Magistro darbe analizuojami keli klausimai. Pirma, pilietybės samprata tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje, išskiriant bruožus, kurie akcentuojami minėtose srityse. Antra, LR piliečių korpuso apibrėžimas pagal pilietybės tęstinumo principą, siekiant nustatyti, kokiu mastu ir kada buvo atkurtas (jei buvo atkurtas) iki 1940 m. birželio 15 d. buvęs LR piliečių korpusas. Trečia, bendrieji pilietybės principai bei jų įgyvendinimas LR teisės aktuose, analizuojant, ar LR teisės aktai tinkamai įgyvendina minėtuosius principus. Ketvirta, dvigubos pilietybės santykių reglamentavimas tarptautinėje ir LR teisėje, siekiant išsiaiškinti požiūrį, vyraujantį tarptautinėje teisėje minėtu klausimu bei išnagrinėti vienintelio, pagal dabar esantį LR teisinį reguliavimą, galimo dvigubos pilietybės atvejo, t.y. pilietybės suteikimo išimties tvarka, atitikimą tarptautinei teisei. Išanalizavus pilietybės koncepcijas, daroma išvada, kad pilietybė tarptautinės teisės aspektu suprantama kaip ženklas, priskiriantis asmenį atitinkamos valstybės jurisdikcijai, o nacionaliniu aspektu - kaip teisinis abipusis asmens ir valstybės ryšys, LR teisėje ypač akcentuojant ryšio tarp asmens ir valstybės efektyvumą, nors pagal naujausią tendenciją tarptautinėje teisėje pilietybės efektyvumas nebesvarbus. Peržvelgus LR Pilietybės įstatymą su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, darytina išvada, kad piliečių korpusas pilniausiai buvo apibrėžtas 1997 m. LR Pilietybės įstatymo redakcijoje, kada buvo nustatytas tik... [toliau žr. visą tekstą] / There are a few issues under the discussion in this master paper. Firstly, the concept of nationality in international law and national law, emphasizing the elements which are stressed on international and national plane. Secondly, the definition of the body of the citizens of the Republic of Lithuania on the basis of the principle of continuity of nationality in oder to assess whether the body of nationals concerned was restored. Thirdly, the general principles relating to nationality and the implementation of the principles in question in municipal law in oder to decide whether the regulation of the Lithuanian citizenship complies with the general principles relating to nationality. Finally, the regulation of dual and multiple nationality in international and national law in oder to find the attitude towards the question concerned as well as to assess the compliance of the requirements for granting the citizenship by way of exception with the requirements provided in international law. The first conclusion is to have been done in the master paper after the analysis of the concepts of nationality is that nationality in international law means the attribute to the particular state and in national law - legal mutual bond between the state and the individual, stressing the effective link between the individual and the state in the legal regulation of the Republic of Lithuania, though this criterion is not required at least on diplomatic protection in international law. The... [to full text]

Pilietybė yra nuolatinis, nepertraukiamas asmens ir valstybės teisinis ryšys. Užsieniečiams išvykus iš valstybės, jų teisinis ryšys su valstybe nutrūksta, priešingai nei piliečiams, kuriems išvykus į užsienio valstybę teisinis ryšys su pilietybės valstybe išlieka. Nustatydamas Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindus ir reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi diskreciją, tačiau tai darydamas įstatymų leidėjas negali paneigti konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo numatytais atvejais. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymai, tiek 1989 m. lapkričio 3 d., tiek 1991 m. gruodžio 5 d. paremti dvigubos pilietybės ribojimo principu, kuris nėra absoliutus. Yra numatytos dvigubos pilietybės draudimo išimtys. 1989 m. lapkričio 3 d. Lietuvos TSR pilietybės įstatyme iš pradžių nebuvo aiškaus dvigubos pilietybės draudimo įtvirtinimo, tokia nuostata buvo įvesta 1991 m. balandžio 16 d. įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 straipsnio papildymo“. 