio centralizmo laipsnis yra daug didesnis negu daugumoje šiuolaikinės ekonomikos Vakarų šalyse, o tai reiškia, kad vietos savivaldos finansinis savarankiškumas yra mažesnis negu kitose šalyse. / Because of developing decentralization processes in the governance of the country, the revenue of municipality, which is the financial base of self-government, is getting realy important and is used for the needs of local community. Keeping within bound of the law, municipalities have right to provide tax and levy exemtion at the expense of their own budget, rase or reduce tarrifs of some taxes, also get and use the revenue, which is beeing appointed for their budgets (funds).Therefore, even there is a single tax system in Lithuania, centralization and decentralization anchors are being combined in order to measure the taxing competence. Assignment of the taxes between central and local governments is based on assumption, that the handover of all or the majority of taxation power for the central government is not effective and causes the fiscal autonomy and responsibility restriction of the self-government. Local taxes are essential for realization of fiscal decentralization conditions in developed countries. These countries have achieved deep traditions of local government and wide autonomy in finance field as well as in other substantial spheres. The rate of fiscal centralizm in Lithuania is higher than in other countries and this means that the financial autonomy of self-government is lesser in comparison with foreign countries.

Šio magistrinio darbo tikslas yra atskleisti pajamų iš individualios veiklos apmokestinimo Lietuvoje teorines ir praktines problemas. Pagrindinis dėmesys skiriamas pajamų iš individualios veiklos koncepcijai, nagrinėjant pačios individualios veiklos sąvoką, taip pat apmokestinimo teisiniam reglamentavimui, individualios veiklos buhalterinei apskaitai ir deklaracijų teikimui. Apmokestinant asmens pajamas iš individualios veiklos pirmiausia reikia nustatyti, ar asmuo vykdo tokią veiklą. Individualiai veiklai nepriklauso darbo veikla, t.y. kai asmuo tam tikrą laiką kito asmens naudai ir jo pavaldume atlieka paslaugas už tai gaudamas atlygį. Taip pat atsitiktinio pobūdžio asmens komerciniai sandoriai, vienkartiniai veiksmai. Individualios veiklos pajamos priskiriamos B klasei. Pajamų mokestį nuo šių pajamų nuolatinis Lietuvos gyventojas deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, neatsižvelgiant į tai, kad mokestiniame laikotarpyje kurį laiką veiklos nevykdė ir pajamų negavo. Kita vertus, kai gyventojas pageidauja, mokestiniu laikotarpiu jis gali apskaičiuoti pagal GPMĮ nuostatas nuo tokių pajamų priklausančią mokėti pajamų mokesčio sumą ir šį mokestį sumokėti, mokestiniu laikotarpiu neteikdamas jokios deklaracijos. Lietuvos gyventojo užsienyje gautos pajamos ir yra apmokestinamos užsienio valstybėje, o Lietuvoje jos yra atleidžiamos nuo mokesčio. / The main idea of this scrutiny is to outline the scope of taxable income from individual activity in Lithuania. The survey deals first with questions of notion of individual activity in Lithuanian personal income tax law, then with the calculation rules and principles, characteristics of taxable income, also declaration of income from individual activity is discussed. If income from individual activity must be taxed, first individual activity shall be determined. Individual activity varies from employment relations, i.e. when a person does his actual work under the subordination of someone else and gets renumeration. Also accasionally actions do not constitute individual activity. Income from individual activity form income of class B. Taxes from such an activity shall be declared, calculated and paid by the taxpayer until the first of May of next year. Income of Lithuanian resident received in foreigh country are not taxed by Lithuanian laws rather by that country where it was earned.

