Darbe iškelta hipotezė, kad netradicinės seksualinės orientacijos asmenys turi taikių susirinkimų laisvę. Siekiant patvirtinti arba paneigti hipotezę, atlikta teorinė taikių susirinkimų laisvės ir seksualinės orientacijos koncepcijų analizė, nagrinėtos tarptautinės žmogaus teisių apsaugos dokumentų normos, reglamentuojančios taikių susirinkimų laisvę ir apžvelgtas šių normų aiškinimas teisminėje praktikoje. Apžvelgtas nediskriminacijos principo seksualinės orientacijos pagrindu įtvirtinimas tarptautinės žmogaus teisių apsaugos dokumentuose bei jo praktinio taikymo aspektas. Atlikta taikių susirinkimų laisvės ir nediskriminacijos principo seksualinės orientacijos pagrindu reglamentavimo apžvalga atskirų valstybių vidaus teisės aktuose. Analizuotos Lietuvos teisės aktų normos, reguliuojančios diskriminacijos seksualinės orientacijos pagrindu draudimą, pateikiami konkretūs pavyzdžiai bei aprašomas taikių susirinkimų laisvės reglamentavimas ir praktinis jos įgyvendinimas. / The hypothesis of the work is that the homosexuals have the freedom of peaceful assembly. The first part of the work describes the terms related to the freedom of peaceful assembly, the sorts of assemblies, main principles determining the proper regulation of this freedom and legal restrictions of the freedom of assembly. The aspects of sexual orientation are discussed and the brief history of homosexual movements is presented. The second part of the work analyzes the provisions of Universal Declaration of Human Rights, International Covenant on Civil and Political Rights, European Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms, American Convention on Human Rights and African Charter on Human and People’s Rights, regulating the prohibition of discrimination and freedom of peaceful assembly. Also there are analyzed the primary and secondary legal acts of the European Union, which form the EU policy on the protection of human rights. The third part of the work is dedicated to the analysis of the national legal base of the United States of America, Canada, South African Republic, Finland and Poland, which regulate the freedom of peaceful assembly and protection of homosexuals. The last part of the work reviews the Lithuanian legal norms regulating the prohibition of the discrimination on the basis of sexual orientation, presents the concrete examples and describes the regulation of freedom of peaceful assembly and its practical implementation.

1992 m. vasario 7 d. pasirašyta Mastrichto sutartis į ES sistemą įvedė ES pilietybės institutą. Europos pilietybė pasižymi tam tikrais specifiniais požymiais, todėl, kalbant apie ją nereikėtų remtis valstybių narių pilietybės suvokimu. Sutartyje numatyta, kad Sąjungos piliečiu gali būti kiekvienas asmuo, jei jis turi kurios nors valstybės narės pilietybę. Tik pati valstybė narė turi teisę apibrėžti sąlygas, kurioms esant asmenys įgyja ar praranda tos valstybės pilietybę, o kitos valstybės narės privalo gerbti šią jos teisę. Tačiau pagrindinis šiame magistro darbe nagrinėjamas klausimas yra ne Sąjungos pilietybės samprata, bet teisės, išplaukiančios iš ES pilietybės, įtvirtintos EB steigimo sutarties Antroje dalyje. Įsteigus ES pilietybės institutą, asmenims suteikiamos tam tikros papildomos teisės toms, kurios jau egzistuoja nacionaliniame ar Bendrijos lygmenyje. Šiame darbe koncentruojamasi į antrinės teisės aktus, detalizuojančius minėtų teisių įgyvendinimo sąlygas bei ribojimo pagrindus bei Europos Teisingumo Teismo praktiką. Viena iš tokių teisių yra teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. Darbe pabrėžiama, kad laisvo asmenų judėjimo principas sudaro vieną iš Europos Bendrijos pagrindų. Ilgą laiką ši asmenų judėjimo laisvė buvo siejama su reikalavimu asmenims užsiimti tam tikra ekonomine veikla. Tačiau situacija pasikeitė ir dabar kiekvienas Sąjungos pilietis, net ir ekonomiškai neaktyvus, gali naudotis šia teise. Be to, Sąjungos piliečiai... [toliau žr. visą tekstą] / Maastricht Treaty signed on 7 February 1992 introduced citizenship concept into the framework of European Union. European citizenship embodying specific features differs from traditional notion of national citizenship. To be a European citizen one must first be a national of a Member State. Only Member States can lay down the conditions under which individuals acquire and lose nationality and other states must respect this competence. However the central issue of this master’s thesis is not the concept of the European citizenship, but the rights stemming from the citizenship of the Union covered in the Part II of EC Treaty. The establishment of the European citizenship composes an additional sphere of rights to those currently existing in the national and Community sphere. This master thesis focuses on the instruments of the secondary legislation containing provisions, detailing the exercise and limitation of the mentioned rights. One of such fundamental rights is the right to move and reside freely within territory of the Member States. The author stresses that the free movement of persons comprises one of the basis of European Community. For a long time this freedom had been bound to requirement to pursue economic activity. Despite this now every citizen of the Union may enjoy this right outside the economic context. Besides citizens of the Union residing in another Member State of which they are not nationals have the right to participate as voters or as candidates in... [to full text]