1991 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1 str. 2 d. buvo numatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis vienu metu negali būti kitos valstybės piliečiu, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus. Tokie atvejai iš pradžių buvo du, t.y. kai pilietybė suteikiama už ypatingus nuopelnus Lietuvai bei pagal 1991 m. gruodžio 10 d. Pilietybės įstatymo redakciją - kitose valstybėse... [toliau žr. visą tekstą] / Citizenship is permanent, uninterrupted legal relation between a person and a state. If aliens leave a state, their legal relation with a state breaks off in contrast to the citizens whose legal relation with the state that granted their citizenship remains even if they go to any foreign country. While establishing the grounds for acquisition of the citizenship and regulating the procedure for acquisition and loss, a legislator has a discretion, however, by doing this a legislator may not deny the requirement of the Constitution that a citizen of the Republic of Lithuania may also be a citizen of the other state only in separate cases prescribed by the law. Laws on Citizenship of the Republic of Lithuania, both the law of 3 November 1989 and 5 of December 1991 are based on the principle of limitation of double citizenship which is not absolute. The exceptions of prohibition of double citizenship are prescribed. The prohibition of double citizenship has not been clearly established in the Law on Citizenship of Soviet Union Republic of Lithuania of 3 November 1989 at first. Such provision has been established on the 16 of April 1991 by the law “On the Amendment of Article 18 of the Law on Citizenship of the Republic of Lithuania”. Law on Citizenship of 5 December 1991 provided that the citizen of the Republic of Lithuania may not be the citizen of other state at the same time, except for the cases prescribed by this law. At first, such cases where two, i.e. when the citizenship... [to full text]

Tauta yra valstybės bei jos politinės santvarkos kūrėja. Dalyvavimą valstybės valdyme bei priklausymą valstybinei tautai rodo piliečio statusas. Tarptautinėje teisėje yra įtvirtintas principas, kad kiekviena valstybė pagal savo teisę nustato, kas yra jos piliečiai. Tuo pat metu valstybės turi gerbti laisvą tautų apsisprendimo teisę. Kokiai tautybei save priskirti, kokią kultūrą bei tradicijas puoselėti, yra asmens apsisprendimo reikalas ir negali būti reguliuojama jokiais valstybės teisės aktais. Pilietybė dažniausiai yra įgyjama gimimu arba natūralizacijos būdu. Valstybės vykdo tam tikrą pilietybės politiką priklausomai nuo tautinės savivokos. Pavyzdžiui, JAV, kur viena šalia kitos yra daugelis kultūrų ir tautų, yra įtvirtintas taip vadinamas individualus-civilinis pilietybės modelis. Vokietijoje, kurioje tauta suvokiama kaip valstybės pagrindas, yra pasirinktas kolektyvinis-etninis pilietybės modelis. Prancūzija, kur tauta suvokiama kaip valstybės kūrinys, yra civilinio-kolektyvinio pilietybės modelio šalininkė. Lietuvos Respublikoje po Konstitucinio Teismo 2006m. lapkričio 13d. nutarimo, kuriame yra pabrėžiama, jog Lietuvos valstybę reikia suvokti, kaip pilietinę tautą, kilo daugybė diskusijų dėl to, kokia yra Lietuvos tautinė savivoka. Skirtingų valstybių ne vienodas pilietybės instituto teisinis reguliavimas kartais gali lemti, kad asmuo turės dvigubą pilietybę. Svarbu išsiaiškinti ar dvigubos pilietybės įgijimo sąlygos gali būti pagrįstos tautinės priklausomybės... [toliau žr. visą tekstą] / The people are the most important element of the country. Every person, that is a part of the nation of the particular country, so that to belong to the civic nation must hold the status of the citizen. It is an international law principal that every country according to its national law defines who its citizens are, but at the same time the country must not violate the right to self-determination. Every person has a right to decide himself what nationality he considers himself or what nationality he wants to belong to. The option in any case cannot be regulated by the decisions of the government. The most common way in any country to get a citizenship is by birth or naturalization. The policy of citizenship depends of the countries ethnic identity that is how the country understands what the people in it are. For example, USA, traditional multicultural country has individualistic- civic model of citizenship, according to which the nation is conceived as a collective of sovereign individuals. Germany has a collectivistic-ethnic idea of nation and nationality, where the fusion of citizenship and nationality mean that the non-nationals would be treated as non-citizens. French have civic-collectivistic model, according to which an individual can acquire nationality, that is, citizenship through a process of assimilation. After the decision of November 13, 2006 of Constitutional Court of Lithuania, the issue of what is the ethnic identity of Lithuania became an open debate. The... [to full text]