Viena iš svarbiausių sėkmingo verslo plėtojimo sąlygų - tinkamas informacijos, ypač apskaitinės, reikšmės įvertinimas ir sugebėjimas pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis. Atrankiniai statistikos tyrimai rodo, kad iš visų įmonėse naudojamų duomenų apie 70% sudaro buhalterinės apskaitos informacija. Pačiu bendriausiu atveju galima pasakyti, kad apskaitos informacija, tai iš patikimo šaltinio gauti ir tinkamai užregistruoti apskaitos, daugiausia finansinės, duomenys, kuriuos naudoja įmonės jų valdymo procese arba kurie potencialiai ateityje gali būti naudingi įmonės valdytojams bei kitiems apskaitos informacijos vartotojams. Praktiškai kiekvienoje įmonėje apmokestinamasis rezultatas finansinėje ir mokestinėje apskaitoje nesutampa. Nesutapimai atsiranda todėl, kad veiklos rezultato apmokestinimo sąlygos gana dažnai keičiasi ir priklauso nuo konkrečiais mokestiniais metais galiojusių apmokestinimo normų ir taisyklių, kurios yra išdėstytos LR PMĮ bei poįstatymimiuose norminiuose aktuose. Tyrimo objektas. Įmonių finansinio rezultato apmokestinimo analizė bei įvertinimas. Darbui keliami šie uždaviniai. 1) Pateikti pajamų, išlaidų bei sąnaudų sampratą; 2) Pateikti pajamų, išlaidų bei sąnaudų klasifikavimą; 3) Aptarti pajamų pripažinimo apskaitoje atvejus; 4) Aptarti sąnaudų pripažinimo apskaitoje atvejus; 5) Įvertinti finansinio rezultato apmokestinimo ypatumus. Darbo struktūra. Pirmojoje darbo dalyje pateikta pajamų samprata, jų klasifikavimas bei aptariamas pajamų pripažinimas... [toliau žr. visą tekstą] / One of the most important business development conditions is useable information, especially accounting, estimation and analysis. Without enterprises leaders, shareholders, creditors, important users of accounting information are taxes system managers. They are interested not only in financial accounting, but also in taxes accounting. Practically in every enterprises profit before taxes in financial and taxes accounting is different. It depends on some circumstances. At first, financial result rating conditions rather often changes. And second, every enterprise in its activities can clashed with problems, which are characteristic only for that enterprise. So, dimness and doubts for financial result rating always will be. The work object: Financial result rating analysis and estimation. The work tasks: 1) to present conception of income, expenses and charges; 2) to present classification of income, expenses and charges; 3) to present recognition of income; 4) to present recognition of charges; 5) to analyse financial result rating peculiarity. The work structure: In first part is presented conception, classification and recognition of income. The second part is concurrence of conception, classification and recognition of charges and expenses. In third part is presented conception of financial result. Also in that part is presented analyses of financial result rating. Research methods are:  the logical and comparative analysis of scientific literature;  the... [to full text]

Darbe konkrečiai nagrinėjama tarpvalstybinio kompromiso būdu sutarti pajamų iš nekilnojamojo turto, įmonių pelno, individualios veiklos pajamų, pajamų iš darbo santykių, kapitalo valstybių apmokestinimo teisių padalijimo klausimai, aiškinamos su šių pajamų apmokestinimu susijusios teisinės definicijos. Pateikiamas Lietuvos Respublikos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse numatytų konkrečių maksimalių mokesčio tarifų prie pajamų šaltinio palūkanoms, dividendams ir honorarams įvertinimas. Nors daugumos valstybių ratifikuotų sutarčių tekstas yra beveik vienodas, tačiau, kaip rodo pasaulinė praktika, kartais atskirų valstybių teismai sutartis aiškina skirtingai, dėl to kai kur siekiama pašalinti neaiškumus interpretuojant konkrečių sutarčių nuostatų turinį. Darbe taip pat analizuojamos tos sutarčių nuostatos, kurios draudžia mokesčių mokėtojui naudotis sutartimi kaip instrumentu vengiant