Apibendrinant pilietybę pirmiausiai yra pabrėžiamas priklausomumas valstybei, antra –asmens ir valstybės abipusis teisinis ryšys, šis ryšys turi būti nepertraukiamas ir nuolatinis. Vaikas yra asmuo, neturintis 18 metų. Teisėti vaiko atstovai yra tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai ir kiti asmenys, kurie pagal įstatymą ar kitą teisės aktą privalo jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Yra du pilietybės įgijimo būdai: a) gimimo faktas ir b) natūralizacija. Valstybės suteikdamos vaikui pilietybę laikosi tam tikrų principų: nacionalinio ir teritorinio arba mišraus. Lietuvoje vaikas, kurio abu tėvai jo gimimo metu buvo LR piliečiai, yra LR pilietis, nesvarbu, ar jis gimė LR teritorijoje, ar už jos ribų. Šio straipsnio taikymo problema atsiranda tais atvejais,kai vaikas gimsta valstybėje, kuri taiko teritorinį pilietybės įgijimo principą. Daugelis problemų iškyla dėl vaikų pilietybės įgijimo kai tėvai yra skirtingų valstybių piliečiai. Pavyzdžiui, jeigu vaiko tėvai turi ne tą pačią pilietybę ir vaiko gimimo metu vienas iš jų buvo vienos šalies pilietis, tai vaiko gimusio už tos šalies ribų, tos šalies pilietybė gali būti įgyjama jeigu tėvai sutinka. Kita problema gali iškilti tuo atveju, kai abu vaiko tėvai turi skirtingą pilietybę, bet vaikas gimsta trečiojoj šalyje. Lietuvoje vaikas, kurio vienas iš tėvų vaiko gimimo metu buvo LR pilietis, o kitas buvo asmuo be pilietybės arba nežinomas, yra LR pilietis neatsižvelgiant į vaiko gimimo vietą. Analizuojant valstybių... [toliau žr. visą tekstą] / Describing the nationality firstly the dependence to the state is stressed, secondly – the legal connection between citizen and state, that should be mutual, constant and continuous. A child is a person under 18 years old. Legal representatives of the child are parents, adoptive parents, tutors, guardians and other persons who according to the law can represent the child, protect his/her rights and legal interests. There two ways to achieve the nationality: a) by birth and b) by naturalization. There are some principles that the states usually comply in the cases of the child birth: national, territorial or mixed. In Lithuania the child, who’s both parents are citizens of RoL on the time of the child birth, is citizen of RoL and it doesn’t matter if the child is born in the territory of RoL or outside. The problem arises when the child is born in the state where the land principle dominates. Lots of problems rise when the parents have different nationalities. For instance, if the parents of the child has the different nationalities and on the time of the child birth one of the parents was the citizen of that state, so the child, who was born outside the state, nationality of that state can be acquired if the parents agrees. Another problem can arise if the parents of the child have different nationality, and the child is born in the third country. In Lithuania, if the child, who’s one of he parents was citizen of RoL and the other stateless person on the time of the child... [to full text]

Lietuvos Respublikos pilietybė – konstitucinis institutas, kuris pirmąkart buvo paminėtas 1918 m. Lietuvos Valstybės Laikinojoje Konstitucijoje. Apskritai pilietybė gali būti apibrėžta kaip bilietas į asmens konstitucines teises, lemiantis asmens teisinį statusą šalyje. Šiandieninėje visuomenėje pilietybės teisinis reguliavimas turi būti sietinas su žmogaus teisės į pilietybę įgyvendinimo bei atitikimo tarptautinėms konvencijoms, paprotinei tarptautinei teisei bei visuotinai pripažįstamiems teisės principams užtikrinimu. Lietuvos Respublikos pilietybė išreiškia asmens teisinę narystę Lietuvos valstybėje, atspindi to asmens teisinę priklausomybę pilietinei Tautai – valstybinei bendruomenei. Darbe nagrinėjamos pilietybės teisinio reguliavimo problemos šiuo metu Lietuvoje sietinos ir su emigracija, kuri gali tapti viena didžiausių nekarinių grėsmių, mažinančių Lietuvos gyventojų skaičių. Tokia situacija reikalauja iš naujo atsigręžti į pilietybės problemas. Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti įgyjama gimimu bei kitais įstatyme numatytais atvejais. Niekas negali būti tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitos valstybės piliečiu. Pilietybės įgijimas gimimu yra pagrindinis pilietybės įgijimo būdas Lietuvoje. Visi Lietuvos Respublikos piliečiai, nepriklausomai nuo jų etninės kilmės, turi būti lygūs. Yra draudžiama bet kokia diskriminacija pilietybės srityje, o taip pat ir diskriminacija dėl tautinės ar etninės kilmės. Šio darbo nagrinėjamos temos aktualumas atsispindi šiandieniniame... [toliau žr. visą tekstą] / The citizenship of the Republic of Lithuania – constitutional institute. Primarily it was mentioned in the Temporary Constitution of the Republic of Lithuania in 1918. Citizenship can be described as a ticket to a personal constitutional right, which determine personal legal position in Lithuania. In a modern-day community citizenship legal regulation must be secured by the rights of man to the implementation of citizenship and correspondence to international conventions, by unwritten international law and universally appreciable codes of law. Citizenship of the Republic of Lithuania expresses legal membership of the person in the State of Lithuania, reflects legal belongingness of the person to the Nation as a state community. The problems of citizenship legal regulation in Lithuania presently are related with emigration, which may become one of the biggest nonmilitary threats, which detractive the number of Lithuanian people. This situation requires noticing citizenship problems. Citizenship of the Republic of Lithuania shall be acquired by birth and on other grounds established by law that with the exception of individual cases provided for by law; no one may be a citizen of both the Republic of Lithuania and another state at the same time. Acquisition of citizenship by birth (filiation) is the main way of acquisition of citizenship. All citizen of the Republic of Lithuania, irrespective of their ethnical origin, under the Constitution shall be equal; they may not be... [to full text]

„Dviguba pilietybė Lietuvoje (viešojo diskurso analizė) 2002-2008 metais“ – tai tyrimas apie svarstybas Lietuvos Respublikos Seime ir Lietuvos bei išeivijos žiniasklaidoje dėl dvigubos pilietybės statuso pripažinimo teisiniame LR pilietybės reguliavime. Darbe analizuojamos viešojo diskurso funkcionavimo ypatybės dalyvių ir turinio aspektais. Žvelgiant į teisinio-politinio-visuomeninio lygmens veiksmus Lietuvoje ir išeivijos akcijas bei tarp šių pusių vykusią polemiką matyti, kad dvigubos pilietybės klausimas Lietuvoje keliamas trijuose pagrindiniuose kontekstuose: dviguba pilietybė kaip ryšio su lietuvių išeivija išsaugojimo priemonė; statuso pripažinimas ne lietuvių kilmės asmenims; galiausiai, dvigubų/keleriopų piliečių, gavusių LR pilietybę prezidentinės išimties tvarka, klausimas. Išanalizavus kiekybinio ir kokybinio tyrimo metu gautus duomenis pastebėta, kad diskusijose apie dvigubą pilietybę lietuvių kilmės asmenims gvildenama emigracijos problema, pabrėžiamas išeivijos indėlis į Lietuvos ekonominį, kultūrinį, visuomeninį gyvenimą, taip pat emocinio ryšio su Lietuva ir kilmės šaknų svarba. Nemažai dėmesio skiriama pilietybės instituto reikšmės kvestionavimui, piliečio ir valstybės tarpusavio įsipareigojimo (teisių ir pareigų) aspektais. Polemikoje dėl dvigubos pilietybės ne lietuvių kilmės asmenims paliečiamos restitucijos, grėsmės nacionaliniam saugumui klausimas ir diskriminacijos tautinių mažumų atžvilgiu elementas. Lietuvos patirtis suteikiant pilietybę išimties... [toliau žr. visą tekstą] / This research aims to analyse dual citizenship status in Lithuania as a concept in Parliamentary debates as well as in media throughout Lithuania and Lithuanian communities living abroad. Analysis has taken a two level direction – the main characteristics of participants and their groups in public discourse and its content examination at the same time. The changes in legal, political and social level in Lithuania in addition stimulated by Lithuanian Diaspora movements brought dual citizenship question into the discourse field in connection with three different contexts the topic is most often debated in. First of all, the development of a sending state pattern, where dual citizenship can be seen as a way to maintain links with Lithuanian Diaspora. Secondly, how it is seen in recognition of dual citizenship status for other ethnic origins residing in Lithuania and abroad. And finally, the topic can be viewed in the context of dual citizens by the rule of exception. In order to find an answer to the main objective of this research, study employs an eclectic methodological approach, comprising comparative qualitative and quantitative discourse analysis. Given results demonstrated that there is no overall tendency in the development of this field, however main topics can be recognised in each context. Such as emigration, the role of Lithuanian Diaspora and its contribution to economic, cultural, social life in Lithuania, the emotion and identity in expression of the relationship... [to full text]