mokestinių prievolių valstybei, praktiškai vertinamos valstybių kompetentingų institucijų bendradarbiavimo galimybės, skirtos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių tikslams įgyvendinti. Siekiant išsamesnio tyrimo, nagrinėjama tema vietomis inkorporuojama į nacionalinių, Europos Sąjungos teisės aktų bei pasaulinės praktikos kontekstą. Pažymėtina, jog didžioji dalis klausimų aptariami nuolat akcentuojant pagrindinius dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių tikslus, ypač teisinio dvigubo apmokestinimo eliminavimo siekį tarptautiniuose santykiuose. Bandoma ieškoti tarptautinių susitarimų... [toliau žr. visą tekstą] / In the work author examines the questions, rising from the international area of division of separate states’ taxing rights on income from immovable property, business profits, individual activity, dependent personal services and capital; also author explains related legal definitions. The evaluation of concrete maximum withholding tax rates for dividends, interest and royalties, stated in conventions for the avoidance of double taxation, applied in Lithuania, is also discussed. Though the text of conventions, which were ratified in majority states, is almost consentient, however, the global practice shows that sometimes courts read conventions differently. Therefore, in a number of cases of this work it is tried to eliminate obscurities in interpreting the content of particular conventions’ provisions. Also those provisions of conventions, which forbid taxpayer to use the treaty for state’s tax duties avoidance, are analysed. What is more, the work contains the practical evaluation of states’ competent authorities’ cooperation opportunities, intended for the implementation of the purposes of conventions for the avoidance of double taxation. For the reason to make analysis more comprehensive, the theme under consideration is sometimes incorporated in the context of national, European Union’s law and global practice. It should be noted that the most part of the related questions are discussed by emphasizing the main purposes of conventions for the avoidance of double taxation... [to full text]

Magistro baigiamuoju darbu „Europos Teisingumo Teismo jurisprudencija tiesioginių mokesčių srityje” siekiama atskleisti svarbiausias Europos Teisingumo Teismo suformuluotas Europos Bendrijos steigimo sutarties interpretavimo tiesioginių mokesčių srityje taisykles. Autorė trumpai pristato pagrindinius tiesioginių mokesčių ir netiesioginių mokesčių atribojimo kriterijus, apžvelgia, kokiomis Europos Bendrijos sutarties nuostatomis vadovaujantis Europos Sąjungos institucijos yra kompetentingos priimti teisės aktus tiesioginių mokesčių srityje, detaliai analizuoja Europos Bendrijos sutartyje įtvirtintų pagrindinių laisvių taikymo tiesioginiams mokesčiams klausimus, pateikia detalią diskriminaciją ir nediskriminacinius apribojimus tiesioginių mokesčių srityje pateisinančių argumentų analizę, atskleidžia pagrindines Europos Teisingumo Teismo suformuluotos taisykles tiesioginių mokesčių srityje. / The thesis Jurisprudence of the European Court of Justice in the Field of Direct Taxes seeks to reveal the essential rules set by the European Court of Justice for the interpretation of the Treaty Establishing the European Community (further – the Treaty) in the field of direct taxes. The author gives a short presentation on criteria for the separation of direct and indirect taxes, reviews the provisions of the Treaty which are being followed by the European Union institutions to be competent to adopt legal acts in the field of direct taxes, thoroughly examines the issues of the application of the fundamental freedoms established by the Treaty to the direct taxes, provides a detailed analysis of arguments justifying discriminatory and non-discriminatory restraints for direct taxes, reveals the main rules formulated by the European Court of Justice for direct taxes.