This Master Thesis reveals how illegally residing TCN family members of static European Union citizens might get residence rights by relying on EU law; it also distinguishes the existing problems related to residence rights of illegally residing TCNs and proposes theoretical and practical solutions. The first part of the Master Thesis reveals how the EU may protect family rights despite the fact that it has no competence in human rights’ area and discloses what family mebers are being protected in the EU. The second part proves that illegally residing TCNs have possibilities to get residence rights in the EU on the grounds of the protection of their family life by relying on Article 7 of the Charter, the norms of Return directive and the citizenship status of family members – EU citizens. The third part discloses that the case-law of the EUCJ does not ensure for illegally residing TCNs adequate protection of their family life because the practise of the EUCJ in illegally residing TCNs’ cases is too heterogeneous and the Court applies insufficient criteria. Therefore seeking to find out what additional criteria could be applied in illegally residing TCNs’ cases an expert survey has been conducted and a set of criteria, which could be applied in all illegally residing TCNs’ cases related to residence rights, has been suggested. / Magistro baigiamajame darbe išanalizuota, kaip Europos Sąjungos piliečių, nesinaudojančių judėjimo laisve, šeimos nariai – nelegaliai gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai – gali gauti teisę gyventi šalyje, remdamiesi Europos Sąjungos teise; darbe išryškintos pagrindinės problemos, susijusios su nelegaliai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių teisėmis gyventi šalyje bei pasiūlyti teoriniai bei praktiniai problemų sprendimai. Pirmoje darbo dalyje išaiškinta, kaip Europos Sąjunga gali ginti šeimos teises, nepaisant to, kad ES neturi kompetencijos žmogaus teisių srityje bei atskleista, kokie šeimos nariai yra saugomi Europos Sąjungoje. Antroje dalyje įrodyta, kad, siekant apsaugoti šeimos gyvenimą, nelegaliai gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai turi galimybių gauti teisę gyventi šalyje, remdamiesi 7 Chartijos straipsniu, Grąžinimo direktyvos nuostatomis ir Europos Sąjungos piliečių pilietybės statusu. Trečioje dalyje atskleista, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika neužtikrina nelegaliai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams tinkamos jų šeimos gyvenimo apsaugos, nes Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika nelegaliai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių bylose yra nevienalytė ir Teismas taiko nepakankamai kriterijų. Todėl, siekant išsiaiškinti, kokie papildomi kriterijai galėtų būti taikomi nelegaliai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių bylose, buvo atlikta ekspertų apklausa ir, atsižvelgiant į gautus rezultatus, buvo pasiūlyta kriterijų visuma, kuri galėtų būti taikoma... [toliau žr. visą tekstą]

Migracija ir tarptautinis fizinių asmenų apmokestinimas yra tampriai tarpusavyje susiję reiškiniai, verčiantys ieškoti atsakymų į klausimus, kas yra rezidentas tiek tarptautinėje erdvėje, tiek nacionalinėje valstybių mokesčių teisėje, kaip skiriasi mokestinė padėtis asmenų, turinčių rezidento ir nerezidento statusą, kaip sprendžiami nacionalinių mokesčių sistemų konfliktai, sąlygojantys dvigubo apmokestinimo atsiradimą, kokios egzistuoja pasaulyje mokesčių sistemos ir iš ko kildinama valstybės teisė reikalauti asmens mokestinės atsakomybės, kuris apmokestinimo pagrindas (pilietybės ar rezidavimo) yra palankiausias ir labiausiai atitinkantis emigrantų interesus, o kuris tenkina valstybės poreikius ir pan. Visi paminėti ir kiti klausimai yra aptariami bei analizuojami šiame magistro darbe, kurio pagrindinis tikslas – atlikti lyginamąją analizę, nagrinėjant tarptautinio apmokestinimo nuostatas bei Lietuvos ir JAV mokesčių teisę. Orientuojamasi į rezidento sąvokos apibrėžimą, apimantį fizinio ir juridinio asmens pripažinimo rezidentu kriterijus (nuolatinė gyvenamoji vieta, gyvybinių interesų centras, buvimo vieta, pilietybė, tikroji valdymo vieta, inkorporacija, abipusio susitarimo procedūra), bei emigrantų pajamų mokesčio reglamentavimo aspektus, nuošalyje nepaliekant atleidimo bei kredito metodų, taikomų naikinant dvigubą pajamų apmokestinimą. Aiškumo dėlei, emigrantas šiame darbe suprantamas kaip rezidentas, gyvenantis užsienio valstybėje. / Migration and international taxation of natural persons are closely interdependent matters, which determine such the questions: who is resident both in international and national tax law, how differs taxing situation if a person is resident and non-resident, how are national tax law’ conflicts solved and double taxation eliminated, what taxation systems exist worldwide, what derives a government’s right to tax its persons from, which taxation basement (citizenship or residence) is the most beneficial and corresponding for emigrants and their interests and which one meets the government’s needs the best, etc. All these mentioned and other questions are discussed and analysed in this study. The main purpose is to compare provisions of international income taxation with Lithuanian and American tax law. Attention is paid to the definition of resident, which involves the criteria of recognition of natural persons and legal persons (permanent home, centre of vital interests, habitual abode, citizenship, place of effective management, incorporation, mutual agreement procedure), dimentions of income tax regulation for emigrants. There’s not forgotten methods of examption and credit when double taxation is eliminating as well. For clearness, emigrants have a meaning of residents abroad in this study.

1992 m. vasario 7 d. pasirašyta Mastrichto sutartis į ES sistemą įvedė ES pilietybės institutą. Europos pilietybė pasižymi tam tikrais specifiniais požymiais, todėl, kalbant apie ją nereikėtų remtis valstybių narių pilietybės suvokimu. Sutartyje numatyta, kad Sąjungos piliečiu gali būti kiekvienas asmuo, jei jis turi kurios nors valstybės narės pilietybę. Tik pati valstybė narė turi teisę apibrėžti sąlygas, kurioms esant asmenys įgyja ar praranda tos valstybės pilietybę, o kitos valstybės narės privalo gerbti šią jos teisę. Tačiau pagrindinis šiame magistro darbe nagrinėjamas klausimas yra ne Sąjungos pilietybės samprata, bet teisės, išplaukiančios iš ES pilietybės, įtvirtintos EB steigimo sutarties Antroje dalyje. Įsteigus ES pilietybės institutą, asmenims suteikiamos tam tikros papildomos teisės toms, kurios jau egzistuoja nacionaliniame ar Bendrijos lygmenyje. Šiame darbe koncentruojamasi į antrinės teisės aktus, detalizuojančius minėtų teisių įgyvendinimo sąlygas bei ribojimo pagrindus bei Europos Teisingumo Teismo praktiką. Viena iš tokių teisių yra teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. Darbe pabrėžiama, kad laisvo asmenų judėjimo principas sudaro vieną iš Europos Bendrijos pagrindų. Ilgą laiką ši asmenų judėjimo laisvė buvo siejama su reikalavimu asmenims užsiimti tam tikra ekonomine veikla. Tačiau situacija pasikeitė ir dabar kiekvienas Sąjungos pilietis, net ir ekonomiškai neaktyvus, gali naudotis šia teise. Be to, Sąjungos piliečiai... [toliau žr. visą tekstą] / Maastricht Treaty signed on 7 February 1992 introduced citizenship concept into the framework of European Union. European citizenship embodying specific features differs from traditional notion of national citizenship. To be a European citizen one must first be a national of a Member State. Only Member States can lay down the conditions under which individuals acquire and lose nationality and other states must respect this competence. However the central issue of this master’s thesis is not the concept of the European citizenship, but the rights stemming from the citizenship of the Union covered in the Part II of EC Treaty. The establishment of the European citizenship composes an additional sphere of rights to those currently existing in the national and Community sphere. This master thesis focuses on the instruments of the secondary legislation containing provisions, detailing the exercise and limitation of the mentioned rights. One of such fundamental rights is the right to move and reside freely within territory of the Member States. The author stresses that the free movement of persons comprises one of the basis of European Community. For a long time this freedom had been bound to requirement to pursue economic activity. Despite this now every citizen of the Union may enjoy this right outside the economic context. Besides citizens of the Union residing in another Member State of which they are not nationals have the right to participate as voters or as candidates in... [to full text]