Šiame darbe nagrinėjamas palūkanų ir dividendų apmokestinimo reguliavimas Europos Sąjungos teisės aktais. Palūkanų apmokestinimą Europos Sąjungoje reguliuoja 2003 m. birželio 3 d. direktyva 2003/49/EB dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių, kuri panaikina išskaičiuojamąjį mokestį dukterinės įmonės patronuojančiai bendrovei išmokamoms palūkanoms. Dividendų apmokestinimą Europos Sąjungoje reglamentuoja 1990 m. liepos 23 d. direktyva 90/435/EEB dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, kuri skirta suvienodinti pelno mokesčio, paskirstyto tarp įmonių, veikiančių skirtingose valstybėse narėse, apmokestinimą, sumažinti ar visiškai panaikinti dvigubą apmokestinimą. Europos Teisingumo Teismas taip pat bando formuoti palūkanų ir dividendų apmokestinimo politiką Europos Sąjungoje, kuri, nors ir ne visais atvejais yra vieninga, tačiau labai reikšminga švelninant ar naikinant dvigubą tų pačių pajamų apmokestinimą tarp Europos Sąjungos valstybių narių. Darbe taip pat nagrinėjami palūkanų ir dividendų apmokestinimo reguliavimo ypatumai Lietuvoje tiek, kiek susiję su palūkanų ir dividendų mokėjimais tarp Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių, aukščiau nurodytų direktyvų įgyvendinimo Lietuvoje problemos, kadangi kai kurios Lietuvos teisės aktuose įtvirtintos palūkanų ir dividendų, mokamų tarp Lietuvos ir... [toliau žr. visą tekstą] / Regulation of interest and dividend taxation by the legal acts of the European Union is analysed in this paper. Taxation of interest in the European Union is regulated by the Council Directive of 2003/49/EC of 3 June, 2003 on a common system of taxation applicable to interest and royalty payments made between associated companies of different Member States, which exempts from a withholding tax interest paid by the subsidiary to its parent company. Taxation of dividends in the European Union is regulated by the Council directive of 1990/435/EEC of 23 July, 1990 on a common system of taxation applicable in the case of parent companies and subsidiaries of different Member States, which was adopted in order to harmonize the taxation of corporation tax, distributed between companies acting in different Member States, to reduce or eliminate double taxation. The European Court of Justice is also trying to form a tax policy of interest and dividends in the European Union, which is not always unanimous, but very important in reducing or eliminating double taxation between different Member States. The specificity of regulation of interest and dividend taxation in Lithuania is also analysed herein, concerning the payments of interest and dividends made between Lithuania and other Member States, also studying the problems of implementing the directives indicated above in the national legislation of Lithuania, because some rules of Lithuanian legislation of taxation of interest and... [to full text]

Mokesčių politika turi lemiamą vaidmenį tiek atskiriems ūkio subjektams, verslo plėtrai, tiek valstybės ekonomikai. Verslo išvystymas yra grindžiamas mokesčių sistemos reforma. Norint sukurti efektyvią mokesčių politiką, būtini ekonominiai ūkinių subjektų tyrimai. Magistro darbe atlikta Lietuvos pagrindinių verslo mokesčių analizė, palygintos mokesčių sistemos pokyčiai ir tendencijos Europos Sąjungos šalyse. Pasitelkus horizontalios ir vertikalios finansinės analizės būdus, įvertinta 2002 – 2006 metų AB“Mažeikių nafta“ ūkinė - komercinė veikla, nustatyta pagrindinių verslo mokesčių našta įmonei. Panaudojant scenarijaus metodą, analizuota įmonės finansinė būklė, įvertinant prognozuojamas įvairias apmokestinimo strategijas. Išaiškinama kokia apmokestinimo strategija būtų naudingiausia įmonei. Patvirtinama autorės suformuota hipotezė, kad pasirinkta mokesčių politika daro tiesioginę įtaką įmonės veiklos efektyvumui bei konkurencingumui. / Tax policy has a significant influence over individual economic entities, investments and economy of the country. Business development is grounded on tax reforms. Thus, the development of an effective tax system calls for the study of business activities of the entities. The Master‘s Thesis contains the analysis of the major taxes applicable to the Lithuanian entities, the comparison of changes in tax system and the tendencies of the European Union countries. Using horizontal and vertical methods of financial analysis AB Mažeikių Nafta’s business-commercial activities of 2002-2006 were evaluated, the burden of the major taxes applicable to the Company identified. The analysis of the financial standing of the Company was performed using the scenario method taking into consideration the different forecasted taxation strategies. Finally it provides the most beneficial taxation strategy for the Company. The scientific research hypothesis of the author stating that the selected tax policy makes a direct influence to the efficiency and competitiveness of the Company activities was proved to be correct.

Akcizas – vienkartinis netiesioginis mokestis, kuriuo apmokestinamos tam tikros teisės aktų nustatytos prekės, išleistos vartojimui. Siekiant sukurti efektyvią Bendrijos vidaus rinką, kur vyktų laisvas prekių judėjimas, o rinkos santykių neiškreiptų skirtingas valstybių narių taikomas apmokestinimas, būtina akcizų mokestį Bendrijoje harmonizuoti. Šis procesas vyko dviem kryptimis: reglamentuojant bendrą mokesčio taikymo tvarką bei atskirų mokesčio objektų struktūrą ir tarifus. Dideli tam tikrų objektų tarifų skirtumai valstybėse narėse yra viena iš priežasčių, skatinančių nelegalią prekybą. Kita vertus, net ir suderinus tarifus valstybėse narėse, kontrabanda neišnyksta, jei ekonominės sąlygos jose išlieka nevienodos. Vykdydama stojimo į Europos Sąjungą įsipareigojimus, Lietuva suderino nacionalinius teisės aktus su Bendrijos reikalavimais, o tam tikrus jos nustatytus tarifus turi pasiekti per pereinamąjį laikotarpį konkretaus akcizų objekto atžvilgiu. Akcizų reglamentavimas Europos Sąjungoje netiesiogiai padeda įgyvendinti ir kitus tikslus: skatinant alternatyvius produktus, riboti neatsinaujinančių gamtos išteklių vartojimą ir saugoti aplinką nuo taršą ir klimato kaitą sukeliančių medžiagų. / Excise duty is a one-off indirect tax levied on specific goods produced for consumption. Having as an aim the creation of effective single market of the European Community with free movement of goods and market relations undistorted by the differences in the taxation systems between the member states, it is necessary to harmonize the excise duty in the Community. This has been achieved by regulating general rules of the use of the excise tax and by setting structure and rates of certain taxable objects. One of the reasons that promote the illegal market is related to great differences in the rates of certain taxable objects in member states. On the other hand, smuggling does not come to an end having approximated tax rates if economic conditions still are not of equal base. Due to its legal commitments under the burden of the European Union, Lithuania has implemented Community law given the permission to reach the minimum excise rates in transition periods. The regulation of the excise duty in the European Union is the indirect way to implement other objectives too: by setting the system of exemptions from excise taxation regarding bio-alternatives, the European Union seeks to limit the use of natural resources and to preserve the environment from substances causing climate change and pollution.

The European Commission on 16 March 2011 proposed a harmonized system for the tax base calculation of companies operating in the EU. The proposed Common Consolidated Corporate Tax Base (CCCTB) indicates that businesses would benefit from a "one-stop-shop" system for filing their tax returns and would be able to consolidate all the profits and losses they incur across the EU. Member States would maintain their full sovereign right to set their own corporate tax rate. However, many Member States are against this new system as they think that CCCTB does not meet principles of subsidiarity and proportionality and is not available to reach its goals. Therefore, the hypothesis of this Master Thesis was formulated that CCCTB is an appropriate way to reach company tax harmonization in the EU and abolish obstacles which arise because of 27 different taxation systems in EU. After comprehensive analysis of major company taxation obstacles in the first chapter, these main barriers were identified: double taxation, additional compliance cost, over-taxation which arise in cross-border activities. The main measures such as Parent-Subsidiary Directive, Merger Directive, Interest and Royalties Directive and Arbitration Convention designed to cope with these barriers were discussed and the main challenges needed to solve by CCCTB were formulated. Proposed Directive and main elements of CCCTB were investigated in the second chapter. As there is a disagreement between Member States regarding to... [to full text] / Europos Komisija 2011 m. kovo 16 d. pateikė pasiūlymą harmonizuoti pelno mokesčio bazės apskaičiavimą. Pasiūlyta Bendra konsoliduota pelno mokesčio bazė (BKPMB) reiškia, kad būtų taikomas „vieno langelio” principas pildant vieną deklaraciją ir įmonės galėtų konsoliduoti visą pelną ir nuostolius pagal bendras taisykles. Valstybės išlaikytų nepriklausomą teisę nustatyti apmokestinimo tarifus. Tačiau dauguma ES valstybių yra prieš šios sistemos įvedimą, jos savo prieštaravimus grindžia tuo, kad BKPMB pažeidžia subsidiarumo ir proporcingumo principus bei nėra pajėgi pasiekti savo tikslų. Dėl to buvo šiame darbe buvo iškelta hipotezė: BKPMB yra tinkamas būdas siekti įmonių apmokestinimo harmonizavimo ir panaikinti kliūtis, kurios kyla taikant 27 skirtingas apmokestinimo sistemas ES. Atlikus išsamią analizę pirmojoje dalyje šios pagrindinės kliūtys buvo nustatytos: dvigubas apmokestinimas, didelės mokestinių reikalavimų laikymosi sąnaudos bei tarpvalstybinės nuostolių užskaitos apribojimas. Taip pat buvo nagrinėjami pagrindiniai dokumentai: Direktyva dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms; Direktyva dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis; Direktyva dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių; Konvencija dėl dvigubo... [toliau žr. visą tekstą]

Migracija ir tarptautinis fizinių asmenų apmokestinimas yra tampriai tarpusavyje susiję reiškiniai, verčiantys ieškoti atsakymų į klausimus, kas yra rezidentas tiek tarptautinėje erdvėje, tiek nacionalinėje valstybių mokesčių teisėje, kaip skiriasi mokestinė padėtis asmenų, turinčių rezidento ir nerezidento statusą, kaip sprendžiami nacionalinių mokesčių sistemų konfliktai, sąlygojantys dvigubo apmokestinimo atsiradimą, kokios egzistuoja pasaulyje mokesčių sistemos ir iš ko kildinama valstybės teisė reikalauti asmens mokestinės atsakomybės, kuris apmokestinimo pagrindas (pilietybės ar rezidavimo) yra palankiausias ir labiausiai atitinkantis emigrantų interesus, o kuris tenkina valstybės poreikius ir pan. Visi paminėti ir kiti klausimai yra aptariami bei analizuojami šiame magistro darbe, kurio pagrindinis tikslas – atlikti lyginamąją analizę, nagrinėjant tarptautinio apmokestinimo nuostatas bei Lietuvos ir JAV mokesčių teisę. Orientuojamasi į rezidento sąvokos apibrėžimą, apimantį fizinio ir juridinio asmens pripažinimo rezidentu kriterijus (nuolatinė gyvenamoji vieta, gyvybinių interesų centras, buvimo vieta, pilietybė, tikroji valdymo vieta, inkorporacija, abipusio susitarimo procedūra), bei emigrantų pajamų mokesčio reglamentavimo aspektus, nuošalyje nepaliekant atleidimo bei kredito metodų, taikomų naikinant dvigubą pajamų apmokestinimą. Aiškumo dėlei, emigrantas šiame darbe suprantamas kaip rezidentas, gyvenantis užsienio valstybėje. / Migration and international taxation of natural persons are closely interdependent matters, which determine such the questions: who is resident both in international and national tax law, how differs taxing situation if a person is resident and non-resident, how are national tax law’ conflicts solved and double taxation eliminated, what taxation systems exist worldwide, what derives a government’s right to tax its persons from, which taxation basement (citizenship or residence) is the most beneficial and corresponding for emigrants and their interests and which one meets the government’s needs the best, etc. All these mentioned and other questions are discussed and analysed in this study. The main purpose is to compare provisions of international income taxation with Lithuanian and American tax law. Attention is paid to the definition of resident, which involves the criteria of recognition of natural persons and legal persons (permanent home, centre of vital interests, habitual abode, citizenship, place of effective management, incorporation, mutual agreement procedure), dimentions of income tax regulation for emigrants. There’s not forgotten methods of examption and credit when double taxation is eliminating as well. For clearness, emigrants have a meaning of residents abroad in this study.